Šiaulių apylinkės teismo nutartis

administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Aplinkos apsaugos departamento

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nubausto asmens M. Ž. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento vyriausiųjų specialistų protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugsėjo 14 d. Aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas M. Ž. surašė AN protokolą pagal Lietuvos ANK 290 str. 1 d. ir 8 d. ( nedetalizuojama – adm. b. 6 l. ).

2023 m. spalio 03 d Aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. Ž. buvo nubaustas pagal Lietuvos ANK 290 str. 1 d. ir 8 d. galutine nuobauda 800 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonėmis - specialiosios teisės ( medžioti ) atėmimu 36 mėn. ir daikto – traktoriaus „MTZ Belarus 920.4“ ( savininkas M. Ž.) konfiskavimu - už tai, kad jis ( nežymiai koreguojama ) 2023 m. rugsėjo 07 d. 23 val. (duomenys neskelbtini), rugsėjo 07 d. teisėto medžioklės plotų naudotojo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vienete vykusios medžioklės metu kartu medžiotojo M. K. sumedžiotą šerno patiną gabeno jam priklausančiu traktoriumi „MTZ Belarus 920.4“ ir dorojo (duomenys neskelbtini), neoficialioje medžiotojų klubo apdorojimo patalpoje. Kadangi sumedžiotas šernas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), žvėris laikomas sumedžiotu neteisėtai, padarant 2354,80 EUR žalą gamtai, kuri atlyginta. Pažeisti Medžioklės.. taisyklių 16.2, 21, 22, 23, 24.13, 58.2.3 ir 74.1 p. reikalavimai ( adm. b. 1-3 l. ).

Atskirai skundo ir atsiliepimo argumentai neaptariami, kadangi iš esmės analogiškai asmenys juos nurodė teismo posėdžiuose.

Teismo posėdžiuose M. Ž. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra ūkininkas. Abu su draugu M. K. yra medžiotojai, priklauso „(duomenys neskelbtini)“ būreliui, kurio vadovas yra E. R.. Įvykio dieną su M. K. susitarė pamedžioti šalia jo ( M. Ž. ) namų. Apie tai prieš 2-3 val. iki medžioklės parašė „Messenger“ programoje, būrelio pokalbių svetainėje ( chat-e ), kad nebūtų neaiškumų su kitais medžiotojais ( jei jie sugalvotų medžioti ). Prieš medžioklę jis kaip vadovas užpildė jam išduotą medžioklės lapą, bet jį paliko sodybos kieme stovėjusiame savo džipe. Medžiojo maždaug už 400 m. nuo jo sodybos, pamiškėje, prie jo pasodintų pupų lauko, dviese, bet šautuvą turėjo tik M. K., nes jis ( M. Ž. ) labiau saugo pasėlius. Vienu metu M. K. nušovė į pupų lauką atėjusį šerną, jis tuo metu buvo šalia. Tada abu grįžo į sodybą, pasiėmė jam priklausantį traktorių „Belarus“ su kaušu, nuvažiavo į šerno kritimo vietą, šerną pakabino prie kaušo, parsivežė į jo sodybą, kieme nuplovė ir M. K. pradėjo lupti kailį. Tuo metu atvykę AAD pareigūnai rado M. K. lupamą šerną, pakabintą ant virvės prie traktoriaus kaušo. Jis ( M. Ž. ), paėmęs iš šalia stovėjusio džipo, pateikė medžioklės lapą, kuriame sumedžiotas šernas nebuvo įrašytas.

Medžioklė vyko legaliai – apie ją iš anksto pranešė klubo chat-e, užpildė medžioklės lapą ir kt., todėl neteisėtai medžioti tikslo neturėjo. Nušauto šerno medžioklės lape neįrašė dėl pamiršimo, nes jo pasiimti važiavo su traktoriumi, o lapas liko kieme buvusiame džipe. Su traktoriumi važiavo specialiai, nes važiuoti reikėjo per užsodintą pupų lauką, todėl saugant pasėlius važiavo traktoriaus darbinėmis ( technologinėmis ) vėžėmis. Grįžus į sodybą užpildyti lapą pamiršo, tai būtų padaręs vėliau. Šerno nebūtų nuslėpę, nes reikalinga atlikti jo vet. tyrimus dėl ligų, o tai daroma oficialiai per būrelio vadovą. Šerną lupo ne būrelio lupykloje, o jo sodybos kieme. Iš pradžių norėjo kieme šerną tik apiplauti ( nes buvo labai nešvarus ) ir vežtis į lupyklą, bet paskui pagalvojo, kad vežant jis vėl išsiteps, todėl nusprendė išdarinėti kieme.

