- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- eA-1209-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00058-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Regitra“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kriminalinės policijos biuras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams valstybės įmonei „Regitra“ ir valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kriminalinės policijos biuras) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. D. 2019 m. sausio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ Vilniaus filialo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 16074260 ir VĮ „Regitra“ 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (115K)-24-6907 bei įpareigoti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą išspręsti pareiškėjo prašymą dėl transporto priemonės įregistravimo.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis Italijoje įsigijo lengvąjį automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). 2014 m. liepos 24 d. kreipusis į VĮ „Regitra“ dėl šio automobilio įregistravimo, paaiškėjo, kad Automobilis yra ieškomas kaip galbūt pavogtas 2014 m. birželio 25 d. Italijos Bari mieste. Atsižvelgiant į tai, prieš pareiškėją pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iš jo paimtas Automobilis. Kauno apylinkės prokuratūra 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu grąžino Automobilį pareiškėjui, o 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą. 2018 m. spalio 17 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą, siekdamas įregistruoti Automobilį, tačiau ginčijamu sprendimu atsisakyta tenkinti šį prašymą, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis duomenimis Šengeno informacinėje sistemoje, Automobilis dar vis ieškomas. Pareiškėjas akcentavo ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad Automobilis įgytas 2014 m. gegužės 29 d. ir ne vėliau nei 2014 m. birželio 16 d. buvo Lietuvoje, Automobilio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra padarytas gamykliniu būdu ir nebuvo pakeistas, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra tikras, taigi Italijos pilietis C. T. (C. T.) melagingai pranešė apie Automobilio vagystę. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas buvo pripažintas sąžiningu automobilio įgijėju. Apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes buvo informuotas SIRENE biuras Italijoje, buvusio Automobilio savininko bendrovės „Alphabet Italia S. P. A.“ atstovas Lietuvoje, tačiau bendrovė per 3 metų terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 str. 1 d.) nesikreipė nei į pareiškėją, nei į Lietuvos Respublikos teismus dėl Automobilio išreikalavimo. Šengeno informacinėje sistemoje iki šiol skelbiamas pranešimas, kad Automobilis pavogtas (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1V-445 redakcija; toliau – ir Taisyklės), 13.1.1 papunktyje įtvirtinta pareiga informuoti policiją tais atvejais, kai pareiškėjas pageidauja registruoti transporto priemonę, kurios variklis, jai ženklinti skirti numerio ženklai ar pati transporto priemonė yra įregistruoti Ieškomų transporto priemonių registre, Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje ar Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje, bet ne draudimas tokią transporto priemonę įregistruoti. Vadovaujantis tų pačių taisyklių 14 punktu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. rugsėjo 1 d.), po teisėsaugos institucijų atlikto patikrinimo ar tyrimo VĮ „Regitra“ turėjo nagrinėti prašymą dėl transporto priemonės registravimo. Nepaisant to, iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 16074260 turinio matyti, kad pakartotinis pareiškėjo prašymas nebuvo nagrinėjamas. Sprendime nurodoma ta pati atsisakymo registruoti Automobilį priežastis – jis yra ieškomas, neatsižvelgiant į atlikto ikiteisminio tyrimo išvadas. Nė vienas iš atsakovų neįvardijo teisės akto, užkertančio kelią įregistruoti ieškomą transporto priemonę Lietuvoje, kai yra priimtas teisėsaugos institucijos sprendimas ją grąžinti teisėtam naudotojui, todėl ginčijami atsakovų sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Tikėtina, kad atsakovai vadovavosi teisės norma, Taisyklėse įtvirtinta 2017 m. rugsėjo 1 d. (14 punkto antrasis sakinys), kurioje numatyta, jog Taisyklių 13.1.1 papunktyje nurodytos transporto priemonės gali būti registruojamos tik po to, kai jos išregistruojamos iš Ieškomų transporto priemonių registro, Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazės. Atsakovai pastarąją teisės normą pritaikė formaliai, neatskleisdami jos turinio.
