- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-27
- Bylos Nr.
- e2YT-591-1178/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-03607-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja M. G. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti, kad ji pagal įgyjamą senatį nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad nuo 1973 metų pareiškėjos M. G. senelis V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, jos senelis V. G. minėtoje sodyboje gyveno kartu su savo sutuoktine I. G., gimusia (duomenys neskelbtini), ir sūnumis P. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei V. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), (pareiškėjos tėvu). Nors pareiškėjos senelio V. G. valdyta sodyba nebuvo ir iki šiol nėra teisiškai įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įstatyme nustatyta tvarka, jis ją laikė savo nuosavybe. Taip pat pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos senelis V. G. mirė. Dėl jo palikimo į notarą niekas nesikreipė. Sodyboje toliau liko gyventi V. G. sutuoktinė I. G. (pareiškėjos senelė), kuri laikė, kad ši sodyba liko jai po sutuoktinio mirties. Sodyboje su pertraukomis taip pat gyveno I. G. sūnūs P. ir V. G., kurie tuo metu taip pat laikė, kad minėta sodyba priklausė jų mamai. (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja. Tuo metu pareiškėjos tėvas V. G. su pareiškėjos mama gyveno minėtoje sodyboje. Gimus pareiškėjai, ji su savo tėvais ir senele I. G. minėtoje sodyboje gyveno iki 2003 metų. Taip pat pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dėdė P. G., o (duomenys neskelbtini) – pareiškėjos senelė I. G.. Tais pačiais 2003 metais pareiškėjos tėvai išsiskyrė ir pareiškėja su savo mama išsikraustė gyventi atskirai, tačiau liko gyventi tame pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje. Pasak pareiškėjos, mirus pareiškėjos senelei I. G., sodyboje liko gyventi pareiškėjos tėvas V. G., kuris laikė, kad ši sodyba po tėvų mirties atiteko jam. Nors V. G. sodyboje gyveno vienas, tačiau pas jį nuolatos lankydavosi pareiškėja, nes su mama gyveno netoliese. Pareiškėja dažnai pas tėvą praleisdavo savaitgalius, padėdavo buities darbuose ir ūkyje. Pareiškėja nurodo prisimenanti, kad tėvas ne kartą yra pasakęs, kad ši sodyba yra jų šeimos turtas, perduodamas iš kartos į kartą, ir kad vieną dieną ji neabejotinai atiteks būtent jai. V. G. laikė sodybą šeimos namais, kuriuos svarbu išsaugoti, todėl jos perdavimą pareiškėjai vertino kaip natūralų ir teisingą tęstinumą. Pareiškėja tai suprato kaip tėvo parodytą pasitikėjimą ir siekį išlaikyti šeimos tradicijas bei paveldą. Pareiškime nurodoma, kad 2014 metais V. G. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą pas sugyventinę, o sodybą kaip ir buvo žadėjęs padovanojo pareiškėjai (dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, nes sodyba nebuvo teisiškai registruota, jos nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti).
3. Pareiškėjos teigimu, ji nuo 2014 metų viena rūpinasi minėta sodyba, nes laikė, kad tai jos asmeninis turtas. Iš pradžių pareiškėja prižiūrėdavo sodybos tvarką ir aplinką, padedama mamos mokėjo mokesčius už elektrą ir buitines atliekas, leisdavo joje laisvalaikį viena, su atvykusiu aplankyti tėvu ar draugais. 2018 metais pakeitė gyvenamojo namo langus, šildymo katilą ir atliko vidaus remontą pagal savo poreikius. Pasak pareiškėjos, šiuo metu ji planuoja iš esmės atnaujinti sodybą, ją rekonstruoti, tačiau prieš tai būtina įregistruoti pačią sodybą ir nuosavybės teisę į ją. Taip pat pareiškime pažymima, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. G., kuris paskutiniu metu buvo grįžęs gyventi pas pareiškėją. Pareiškėja pareiškime nurodo atlikusi sodybos kadastrinius matavimus ir kreipusis į VĮ Registrų centrą dėl sodybos ir jos nuosavybės teisės įregistravimo. Pasak pareiškėjos, VĮ Registrų centras jos prašymą atmetė, nes pateikti dokumentai nėra tinkami ir pakankami nuosavybės teisei įregistruoti. Pareiškėja pažymi, kad minėtą sodybą teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo nuo 2014 metų, t. y. daugiau kaip 10 metų, todėl mano, kad yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti ir nėra jokių apribojimų, numatytų LR Civiliniame kodekse, dėl kurių nebūtų galima nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nepateikia jokių dokumentų patvirtinančių statinių statybos teisėtumo faktą – abstrakčiai nurodoma, kad „nuo 1973 metų M. G. senelis V. G. valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)“ Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja turėtų CPK 178 str. pagrindu pateikti duomenis apie statinių sukūrimo aplinkybes. Tuo atveju, jeigu pareiškėja pateiks papildomus įrodymus, patvirtinančius įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygas, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Bylą prašo nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie Pareiškime nurodytam turtui taikytas ar taikomas procedūras pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, įtvirtintas nuostatas. Nesant prieštaravimų tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir jei teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti pareiškime nurodytą prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, jog neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja turi įrodyti, kad statinių statyba buvo teisėta (daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka), bei įrodyti visas kitas sąlygas. Taip pat atsiliepime nurodė, kad remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemose „Avilys“ ir DBSIS atlikta paieška pagal adresą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Pažymi, kad nepaisant to, kad Inspekcija neturi duomenų, jog statiniai būtų pastatyti savavališkai, tačiau tas faktas, jog per visą statinių eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą. Suinteresuoto asmens teigimu, jog pareiškimas galėtų būti patenkintas tik pareiškėjai rašytiniais įrodymais įrodžius statinių statybos teisėtumą, t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat, jeigu egzistuoja visuma LAT praktikoje išskirtų sąlygų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui konstatuoti. Sutinka su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka.
