- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- AN2-38-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02216-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kaltinamasis
- M. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, kurioje M. M. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, M. M. veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2018 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė J. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo M. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą dėl to, kad jis, būdamas UAB „L“ direktoriumi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymu būdamas įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui pateikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „O“ akto kopiją, šio reikalavimo nevykdė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimu nutraukė administracinę teiseną M. M. atžvilgiu, konstatavęs, jog M. M. veikoje nėra visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti ir M. M. patraukti administracinėn atsakomybėn.
4. Nurodo, kad 2018 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-2026/18(2.1.1E-TD2) buvo individualus administracinis teisės aktas, skirtas juridiniam asmeniui UAB „L“ ir numatantis jam tam tikras pareigas. Šis teisės aktas buvo priimtas visiškai teisėtai, vadovaujantis įstatymų suteiktomis teisėmis ir jis atitiko visus Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatyme nurodytas individualaus administracinio teisės akto reikalavimus (8 str. 2,3 d.), todėl nebuvo jokio pagrindo jo nevykdyti. Tai patvirtina ir tai, kad UAB „L“ nebandė šio įsakymo skųsti per įstatymų numatytą apskundimo terminą bei tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nebuvo gauta jokių UAB „L“ ar jo direktoriaus pretenzijų, raštų ar kitokių mėginimų prieštarauti ar ginčyti priimtą įsakymą, todėl manytina, kad nebuvo jokių pagrįstų priežasčių ignoruoti priimtą įsakymą ir jo nevykdyti. Vis dėl to, UAB „L“ direktorius M. M. šio įsakymo nevykdė, todėl tokie jo veiksmai laikytini kliudymu įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą, kas atitinka ANK 505 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2018 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo galiojimo metu, UAB „L“ direktoriui per nustatytą terminą neįvykdžius šiame įsakyme jam nustatytų pareigų, manytina, jog šis protokolas yra surašytas pagrįstai ir minėtas asmuo turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
5. Teismas nepagrįstai nevertino/ignoravo, kad nebuvo teisinio pagrindo M. M. nevykdyti protokolo nurodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą motyvuojant tuo, kad, neva, jo padaryta veika yra nepavojinga. Atkreipti dėmesį į tai, kad veikos pavojingumas iš esmės yra gana subjektyvus kriterijus, todėl mano, kad tai neturėtų būti esminis nutarimo motyvas. Teismų praktikoje nėra įtvirtinta jokių taisyklių ar vertinimo kriterijų pagal kuriuos būtų galima nuspręsti ar padaryta veika yra pakankamai pavojinga, kad būtų kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas ar ne, todėl teismo išvada, kad M. M. veika nepavojinga, yra nepagrįsta. Teismui nutarus teisėto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo nevykdymą laikyti nepavojinga veika, neužtraukiančia administracinės atsakomybės, tai sukurtų ydingą precedentą Lietuvos teismų praktikoje, neabejotinai paskatinantį savavališką asmenų veiklą ne tik Vilniaus, bet ir visose kitose Lietuvos savivaldybėse. Toks precedentas, ir dėl jo kylantys panašūs teisiniai ginčai, įneštų papildomos sumaišties į vystomą teismų praktiką bei leistų suabejoti Lietuvos savivaldybių administracijų direktorių įsakymų vykdymo privalomumu, todėl manome, kad ginčijamo įsakymo nevykdymas bei galimos tokio nevykdymo pripažinimo nepavojinga veika pasekmės, sudaro pagrindą šią M. M. veiką pripažinti pakankamai pavojinga veika.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčų dėl nustatytų faktinių aplinkybių nekyla, tačiau institucija nesutinka su jų teisiniu vertinimu.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, išnagrinėjęs pateikto skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimas yra teisėtas bei teisingas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstas tinkamu teisės taikymu.
9. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
10. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys patvirtina faktą, kad M. M. atlikti veiksmai formaliai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Jokių ginčų dėl nustatytų faktinių aplinkybių nekyla. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, byloje nustatyta, kad M. M., būdamas UAB „L“ direktoriumi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymu įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui pateikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „O“ akto kopiją, šio reikalavimo nevykdė. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai 2018 m. rugsėjo 18 d. užregistravo jungtinės veiklos sutartį, patys kreipėsi į savivaldybę, jog būtų panaikintas minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 8 d., kuriuo jų daugiabučio namo administravimas buvo perduotas UAB „O“, kadangi jų valia yra tęsti daugiabučio namo administravimo santykius su UAB „L“. Taigi apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad daugiabučio namo gyventojams nusprendus tęsti teisinius santykius su UAB „L“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymas prarado savo aktualumą ir prasmę, kadangi UAB „O“ nebūtų pradėjusi teikti daugiabučio namo administravimo paslaugų.
11. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, neabejoja, jog formaliai M. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, tačiau nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog tokie M. M. veiksmai nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nebuvo pavojingi, nepažeidė kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pačių daugiabučio namo gyventojų iniciatyva buvo pratęsti teisiniai santykiai su UAB „L“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. M. nubaudimas už tai, kad jis neįvykdė aptarto įsakymo, kurio esmė buvo tinkamai perduoti visą reikiamą informaciją apie administruojamą daugiabutį namą naujam daugiabučio namo administratoriui UAB „O“, įvertinus tai, kad šio daugiabučių namų administratoriaus paslaugų buvo atsisakyta ir jis realiai nepradėjo administruoti minėto objekto, būtų tik formalaus teisingumo vykdymas.
12. Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriuose teigiama, kad kiekvienas asmuo, padaręs nusižengimą, turi būti patrauktas atsakomybėn, tačiau kartu atkreipia institucijos dėmesį į tai, kad ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vienas iš esminių požymių yra ne tik tai, kad asmens veiksmai atitinka formalią administracinio nusižengimo sudėtį, bet kartu padaryta uždrausta veika yra pavojinga. Vien tai, kad atitinkami objektyvioje tikrovėje pasireiškiantys veiksmai yra įtvirtinti administracinio nusižengimo sudėtyje, savaime nereiškia, kad kiekvienu atveju, nustačius šių požymių tapatumą su išorėje pasireiškusiais veiksmais, bus konstatuota, kad asmuo yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą ir sulauks sankcijoje numatytos bausmės. Siekiant, kad teismai nevykdytų tik formalaus teisingumo, įstatyme buvo numatyti vertinamieji kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju, buvo vertinamas pavojingumas, kuris kiekvienu atveju turi būti įvertintas atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes ir negali būti vienos taisyklės visiems panašiems atvejams. Nėra (ir negali būti) vienos teismų praktikos, nekintančių aksiomų, vertinant konkrečiu atveju padaryto nusižengimo pavojingumą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs M. M. atliktus veiksmus, konstatuoja, kad M. M. veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties, kadangi nors ir nustatyti formalūs sudėties požymiai, jie nėra pavojingi. Pateiktame apeliaciniame skunde institucija šios veikos pavojingumą sieja tik su pačiu faktu, jog nebuvo įvykdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 8 d., nebuvo atliktos formalios procedūros, kurių pagrindu šis įsakymas būtų panaikintas. Tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl įsakymo, kuris asmenims nėra aktualus, neįvykdymas yra pavojingas ir turi sukelti neigiamus padarinius jo neįvykdžiusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad tuo atveju, jeigu nebūtų vykdomas įsakymas ir dėl jo kiltų atitinkami neigiami padariniai, nukentėtų kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, privalu asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir nustačius jo kaltę, paskirti atitinkamą nuobaudą.
15. Įvertinus išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.