4. Pareiškėjas pabrėžė, jog aplinkybė, kad Automobilio duomenys vis dar yra ieškomų automobilių duomenų bazėje, nesusijusi su automobilio technine būkle, neturi neigiamos įtakos viešajai tvarkai, visuomenės ar eismo saugumui, jo galimybei dalyvauti viešame eisme. Atsisakymas registruoti tokią transporto priemonę eliminuoja jos savininko (valdytojo, naudotojo) galimybę dalyvauti viešame eisme Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 2 d., 27 str. 1 d.,), kas savaime laikytina nuosavybės ir / ar valdymo teisės ribojimu. Tokie valdymo teisės ir nuosavybės teisės ribojimai nesuderinami ir su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.35 straipsnio 1 dalies bei 4.39 straipsnio nuostatomis. Šiame kontekste pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1321-279/2016. Be to, pareiškėjui kilo abejonių dėl Taisyklių 14 punkto antrojo sakinio nuostatos suderinamumo su minėtų įstatymų normomis, taip pat 1985 m. birželio 14 d. Konvencija dėl Šengeno susitarimo, kurios 113 straipsnyje įtvirtintas 3 metų terminas duomenims apie autotransporto priemones, krovinines bei gyvenamąsias priemones laikyti.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės prokuratūra 2014 m. gruodžio 16 d. pateikė Italijos teisėsaugos institucijoms informaciją apie teisėto automobilio valdytojo tikėtiną melagingą pranešimą bei neteisėtą Automobilio pasisavinimą. Prokuratūra 2015 metais kelis kartus kreipėsi į SIRENE Lietuvos nacionalinį skyrių dėl informacijos gavimo iš nacionalinio skyriaus Italijoje, tačiau negavo jokios informacijos. Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą bei Automobilio grąžinimą pareiškėjui buvo informuotas ir SIRENE Italijos nacionalinis skyrius, taip pat Automobilio savininkas, kuriam buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo. Pareiškėjo atstovė 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2018 m. birželio 14 d. su prašymais dėl duomenų apie ieškomą transporto priemonę panaikinimo ir informacijos suteikimo kreipėsi į Italijos kriminalinę policiją ir Bari policiją, bet negavo atsakymo. Pareiškėjo atstovė 2018 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į SIRENE Lietuvos nacionalinį skyrių, prašydama kreiptis į nacionalinį skyrių Italijoje dėl duomenų apie Automobilį pašalinimo iš vogtų automobilių duomenų bazės, tačiau šie duomenys iki šiol nėra pašalinti. Pareiškėjo nuomone, jis ėmėsi visų priemonių, siekiant pašalinti Automobilio duomenis iš Šengeno informacinės sistemos, SIRENE Lietuvos nacionalinis skyrius taip pat atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, tačiau, nepaisant to, neaišku, kada ir ar bus Automobilio duomenys pašalinti iš Šengeno informacinės sistemos. Toks duomenų pašalinimas objektyviai nepriklauso nei nuo pareiškėjo, nei nuo Lietuvos institucijų (Konvencijos dėl Šengeno susitarimo 105 str.). Be to, nėra aišku, kurioje stadijoje yra Bari policijos pradėtas tyrimas dėl automobilio vagystės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui kilo abejonių dėl duomenų laikymo informacinėje sistemoje teisėtumo.
Atsiliepimas
6. Atsakovai VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovai pabrėžė, kad dabartinės Taisyklės aiškiai ir imperatyviai draudžia atlikti transporto priemonės registraciją, jeigu transporto priemonė įtraukta į Taisyklių 13.1.1 papunktyje išvardytus registrus. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo 2018 m. spalio 17 d. prašymas nebuvo išnagrinėtas, nes pagal šį prašymą buvo patikrinti Šengeno informacinės sistemos duomenys ir nustatyta, jog įrašas apie Automobilio paiešką yra išlikęs. Teisėsaugos institucijų priimti sprendimai neturi teisinės reikšmės kilusiam ginčui, kadangi atsakovai nekvestionuoja, kad pareiškėjas yra teisėtas Automobilio savininkas. Pažymėta, kad duomenų įrašymas į Lietuvos Respublikos kelių transporto registrą atlieka ne nuosavybės teisių nustatymo, o teisių išviešinimo funkciją. Norint savo teises išviešinti viešajame registre, būtina laikytis sąlygų, įtvirtintų šiuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, t. y. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Taisyklėse. Atsakovų įsitikinimu, pareiškėjas, reikalaudamas įregistruoti transporto priemonę, nesilaikant transporto priemonių registracijos procedūrą reglamentuojančių teisės aktų, verčia atsakovus pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardytus pagrindinius viešojo administravimo principus. Be to, atsakovų nuomone, pareiškėjo nurodyta administracinė byla Nr. I-1321-279/2016 nėra susijusi su kilusius ginču, nesutampa minėtos administracinės bylos ir nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).