7. Suinteresuotas asmuo Jurbarko rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog savivaldybės administracijoje nerasti jokie archyviniai dokumentai, susiję su pareiškėjos pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nurodytus į statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). todėl papildomų paaiškinimų ir/ar dokumentų pateikti šiuo atveju negali. Prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Taip pat prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
8. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsni 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
9. Iš (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo AJ Nr. 038366 nustatyta, kad pareiškėjos M. G. tėvas V. G., gimęs (duomenys neskelbtini)., kurio tėvai V. G. ir I. G. ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje pateikto mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjos senelis V. G. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. 435429). Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjos dėdė (jos tėvo brolis) mirė (duomenys neskelbtini). Iš Mirties pažymėjimo pašalpai gauti Nr. 6 matyti, kad pareiškėjos močiutė I. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. 25-72238359 nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. G. mirė (duomenys neskelbtini).
10. Bylos duomenimis statiniai (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruoti VĮ Registrų centre. Pareiškėja pateikė 2025 metais sudarytą kadastrinių matavimų bylą, kuri patvirtina, kad statiniams buvo atlikti kadastriniai matavimai.
11. Iš byloje 2026 m. sausio 20 d. pateiktos patikslintos 2025 m. spalio 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopijos nustatyta, jog atlikti statinių, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – vienbučių, bendras plotas – 61,28 kv. m., žymėjimas plane – 1A1/m(p), statybos pradžios ir pabaigos metai – 1918. Tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, bendras plotas – 99,58 kv. m., žymėjimas plane – 2I1/m(p), statybos pradžios ir pabaigos metai – 1932 m. Šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kitos paskirties, statybos metai nurodyti 1940 m. Žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, nesuformuotas.
12. Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkinės knygos, sudarytos 1973-1975 metais, išrašuose, G. V. asmeninė sąskaita 223, nurodyta, jog gyvenamasis namas pastatytas 1918 metais, o tvartas – daržinė – 1932 metais, nurodytas šulinys. Šeimos sąraše išvardinti V. G., žmona I. G., sūnus V. G.. Namų valdos ūkinės knygos, sudarytos 1976-1978 metais, išrašuose, G. V. asmeninė sąskaita 210, nurodyta, jog gyvenamasis namas pastatytas 1918 metais, o tvartas-daržinė – 1932 metais. Šeimos sąraše išvardinti V. G., žmona I. G., sūnus V. G.. Namų valdos ūkinės knygos, sudarytos 1980-1982 metais, išrašuose, G. V. asmeninė sąskaita 185, nurodyti tokie patys duomenys. Namų valdos ūkinės knygos, sudarytos 1983-1985 metais, išrašuose, G. V. asmeninė sąskaita 199, nurodyta, jog gyvenamasis namas pastatytas 1918 metais, o tvartas-daržinė – 1932 metais, klėtis – 1932 metais, šulinys. Šeimos sąraše išvardinti V. G., žmona I. G., sūnus V. G., sūnus P. G.. Namų valdos ūkinės knygos, sudarytos 1986-1990 metais, išrašuose, G. I. asmeninė sąskaita 202, nurodyta, jog gyvenamasis namas pastatytas 1918 metais, o tvartas-daržinė – 1932 metais, klėtis – 1932 metais, šulinys. Šeimos sąraše išvardinti I. G., sūnus P. G.. 1991-1995 metų ūkinės knygos įrašuose nenurodyti duomenys apie statinių sukūrimo metus. 1998-2002 metų ūkinės knygos įrašuose narių sąraše nurodyta tik I. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini), nurodyti gyvenamojo namo duomenys, įvardyti ūkio pastatai: tvartas, garažas, šiltnamis.