Yra medžiotojas apie (duomenys neskelbtini) metus, baustas nebuvo. Traktoriaus vertė apie 20000 EUR, jis reikalingas ūkininko veikloje, toje medžioklėje buvo panaudotas atsitiktinai. Be to, šernas buvo vežamas ir dorojamas pakabintas tik ant kaušo, todėl pats traktorius buvo „ne dalyvis“ ( cituojama ), jo viso konfiskuoti nereikėtų. Prašo skundą tenkinti.

Jei visgi toks pažeidimas būtų konstatuotas, taikyta poveikio priemonė – traktoriaus konfiskavimas – yra aiškiai neproporcinga, nes traktorius skirtas ūkininko veiklai, o šerno pargabenimui panaudotas atsitiktinai, tik siekiant saugoti pasėlius. Be to, gabenimui panaudotas ne visas traktorius, o tik jo priedas – krautuvas. Gi tokių priedų prie traktoriaus gali būti naudojama įvairių, tame tarpe ir tokių, su kuriais gabenti žvėrį neįmanoma. Pats traktorius yra brangus - apie 20000 EUR vertės, kuri 25 kartus viršija paskirtąją baudą. Todėl išeitų, kad medžiotojui M. Ž. bendrai skiriamos sankcijos daug kartų viršija paskirtąsias kartu medžiojusiam kitam medžiotojui M. K.. Taip pat įvertintina, kad traktorius yra sudurtinė transporto priemonė – pats traktorius ir krautuvas, kuris buvo panaudotas šerno gabenimui bei lupimui. Tokiose situacijose teismai konfiskuoja tik tą transporto priemonės dalį, kuri tiesiogiai susijusi su pažeidimu, o ne ją visą. Šernas yra ne licencijuojamas gyvūnas, todėl pagal medžioklės taisykles jį iš nušovimo vietos galima gabenti ir neįrašius į lapą, tik neišvežant už medžioklės plotų ribų, ko ir nebuvo padaryta. Todėl laikytina, kad gabenimo metu pažeidimo dar nebuvo. Kadangi pažeidimas atsirado tik jį pradėjus lupti, prieš tai vykusio gabenimo priemonė neturi būti konfiskuojama. Nors traktorius panaudotas ir lupimui, tačiau taip pat atsitiktinai, nes šernas galėjo būti pakabintas ir kitur. Todėl prašo skundą tenkinti.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Aplinkos apsaugos departamento atstovas teismo posėdžiuose paaiškino, kad AAD buvo gautas pranešimas apie vykstantį brakonieriavimą, todėl pareigūnai vyko į reidą patikrinti informacijos. Jie užfiksavo, kaip netoli M. Ž. namų buvo nušautas šernas ir su traktoriumi parvežtas į sodybą. Ten nuvykę pareigūnai rado du medžiotojus, dorojančius šerną, kuris buvo pakabintas ant traktoriaus kaušo. M. Ž. iš šalia buvusio džipo paėmė medžioklės lapą, kuriame sumedžiotas šernas nebuvo įrašytas, t. y. nušautas neteisėtai. Tiriant bylą medžiotojai kaltę pripažino, M. K. atlygino gamtai padarytą žalą. Apie šiuos medžiotojus anksčiau duomenų neturėjo. Dėl traktoriaus ypatumų krautuvas kaip įrenginys savaime neveikia, tik kartu su traktoriumi, todėl jį laikyti savarankišku nusižengimo objektu nėra pagrindo. Paskirtoji nuobauda yra adekvati nusižengimui, todėl prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Liudytojas E. Č. – AAD (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialistas – parodė, kad iki įvykio medžiotojų nepažinojo. Tą dieną skyriaus vedėjas G. C. pasakė gavęs informacijos apie neteisėtą medžioklę, t. y. kad M. Ž. medžioja žvėris ir jų neįrašo į medžioklės lapus, taip pat duomenis apie M. Ž. sodybos ir medžioklės vietas bei kad bus medžiojama tą vakarą. Kartu su vedėju sutemus, apie 21 val. nuvažiavo į nurodytą vietą to patikrinti. Eidamas prie automobilio pasiimti termovizoriaus išgirdo šūvį. Paėjęs į priekį per termovizorių matė laukuose prožektoriaus šviesas, po kurio laiko išgirdo iš sodybos išvažiuojant traktorių, po to matė jį iš lauko važiuojantį atgal į sodybą; galimai vežė pakabintą žvėrį. Netrukus su G. C. nuėjo į sodybą, kur rado ant traktoriaus pakabintą dorojamą šerną. Patikrinus medžioklės lapą nustatė, kad šernas jame neįrašytas.

