Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

2021-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-492-1130/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-17
Bylos Nr.
II-492-1130/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02006-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis (pirm.)
Institucija
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkarda
Advokatai
Karolis Rugys
Kategorijos
Bylos Nr. II-492-1130/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02006-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 17 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. M., jos atstovui advokatui Karoliui Rugiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Lech Cimoš,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo E. M., (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugsėjo 30 d. 16.00 val. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2021 m. rugsėjo 30 d. surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 536 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji 2021 m. rugsėjo 30 d. nuo 14.05 val. iki 14.15 val. (duomenys neskelbtini) prieigose buvo pasienio juostoje patrulio take, nebūdama įtraukta į asmenų, turinčių teisę būti pasienio juostoje, sąrašą, tuo pažeidė 2017 m. liepos 4 d. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. XIII-593 14 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Teisme gautas E. M. skundas dėl nutarimo panaikinimo, kuriuo prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) 2021 m. rugsėjo 30 d. 16.00 val. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėja nurodė, kad turėjo leidimą, kuris galiojo iki 2021 m. rugsėjo 30 d., būti valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio zonoje, kuris yra reikalingas tiesioginėms jos darbo funkcijoms atlikti, kadangi yra (duomenys neskelbtini), todėl turint leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio juostoje ji ir kolega D. B. 2021 m. rugsėjo 30 d. vykdė savo tiesiogines pareigas bei funkcijas, atvyko į netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos esantį kaimą, buvo siekiama (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) apie pasienyje susidariusią situaciją, išklausyti pasienyje gyvenančių asmenų nuomonę, kylančias migracijos problemas ir panašiai. Šios veiklos pagrindu buvo (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskelbtas per (duomenys neskelbtini), jame buvo nagrinėjamos visuomenei aktualios temos, susijusios su migrantais, jų sulaikymu ir kaip nurodo vietiniai gyventojai „išvežimu nežinoma kryptimi“, migrantų lengvą patekimą per sieną ir panašiai. Pažymėjo, kad šias temas nagrinėjo ne bet kokia (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kuris atstovauja visuomenei ir siekia ginti viešą interesą bei ne tik, kad pranešti apie susidariusią situaciją prie sienos, tačiau ir atlikti nešališką ir nepriklausomą (duomenys neskelbtini) tyrimą ir įvertinti kaip valstybės institucijos dirba migracijos krizės fone ir kaip yra saugomos žmogaus teisės, taigi, buvo siekiama teisėtų ir su visuomenės gerbūviu susijusių tikslų ir funkcijų atlikimo. Paaiškino, kad viename iš kaimų, kuris yra šalia Lietuvos Respublikos sienos, pasikalbėjus su vietiniais gyventojais ir juos išklausius, pastarieji ją ir jos kolegą nukreipė link kelio einančio link valstybės sienos, kadangi siekė užfiksuoti padėtį prie valstybės sienos, t. y. ar nėra nelegaliai valstybės sieną kertančių asmenų, ar nėra matyti imigrantų ir panašiai. Paaiškino, kad tokiu būdu su kolega iš kaimo ir pasuko keliu, kurį jiems nurodė vietiniai gyventojai. Įžengiant į kelią, t. y. to kelio pradžioje nepastebėjo jokių draudžiančių ženklų eiti tuo keliu ar informacijos, kad eidami tuo keliu jie prieis draustinas eiti zonas ir/ar vietas, juo labiau, kad ji turėjo leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje, todėl nesibaimino eiti tuo keliu, nes objektyviai manė, kad turi tam leidimą. Nurodė, kad kurį laiką ir ėjo keliu, kur matomose vietose ar akių lygyje jis nebuvo žymimas jokiais draudžiančias ir/ar įspėjančiais ženklais, buvo prieita valstybės siena su įspėjamu ženklu „Valstybės siena. Praėjimo ir pravažiavimo NĖRA! Už neteisėtą sienos perėjimą baudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka”, ženkle nenurodyta, kokia tarnyba informuoja, ženklas nėra tapatus paprastai VSAT naudojamiems ženklams, be