Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-283-794/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17398-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.8.4 (S)

2024 m. vasario 1 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-19456-1125/2023 pagal nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ prašymą dėl R. G. patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo R. G. bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi R. G. iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriui paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bankroto valdymas“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens R. G. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (kurį pateikė nemokumo administratorius). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi patikslinti kreditoriniai reikalavimai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtintas R. G. mokumo atkūrimo planas.

2. 2023 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas patikslintas 2023 m. birželio 28 d. R. G. mokumo atkūrimo planas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. G. nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ prašymo dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

4. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Kadangi pagal pateiktą patikslintą 2023 m. birželio 28 d. mokumo atkūrimo planą, matyti, jog trečią, ketvirtą, penktą ir šeštą pusmetį nenumatyta jokių mokėjimų kreditoriams, pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, kadangi kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame turi būti nurodomos kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos, patenka į FABĮ 7 straipsnyje planui nustatytų reikalavimų apimtį (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 p.), šiuo atveju jame nėra nurodyta priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, bankrutuojančiam asmeniui nėra nustatyta jokių pareigų imtis aktyvių veiksmų, siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, tuo tarpu administravimo išlaidos numatytos mokėti kas mėnesį. Toks fizinio asmens elgesys gali būti vertinamas kaip siekis bankroto procedūrų pagrindu nurašyti skolas, o ne atkurti mokumą ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Bankrutuojantis fizinis asmuo, siekiantis plano pakeitimo, privalo įrodyti, kad ėmėsi visų galimų priemonių, dėjo maksimalias pastangas įvykdyti kreditorių reikalavimus. Šiuo atveju bankrutuojančio asmens procesinis elgesys nėra sąžiningas, asmuo bandė inicijuoti bylos nutraukimą, ir siekė išvengti kreditorinių reikalavimų įvykdymo, tačiau teismams tokio prašymo netenkinus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis), iš esmės bando išvengti prievolių vykdymo kitu būdu.

5. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo netenkino, kartu nustatė 2 mėnesių terminą pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą, pagal kurį kreditoriams prievolės būtų vykdomos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7. Apelianto teigimu, teismas visiškai nepagrįstai kaltina pareiškėją, kad jis nesiima jokių galimų priemonių, nededa jokių pastangų įvykdyti kreditorių reikalavimus, taip siekiant išvengti kreditorinių reikalavimų įvykdymo. Nurodo, jog bankroto byloje yra valstybės įstaigų dokumentų, kuriais įrodyta, jog pareiškėjo darbingumas nesiekia 40 procentų, dėl ko objektyviai negali dirbti. Pareiškėjo vienintelės pajamos per mėnesį yra 410, 58 Eur invalidumo pensija, 136,58 valstybinė pensija ir 34,89 vienišo asmens išmoka, iš viso 582,05 Eur per mėnesį. kad pagal patikslintą planą, bankrutuojantis asmuo įsipareigojo kreditoriams kas pusmetį skirti ne mažiau kaip po 600 Eur, Dėl tos priežasties pareiškėjas ir prašė patikslinti mokumo atkūrimo planą. Todėl teismo motyvas atsisakyti tenkinti prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą vien dėl to, kad pareiškėjas neieško darbo, nedidina savo pajamų ir jų nenukreipia kreditorių reikalavimų dengimui yra nepagrįstas.

8. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, dėl to, kad pareiškėjas prašė tikslinti mokumo atkūrimo planą ir dėl patiriamų išlaidų indeksavimo. Atkreipė dėmesį, kad visuotinai suprantama, kad nemokamai darbų niekas nedirba, todėl pareiškėjui teks mokėti bankroto administravimo išlaidas dar du metus. Realiai tai nutikę tik dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo užbaigti pareiškėjo bankroto bylą. Tokie teismų sprendimai iš esmės didina pareiškėjo išlaidas, nors pareiškėjas mokumo atkūrimo planą yra pilnai įvykdęs, o byloje yra valstybės įstaigų įrodymų, kad pareiškėjas negali dirbti ir daugiau pajamų bankroto procese negaus. Dabar bankroto procesas tęsiasi vien tik tam, kad jis formaliai turi tęstis. Teisės aktai turi būti taikomi kiekvienai individualiai situacijai atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, socialinio atsakingumo principais. Šios aplinkybės, kai pareiškėjo bankroto byla turi tęstis, yra susiklosčiusi vien dėl to, kad teisės aktai nėra taikomi individualiai asmens situacijai.

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

14. Mokumo atkūrimo planas ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška. Neįvykdžius plane nurodytų įsipareigojimų, būtų pažeista kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas fizinio asmens bankroto procesas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą prasideda antroji fizinio asmens bankroto proceso stadija – mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimas. Ši stadija susideda iš dviejų etapų: 1) mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir svarstymo kreditorių susirinkime (neteisminis etapas); 2) mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo teisme (teisminis etapas).

15. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1–2 dalys).

16. ABĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Ši nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis FABĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis mokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir plano trūkumų ištaisymo procedūrą. Teismas, sprendžiantis dėl kreditorių susirinkimo patvirtinto plano pakeitimo, be kita ko, turi įvertinti, ar plano pakeitimas nepažeidžia FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros tikslo.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo R. G. kreditoriai neprieštarauja ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkime pritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui. Patvirtintame pastiklintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad kiekvieną mėnesį bankrutuojančio fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti būtų skiriama 582,05 Eur suma, kurią sudarytų 260 Eur maistui, 100 Eur būsto išlaikymui, 100 Eur vaistams, 5 Eur higienos prekės, 5 Eur drabužiai, avalynė, 12 Eur telefonui, numatyta 100 Eur suma nepilnamečio vaiko išlaikymui. Bendra lėšų suma, reikalinga R. G. būtiniesiems poreikiams tenkinti (įskaitant nepilnamečio vaiko išlaikymą), patikslintame mokumo atkūrimo plane padidėjo nuo 400,81 Eur iki 582,05 Eur. Dar anksčiau 2022 m. gruodžio 6 d. susirinkimo metu kreditoriai pritarė užbaigti fizinio asmens bankroto bylą anksčiau laiko, jeigu bankrutuojančio asmens dukra G. G. per vieną mėnesį perves į depozitinę sąskaitą 3643,36 Eur sumą, o bankroto administratorius paskirstys šias lėšas kreditoriams. Šios sąlygos buvo įvykdytos – 2022 m. gruodžio 22 d. G. G. pervedė į bankrutuojančio R. G. depozitinę sąskaitą 3643,36 Eur. 2023 m. sausio 5 d. depozitinėje sąskaitoje sukauptos lėšos buvo paskirstytos kreditorių reikalavimams tenkinti.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti pareiškėjo patikslintą mokumo atkūrimo planą, visiškai neįvertino anksčiau nurodytų aplinkybių, taip pat ir tai, jog bankrutuojantis fizinis asmuo anksčiau laiko padengė kreditorinius reikalavimus pagal ankstesnį mokumo atkūrimo planą. Nors teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų pateikęs neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ir dėl to plane numatytos priemonės galėtų būti neįvykdytos, neatsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (pareiškėjo sveikatos būklę, ribotą galimybę įsidarbinti dėl 40 procentų nedarbingumo, pareiškėjo pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, būtiniesiems paties bankrutuojančio asmens poreikiams reikalingą sumą, išlaidų indeksavimą) ir jų visiškai nevertindamas, nepagrįstai nusprendė netvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano. Pažymėtina, jog remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia būtiniesiems poreikiams tenkinti galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos išvadai, kad pareiškėjas, įvertinus byloje esančius duomenis, turi realias galimybes su visais kreditoriais ar dauguma jų, kurių reikalavimus patvirtino teismas, atsiskaityti. Pabrėžtina, jog fizinio asmens bankroto paskirtis nėra vien fizinio asmens skolų panaikinimas, bet yra ir realus bent dalies kreditorių reikalavimų patenkinimas. Visiškas skolų panaikinimas pažeistų skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

20. Nagrinėjamu atveju 2023 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkime patikslintam mokumo atkūrimo planui pritarta. Nemokumo administratorius, vadovaudamasi FABĮ 8 straipsnio 3 dalimi, pateikė mokumo atkūrimo planą kartu su administratoriaus išvada tvirtinti teismui. FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Taigi, visų pirma, paminėta teisės norma teismui suteikia teisę netvirtinti plano (kuris buvo patvirtintas kreditorių susirinkime) tik tais atvejais jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnio 1–4 dalių nuostatų pažeidimai ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, įvertinus įtvirtintų reikalavimų pažeidimų reikšmę plano tvirtinimui. Antra, FABĮ 8 straipsnio 7 dalies nuostata skirta užtikrinti, kad fizinio asmens bankroto byla nebūtų nutraukiama dėl neesminių, procedūrinių trūkumų, susijusių su mokumo atkūrimo plano rengimu ir tvirtinimu. Nustačius pažeidimus, kurie gali būti pašalinti, mokumo atkūrimo planą gali būti atsisakyta tvirtinti tik tada, kai nustatyti trūkumai nepašalinami per teismo nustatytą terminą. Kreditoriams planą patvirtinus, teismui nenustačius esminių trūkumų, teismas negali iš esmės koreguoti pateikto tvirtinti plano turinio. Priešingu atveju būtų nepagrįstai įsiterpiama į FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą kreditorių susirinkimo kompetenciją.

21. Nagrinėjamu atveju nėra formalių procedūrinių trūkumų (FABĮ 8 straipsnio 1-4 dalys), taip pat nėra susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo atitikties pareiškėjų kreditorių interesams (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punktas). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių aplinkybių.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismui, neįvertinus anksčiau nurodytų aplinkybių ir nekonstatavus FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų nuostatų neatitikimo nebuvo pagrindo priimti minėtą skundžiamą nutartį ir atsisakyti tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko pasikeitimas (neįvertinus ankstesnį mokumo atkūrimo planą ir kitų susijusių aplinkybių) suteikia pagrindo konkrečiu atveju netvirtinti pareiškėjo pateiktą patikslintą planą, neįvertino to, kad vadovaujantis FABĮ nuostatomis plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar kitos aplinkybės, mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis). Taigi konkrečiu atveju atsižvelgiant į nurodytas argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju egzistavo FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti pagrindai ir/ar pareiškėjo siūlomas plano įgyvendinimas nėra pakankami protingas, kadangi įstatymas numato galimybę pasikeitus esminėms aplinkybėms, (pvz. padidėjus išlaidoms, tretiesiems asmenims padengus įsiskolinimus ir pan.), keisti mokumo atkūrimo planą FABĮ nustatyta tvarka.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti patikslintą fizinio asmens bankroto mokumo atkūrimo planą FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir taikė fizinio asmens mokumo atkūrimo plano trūkumų šalinimo institutą, nes šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė, tinkamai ir iki galo neišsiaiškintos anksčiau minėtos aplinkybės, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo R. G. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą iš naujo spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.