Ar šūvio metu abu medžiotojai buvo kartu, nematė. Pagal laiką tarp šūvio ir traktoriaus išvažiavimo iš sodybos bei atstumo medžiotojai turėjo galimybę į sodybą grįžti traktoriaus pasiimti. Nuėjus sodyboje buvo trys asmenys – du medžiotojai ir M. Ž. pusbrolis ( taip prisistatė ); ar šis kaip nors susijęs su medžiokle, nežino. Šernas svėrė virš 120 kg., todėl jo pargabenimui iki sodybos transporto priemonė buvo būtina, bet tai galėjo padaryti ir su kieme buvusiu džipu. Nuėjus medžiotojai nebuvo pasimetę, bėgti ar slėptis nebandė. Ką sakė dėl šerno nušovimo ir ar sakė pamiršę įrašyti į lapą, neprisimena. Paimti žvėries traktorius važiavo atvirai, su šviesomis. M. Ž. sodyba yra nuošalioje vietoje. Vėliau jie žalą gamtai atlygino.

Iš esmės analogiškai aplinkybės nurodytos šio liudytojo tarnybiniame pranešime ( adm. b. 7 l. ).

Liudytojas G. C. – AAD (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas – parodė, kad 2023 m. 08 mėn. telefonu gavo informaciją apie neteisėtas elnių medžiokles, neįrašant nušautų gyvūnų į medžioklės lapus, bet tuo metu atostogavo, todėl jokių veiksmų neatliko. 09-07 d. apie 18.30 val. vėl gavo informaciją, kur M. Ž. tą vakarą medžios elnius ir neįrašys į lapą. Su E. Č. prieš 21 val. nuvyko į vietą informacijos patikrinti. Išgirdus šūvį jis liko mašinoje, o E. Č. nuėjo stebėti ir informavo jį, jog kažkas laukuose šviečia su prožektoriumi, sodyboje užkūrė traktorių, nuvažiavo link žvėries ir grįžo į sodybą. Nuėję į sodybą kieme rado tris asmenis ( du prie šerno ir vieną kiek toliau ) ir ant traktoriaus pakabintą šerną su nuluptu kailiu. M. Ž. iš kieme stovėjusio džipo pateikė medžioklės lapą, kuriame nušautas žvėris nebuvo įrašytas. Ar jie sakė pamiršę įrašyti, nepamena. Tokia šernui pargabenti į sodybą technikos reikėjo; ar ten buvo galima nuvažiuoti su džipu, nežino. Antras medžiotojas sakė, kad šerną tirs, ims mėginius.

Iš esmės analogiškai aplinkybės nurodytos šio liudytojo tarnybiniame pranešime ( adm. b. 10-12 l. ).

Liudytojas M. K. parodė, kad abu su draugu M. Ž. yra medžiotojai. Įvykio dieną M. jį pakvietė pamedžioti. Vakare nuvykus M. kaip medžioklės vadovas užpildė medžioklės lapą ir abu nuėjo medžioti prie netoli M. Ž. sodybos esančio pupų lauko, šautuvą turėjo tik jis ( liudytojas ). Nušovus į lauką atėjusį šerną abu grįžo į sodybą, pasiėmė traktorių ( nes laukas buvo nenukultas, todėl saugant pasėlius reikėjo važiuoti technologinėmis vėžėmis ), atvažiavo ( vairavo M. Ž. ) į šerno kritimo vietą, jį prikabino prie krautuvo su kaušu ir parsivežė į sodybos kiemą. Ten ūkio technikos plovykloje nuplovė ir jis ( liudytojas ) pradėjo lupti kailį, kad nereikėtų vežti į būrelio lupyklą. M. Ž. tuo metu nuėjo paimti buteliukų tyrimams dėl ligų. Tada atvyko AAD pareigūnai ir užfiksavo pažeidimą, nes paaiškėjo, kad sumedžiotas šernas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą.

Nuslėpti sumedžioto šerno nebandė, nes tokiu atveju būtų važiavę su traktoriumi jo pasiimti be šviesų ( buvo sutemę ) ir lupę ne atvirai kieme, o patalpoje, kad niekas nematytų. Be to, reikėjo daryti mėsos tyrimus (duomenys neskelbtini) vet. tarnyboje, o tam reikiamus dokumentus pildo būrelio vadovas. Traktoriaus kaušas yra skirtas viskam ( žemėms, grūdams ir pan. ) pasemti, tačiau ant krautuvo jis gali būti keičiamas ( į grėbtuvus, šakes ir kt. ).

