Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui ir

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lazdynų butų ūkis“ dėl sukauptų lėšų, valstybinės vėliavos bei dokumentų perdavimo ir žalos atlyginimo.

Patikslinęs ir atsisakęs dalies ieškinio reikalavimų (p. 57-59, 160), ieškovas prašė:

a) patalpų savininkų sukauptas (privalomąsias kaupiamąsias) lėšas, tikslinio kaupimo, liftų remontui bei atnaujinimui ir kitas sukauptas lėšas;

b) daugiabučio namo, esančio Architektų g. 32, Vilnius, valstybinę vėliavą;

c) su daugiabučio namo (Architektų g. 32, Vilnius) administravimu susijusią dokumentaciją;

- administravimo veiklos už 2018 m. ataskaitą;

- inventorinę bylą;

- bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros žurnalą;

- liftų priežiūros žurnalus;

- šilumos ūkio priežiūros žurnalą;

- bendrojo naudojimo objektų aprašą;

- kasmetinių apžiūrų aktus už paskutinius 5 metus;

- elektros varžų matavimo protokolus;

- šildymo sistemos hidraulinių bandymų aktus;

- bendro naudojimo objektų administratoriaus, susijusios su daugiabučiu namu, esančiu Architektų g. 32, Vilnius, ataskaitą už 2017 metus bei 2018 metų daugiabučio namo, esančio Architektų g. 32, Vilnius, priežiūros ūkinį ir finansinį, ilgalaikį planą;

d) su daugiabučio namo, esančio Architektų g. 32, Vilnius, renovacija susijusią dokumentaciją:

- statinio užbaigimo aktą;

- statinio projektą su žyma „Taip pastatyta“;

- statybą leidžiantį dokumentą;

- pažymą apie statinio atitiktį projektui;

- rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą;

- pastato energinio naudingumo sertifikatą su priedais;

- projekto vadovo, statybos darbų vadovo, spec. darbų vadovo ir techninės priežiūros kvalifikacijos atestatų kopijas;

- gen. rangovo atestato kopiją;

- vėdinimo kanalų valymo, dezinfekavimo ir biologinio apdirbimo darbų priėmimo aktą;

- išorės liepsnos paveiktų stogų ar stogų dangos klasifikavimo ataskaitą;

- energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą;

- techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso kopiją;

- atlikimo laidavimo draudimo raštą.

2) priteisti iš atsakovo 407,26 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymu ieškovas penkeriems metams paskirtas daugiabučio namo Vilniuje, Architektų g. 32, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Anot ieškovo, jis nuo 2018 m. liepos 9 d. teikė administravimo paslaugas nurodytame pastate, tačiau atsakovas, kaip ankstesnis administratorius, neperdavė ieškovui kaupiamųjų lėšų ir dokumentų, reikalingų administravimui, taip pat gadino turtą. Nors atsakovo, kaip administratoriaus, įgaliojimai pasibaigė, tačiau atsakovas neįvykdė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.11 punkto reikalavimų, t. y. per 30 dienų nuo administravimo pabaigos nepateikė savo veiklos ataskaitos, neperdavė turto, savininkų sukauptų lėšų, rengtų ir saugotų dokumentų; tokio perdavimo neįformino perdavimo aktu. Be to, atsakovas, neteisėtai vykdantis-tęsiantis administratoriaus funkcijas, bandė rinkti lėšas iš gyventojų, išlaužė ieškovo, kaip administratoriaus, pakeistas bendrojo naudojimo inžinerinių komunikacijų dėžių ir spintų spynas, dėl kurių taisymo ieškovas patyrė 407,26 Eur išlaidų. Ieškovas pažymėjo, kad net ir pripažinus netekusiu galios 2018 m. birželio 8 d. įsakymą, kuriuo ieškovas paskirtas administratoriumi, atsakovas vis dar turi pareigą perduoti ieškovui ieškinyje nurodytus dokumentus ir turtą tam, kad ieškovas turėtų galimybę šiuos dokumentus ir turtą perduoti kitam asmeniui, po ieškovo perimančiam administravimą.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, namo Vilniuje, Architektų g. 32, butų ir kitų patalpų savininkai 2018 m. rugsėjo 18 d. įsteigė jungtinės veiklos sutartį, todėl atsakovas neturi nei pareigos, nei teisės perduoti ieškovo reikalaujamus daiktus bei dokumentus, kai šie jau perduoti jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui. Be to, atsižvelgęs į nurodytos jungtinės veiklos sutarties pasirašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius panaikino 2018 m. birželio 8 d. įsakymą, kuriuo ieškovas buvo paskirtas administratoriumi. Atsakovas pažymėjo, kad šalys nepasirašė perdavimo akto, todėl atsakovas pastatą administravo toliau, o ieškovas atitinkamų objektų niekada neadministravo. Tą patį faktą, kad atsakovas nevykdė administravimo, nustatė ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartyje, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą dėl atsakovo įmonės vadovo veiksmų, nepateikiant atitinkamų dokumentų. Atsakovo teigimu, būtent ieškovas pastate elgėsi savavališkai, taip pat laužydavo atsakovo spynas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymu ieškovas paskirtas penkeriems metams daugiabučio namo Vilniuje, Architektų g. 32, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Tuo pačiu įsakymu ieškovas įpareigotas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daugiabučio namo Architektų g. 32 bendrojo naudojimo objektų valdymo juridinį faktą, o atsakovas įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai daugiabučio namo Architektų g. 32 bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo ieškovui akto kopiją (p. 41-42).