to, iki tol nebuvo matomi jokie ženklai, kad negalima būti ar judėti šioje zonoje. Pabrėžė, kad buvo įspėjama tik apie judėjimą toliau ir atsakomybę už neteisėtą sienos perėjimą. Pažymėjo, kad žinodami, kad fizinė valstybės siena aiškiai žymima ne informacinėmis lentelėmis, o demarkaciniais stulpais ar valstybės sieną žyminčiais ženklais, tokius stulpus pamatė tik už maždaug 30 metrų nuo ženklo, įsitikinus, kad prieita prie valstybės sienos, ketinant suktis ir grįžti keliu, kuris nebuvo žymimas jokiais draudžiamais ženklais, pateko į prie valstybės sienos esančių kamerų stebėjimo lauką, ko eigoje atvyko pareigūnai, kuriems paaiškino, kokiu tikslu jie yra šioje vietoje ir kad nematė draudžiančių ženklų, pareigūnai paaiškino, kad jiems yra čia draudžiama būti ir jie kirto vadinamuosius „patrulių kelius“, jie buvo įsodinti į pareigūnų transporto priemonę ir buvo vežami į kaimą, iš kurio atėjo į šią vietą. Paaiškino, kad važiuojant transporto priemone, pareigūnai parodė, jog geltonos juostos, kurios žymi teritorijas, į kurias negalima pateikti, yra uždėtos ant šalia kelio esančių pušų, tam, kad jas pamatytų jai teko pakelti ir užlenkti galvą, nes jos buvo aukštai. Pabrėžė, kad visgi, netgi ir matant tas juostas, jai susidarė įspūdis, kad jos nedraudžia eiti keliu, kuriuo jie ėjo, o draudžia išsukti iš jo, nes jomis buvo žymima teritorija esanti už keliuko, o ne pats keliukas. Mano, kad iš esamo žymėjimo, vidutinis žmogus gali suprasti, jog sukti iš kelio negalima, nes būtent ne pats kelias yra žymimas draudžiančiais ženklais, o miškas esantis prie kelio, jokie kiti įspėjamieji ir/ar draudžiantys ženklai nebuvo žymimi ant kelio ar prie pat kelio, taigi, jokios objektyvios galimybės suprasti ir/ar suvokti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eina draudžiamu keliu, ji neturėjo, juo labiau, kad valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio juostoje jai buvo leidžiama būti, o ženklų ar perspėjimų, kur baigiasi viena ir prasideda kita zona, nebuvo ir to objektyviai nebuvo įmanoma nei numatyti, nei nustatyti. Paaiškino, kad šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji suvokė, jog neva atlieka pažeidimą ir taip siekė bei norėjo elgtis arba administracinį nusižengimą atliko iš neatsargumo ar neapdairumo, tokiu būdu jos veiksmuose nėra kaltės ir/ar sąmoningo bei tyčinio siekio atlikti administracinį nusižengimą, vykdydami savo tiesiogines pareigas, t. y. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir veikė pagal juos siejančius sutartinius santykius su (duomenys neskelbtini), ėjo keliu, kurį jiems nurodė vietiniai gyventojai, nesiekė pažeisti norminių teisės aktų reikalavimus ir/ar atlikti pažeidimą, juo labiau, kad leidimas buvo gautas, todėl buvo matoma, kad ji elgiasi teisėtai, nes turi tam leidimą. Manė, jog eina keliu, kurį jiems nurodė vietiniai, o ne jiems nežinomomis vietomis, kuriomis nėra pravažiuojamo ir naudojamo kelio, kuriuo naudojosi vietiniai gyventojai. Pažymėjo, kad kelias nebuvo žymimas jokiais draudžiamais ar kitokio pobūdžio įspėjamais ženklais, todėl neturėjo jokio pagrindo suvokti ir/ar suprasti, jog atlieka pažeidimą ir šiuo keliu nėra galima eiti. Paaiškino, kad kuomet buvo pamatytas pirmasis draudžiamas ženklas, su kolega nedelsiant sustojo ir pakluso nurodymui bei toliau nežengė nė vieno žingsnio. Pabrėžė, kad jeigu įspėjamieji ir/ar draudžiantys ženklai būtų įrengti gerai matomoje vietoje ir tinkamai, tai su kolega niekuomet nebūtų ėję keliu toliau, nes neketino ir jokiu būdu nenorėjo pažeisti norminių teisės aktų reikalavimų, kurie reglamentuoja valstybės bei pasienio priežiūrą ir jo apsaugą, nesant įspėjimo ženklų, kad keičiasi juostos ir/ar zonos, buvo manoma, kad su turimu leidimu yra galima būti šioje zonoje, nes įspėjimo draudžiančio eiti toliau ar būti šioje zonoje nebuvo, nesant įrengtų draudžiamų ženklų neturėjo jokios galimybės suvokti apie neva daromą pažeidimą (pasikeitusią juostą), kadangi vietiniai gyventojai, kuriems tikrai yra puikiai žinomos valstybės apsaugos sienos taisyklės ir ribos, nenurodė, jog tuo keliu yra draudžiama eiti ir bus prieita vieta, kurioje jiems nėra leistina būti, kaip tik vietiniai gyventojai ir nukreipė šiuo keliu, taigi, netgi būdama maksimaliai apdairi, rūpestinga ir akyla, neturėjo jokios realios ir/ar objektyvios galimybės suvokti, kad eidami keliu jie gali padaryti administracinį