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. A. R. nenurodytam medžiotojui ( vadovui ) 2023-05-11 išdavė medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024-03-31. Jame įrašytos septynios medžioklės, kuriose dalyvavo M. Ž. ir M. K., vienas 2023-07-27 sumedžiotas šernas; 2023-09-07 medžioklėje tokių gyvūnų neįrašyta ( adm. b. 27 l. ). Medžioklės lapų išdavimo ir grąžinimo žurnalo ( adm. b. 25-26 l. ) duomenys ir E. A. R. paaiškinimas ( adm. b. 22 l. ) patvirtina, kad šis lapas buvo išduotas medžiotojui M. Ž., kuris yra būrelio narys ( tai neginčijama ).

Taip pat nėra ginčo, kad AN protokole ( adm. b. 1-3 l. ) nurodytu laiku ir vietoje medžiojant M. Ž. ir M. K. šis nušovė šerną, kurį abu su M. Ž. vairuojamu jam priklausančiu traktoriumi „MTZ Belarus 920.4“ ( adm. b. 15 l. ) pargabeno į M. Ž. sodybą ( visos vietos nurodytos schemoje – adm. b. 8 l. ), kur dorojantys ant traktoriaus pakabintą šerną ( adm. b. 8-9 l. ) buvo užtikti AAD pareigūnų; tuo momentu jau buvo nuluptas visas šerno kailis, kas aiškiai matyti nuotraukoje ( adm. b. 9 l. ). Tos pačios dienos paaiškinime M. Ž. nurodė pamiršęs šerną įrašyti į lapą prieš parsivežant laimikį ( adm. b. 21 l. ). Nustatyta, kad šernas 3-4 metų amžiaus ( adm. b. 28 l. ), neteisėtai jį sumedžiojus aplinkai padaryta 2354,8 EUR žala ( adm b. 14 l. ), kurią 09-10 d. atlygino M. K. ( adm. b. 20 l. ). Sumedžiotasis šernas ( adm. b. 16 l. ), traktorius ( adm. b. 17-18 l. ) ir medžioklės lapas ( adm. b. 19 l. ) paimti.

Šie įrodymai patvirtina, kad M. Ž. ( dėl M. K. veiksmų šioje byloje negali būti pasisakoma ), pažeisdamas Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 27 p. reikalavimus, šerną dorojo ne tam skirtoje patalpoje – oficialioje būrelio lupykloje, todėl ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos ANK 290 str. 1 d. ir skundą padavusiam asmeniui to neginčijant teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Pagal skundą dalyje dėl AN protokolo panaikinimo ( 8 l. ), nors ir priimtą toje proceso stadijoje, nesprendžiant dėl reikalavimo apimties ( 22 l. ), M. Ž. atstovė teismo posėdžiuose jokių argumentų nenurodė. Pagal Lietuvos ANK 626 str. 1 d. ir 642 str. 1 d. teismas sprendžia ginčus tik dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, t. y. AN protokolas negali būti apskundimo objektu, todėl skundas dalyje dėl AN protokolo dalies panaikinimo paliekamas nenagrinėtas.

Kaip minėta, skundas dėl nutarimo visų pirma ( pagal loginę seką ) grindžiamas argumentais dėl ANK 290 str. 8 d. numatyto nusižengimo sudėtis, t. y. jog M. Ž. neturėjo tyčios nuslėpti sumedžiotą šerną, jo į medžioklės lapą neįrašė tik nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ( pamiršo tai padaryti iki atvykstant pareigūnams ), todėl, institucijai neįrodžius priešingai, nėra subjektyviosios pusės ( tyčios, o tuo pačiu - ir kaltės ), dėl ko byla šioje dalyje nutrauktina, o paskirtosios nuobauda bei administracinio poveikio priemonės panaikintinos.

Su tokia pozicija teismas nesutinka dėl sekančių argumentų.