Nekilnojamojo turto registre nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. padarytas įrašas, kad daugiabučiame name Vilniuje, Architektų g. 32, nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas, sudaryta 2018 m. rugsėjo 17 d. jungtinės veiklos sutartis (p. 136). Atsižvelgdamas į šią sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymu pripažino netekusiu galios 2018 m. birželio 8 d. įsakymą „Dėl UAB „Orenus“ skyrimo daugiabučio namo Architektų g. 32 butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ (p. 109-110).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.11 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.) įtvirtinta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai. Akivaizdu, kad ieškovo reikalaujami perduoti dokumentai, daiktai ir lėšos reikalingi būtent pastato bendrojo naudojimo objektų administravimui. Kadangi bylos teisminio nagrinėjimo metu, t. y. priėmus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymą, ieškovas neteko pastato Architektų g. 32 bendrojo naudojimo objektų administratoriaus statuso, tai konstatuotina, kad ieškovas neteko ir šiuo metu nebeturi reikalavimo teisės į nagrinėjamus dokumentus, daiktus ir lėšas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, pasikeitus esminėms bylos faktinėms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo perduoti ieškovui atitinkamus dokumentus, daiktus ir lėšas tampa teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Nors ieškovas ne kartą, pavyzdžiui, 2018 m. birželio 25 d., liepos 9 d., rugpjūčio 9 d. raštais (p. 17-19, 21, 23) kreipėsi tiek į atsakovą, tiek į savivaldybės administraciją dėl administravimo ir (arba) administravimui reikalingų dokumentų, objektų, sukauptų lėšų ir pan. perdavimo, tačiau šalys, t. y. ieškovas, kaip naujasis administratorius, ir atsakovas, kaip ankstesnis administratorius, taip ir nepasirašė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.11 punkte nurodyto perdavimo akto, juolab kad būtent dėl nurodytame nuostatų punkte išvardytų dokumentų bei turto perdavimo ieškovas ir pareiškė nagrinėjamą ieškinį. Pabrėžtina, kad tame pačiame nuostatų 7.11 punkte nustatyta, kad iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas. Kadangi šiame nuostatų punkte aiškiai nurodyta, kad iki aptariamo perdavimo akto pasirašymo dienos administravimo funkcijas atlieka būtent administratorius, o ne valdymą perimantis asmuo (kitas administratorius), tai teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais teigiama, kad ieškovas neva teisėtai atlikinėjo administravimo veiksmus (nesant pasirašyto perdavimo akto). Priešingai, kol nurodytas perdavimo aktas nepasirašytas, tol (ankstesnio) administratoriaus funkcijų atlikimas nelaikytinas neteisėtu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, nei kituose norminiuose teisės aktuose nenustatyta jokių teisinių padarinių-taisyklių, savaime-automatiškai taikytinų administratoriui praleidus nurodytą 30 dienų terminą perdavimo aktui pasirašyti. Taigi nėra tokios teisės normos, kuri, suėjus nurodytam 30 dienų terminui, eliminuotų galimybę-pagrindą taikyti nuostatų 7.11 punkto nuostatą suteikiančią teisę administratoriui toliau atlikinėti jam priskirtas funkcijas iki perdavimo akto pasirašymo dienos (nors ir pasibaigus 30 dienų terminui). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pradiniame ieškinyje buvo suformuluotas ieškovo reikalavimas būtent įpareigoti atsakovą nedelsiant perduoti bendrojo naudojimo objektų valdymą (p. 12). Vėliau šio reikalavimo nebuvo reiškiama, taip pat atsisakyta reikalavimo įpareigoti atsakovą nutraukti namo administravimą (p. 57, 160). Taigi iš pradžių ieškovas šioje byloje pats laikėsi pozicijos, kad atsakovui neperduodant dokumentų ir turto, taip pat nepasirašant perdavimo akto (t. y. neperduodant administravimo), pirmiau būtina teismine tvarka atsakovą įpareigoti atlikti nurodytus veiksmus ir (arba) nutraukti administravimą. Taigi ieškovas pats laikėsi pozicijos, kad atsakovo administravimas nebuvo nutrauktas (todėl ir siekė atsakovo administravimą nutraukti teismine tvarka).