nusižengimą. Mano, jog akivaizdu ir tai, kad administracinio nusižengimo atsakomybė negali būti taikoma, kuomet nėra tinkamo ženklinimo, t. y. nėra tinkamai įrengti draudžiamieji ir/ar įspėjamieji ženklai, žmogus, kuris nėra vietinis gyventojas ir nėra susipažinęs su vietovės koordinatėmis, atstumu ir geografija, negali niekaip objektyviai žinoti, kad eidamas keliu, kuris yra nepažymėtas, jis prieis vietą, kurioje yra draudžiama būti bei keičiasi valstybės sienos ir pasienio apsaugos zonos. Nurodė, kad yra traukiama administracinėn atsakomybėn už tai, kad nežino, jog daro pažeidimą ir netgi negalėjo rinktis jį atlikti ar ne, nors ėmėsi visų priemonių, kad pažeidimas nekiltų (gavo leidimą būti valstybės apsaugos juostoje). Pabrėžė, kad valstybė bei jos institucijos turi užtikrinti, kad vietos, kuriose yra draudžiama būti be leidimo, būtų tinkamai pažymėtos ir jose esantys asmenys galėtų suprasti tai ir būti įspėti, juo labiau, kad pareigūnai, kurie ją ir jos kolegą parvežė į gyvenvietę, iš kurios jie išėjo, nurodė, kad įspėjamuosius ženklus dažnai nupučia vėjas, taigi, akivaizdu, kad draudžiamieji ženkliai arba nėra įrengti, arba netinkamai įrengiami. Pareiškia ir patvirtina, jog kelias, kuriuo ėjo su savo kolega, nebuvo žymimas jokiais ženklais. Mano, kad netinkamai nustatyta padaryto administracinio nusižengimo subjektyvioji ir objektyvioji pusė, kadangi atliktuose veiksmuose negalima nustatyti nei kaltės, nei tyčios, nes neturėjo suvokimo, jog atlieka pažeidimą, nesiekė ir nenorėjo to padaryti ir jeigu tinkamai būtų įspėta, tai pažeidimo niekuomet nebūtų atlikusi, tokiu būdu buvo eliminuota teisė apsispręsti ir priimti sąmoningą sprendimą. Pažymėjo, kad niekuomet nebuvo patraukta atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, taip pat niekuomet nebuvo patraukta atsakomybėn už šiurkščius administracinius nusižengimus, be to, yra puikiai charakterizuojama tiek savo kolegų, tiek savo darbdavio (duomenys neskelbtini), todėl tai leidžia spręsti, kad tinkamai informavus apie valstybės sienos apsaugos zonos pasibaigimą, niekuomet nebūtų atlikusi pažeidimo. Atkreipė dėmesį, kad ginčo teritorijoje buvo teisėtais tikslais, t. y. vykdydama savo tiesiogines funkcijas ir siekdama (duomenys neskelbtini), todėl iš esmės tenkino ir viešąjį interesą bei visuomenės teisę (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad įvertinus tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas, o iš karto nutarimas dėl administracinio nusižengimo, todėl mano, kad nutarime turėjo būti nurodomos ir aplinkybės, kurios turėjo būti nurodomos administracinio nusižengimo protokole. Mano, kad administracinio nusižengimo byla buvo ištirta paviršutiniškai, nutarime nepateiktos byloje nustatytos aplinkybės bei faktai turintys pažeidimui reikšmę, taip pat įrodymai ir/ar duomenys, kuriais vadovaujantis ne tik, kad buvo priimtas skundžiamas nutarimas, tačiau neabejotinai įrodyta bei nustatyta jos kaltė. Paaiškino, kad nutarime yra fiksuojamas (nurodomas) tik pats neva neteisėto buvimo faktas, nenurodyta jokios aplinkybės, kurios leistų spręsti, jog buvo nustatyta, kad ji suvokė, jog atlieka pažeidimą, kokie ženklai įspėjo apie atliekama pažeidimą, kokiu tikslu ji buvo toje vietoje ir panašiai, nutarimu yra elementariai konstatuojamas pats neva atlikto pažeidimo faktas, tačiau ne jo esmė ir pažeidimo aplinkybės. Pabrėžė, jog tai, kad iš esmės nebuvo atliktas joks administracinio nusižengimo tyrimas bei nenustatinėtos jokios aplinkybės, patvirtina ir nutarimo surašymo laikas ir neva pažeidimo atlikimo terminas, iš nutarimo yra matoma, jog pažeidimo laikas yra nustatytas tarp 2021 m. rugsėjo 30 d. 14 val. 05 min. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. 14 val. 15 min., nutarime yra užfiksuota, jog jo surašymo laikas yra 16 val. 00 min., taigi, nutarimas buvo surašytas greičiau nei per 2 (dvi) valandas, t. y. per 1 val. 45 min., į šį laišką įeina ir grįžimas į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur ir buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo. Pažymėjo, jog neva padaryto pažeidimo vieta yra (duomenys neskelbtini) kaimo prieigos, taigi, kelionė iš minėto kaimo prieigų į (duomenys neskelbtini) kaimą, apytiksliai galėjo užtrukti apie 20 min., taigi, apytiksliai per 1 vai. 25 min. ne tik, kad buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, tačiau ir neva atliktas administracinio nusižengimo