Lietuvos ANK 290 str. 8 d. nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Taigi, joje nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą arba dorojimą ( dėl gyvūno, kurį sumedžioti neturima teisės, čia ir toliau neaptariama, nes šioje byloje neaktualu ). ANK 290 str. 8 d. dispozicija yra blanketinė, todėl netiesiogiai nukreipia į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę – pirmiausia į Medžioklės taisykles, kurių 58.2.3 p. nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Šis medžioklės taisyklių pažeidimas laikomas šiurkščiu ( Medžioklės taisyklių 74.1 p. ). Medžioklės taisyklių 22 p. nustatyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotus gyvūnus doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad pagal šių taisyklių punkto nuostatas medžioklės neteisėtumą, padarant žalos gamtai, lemia ne pats gyvūno sumedžiojimo faktas, bet nustatyta tvarka į medžioklės lapą duomenų apie sumedžiotus gyvūnus neįrašymas. Šios nuostatos įtvirtina skirtingą duomenų apie sumedžiotą gyvūną įrašymo į medžioklės lapą tvarką - duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė nėra limituojama, į medžioklės lapą įrašomi prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant doroti. Kadangi sumedžiotas šerno patinas nėra gyvūnas, kurio medžioklė būtų limituojama ( Medžioklės taisyklių 28 p. ), jį galima laikyti sumedžiotu neteisėtai arba išvežus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jis sumedžiotas, arba pradėjus jį doroti, abiem atvejais prieš tai neįrašius duomenų apie sumedžiotą gyvūną medžioklės lape ( LAT 2023-12-29 nutarties Nr. 2AT-39-648/2023 12 p. ). Todėl neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas sumedžiojus gyvūną, kurio medžioklė nėra limituojama, gali būti inkriminuotas tik kai medžiotojas, turintis teisę sumedžioti gyvūną, jį teisėtai sumedžioja ( kas šioje byloje įrodyta ir neginčijama ), tačiau sumedžiotą gyvūną išveža iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jis sumedžiotas, prieš tai neįrašius duomenų apie gyvūną medžioklės lape ( 14 p. ). Nurodomoje byloje analogiškoje situacijoje ( kai stirna iš sumedžiojimo vietos išvežta ir neįrašius į medžioklės lapą dorota ūkinės paskirties patalpose, esančiose medžiotojų klubo medžioklės plotų vieneto ribose ) konstatuota, kad gabenimo metu sumedžiotas gyvūnas vis dar buvo laikomas sumedžiotu teisėtai Medžioklės taisyklių 22 p. prasme, nes šio punkto nuostatos gyvūno sumedžiojimo neteisėtumą sieja su padarinių atsiradimu, t. y. žalos gamtai padarymu, kai, neįrašius duomenų į atitinkamą medžioklės dokumentą, yra iš esmės iškreipiami duomenys apie gyvūnijos išteklių naudojimą. Todėl žalos gamtai padarymo momentas ( šiuo atveju - gyvūno dorojimas, jo nustatyta tvarka neįrašius į medžioklės lapą ) savaime nelemia ankstesnių veiksmų neteisėtumo, kai egzistuoja visos sąlygos laikytis ir įgyvendinti sumedžiotų gyvūnų apskaitos reikalavimus. Nors dėl tokio vertinimo gali kilti abejonių ( ar tikrai vieta, formaliai nors ir esanti medžioklės plotų vieneto kaip teritorijos ribose, tačiau kurioje medžioklė išvis negalima, kaip šiuo atveju – gyvenamosios sodybos kiemas, laikytina esančia medžioklės, t. y. medžioklei skirtų, plotų ribose ), Aukščiausiajam Teismui suformavus privalomą taikyti praktiką šią bylą nagrinėjantis teismas nebepasisako. Kaltinimas M. Ž. suformuluota nevienareikšmiškai aiškiai ( gabeno su traktoriumi ir dorojo neoficialioje dorojimo patalpoje; kadangi šernas neįrašytas į medžioklės lapą, laikomas sumedžiotas neteisėtai - adm. b. 1 l., t. y. neaišku, ar inkriminuotas tik neteisėtas dorojimas, ar ir gabenimas ), todėl jis nekoreguojamas; tik išaiškinant konstatuojama, kad jis apima vien neteisėtą dorojimą.

Kartu nenuginčijamai įrodyta, kad šernas M. Ž. sodyboje buvo ne rengiamas doroti, o jau pakankamai nemažai išdorotas ( kaip minėta – nuluptas visas kailis ), jo neįrašius medžioklės lape, todėl ši M. Ž. veika ( nors ir veikiant su kitu asmeniu, tačiau akivaizdžiai bendrai, su vaidmenų pasidalinimu ) pagal teisės aktų nuostatas ir aukščiau aptartą teismų praktiką teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos ANK 290 str. 8 d. kaip neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas. Gi M. Ž. atstovės argumentai dėl tyčios nebuvimo aiškiai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ( plačiau bus pasisakyta aptariant nuobaudą ), teisinio reguliavimo ir teismų praktikos šiuo klausimu, nes nustatyta tvarka į medžioklės lapą neįrašytas žvėris yra laikomas neteisėtai sumedžiotu; tokio gyvūno dorojimas laikomas neteisėtu ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 290 str. 8 d., o nurodomi motyvai ( Medžioklės taisyklių nežinojimas, pamiršimas – kaip teigiama šiuo atveju, su kuo teismas nesutinka, ar kt. ) neatleidžia nuo atsakomybės ( LAT 2023-11-16 nutarties Nr. 2AT-40-387/2023 12 p., kt. ).