Atsiliepimas
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad, remiantis SIRENE Italijos nacionalinio skyriaus pateiktais duomenimis, Italijoje atliekamas tyrimas dėl C. T. sukčiavimo lizingo bendrovės „Alphabet Italia Fleet“ atžvilgiu. 2019 m. sausio 19 d. buvo gautas SIRENE Italijos nacionalinio skyriaus pranešimas, kad dabartinis Automobilio savininkas yra bendrovė „San Giorgio Servizi“, kuri ketina susigrąžinti transporto priemonę iš Lietuvos. Šiuo metu Automobilio tarptautinė paieška dar vis galioja. Atsakyme nurodoma, kad minėtos transporto priemonės paieškos nutraukimo klausimas būtų svarstomas tik esant teismo sprendimui (ne prokuroro nutarimui) dėl nuosavybės teisių nustatymo. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pažymėjo, kad nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į teismą dėl nuosavybės teisės į Automobilį pripažinimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad Konvencijos dėl Šengeno susitarimo 113 straipsnio nuostatos yra nebegaliojančios, nagrinėjamu atveju taikytinos 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR) nuostatos, be kita ko, dėl 10 metų duomenų saugojimo termino (45 str.). Perspėjimų, įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą, panaikinimo atvejai išvardyti 2017 m. rugpjūčio 31 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2017/1528, kuriuo patvirtintas antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) SIRENE vadovas, 8.4 papunktyje, tačiau ginčo situacija neatitinka nė vieno iš šių atvejų.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. D. skundą.
Šalies argumentai
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 17 d. pateikė prašymą VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui, prašydamas įregistruoti transporto priemonę BMW X3 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau tą pačią dieną buvo priimtas sprendimas Nr. 16074260 atsisakyti registruoti transporto priemonę dėl Šengeno informacinėje sistemoje paskelbtos transporto priemonės paieškos. VĮ „Regitra“ generalinis direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl pastarojo sprendimo, 2018 m. gruodžio 7 d. sprendime konstatavo, jog VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo sprendimas atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, akcentuodamas Taisyklių 14 punkto nuostatas, ir konstatavo, jog Taisyklių 13.1.1 papunktis, kuriuo vadovavosi VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nustato pareigą patikrinti, ar transporto priemonė nėra ieškoma. VĮ „Regitra“ negali registruoti automobilių, kurie yra registruoti ieškomų transporto priemonių registre, šiuo atveju – Italijoje, kurioje įvykdyta Automobilio atvira vagystė, todėl Automobilis negali dalyvauti viešajame eisme. Ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, todėl VĮ „Regitra“ darbuotojai pagrįstai atsisakė registruoti Automobilį.
13. Teismas pažymėjo, kad įstatymas leidžia išreikalauti vogtą daiktą iš ieškovo net ir tuo atveju, jeigu jis yra sąžiningas įgijėjas (CK 4.96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, turi būti ginamos ne pareiškėjo teisės, o Automobilio savininko (šiuo atveju – Italijos draudimo kompanijos „San Giorgio Servizi“) teisės, kuris ketina susigrąžinti transporto priemonę. Po vagystės Automobilio nuosavybės teisės perėjo iš buvusio savininko C. T. (lizingo bendrovė „Alphabet Italia Fleet“) Italijos draudimo bendrovei „San Giorgio Servizi“, kuri dėl vagystės teiravosi atitinkamoje Italijos policijos įstaigoje, todėl manytina, kad draudimo bendrovė „San Giorgio Servizi“ nuosavybės teisę įgijo išmokėjusi buvusiam savininkui draudimo išmoką. Taigi VĮ „Regitra“ tinkamai pritaikė Taisyklių nuostatas, atsisakydama registruoti Automobilį ir leisti jam dalyvauti viešajame eisme.
14. Teismo vertinimu, administracinės bylos Nr. I-1321-279-2016, kurioje Panevėžio apygardos administracinis teismas priėmė 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą, ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Sprendimas Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje buvo priimtas tuomet, kai Taisyklių 14 punktas nebuvo papildytas nuostata, jog transporto priemonės gali būti registruojamos tik tada, kai jos išregistruojamos iš Ieškomų transporto priemonių registro (....). Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė nesiremti minėtu sprendimu.
15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai tinkamai pritaikė minėtą Taisyklių 14 punkto nuostatą. Ginčijami sprendimai buvo priimti tinkamai įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Juose teisingai ir pagrįstai nurodyta, jog VĮ „Regitra“ negali įregistruoti Automobilio, nes Šengeno informacinėje sistemoje yra įrašas apie transporto priemonės, (duomenys neskelbtini), paiešką. Be to, ginčijami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ar teisės aktų nuostatų. Taigi, nėra pagrindo šiuos sprendimus panaikinti, remiantis skunde išdėstytais argumentais. Atitinkamai atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą išspręsti pareiškėjo prašymą dėl transporto priemonės įregistravimo.