tyrimas, todėl nutarimas yra šabloniškas, nenurodyti nei jos išsamūs paaiškinimai, duomenys, kurie patvirtina neva jos atliktą pažeidimą ir kiti faktai, kurie būtų nustatyti atliekant tyrimą. Nurodė, kad tokio šabloniško nutarimo eigoje jai bus taikoma ypatingai neproporcingi apribojimai, kadangi šiais kalendoriais metais negalės būti įtraukta į sąrašą asmenų, kurie gali atvykti į valstybės apsaugos zoną, todėl patirs ypatingai neproporcingą žalą bei bus ypatingai ribojama ir varžoma, kuomet tokia priemonė bus taikoma ne prevenciškai, o tampa pernelyg griežto baudimo priemone, tokie veiksmai ne tik, kad neatitinka proporcingumo, tačiau ir teisėtumo principų bei pažeidžia asmens teisę į teisingą ir nešališką procesą. Pažymėjo, jog tinkamai neatliko administracinio nusižengimo tyrimo pagrindu ir galimai visiškai mažai pavojingo pažeidimo eigoje, bus ypatingai ribojama ir negalės vykdyti savo tiesioginių pareigų ir funkcijų vien dėl to, kad ėjo teritorijoje, kuri nebuvo pažymėta draudžiamais ar įspėjamaisiais ženklais, kartu pranešant, jog keičiasi apsaugos juostos. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pažeidimo vietą, nėra aišku, ar toje vietoje iš tiesų buvo ženklai draudžiantys pateikti į neva pažeidimo atlikimo teritoriją ir panašiai, šiuo pagrindu nutarimas yra naikintas, nes jis neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų, ko eigoje ji negali tinkamai gintis. Pažymėjo, kad faktą, kad administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas tinkamai bei vadovaujantis norminių teisės aktų reikalavimais, patvirtina ir tai, kad nebuvo vertinamas veikos mažareikšmiškumas, tačiau nutarime net nebuvo paminėta, kad nebuvo sukelta žala ir tai nebuvo įvertinta kaip aplinkybė, kuri turi reikšmę nutarimo priėmimui. Paaiškino, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini), siekiantis gauti leidimą būti pasienio juostoje ar valstybės apsaugos zonoje, privalo kreiptis su prašymu į VSAT prie LR VRM, kuri pagal Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 22 punktu sprendimas įrašyti ar atsisakyti įrašyti į sąrašą priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo VSAT, tokiu būdu daugeliu atveju, asmens įrašymas arba ne į sąrašą tampa net nekatulus, nes (duomenys neskelbtini) darbas pasižymi operatyvumu bei siekiu (duomenys neskelbtini), kurie įvyko šiandien arba vėliausiai vakar, o ne prieš dešimt darbo dienų, juo labiau, kad neretu atveju yra atsisakoma įrašyti į sąrašą dėl formalių priežasčių, t. y. tiksliai neįrašytos buvimo vietos ar panašiai, tokiu būdu nepagrįstai yra ribojama (duomenys neskelbtini) teisė (duomenys neskelbtini) ir vykdyti savo tiesiogines funkcijas, tokie ribojimai demokratinėje visuomenėje ne tik, kad yra nepateisinami, tačiau ir galimai neproporcingi bei neteisėti, juo labiau, kad yra pastebimas sistemiškas ir nuolatinis (duomenys neskelbtini) teisių ribojimas ir varžymas galimybės lankytis pasienio juostoje bei valstybės sienos apsaugos zonoje. Paaiškino, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad šis ginčo klausimas yra susijęs tiek su viešuoju interesu, tiek į tai, kokių tikslų ji siekė bei į tai, kad administracinės atsakomybės jai taikymas gali būti laikomas neteisėtu jos ribojimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu E. M. nurodė, kad Lietuvos pasienyje buvo pirmą kartą. Pažymėjo, kad sulaikius prisipažino. Pabrėžė, kad tik vėliau suprato, jog turėjo leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje, o pasienio juostoje leidimo negavo, tačiau to negalėjo iš karto suvokti, kadangi 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikdama prašymą nurodė, jog nori būti tiek valstybės sienos apsaugos zonoje, tiek pasienio zonoje, o gautame elektroniniame laiške, informuojančiame apie leidimo išdavimą, nurodyta, kad buvo suteiktas leidimas, tačiau nenurodoma, kad prašymas buvo tenkintas tik dalinai, t. y. tik suteikiant teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje. Atkreipė teismo dėmsį, kad kartu su leidimu jokios papildomos informacijos, susijusios su ženklinimu, ar jos teises ir pareigas būnant prie valstybės sienos negavo. E. M. patvirtino, kad į Valstybės sienos apsaugos tarnybą dėl naujo leidimo po nutarimo surašymo nesikreipė, taip pat patvirtino, kad po nusižengimo padarymo pareigūnams ją vežant pastarieji parodė ženklinimą ant medžių ir ji tuos ženklus pati pamatė.