Už šį nusižengimą M. Ž. paskirta minimalaus dydžio 800 EUR bauda ( 8 d. ), privalomas skirti minimalios trukmės 3 m. teisės medžioti atėmimas ( 17 d. ) ir privalomas skirti transporto priemonės, kuri buvo panaudota sumedžiotam gyvūnui gabenti - traktoriaus, konfiskavimas ( 18 d. ). Skundas šioje dalyje ( kaip suformuluota – tik dėl traktoriaus konfiskavimo, 8 l. ) grindžiamas argumentais, kad ( vėlgi aptariama pagal seką ) gabenimo metu inkriminuoto nusižengimo dar nebuvo ( tik pradėjus šerną doroti ), pažeidimas ( sumedžioto gyvūno neįrašymas į medžioklės lapą ) buvo netyčinis, todėl itin didelės vertės traktoriaus konfiskavimas yra aiškiai neproporcinga ( per griežta ) pažeidimui sankcija; be to, traktorius skirtas ūkininko veiklai, medžioklės eigoje panaudotas atsitiktinai ir ne visas, o tik jo priedas - krautuvas.

Dėl pirmojo argumento Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant transporto priemonės kaip administracinio nusižengimo priemonės pripažinimo klausimą, svarbu vertinti medžioklę kaip procesą. Iš Medžioklės taisyklių ( visų pirma - 21 p. apie medžioklės tvarką ) nuostatų akivaizdu, jog medžioklė – tai procesas, kuris apima ne tik konkretaus gyvūno sumedžiojimą, bet ir tolesnius veiksmus su sumedžiotu gyvūnu. Taigi, sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas yra neatsiejama medžioklės dalis, todėl Medžioklės taisyklėse nustatytų reikalavimų įgyvendinimas yra privalomas medžioklės teisėtumo garantas. Priešingu atveju sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas, jei tai nustatyta tvarka neįrašoma į medžioklės lapą, sudaro prielaidas sumedžioto gyvūno apskritai neįrašyti į medžioklės lapą ( minėtos nutarties byloje Nr. 2AT-40-387/2023 11 p. ). Be to, šioje byloje nustatyta, kad traktorius buvo panaudotas ne tik nušauto šerno gabenimui, bet ir jo dorojimui ( luptas pakabinus ant traktoriaus krautuvo ). Taip pat teismas sutinka su AAD atstovo argumentais, kad toks krautuvas techniškai negali būti laikomas atskira priemone – jis naudojamas ir veikia tik kartu su traktoriumi. Akivaizdu ir tai, kad panaudojant traktorių, sumedžiotas gyvūnas buvo nuvežtas doroti ne į tam skirtą vietą, o į privačią teritoriją, taip apsunkinant medžioklės teisėtumo kontrolę bei sudarant prielaidas pradėti gyvūno dorojimą prieš tai tinkamai neužpildžius medžioklės lapo. Todėl šis M. Ž. priklausantis ir jo naudotas ( vairuotas ) medžioklės procese traktorius pagal Lietuvos ANK 290 str. 18 d. taisykles pagrįstai pripažintas administracinio nusižengimo padarymo priemone, kuri turi būti konfiskuojamas.