16. Teismas netenkino pareiškėjo prašymų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Taisyklių – teisėtumo patikrinimo (teismui nekilo abejonių dėl Taisyklių atitikties įstatymams) bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
17. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat patikrinti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-423 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 260 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.5. papunktis, kuriuo pakeistas Taisyklių 14 punktas ta apimtimi, kurioje nurodoma, kad leidžiama registruoti transporto priemones po teisėsaugos institucijų atliktų patikrinimų ar tyrimų tik po to, kai jos išregistruojamos iš Ieškomų transporto priemonių registro, Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazės, atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalis, 46 straipsnio 1 ir 3 dalis, CK 4.37 straipsnio 1 dalį ir 4.39 straipsnį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 25 straipsnio 1 ir 2 dalis.
18. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju Taisyklių 14 punktas atsakovus imperatyviai įpareigoja neregistruoti Automobilio, tačiau pareiškėjui kyla abejonių dėl pastarosios teisės normos atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Taisyklių 14 punkto nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatyme apibrėžtą nuosavybės ir / ar valdymo teisės ribojimo apimtį. Ši nuostata pažeidžia pareiškėjo, kaip Automobilio savininko / sąžiningo įgijėjo / teisėto valdytojo, teises. Pareiškėjas mano, kad teismas nepakankamai pagrindė atsisakymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimo, ypač atsižvelgiant į Taisyklių 14 punkto nuostatų reikšmę kilusiame ginče, taigi teismo sprendimas yra be motyvų.
19. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime daug dėmesio skyrė klausimams, susijusiems su nuosavybės teisės atsiradimu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, su daikto išreikalavimu iš sąžiningo įgijėjo, tačiau nagrinėjamos bylos dalykas yra ne daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo ar nuosavybės teisių pripažinimas, o atsisakymas įregistruoti Automobilį Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre. Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvoje įregistravus jo sąžiningai valdomą transporto priemonę po atlikto teisėsaugos institucijų patikrinimo, nors ir dar nepašalinus duomenų iš atitinkamų ieškomų transporto priemonių duomenų bazių, nebūtų pažeista kitų asmenų nuosavybės teisių apsauga, kadangi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas (2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010, 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-421/2018). Automobilio įregistravimas neapsunkintų vogtų transporto priemonių paieškos, jo savininkų ir (ar) valdytojų nustatymo, nes visos šios aplinkybės jau yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, žinomos visoms suinteresuotoms šalims. Pareiškėjas sutinka su teismo pozicija, kad administracinės bylos Nr. I-1321-279-2016 ir nagrinėjamos bylos teisinė erdvė skiriasi, bet akcentuoja, kad teismas nesiaiškino, kodėl ji skiriasi, t. y. kokiomis aplinkybėmis atsirado Taisyklių 14 punkto papildymas. Remiantis atsakovų atstovo paaiškinimais teismo posėdyje, pastaroji teisės norma atsirado siekiant išvengti bylinėjimosi su sąžiningais įgijėjais (kai sąžiningam įgijėjui grąžinta transporto priemonė būdavo įregistruojama Lietuvoje, išvykus už Lietuvos ribų tokia transporto priemonė konfiskuojama, nes jos duomenys dar būdavo ieškomų transporto priemonių registruose). Pareiškėjo vertinimu, ginčo teisės normos kūrėjas visiškai nesilaikė konstitucinių vertybių pusiausvyros, nepagrįstai ir neteisėtai suvaržė žmogaus teises, t. y. teisę visaverčiai naudotis nuosavybės objektu. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas įvykdė tik formalų teisingumą, nes nagrinėjo šiai bylai teisingai išspręsti teisiškai nereikšmingas aplinkybes, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, nesivadovavo aktualiais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais.