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas nebuvo perėmęs pastato administravimo. Pabrėžtina, kad tokią išvadą teismas daro neatsižvelgdamas į atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-2869-990/2018 ir (arba) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-574/2019 nustatytas aplinkybes. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką prejudicinę reikšmę turi tik tos kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatytos aplinkybės, kurios buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, t. y. kurias teismas nustatė vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008). Pažymėtina, kad apeliuodamas į tam tikrų faktų prejudicinę reikšmę, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo nurodomos aplinkybės (kad ieškovas nebuvo perėmęs pastato administravimo) buvo nurodytų administracinio nusižengimo bylų (kuriose spręsta dėl atsakovo įmonės vadovo administracinės atsakomybės) nagrinėjimo dalykas. Taigi dėl šios priežasties nurodomų administracinio nusižengimo bylų teismas nepridėjo prie šios civilinės bylos ir, atitinkamai, neatsižvelgė į nurodytomis teismų nutartimis nustatytas faktines aplinkybes (nesuteikė joms prejudicinės reikšmės).

Padarius išvadą, kad atsakovas (kol šalys nepasirašė perdavimo akto) teisėtai atlikinėjo-tęsė jam priskirtas funkcijas, sutiktina su atsakovo argumentais, kad pastato bendrojo naudojimo objektų administravimas iš tikrųjų nebuvo perduotas ieškovui. Atitinkamai, sutiktina ir su tais atsakovo argumentais, kad būtent atsakovas turėjo teisę naudotis atitinkamomis spynomis, todėl ieškovo uždėtos spynos buvo šalinamos kaip dėl ieškovo savavališkų veiksmų atsiradusios administravimo kliūtys. Dėl to nagrinėjamų atsakovo veiksmų, t. y. spynų išlaužimo-šalinimo, nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtų. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, atmetami kaip nepagrįsti ir ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo.

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad taip suformuluoti ieškinio reikalavimai ir jų išnagrinėjimas neteikia procesinio-teisinio pagrindo teisiškai vertinti atsakovo veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą neperduodant ieškovui ieškinyje nurodyto turto ir dokumentų, taip pat nepasirašant perdavimo akto. Atsižvelgdamas į tai, kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis).

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo CPK 93 straipsnio 4 dalies kontekste, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, atsakovas iš tikrųjų tik teismo posėdžio metu ėmė ginčyti ieškovo reikalautos atlyginti žalos dydį, jos realumą. Kita vertus, toks atsakovo procesinis elgesys (šių atsikirtimų nenurodymas anksčiau) negalėjo būti traktuojamas kaip šios ieškinio dalies (atitinkamų faktinių aplinkybių) pripažinimas, t. y. ieškovas šiuo pagrindu negalėjo būti atleidžiamas nuo būtent jam tenkančios bendrosios įrodinėjimo pareigos įrodyti patirtą žalą, jos dydį, įskaitant ir žalos realumą. Juolab kad iš ieškovo papildomai pateiktų įrodymų matyti, kad tik 2019 m. gegužės 24 d., t. y. po įvykusio 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio (kurio metu atsakovas ir iškėlė klausimą dėl žalos įrodymų), ieškovas realiai sumokėjo ieškiniu reikalautą atlyginti 407,26 Eur sumą (p. 183). Atsižvelgdamas į tai, teismas abiejų šalių procesinį elgesį įvertina kaip „lygiasias“ CPK 93 straipsnio 4 dalies kontekste, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme nekonstatuoja pagrindo nukrypti nuo patenkintų-atmestų ieškinio reikalavimų santykio. Valstybei iš ieškovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų dydis mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.