Atsiliepimas

VSAT prie LR VRM atsiliepime į skundą nurodė, kad skunde pareiškėjos atstovas teigia, jog neva nutarime išdėstytos pažeidimų aplinkybės nėra aiškios ir prieštaringos, neva pareigūnas, priėmęs nutarimą, neatsižvelgė į visas aplinkybes ir priėmė skubotą ir nemotyvuotą nutarimą, nes byloje nėra objektyvių įrodymų dėl pareiškėjos padarytų nusižengimų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atstovas tokių savo interpretacijų nepagrindžia jokiais faktais ar paaiškinimais ir tai kelia abejonių ar atstovas buvo tinkamai susipažinęs su procesiniais dokumentais. Pabrėžė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarime aiškiai yra nurodoma pažeidimo esmė ir teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė, užkardos pareigūnas specialistas D. V., nutarimą surašė pažeidimo dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d., pareigūnas inkriminuojamus teisės aktus parinko atsižvelgęs į užfiksuotus vaizdo stebėjimo sistemos įrašus bei pareigūnų informaciją, kurie pastebėjo pažeidėjus prie valstybės sienos, su nutarimu pareiškėja buvo supažindinta tą pačią dieną, t. y., 2021 m. rugsėjo 30 d., jai buvo nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė, kokia nuobauda jai taikoma, taip pat išaiškinta, jog pareiškėja neturi leidimo būti pasienio juostoje. Nurodė, kad nors atstovas teigia, jog pareiškėja turėjo leidimą būti pasienio juostoje, pateikiant prašymo gauti leidimą kopiją, tačiau šis teiginys klaidinantis, pareiškėjui buvo išduotas leidimas būti tik valstybės sienos apsaugos zonoje. Teigia, kad pareiškėjos atstovo teiginys, jog pareiškėja nesutinka su nutarime nurodyta aplinkybe, kad ji pažeidė ANK 536 straipsnio reikalavimus, nes jokio pažeidimo nepadarė ir reikalavimų dėl patekimo į pasienio juostą nepažeidė yra klaidinantis, pažeidimas buvo padarytas, tą patvirtina vaizdo stebėjimo sistemos išrašu ir nuotrauką ir pati pareiškėjas paaiškinimu patvirtino, kad vaikščiojo pasienio juostoje esančiu patrulio taku. Nurodė, kad šiuo metu Lietuvos įstatymuose išskirtinės (duomenys neskelbtini) teisinės atsakomybės nėra nustatyta – kitaip tariant, (duomenys neskelbtini) už teisės pažeidimus atsako bendrais pagrindais. Teigia, kad skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi bylos nagrinėjimo metu ir leistų nors kiek suabejoti bent vienu byloje esančiu įrodymu, o tuo pačiu ir pareigūno išvadomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas papildomai paaiškino, kad pasienio patrulio taku vietiniai gyventojai nevaikšto, taip pat pažymėjo, kad geltonos juostos ant medžių yra apytiksliai kas dvidešimt metrų, jos įspėja, kad tai yra ypatinga zona, be to, jeigu asmuo kreipiasi į užkardą, jis gauna visą reikiamą informaciją. VSAT prie LR VRM atstovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad net ir nubausti asmenys, jei jie vykdo savo darbines funkcijas, gali būti rašyti į sąrašą asmenų, kuriems leidžiama patekti į valstybės sienos apsaugos zoną, todėl E. M. teiginys, kad jai bus užkirstas kelias vykdyti savo darbines funkcijas, jei nebus panaikinta ši nuobauda, yra neteisingas. Taip pat pažymėjo, kad leidimų išdavimo terminas yra 10 dienų, tačiau, atstovo žiniomis, faktiškai leidimai išduodami per 1-3 dienas, o leidimai suteikiami iki 1 metų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 9 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zona – tai nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos priežiūrai užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės Valstybės sienos apsaugos tarnybos priemonės. Šio straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad pasienio patrulio takas yra pasienio juostos dalis, kurioje stebima valstybės siena, fiksuojami valstybės sienos kirtimo pažeidimai ir vykdoma jų prevencija.

Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, leidžiama būti ar verstis ūkine, komercine veikla asmenims, įrašytiems į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, sąrašą.

2017 m. gruodžio 22 d. VSAT prie LR VRM vado įsakymas Nr. 4-590 „Dėl asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo” 1 punkte nurodyta, kad asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato juridinių asmenų, juridinio asmens filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų įrašymo į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą (toliau – sąrašas) terminus ir sąlygas, fizinių asmenų įrašymo į sąrašą terminus ir sąlygas, prašymų pateikimą, nagrinėjimo ir įrašymo į sąrašą tvarką.

2012 m. sausio 31 d. Nr. 4-116 VSAT prie LR VRM vado įsakymo „Dėl sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo 2 punkte nustatyta, kad valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai – pasienio juostoje ir už jos ribų esantys valstybės sienos ženklai, kontrolinė pėdsakų juosta, stebėjimo bokštai, pasienio patrulio takas, vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos (kompleksai), inžinerinės užtvaros, pasienio kontrolės, atraminiai punktai ir kt. Šio įsakymo 76.4 punkte numatyta, kad pasienio juostoje ir už jos ribų statomi (įrengiami) valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai: pasienio patrulio takas (pasienio sargyboms judėti pėsčiomis, slidėmis, tarnybinėmis transporto priemonėmis). Pagal šio įsakymo 125 punktą patrulis, tikrindamas pasienio juostą, eina pasienio patrulio taku arba šalia kontrolinės pėdsakų juostos, atidžiai apžiūri valstybės sienos ženklus, kitus valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius, vietovę. Apžiūrėdamas valstybės sienos ženklą, nustato, ar jis nesugadintas, nesunaikintas, neperkeltas į kitą vietą, ar yra herbas ir numeris ir kt. Tikrinant kontrolinę pėdsakų juostą, apžiūrimas visas jos paviršius. Tos vietos, kur sunku aptikti pėdsakus (molis, akmenuotas gruntas, apsemtos vietos), tikrinamos ypač atidžiai. Žiemą gali būti padaromas slidžių takas (trasa).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą įrašyti į asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje sąrašą, kuriame kaip tikslą nurodė buvimą tiek pasienio juostoje, tiek valstybės sienos apsaugos zonoje. Kaip matyti, nei įstatymu, nei įsakymais nėra nustatyta galimybė gauti leidimą būti pasienio patrulio take. Patrulių takas – tai yra specialus įrenginys, kuriame būti išimtinę teisę turi tik pasienio patruliai, tikslu apsaugoti valstybės sieną, užkardyti pažeidimus, todėl būti šioje pasienio zonoje pašaliniams asmenims yra draudžiama. Kadangi E. M. šioje pasienio vietoje buvo neturėdama tam teisinio pagrindo, tai užfiksuota VSAT prie LR VRM pareigūno M. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 5), VSAT prie LR VRM pareigūnės Ž. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 6), fotonuotraukose (b. l. 8-9), todėl teismo vertinimu, surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. M. padarė ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – buvo pasienio juostoje patrulių take, nebūdama įtraukta į asmenų, turinčių būti pasienio juostoje, sąrašą.