20. Pareiškėjas, motyvuodamas prašymą patikrinti norminio administracinio akto teisėtumą dėl atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1 ir 3 dalims, CK 4.37 straipsniui, 4.39 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, apžvelgia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, susijusius su teisės į nuosavybę ribojimu. Teigia, kad, atsisakymas Lietuvoje registruoti transporto priemonę, kurios techninė būklė nekelia pavojaus viešajam ir eismo saugumui, t. y. atimant pareiškėjui teisę ir galimybę dalyvauti viešame eisme Lietuvoje vien tuo pagrindu, kad Automobilis po teisėsaugos institucijų atliktų tyrimų vis dar įrašytas Ieškomų transporto priemonių registre, yra visiškai nepagrįstas, neproporcingas ir neadekvatus siekiamam tikslui – padėti surasti vogtas transporto priemones, nustatyti pažeidėjus, ginti galbūt kitų savininkų teises ir pan., kadangi ikiteisminio tyrimo metu visos reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos, Automobilio buvimo vieta, jos dabartinis savininkas / valdytojas yra žinomi visiems suinteresuotiems asmenims. Tokiu atsisakymu pažeidžiama pareiškėjo konstitucinės teisės į nuosavybę, ūkinės veiklos laisvės ir viešojo intereso (užtikrinti eismo saugumą) pusiausvyra. Dėl pritaikytų priemonių pareiškėjas patiria didesnes neigiamas pasekmes, t. y. negali naudotis Automobiliu ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, nepaisant to, kad joks Lietuvos Respublikos įstatymas nenustato imperatyvaus draudimo įregistruoti transporto priemonę vien tuo pagrindu, jog ji įtraukta į Ieškomų transporto priemonių registrą.
21. Pareiškėjo nuomone, Taisyklių 14 punktas nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, nes joks įstatymas nesuteikė vidaus reikalų ministrui įgaliojimų savo įsakymu nustatyti Taisyklių 14 punkte įtvirtinto draudimo, kurį pritaikius yra apribojamos asmenų teisės ir laisvės, t. y. ribojimų, kurie gali būti nustatyti tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, ginčo įsakymas pripažintinas taip pat prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui, iš kitų konstitucinių imperatyvų kylančiam reikalavimui teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos.
22. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis yra įvykdęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytas pagrindines būtinąsias sąlygas transporto priemonei dalyvauti eisme Lietuvoje (išskyrus jos įregistravimą): Automobilio techninė apžiūra atlikta ir galiojanti, jis apdraustas, jo tapatumas nustatytas. Automobilio savininkui Italijoje pranešta apie Automobilio buvimo vietą, taip pat pareiškėjo duomenis. Automobilis nekelia jokios grėsmės nei aplinkai, nei žmonių saugumui, sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui neaišku, kodėl atsisakoma Lietuvoje įregistruoti Automobilį, t. y. draudžiama dalyvauti viešajame eisme.
Atsiliepimas
23. Atsakovai VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas pripažįsta, jog atsakovai nėra kompetentingi vertinti teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir (arba) įstatymams, bet privalo juos taikyti, t. y. kad atsakovai negalėjo priimti kitokių sprendimų. Atsakovų nuomone, teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagrįstai atsisakė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimo. Atsakovai pastebi, kad pats pareiškėjas, tvirtindamas, jog atsakovų veiksmai riboja jo teisę į nuosavybę, transporto priemonės registraciją susiejo su nuosavybės teisių registravimu viešame registre. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra teisėtas Automobilio savininkas, tačiau, siekiant savo teises išviešinti viešajame registre, būtina laikytis sąlygų, numatytų šiuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, t. y. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Taisyklėse. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Taisyklių 14 punkto nuostata (antrasis sakinys) atsirado atsakovų iniciatyva, siekiant išvengti bylinėjimosi su sąžiningais įgijėjais. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pagrindinės būtinos sąlygos transporto priemonei dalyvauti eisme Lietuvoje yra ne tik transporto priemonės techninė būklė, galiojantis draudimas ir tapatumo nustatymas. Pareiškėjas saugaus eismo užtikrinimą klaidingai sieja vien tik su transporto priemonės technine būkle, kadangi, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 36 punkte įtvirtintu apibrėžimu, vienas iš registracijos procedūros sudėtinių elementų yra leidimo dalyvauti viešajame eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas. Be to, atsakovai pakartoja, kad pareiškėjas, reikalaudamas įregistruoti transporto priemonę, nesilaikant transporto priemonių registracijos procedūrą reglamentuojančių teisės aktų, verčia juos pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus pagrindinius viešojo administravimo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Vadovaujantis SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalimi, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms.
26. Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 14 punktu, Taisyklių 13.1.1 papunktyje nurodytos transporto priemonės, t. y. tos, kurios variklis, jai ženklinti skirti numerio ženklai ar pati transporto priemonė yra įregistruoti Ieškomų transporto priemonių registre, Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje ar Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje, gali būti registruojamos tik po to, kai jos išregistruojamos iš Ieškomų transporto priemonių registro, Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazės.
27. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, kad Taisyklių 13.1.1 punktas, kuriuo rėmėsi Regitros Vilniaus filialas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nustato pareigą patikrinti, ar transporto priemonė nėra paieškoma. Regitra, kaip transporto priemones įgaliota Lietuvos Respublikoje registruoti įstaiga, negali registruoti automobilių, kurie yra registruoti ieškomų transporto priemonių registre, šiuo atveju – Italijoje, kurioje įvykdyta šio automobilio atvira vagystė ir ji negali dalyvauti viešajame eisme, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.
28. Pareiškėjas prašo inicijuoti norminio akto teisėtumo patikros procedūrą, kad būtų patikrintas teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-423 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 260 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.5. papunktyje, kuriuo pakeistas Taisyklių 14 punktas ta apimtimi, kurioje nurodoma, kad leidžiama registruoti transporto priemones po teisėsaugos institucijų atliktų patikrinimų ar tyrimų tik po to, kai jos išregistruojamos iš Ieškomų transporto priemonių registro, Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazės, atitiktis konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1 ir 3 daliai, CK 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsniui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 25 straipsnio 1 ir 2 daliai.
28.1. Pareiškėjo prašymo teisiniai argumentai grindžiami byloje taikytino teisinio reguliavimo, kuriuo apribojama savininko teisė į nuosavybės teise valdomo daikto nevaržomą teisėtą naudojimą, teisėtumo.
28.2. Šiuo atveju daikto naudojimo suvaržymo teisine priemone yra transporto priemonės neregistravimas, tokiu būdu draudžiant dalyvavimą viešajame eisme.
28.3. Konstitucinis teisinės valstybės principas ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai bei CK 4.39 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nepaneigia, o priešingai, legitimuoja teisę kontroliuoti nuosavybės naudojimą, kai tai atitinka teisėtumo principą ir siekiama teisėto tikslo proporcingomis priemonėmis.
28.4. Šioje faktinėje situacijoje taikomas ribojimas tiesiogiai sietinas su teisinę reikšmę turinčio fakto, kad daiktas yra įregistruotas ieškomų transporto priemonių registre, egzistavimu.
28.5. Faktinė situacija, kad transporto priemonė paieškoma, apskritai, teisiniu požiūriu reiškia, jog atliekamos inter alia ir daikto teisinei padėčiai įtaką darančios procedūros (konkrečios valstybės nacionaliniu lygmeniu ar pasitelkiant tarptautinius teisinius mechanizmus), kurios reikšmingos ir nuosavybės teisiniams santykiams, kurie galėtų pasibaigti, pvz., įstatyme nustatytomis sąlygomis įgyvendinus teisę į daikto išreikalavimą iš teisėto įgijėjo. Taigi daikto paieškos teisinio fakto reikšmė taikomam nuosavybės teisės ribojimui ir jo teisėtumas tokiu pagrindu pats savaime nekelia abejonių pareiškėjo nurodomais atitikimo Konstitucijai ir įstatymams aspektais.
29. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamos abejonės Taisyklių 14 punkto ta apimtimi, kurioje nurodoma, kad leidžiama registruoti transporto priemones po teisėsaugos institucijų atliktų patikrinimų ar tyrimų tik po to, kai jos išregistruojamos iš Ieškomų transporto priemonių registro, Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazės, teisėtumu vertinimo kontekste yra reikšmingas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2-492/2023, kurioje tirta, ar Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260, 14 punkto (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-423 redakcija) nuostata ta apimtimi, kiek joje nustatyta, kad transporto priemonės gali būti registruojamos tik po to, kai jos išregistruojamos iš Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
30. Šiuo teismo sprendimu pripažinta, kad byloje tirtas teisinis reguliavimas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Tokia išvada padaryta, be kita, ko nurodant toliau minimus teisinius argumentus.
30.1. Į SIS II įvedamiems perspėjimams (duomenų kokybei) yra keliami griežti reikalavimai, už kurių nesilaikymą (inter alia netikslių duomenų įvedimą arba neteisėtą jų saugojimą) Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė, o taikomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Prieš įvedant perspėjimą į SIS II, laikantis proporcingumo reikalavimų, valstybei narei nustatyta pareiga įsitikinti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Vėliau tokie duomenys privalo būti nuolat atnaujinami, užtikrinamas jų tikslumas ir įvedimo į SIS II teisėtumas, o šioje sistemoje perspėjimai apie daiktus saugomi ne ilgiau nei būtina tikslams, kuriems jie buvo įvesti, pasiekti, taip pat nustatytas bendras tokių perspėjimų saugojimo SIS II terminas ir aiškiai įtvirtintas perspėjimų panaikinimo pagrindų sąrašas. Tačiau teisė keisti, papildyti, taisyti, atnaujinti arba ištrinti įvestus duomenis suteikta tik perspėjimą pateikusiai valstybei narei.
30.2. Šiuo aspektu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad perspėjimą pateikusios bei vykdančiosios valstybės narės pasikeitimas informacija, taip pat būtinų priemonių priėmimas valstybėje narėje, kuri rado daiktą, dėl kurio buvo paskelbtas perspėjimas, vykdomi vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu. Lojalaus bendradarbiavimo principas, kuriuo grindžiamas Šengeno acquis, reiškia, kad duomenų paiešką SIS II atliekanti valstybė turi tinkamai atsižvelgti į perspėjimą pateikusios valstybės narės pateiktą informaciją. Jei vykdydamos perspėjimą apie daiktą vykdančiosios valstybės narės valdžios institucijos galėtų suabejoti tokio perspėjimo teisėtumu vien dėl to, kad yra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog nebuvo paisoma Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, tai galėtų pakenkti policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimo veiksmingumui įgyvendinant šį sprendimą. Todėl nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias vykdančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos privalo vykdyti į SIS II įvestą perspėjimą dėl daikto, net jeigu joms kyla abejonių dėl tokio perspėjimo, kaip antai nurodytų Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 38 straipsnio 1 dalyje, įvedimo motyvų (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo byloje Nachalnik na Rayonno upravlenie Silistra, C-520/20, EU:C:2022:466, 48–50 ir 54 punktus).
30.3. Norminėje administracinėje byloje kilus abejonių dėl bylai aktualių į Europos Sąjungos teisės sistemą integruotų Šengeno informacinę sistemą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą byloje reikšmingais klausimais. Dėl nurodyta nutartimi pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą byloje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (Transporto priemonės, apie kurią pranešta, registracija), C‑88/21, EU:C:2022:982, kuriame konstatavo, kad Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 39 straipsnis, siejamas su jo 38 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip: jame nėra numatyta bendro pobūdžio pareigos uždrausti registruoti motorinę transporto priemonę, dėl kurios antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (SIS II) įvestas galiojantis perspėjimas; jis neįpareigoja vykdančiosios valstybės narės numatyti bendro pobūdžio nuostatų, draudžiančių su rastu daiktu atlikti kitus veiksmus nei tie, kuriais būtų pasiekti šio 38 straipsnio 1 dalies tikslai; juo nedraudžiama tai valstybei narei numatyti bendro pobūdžio draudimo registruoti tokią transporto priemonę išimčių. Minėtame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas inter alia pažymėjo, kad Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 39 straipsnyje nedetalizavęs, kokių tiksliai priemonių turi imtis valstybės narės, siekdamos elgtis pagal į SIS II remiantis to sprendimo 38 straipsniu įvestą perspėjimą, teisės aktų leidėjas šiuo atžvilgiu ketino palikti valstybėms narėms plačią diskreciją. Nors pagal Tarybos sprendimą 2007/533/TVR įgyvendinamas policijos ir teisminių institucijų operatyvinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose numato, jog vykdančiosios valstybės narės institucijos imasi būtinų laikinųjų apsaugos priemonių (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo Nachalnik na Rayonno upravlenie Silistra, C‑520/20, EU:C:2022:466, 40 punktą), jokioje šio sprendimo nuostatoje nėra konkrečiai nurodyta, kokių priemonių pagal savo nacionalinę teisę turi imtis valstybė narė, kuri rado daiktą, dėl kurio įvestas perspėjimas. Be to, nors Reglamento Nr. 1986/2006 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės tarnyba, atsakinga už motorinių transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, turi prieigą prie SIS II, kad galėtų patikrinti, ar jai registruoti pateiktos transporto priemonės nebuvo pavogtos, pasisavintos, dingusios arba ieškomos kaip įrodymai baudžiamosiose bylose, šioje nuostatoje nenumatyta jokios pareigos uždrausti transporto priemonių, dėl kurių SIS II yra įvestas galiojantis perspėjimas, registraciją. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas konstatavo, kad iš Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 39 straipsnio nekyla jokios bendros pareigos, kaip antai draudimo registruoti motorines transporto priemones, dėl kurių SIS II yra įvestas galiojantis perspėjimas, arba draudimo atlikti su transporto priemone bet kokius veiksmus, išskyrus tuos, kurie susiję su to sprendimo 38 straipsnio 1 dalimi. Vadinasi, jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti plačia diskrecija, kurią turi pagal to sprendimo 39 straipsnio 3 dalį, dėl priemonių, kurių gali imtis pagal nacionalinę teisę, ir nustato bendro pobūdžio draudimą registruoti motorines transporto priemones, dėl kurių SIS II yra įvestas galiojantis perspėjimas, tas sprendimas netrukdo jai nustatyti šio draudimo išimtis.