13. Iš UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro 2025 m. gruodžio 10 d. pažymos apie rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėtoją nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), yra sumokėta iki 2025 m. gruodžio 31 d. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas banko pavedimu M. G. vardu.
14. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad M. G. daugiau kaip dešimt metų naudojasi ir valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškime pareiškėja nurodo, jog minėtu turtu naudojosi jos šeimos nariai, dabar ji teisėtai naudojasi daugiau nei dešimt metų, jos naudojimasis visą valdymo laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog pareiškimas galėtų būti tenkintas tik įrodžius statinių teisėtumą, o Jurbarko rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
15. Iš 2025 m. lapkričio 28 d. VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytojo sprendimo prašymą atmesti Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pareiškėja 2025 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu dėl nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įrašymo Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje, tačiau jos prašymas buvo atmestas, kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įrašyti minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastro informacinę sistemą, o pateiktos kadastro duomenų bylos nėra pakankamas teisinis pagrindas.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018; 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Nustačius visas aukščiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniai).
18. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.
19. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Tiek suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad pareiškėja nepateikia jokių dokumentų patvirtinančių statinių statybos teisėtumo faktą, tiek suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime pažymi, kad pareiškėja turi įrodyti, kad šių statinių, dėl kurių su pareiškimu į teismą ji kreipėsi, statyba buvo teisėta (daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka), bei įrodyti visas kitas sąlygas, įtvirtintas teismų praktikoje. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog gyvenamasis namas, tvartas ir šulinys buvo pastatyti, sukurti teisėtai, todėl gali būti privačios nuosavybės objektais ir pripažinti įgytais pareiškėjos nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis).
21. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą dėl nuosavybės teisių atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų, teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).
22. Kasacinis teismas ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi (CK 4.68 straipsnio l dalis). Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).
23. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).
24. Iki 1965 m. sausio 1 d. Lietuvos teritorijoje galiojo RTFSR (Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos) 1922 m. CK, kurio 185 straipsnis numatė, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose kaip namų valda. Tokia pat nuostata išliko ir įsigaliojus 1964 m. CK (CK 255 str.). Namų valdos sąvoka apėmė gyvenamąjį namą bei kitus pastatus (ūkiniai pastatai, garažas ir t. t.), kaip gyvenamojo namo priklausinius. Ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Taigi iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai.
25. Lietuvos Respublikos 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus“ nurodyta, kad statinių savininkai gali įregistruoti nuosavybės teises į statinius, pastatytus kaimo vietovėse iki 1991-07-25, pateikę Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui buvusių apylinkių tarybų arba dabar esančių seniūnijų pažymas, kad pageidaujami teisiškai registruoti statiniai yra įrašyti ūkinėse knygose.
26. Iš pareiškėjos pareiškimo matyti, kad minėti statiniai (gyvenamasis namas, tvartas ir šulinys) buvo valdomi pareiškėjos artimųjų, t. y. senelių, nuo maždaug 1970-1973 m., po to jos tėvų, tačiau dokumentų apie minėtų statinių įsigijimą nėra pateikta. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėja neprašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, nes ji nurodo, kad jos tėvo teisėtai valdytas turtas, kurį jam liko po jo tėvų mirties, jai buvo padovanotas. 2026 m. sausio 7 d. teisme gautas pareiškėjos atstovo advokato Donato Ramanausko raštas dėl papildomų aplinkybių pateikimo, kuriame nurodė, jog daugiau įrodymų apie statinių sukūrimo aplinkybes neturi ir jų gauti negali, nes jų nėra. Pareiškėjos žiniomis, kiek jai yra pasakojęs tėvas V. G., jos senelis V. G. apie 1970-1973 metus nusipirko minėtus statinius, t. y. įgijo juos jau pastatytus. Nurodo, kad šią aplinkybę patvirtina pateiktos ūkinių knygų ištraukos ir kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, kad statiniai pastatyti apie 1918-1940 metus. Iš ko šie statiniai buvo pirkti ir kas juos pastatė pareiškėjai nėra žinoma.
27. Šiuo atveju pareiškėja nurodė, kad nuo 1970-1973 metų jos senelis V. G. tikėtina įsigijo ir valdė gyvenamąjį namą, tvartą ir šulinį, esančius adresu (duomenys neskelbtini), t. y. įsigijo jau pastatytus (sukurtus) statinius. Pareiškėjos teigimu, jos senelis V. G. minėtoje sodyboje gyveno kartu su savo sutuoktine I. G. ir sūnumis P. G. bei V. G., (pareiškėjos tėvu). O pareiškėjai tėvas padovanojo šį turtą, bet nesant teisinės registracijos, dovanojimo sutartis sudaryta nebuvo. Kaip jau paminėta, kartu su pareiškimu pateiktuose prieduose yra ir ūkinių knygų įrašai, kurie patvirtina, kad nuo 1973 m. iki maždaug 2003 m. minėti statiniai buvo fiksuojami ūkinėse knygose, taip pat ir šeimos narių sąrašas, nurodant, jog namų valda priklauso V. G.. Suinteresuotas asmuo Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepime patvirtino, jog savivaldybės administracijoje nerasti jokie archyviniai dokumentai, susiję su pareiškėjos pareiškime nurodytų statinių nuosavybės teise. Sutiktina su pareiškėjos atstovo advokato Donato Ramanausko argumentais, jog šiuo atveju, pastatyti pastatai (namų valda) yra įregistruoti ūkinėse knygose, o tai galėtų reikšti, jog statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie buvo pripažinti tinkamais naudoti.
28. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepateikė jokių įrodymų apie statinių statybos neteisėtumą, o pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad statiniai yra statyti 1918 – 1940 metais, kuomet jų statybai nebuvo reikalingi nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas, nei jų registracija. Minėtas suinteresuotas asmuo atsiliepime patvirtino, kad ji neturi jokių duomenų, kad dėl ginčo Statinių būtų buvę surašyti administraciniai aktai ar priimti sprendimai dėl savavališkos statybos. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog statiniai nuo pat jų įgijimo laikotarpio buvo valdomi su pertraukomis, jokios valdžios institucijos, kartu ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė pretenzijų, reikalavimų dėl statinių naudojimo ar jų statybos neteisėtumo. Taigi nėra nustatyta minėtų statinių neteisėtos statybos požymių. Atsižvelgiant į tai, darytina labiau tikėtina prielaida, kad gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir šulinys buvo pastatyti teisėtai ir pareiškėjos valdomi bei prieš tai kitų asmenų valdyti teisėtai. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad turtas buvo pastatytas teisėtai, buvo sukurtas / pastatytas kaip privačios nuosavybės objektas, todėl jis gali būti įgyjamas pagal įgyjamąją senatį (CK 4.69 straipsnio 1 dalis).
29. Teismas taip pat sprendžia, jog pareiškėja byloje leistinais ir pakankamais įrodymais įrodė ir visas kitas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68-4.71 straipsniuose, t. y. pareiškėja praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijusi nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 1A1/m(p), kurio bendras plotas – 61,28 Eur, statybos pradžios metai – 1918, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, pažymėtą indeksu 2Ii/m(p), kurio bendras plotas 99,58 kv. m, statybos pradžia 1932 m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, pažymėtą indeksu k, statybos pradžia 1940 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu; pareiškėja statinius įgijo sąžiningai ir iki šiol juos valdo bei naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai (duomenų, kad statiniai būtų užvaldyti per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra; pareiškėja buvo ir yra įsitikinusi, kad statinius įgijo teisėtai ir niekas kitas į jį nepretenduoja; nuo pat įsigijimo momento pareiškėja pradėjo atvirai, nesislapstydama valdyti statinius, jais naudojosi ir nepertraukiamai naudojasi iki šiol; tas faktas, jog statiniai nėra įregistruoti pareiškėjos vardu, taip pat nėra kliūtis teismui konstatuoti daikto atviro valdymo sąlygos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011); daiktinės teisės į minėtus statinius nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjos, nei jokių kitų asmenų vardu; byloje paneigiančių aplinkybių, jog pareiškėja statinius valdė ir valdo kaip savo, elgiasi kaip šių daiktų savininkė (naudoja, prižiūri, saugo, remontuoja) nenustatyta; pareiškėja pastatą teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų, t. y. nuo 2014 m.
30. Kaip jau minėta, pareiškėjos teigimu, jai gyvenamąjį namą, tvartą ir šulinį padovanojo jos tėvas, tačiau dovanojimo sutartis sudaryta nebuvo, nes statiniai nėra įregistruoti viešajame registre. Iki tol gyvenamajame name gyveno, juo ir kitais statiniais naudojosi tėvas, kuris gyveno šioje valdoje su savo tėvais (pareiškėjos seneliais) iki jų mirties, liko gyventi ir po jų mirties, bet vėliau išsikraustė į kitą miestą ir turtą perleido dukrai (pareiškėjai). O dar prieš tai minėtus statinius valdė, juose gyveno pareiškėjos senelis, kuris, pasak pareiškėjos, statinius įsigijo jau pastatytus. Dėl statinių registracijos nei vienas valdytojas anksčiau nesikreipė, tačiau statinius laikė savo nuosavybe, daugelį metų gyveno, ir perleisdavo turtą karta iš kartos. Tiek pareiškėjos seneliai iki savo mirties, tiek pareiškėjos tėtis iki kol perleido statinius pareiškėjai, tiek pati pareiškėja laikė, kad minėtas turtas yra jų teisėtai valdomas. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas yra pagrįstas bei tenkintinas.
31. Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo viešajame registre.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo viešajame registre.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.