Antrąjį argumentą ( jog nušautas šernas į medžioklės lapą neįrašytas atsitiktinai, dėl ko pažeidimas yra labiau formalus ) teismas vertina kritiškai dėl sekančių argumentų. Visų pirma nustatyta, kad kažkas informaciją apie tokią M. Ž. veiklą ( medžiojimą, neįrašant nušautų gyvūnų į apskaitą ) AAD informavo keletą kartų, o medžioklės dieną – itin konkrečiai ( kada, kur, kas ir ką medžios ) ir ši informacija iš esmės pasitvirtino. Tokioje situacijoje M. Ž. versija, kad gyvūnas į medžioklės lapą neįrašytas atsitiktinai ( užmiršus ), yra visiškai neįtikėtina. Akivaizdu, kad informatorius turėjo žinoti, kada ir kur M. Ž. tą dieną medžios, tačiau net teoriškai neįmanoma, kad jis kažkokiu būdu būtų galėjęs numatyti, jog M. Ž. dar ir „pamirš“ įrašyti nušautą gyvūną į apskaitą. Teismo vertinimu, tai įmanoma tik vienu atveju - jei tokia veikla M. Ž. užsiėmė anksčiau, apie tai tapo žinoma kažkam, kas informavo AAD ir patikrinimo metu tai pasitvirtino. Gi atstovės argumentai šiuo ( pateiktos informacijos ) klausimu laikomi nereikšmingais, nes priežastys, dėl kurios AAD pateikta informacija ( kaip teigiama – konkurentų kova dėl geresnių medžioklės plotų ) neturi įtakos vertinant pačią M. Ž. veiką, o kitos rūšies gyvūno ( ne elnio, nurodyto informacijoje, o šerno ) nušovimas buvo sąlygotas medžioklės ypatumų ( laukinėje gamtoje gyvūnai sumedžiojami ne pagal pageidavimą ar užsakymą, o pagal situaciją; šiuo atveju – toks, kuris atėjo į pupų lauką ). Visos kitos aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat ( nors ir netiesiogiai ) patvirtina neteisėtos medžioklės ( neįrašant į apskaitą ), o ne atsitiktinumo ( suklydimo ) faktą. Medžioklės lape užfiksuota, kad nuo 2023 m. 05 mėn. du tie patys medžiotojai medžiojo visus septynis kartus, per kuriuos nušovė tik vieną šerną ( kas yra neįprastai mažai, kaip nurodė AAD atstovas ); visus kartus medžiojo šalia M. Ž. sodybos ( jo teigimu ); šiuo atveju ( nes apie kitus nėra duomenų ) tam itin tinkamą transporto priemonę panaudojo tiek nušauto žvėries pargabenimui ( važiuodamas nedidelį atstumą, nuošalioje vietoje, per jam priklausantį lauką, ūkininko traktorius net ir tamsoje nesukelia įtarimų, sklype palieka tas pačias, jau esančias technologines vėžes ), tiek jo dorojimui ( pakabinus ant krautuvo; tokia priemonė, skirtingai nuo stacionarios, po išdorojimo vėliau nepalieka jokių pėdsakų ). Be to, šernas ( ir vėl „atsitiktinai“ ) buvo nugabentas ne į tam skirtą būrelio lupyklą, o į nuosavą sodybą, kur iš karto pradėtas doroti. Atsižvelgtina, kad viso šio pakankamai ilgai trukusio proceso ( nuo nušovimo iki pareigūnų atvykimo į sodybą ) laikotarpiu medžioklės lapas buvo ne kažkokioje kitoje vietoje ( kas galėtų objektyviai apsunkinti duomenų įrašymą ), o tame pačiame kieme, iš kurio paimtas traktorius žvėries pargabenimui ir vėliau žvėris dorotas, t. y. objektyviai jokių kliūčių duomenų įrašymui nebuvo. Argumentai dėl ketintų daryti šerno tyrimų svarbos ( jog jie daromi oficialiai, per būrelio vadovą, todėl nuslėpti nušauto gyvūno nėra galimybių ) vertinami kritiškai kaip prieštaraujantys visuotinai žinomoms aplinkybėms, nes tokiu atveju brakonieriavimas kaip reiškinys išvis neegzistuotų ( asmenys randa būtų tyrimus atlikti neoficialiai ir niekas dėl nelegaliai sumedžiotų gyvūnų tyrimų į būrelius nesikreipia ). Papildomai pagal skundo argumentus dėl AN nusižengimo sudėties nebuvimo ( 4-6 l. ) pažymima, kad negali būti ginčo, jog tam tikros aplinkybės ( šiuo atveju – ginčijama tyčia ir kaltės forma ) turi būti įrodytos pakankamai patikimai. Tačiau kartu įrodinėjimas negali būti perteklinis, kiekvieną aplinkybę traktuojant atsietai ir tendencingai palankiai asmeniui ( jog išankstinė informacija apie M. Ž. neteisėtas medžiokles yra konkurentų apkalbos, nušauto gyvūno neįrašymas į lapą – atsitiktinis užmiršimas, dorojimas sodyboje – nuomonės pasikeitimas jį beplaunant ir t. t. ). Priešingai – aptartų aplinkybių visuma ( kaip minėta, visų pirma – išankstinė informacija apie neteisėtas medžiokles, kuri užmiršimo įrašyti tik šį šerną į medžioklės lapą atveju būtų neįmanoma ) leidžia daryti išvadą ( Lietuvos ANK 569 str. 5 d. ), jog M. Ž. tikslas buvo būtent toks, kokį patvirtina įvykių seka – legalios medžioklės metu nušauti žvėrį ir išdoroti savo namuose, jo neįrašant į medžioklės lapą. Kadangi tokia veika M. Ž. neinkriminuota ( o tik neteisėtas dorojimas ), ši išvada reikšminga tik vertinant asmens kaltę ir atitinkamai – jam skirtų sankcijų dydį.