Nors E. M. prašo vertinti jos padarytą administracinį nusižengimą kaip mažareikšmį, tačiau teismas pažymi, kad ANK 12 straipsnyje ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas nėra įtrauktas į sąrašą administracinių nusižengimų, kurie gali būti vertinami kaip mažareikšmiai.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.

Šioje byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukta E. M. neneigė buvusi pasienio patrulio take, tačiau nurodė, kad nebuvo informuota, jog šioje teritorijoje būti neturi teisės. Teismas sutinka su šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pateikdama prašymą E. M. nurodė, kad nori turėti teisę patekti tiek į valstybės sienos apsaugos zoną, tiek į pasienio juostą, tačiau jai pateiktame pranešime buvo nurodyta, kad išduodamas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pranešime nėra aiškiai nurodyta, kad leidimas buvo išduotas ne visa apimtimi, kiek prašė E. M., o buvo suteikta teisė lankytis tik valstybės sienos apsaugos zonoje. Kaip matyti, išdavus leidimą E. M., nebuvo išaiškinta, kokiose pasienio juostos ir valstybės sienos apsaugos zonos objektuose ji neturi teisės būti, nesant teisininku ir nedirbant VSAT prie LR VRM sudėtinga atskirti teritorijas, kuriose leidžiama būti turint leidimą ir kuriose net ir turint leidimą pašaliniams lankytis draudžiama, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui judėjimo kryptį nurodė vietos gyventojai, o pati nebūdama vietos gyventoja aptariamoje teritorijoje nesiorientavo, pasienio zonoje buvo pirmą kartą, jokių aiškių įspėjamųjų ženklų apie tai, kad toje vietos yra pasienio patrulio takas ir kad jame būti draudžiama, toje vietoje nebuvo.

Taigi, byloje nustatyta, kad E. M. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padariusi nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalį ir E. M. administracinės nuobaudos neskirti. Tokios išvados teismas prieina ir dėl to, kad E. M. patekimas į pasienio zoną yra reikalingas (duomenys neskelbtini) darbinėms funkcijoms atlikti, o pagal pagal įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktą sprendimas atsisakyti įrašyti fizinius asmenis į sąrašą gali būti priimamas, kai fiziniam asmeniui tais kalendoriniais metais paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą. Toks teisinis reglamentavimas supuonoja, kad net ir tuo atveju, jei pripažįstama, jog asmuo padarė nusižengimą, tačiau jam nėra paskirta nuobauda, privalo būti suteikiamas leidimas.

E. M. taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto, taip pat VSAT prie LR VRM vado 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo „Dėl asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 4-590 21 ir 22 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, teisinės valstybės principui ir kitoms nuostatoms. Advokatas teismo posėdžio metu patikslino, kad kreipiasi dėl viso Įstatymo 14 straipsnio prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pažymėtina, kad remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją, tais atvejais, kai jam kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, ir nurodoma, jog teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai.

Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį 14 straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyti ribojimai netaikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims, kurie gyvena ar dirba valstybės sienos apsaugos zonoje, yra joje esančio nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai. Taigi, matyti, kadangi E. M. dirba valstybės sienos apsaugos zonoje, leidimas būti valstybės sienos apsaugos zonoje jai turi būti suteiktas nepaisant jos patraukimo administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad pareiškėja teigia, jog į teismą kreipėsi dėl nuobaudos panaikinimo tik dėl to, jog galėtų gauti leidimą patekti į pasienio zoną, nes baustiems asmenims leidimai neišduodami, tačiau nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki šios dienos E. M. nesikreipė su prašymu išduoti jai naują leidimą. Institucijos atstovas taip pat patvirtino, kad net ir esant baustumui pagal ANK 536 straipsnį E. M. būtų taikoma Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies išimtis, nes E. M. atlikinėja darbo funkcijas.

Advokato teigimu, VSAT prie LR VRM vado 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo „Dėl asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 4-590 22 punkte numatytas leidimo išdavimo 10 darbo dienų terminas yra per ilgas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai leidimas buvo išduotas per 1 dieną – prašymą pateikė 2021 m. rugsėjo 6 d., o leidimas išduotas 2021 m. rugsėjo 7 d. Taip pat institucijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad leidimai paprastai išduodami per 1-3 darbo dienas. Todėl teiginiai dėl ilgų prašymų nagrinėjimo terminų yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. apie priimtą sprendimą buvo informuota elektroniniu paštu 2021 m. rugsėjo 29 d., tačiau sprendimas buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 7 d. Byloje nepavyko nustatyti dėl kokių priežasčių pranešimas buvo išsiųstas taip vėlai, bet taip pat neatmestina galimybė, kad sprendimas buvo siųstas ir anksčiau arba jo siuntimas užtruko dėl techninių priežasčių. Byloje nėra duomenų, kad E. M. praėjus 10 dienų terminui būtų pasikreipusi į instituciją dėl laiku negaunamo leidimo. Pabrėžtina, kad teisinis reglamentavimas leidžia gauti leidimą iki 1 metų termino, tai tikrai yra protingas ir pakankamas laikas darbinėms funkcijoms sėkmingai vykdyti, be to, besibaigiant leidimo galiojimo terminui galima nedelsiant kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo.

Nagrinėjamu atveju skundą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl nurodytų teisės aktų straipsnių atitikties Konstitucijai nekyla. Pareiškėjos atstovo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą iš esmės yra susijęs su teisės aktų kritika ir subjektyviu jų vertinimu, o ne su nurodytų normų konstitucingumo klausimu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjos ar jos atstovo netenkina įstatymo leidėjo numatytas reglamentavimas, nėra pagrindas teigti, kad tokia teisės norma prieštarauja Konstitucijai.

Teismo vertinimu, VSAT prie LR VRM pareigūnų darbas buvo atliktas profesionaliai, nedarant jokių įstatymų ar moralės normų pažeidimų. Taip pat teismo posėdžio metu buvo nustatytas pozityvus pareigūnų požiūris į (duomenys neskelbtini) teisių užtikrinimą – institucijos atstovas patvirtino, kad leidimai išduodami net ir baustiems (duomenys neskelbtini), taip pat pabrėžė, kad leidimų išdavimas niekada nevilkinamas ir leidimai išduodami per 1-3 dienų terminus.

Advokatas prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą argumentavo hipotetine situacija, nurodydamas, kad institucijos atstovas teismo posėdžio metu teigia, jog leidimas bus išduotas, tačiau, jei jo atstovaujamoji krepsis, o leidimas nebus išduotas, tai jo klientė galės kreiptis tik į administarcinius teismus, o ten bylos nagrinėjimas vyksta labai ilgai. Pabrėžtina, kad E. M. iki šiol nėra pateikusi prašymo išduoti naują leidimą, o bylų nagrinėjimas Konstituciniame Teisme taip pat užtrunka, todėl tokie advokato argumentai atmetami, kaip visiškai nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis yra papildytas 4 dalimi, numatančia, jog kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Taigi, pareiškėja, manydama, jog jos konstitucinės teisės ar laisvės nagrinėjamu atveju yra pažeistos, kaip minėta, laikydamasi Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytos tvarkos, turi galimybę Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikti individualų konstitucinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

E. M. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnį administracinės nuobaudos E. M. neskirti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis