Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei V. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi atsakovei ieškinį pripažinus, sprendime surašomi sutrumpinti motyvai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas D. M. ir atsakovė V. M. (dabar P.) (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudarę santuoką, santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. M.. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1790-1021/2022, tenkinus prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukta ieškovo D. M. ir atsakovės V. M. santuoka ir patvirtinta 2022 m. vasario 17 d. D. M. ir V. M. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė jog D. M. ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruota Patalpa-butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2019-03-27 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Negyvenamoji patalpa-pagalbinė patalpa, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2019-03-27 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), po santuokos nutraukimo šis turtas atitenka V. M. asmeninės nuosavybės teise. (6 punktas) ir šalių nepilnametės dukters D. M. gyvenamoji vietą nustatyti su motina V. M. (14 punktas), o ieškovas D. M. šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo teismo sprendimo, patvirtinančio šalių sutartį, priėmimo dienos iki vaiko D. M. pilnametystės įsipareigojo mokėti po 150 Eur dydžio išmokas per mėnesį (15 punktas), numatant, jog vaiko išlaikymui skirtus pinigus V. M. tvarko uzufrukto teise (16 punktas). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. birželio 4 d.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovė V. M. turi priklausomybę alkoholiui, neužtikrina mažametei dukrai D. teisėtų interesų ir naudoja motinos valdžią priešingai vaiko interesams, ieškovas prašo teismo, kad nepilnametės dukros D. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo – D. M., teigdamas, kad tai labiausiai atitinka nepilnametės dukros interesus.

2025 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog atsakovė nuo 2025 m. sausio 5 d. su dukra D. M. negyvena, ši gyvena su ieškovu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (CK 3.174 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 60 punktas). Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Teismų praktikoje pažymima, jog tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo grindžiamas aplinkybe, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl to negali užtikrinti nepilnametės šalių dukros teisių ir teisėtų interesų.

Iš byloje pateiktos Skyriaus 2024 m. birželio 28 d. išvados civilinėje byloje e2-5329-503/2024 matyti, jog atsakovės šeima Skyriui tapo žinoma nuo 2023 m. liepos 7 d., kai nustačius galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus nepilnametės D. M. atžvilgiu dėl motinos neblaivumo ir tokio pobūdžio pranešimai atsakovės šeimoje metų laikotarpyje užfiksuoti dar trys. Vertinant D. M. situaciją buvo nustatytas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Aprašas) 25.3.3. papunktyje numatytas rizikos veiksnys - vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir <...> tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai (rizikos veiksnys nustatytas vaiko motinai V. M.), nustatytas vaiko apsaugos veiksnys, kad kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus, kadangi duomenų, kad tėvas D. M. girtautų, nėra, rizikos veiksnys nustatytas vaiko motinai. Todėl nepilnametės D. M. gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su ieškovu - tėvu D. M., šiuo metu labiausiai atitiktų jos interesus ir šiuo metu jai saugi ir stabili aplinka labiau būtų užtikrinta tėvo D. M. šeimoje.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad po vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo aplinkybės iš esmės pasikeitė, kas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko negeba sukurti šalių nepilnamečiui vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų normaliam vaiko vystymuisi, juo rūpintis, teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimu sutiko, nes gyvendama kartu su dukra jos poreikių į sveiką ir saugią aplinką neužtikrino, todėl tolesnis vaiko gyvenimas su atsakove neatitinka geriausių vaiko interesų (CPK 178, 185 straipsniai), todėl keistina šalių sudarytos taikos sutarties sąlyga ir nepilnametės D. M. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. M..

Taigi nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad šalių nepilnametė dukra D. M. šiuo metu faktiškai gyvena su ieškovu, kuris tinkamai ja rūpinasi, užtikrina vaikui saugią ir tinkamą aplinką, ir mama (atsakovė) su tuo sutiko todėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas leistų užtikrinti faktinių ir teisinių aplinkybių sutaptį ir vaikui stabilios aplinkos išsaugojimą, spręstina, jog vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją su ieškovu atitiks geriausius vaiko D. M. interesus (CK 3.3 straipsnis, 3.174 straipsnio 4 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas, nepilnametės D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu ieškovu D. M. jo gyvenamojoje vietoje, atitinkamai pakeičiant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1790-1021/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Minėta, 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1790-1021/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 15 punkte numatyta, jog nepilnametės D. M. išlaikymui jos tėvas D. M. įsipareigojo mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjamu atveju, sprendimu pakeičiant vaiko D. M. gyvenamąją vietą ir nustatant ją su ieškovu, egzistuoja teisinis pagrindas ir įstatyminė prievolė priteisti vaikui išlaikymą iš skyrium gyvenančios motinos. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo datos iki vaiko pilnametystės. 2025 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu šį ieškinio reikalavimą sumažino iki 150 Eur per mėnesį.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, mokamą po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Teigia, kad tokio dydžio išlaikymo dalis yra pakankama, nes jis gali, nukrypdamas nuo proporcingumo principo, prisiimti didesnę jam tenkančią išlaikymo dukrai dalį. Atsakovė su reikalavimu sutiko, todėl teismas, remdamasis išdėstytu, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovės nepilnamečio vaiko D. M., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pakeičiant Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1790-1021/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 15 punktą dėl ieškovo dukrai mokėtino išlaikymo. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Ieškovas skirtinas vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovės tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis), atitinkamai pakeičiant 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1790-1021/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 16 punktą. Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovas yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaiko poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nustatyta, jog ieškovas 100 proc. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2024 m. balandžio 29 d. Kauno skyriaus sprendimu Nr. ATS-2024-13105.

Ieškovas paduodamas ieškinį turėjo sumokėti 41,00 Eur žyminį mokestį valstybei už reikalavimą, susijusį su išlaikymo priteisimu (12 mėn. x 150 Eur x 1 vaikas x 0,03 (3 proc.) x 0,75 (el. byla -75 proc.)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą - 110 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai byloje yra patenkinti pilnai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 141,00 Eur (110,00 Eur + 41,00 Eur) žyminio mokesčio.

Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, valstybei iš atsakovės priteistinos 141,00 Eur nuo kurių mokėjimo yra atleistas ieškovas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo, ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje pateikti įrodymai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal 2025 m. sausio 7 d. gautą ieškovo atstovo advokato Arūno Sakalausko prašymą Nr. ATP-2025-00941 apskaičiavo antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. M. pagal 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. ATS-2024-13105. Šios bylinėjimosi išlaidos 504,17 Eur valstybei taip pat priteisiamos iš atsakovės.

Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1790-1021/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 14 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1790-1021/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 15 punkte nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), teikimo tvarką bei dydį ir priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo datos (2024 m. gegužės 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1790-1021/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 16 punktą ir paskirti ieškovą D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 141,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 504,17 Eur (penkis šimtus keturis Eur 17 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.