Dėl trečiojo argumento ( sankcijos neproporcingumo ) teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, skiriama kartu ( ANK 30 str. 2 d. nuostatos neaptariamos kaip neaktualios ) su administracine nuobauda ( ANK 27 str. 1 d. ). Pagal ANK 29 str. turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus 4 d. nustatytus atvejus ( 1 d. )... ir kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas ( 2 d. ). Kai konfiskuotiną turtą ... konfiskuoti būtų netikslinga, iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ( 5 d. ).

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta ( LAT nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt. ). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo. Pagal Lietuvos ANK 34 str. 6 d. teismas turi teisę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta... straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 str. 6 d., švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai ( LAT nutartis Nr. 2AT-47-976/2022 ). Taip pat administracinė nuobauda, taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant ( LAT nutartys Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021 ).

Turto kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Šios administracinio poveikio priemonės tikslas iš esmės yra analogiškas Lietuvos BK 72 str. numatytai tokiai pat baudžiamojo poveikio priemonei. Sprendžiant dėl jos taikymo ( kas aktualu ir administracinėse bylose ) Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti ją nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 str. 5 d. ( LAT nutartis Nr. 2K-30-788/2023 ). Todėl tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 str. 5 d. ( ir atitinkamai - ANK 29 str. 5 d. ), t. y. išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ( LAT 2023-04-06 nutartis Nr. 2K-118-788/2023 ).

Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant procesinį sprendimą. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas. Sprendžiant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes - atsižvelgti į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Taip pat teismas, svarstydamas Lietuvos BK 72 str. 5 d. nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis ( LAT nutartis Nr. 2K-77-648/2019, kt. ).

Šioje byloje konstatuota įrodytu, kad M. Ž. neteisėtai medžiojo ne dėl suklydimo ( užmiršimo šerną įrašyti į medžioklės lapą ), o turėdamas tokį tikslą ir traktorius buvo itin reikšmingai tam naudojamas viso proceso nuo šerno nušovimo metu. Todėl pagal bendrąsias taisykles ( aptarta aukščiau ) jis turėtų būti konfiskuojamas. Tačiau taip pat akivaizdu, kad pagal pagrindinę paskirtį jis naudojamas M. Ž. kaip ūkininko ( 9-10 l. ) veikloje ir jo vertė ( nors apie ją duomenų nepateikta, tačiau nurodoma apie 20000 EUR ir tai neginčijama ) turėtų žymiai viršyti sumedžioto gyvūno vertę ( aplinkai padaryta žala nesiekia 2500 EUR – adm. b. 14 l. ). Papildomai atsižvelgiama, kad M. Ž. už jokius su medžiokle susijusius pažeidimus nėra baustas, nušautas ne licencijuojamas gyvūnas ( o duomenys apie tokių gyvūnų neteisėtą medžioklę neįrodyti ), jam skiriama reikšmingo dydžio bauda ir ilgam laikotarpiui atimama teisė medžioti. Tokioje situacijoje teismas laiko tikslingu ne konfiskuoti traktorių ar jo dalį ( kaip nurodoma – krautuvą ), o jo vertės dalį atitinkančią pinigų sumą -3000 EUR, t. y. šiek tiek daugiau, nei už nušautą gyvūną sumokėjo M. K. ( adm. b. 20 l. ), kadangi M. Ž. vaidmuo medžioklėje buvo svarbesnis - oficialus ir faktinis medžioklės vadovas bei organizatorius. Taikant Lietuvos ANK 34 str. 6 d. išvis neskirti šios priemonės pagal bylos aplinkybes nėra ( visų pirma – dėl konstatuotos tyčinės neteisėtos medžioklės, skirtingai nei, pvz., nurodytoje LAT nutartyje Nr. 2AT-39-648/2023 - 26 p. ). Todėl skundžiamas nutarimas pakeistinas, M. Ž. skundas tenkintinas dalinai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti dalinai.

M. Ž. skundą iš dalies panaikinti Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos skyriaus administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtą.

2023 m. spalio 03 d Aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. Ž. nubaustas pagal Lietuvos ANK 290 str. 1 d. ir 8 d. galutine nuobauda 800 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonėmis - specialiosios teisės ( medžioti ) atėmimu 36 mėn. ir daikto – traktoriaus „MTZ Belarus 920.4“ ( savininkas M. Ž.) konfiskavimu, pakeisti; vietoje administracinio poveikio priemonės daikto – traktoriaus „MTZ Belarus 920.4“ – konfiskavimo išieškoti iš M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei konfiskuotino turto traktoriaus „MTZ Belarus 920.4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – tris tūkstančius eurų ( 3000 EUR ).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos ( nuorašo ) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.