30.4. Taigi, iš nurodytų Šengeno acquis nuostatų nekyla įpareigojimas nacionalinėje teisėje įtvirtinti šioje norminėje administracinėje byloje kvestionuojamą Taisyklių 14 punkte nustatytą ribojimą. Kita vertus, nėra ir draudžiama tokį ribojimą nustatyti, kadangi šiuo atžvilgiu valstybėms narėms palikta plati diskrecija, o pasinaudojus šia diskrecija nedraudžiama numatyti tokio ribojimo išimtis, tačiau numatyti išimtis nėra ir privaloma. Kitaip tariant, valstybės narės, naudodamosi šioje srityje joms suteikta plačia diskrecija, gali (bet neprivalo) nustatyti bendro pobūdžio draudimą registruoti motorines transporto priemones, dėl kurių SIS II yra įvestas galiojantis perspėjimas, o nustačius tokį ribojimą gali (bet neprivalo) numatyti šio ribojimo išimtis.
30.5. Įgyvendinant valstybėms narėms paliktą diskrecijos laisvę Taisyklių 14 punkte ir buvo įtvirtintas nagrinėjamoje byloje kvestionuojamas ribojimas, kuriuo neabejotinai prisidedama prie minėtų teisėtų ir visuotinai reikšmingų, konstituciškai pagrįstų tikslų.
30.6. Vertinant Taisyklių 14 punkto atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui šioje nuostatoje įtvirtinto kvestionuojamo ribojimo proporcingumo aspektu, atkreiptinas dėmesys, kad proporcingumo reikalavimas dėl į SIS II įvedamų perspėjimų eksplicitiškai įtvirtintas jau pačiame Tarybos sprendime 2007/533/TVR, šio sprendimo 21 straipsnyje numatant pareigą valstybei narei, dar prieš jai pateikiant perspėjimą SIS II, nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II, o vėliau tokie duomenys privalo būti nuolat atnaujinami, užtikrinamas jų tikslumas ir įvedimo į SIS II teisėtumas (Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 49 str. 1 d.). Šengeno informacinę sistemą reglamentuojančiose nuostatose įtvirtinta aiški (ribota) į SIS II įvesto perspėjimo galiojimo trukmė ir nustatytas griežtas reikalavimas perspėjimus apie daiktus saugoti ne ilgiau nei būtina tikslams, kuriems jie buvo įvesti, pasiekti (Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 45 str.). Vos tik reikalavimas palikti galioti perspėjimą nebetaikomas, t. y. jeigu buvo pasiektas tikslas, dėl kurio jis įvestas, SIRENE vadovo 2.10 papunktyje perspėjančiajai valstybei narei nustatyta pareiga nedelsiant panaikinti perspėjimą, ką pažymėjo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas minėtame sprendime byloje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (Transporto priemonės, apie kurią pranešta, registracija), o jeigu nustatyta perspėjimo galiojimo pabaigos data, perspėjimas panaikinamas automatiškai. Taigi į SIS II įvesto perspėjimo galiojimo trukmės atžvilgiu egzistuoja apibrėžtumas.
30.7. Taip pat pažymėtina, kad SIRENE vadovo 8.4 papunktyje įtvirtinti aiškūs į SIS II įvestų perspėjimų panaikinimo pagrindai inter alia, kai daiktas tampa kito teisminio arba administracinio proceso objektu (pvz., teismo procesas dėl sąžiningo įsigijimo, ginčijamos nuosavybės arba teismų bendradarbiavimas dėl įrodymų). Taigi į SIS II įvestas perspėjimas gali būti panaikintas ne tik perspėjančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimu ar pasibaigus jo saugojimo laikotarpiui, bet ir, pavyzdžiui, asmeniui (sąžiningam įgijėjui) iniciavus teisminį procesą dėl nuosavybės teisės įgijimo. Be to, nustatyta valstybių narių atsakomybė už žalą dėl neteisėto į SIS II įvestų duomenų saugojimo, įskaitant duomenų saugojimą ilgesnį laiką, nei reikia tikslams, kuriems duomenys buvo įvesti, pasiekti (Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 64 str.). Todėl nagrinėjamoje norminėje administracinėje byloje kvestionuojamas Taisyklių 14 punkte įtvirtintas ribojimas nepaneigia galimybės sąžiningam daikto įgijėjui savo teises ginti kitais būdais.
30.8. Įvertinusi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro sąsają su Šengeno informacine sistema, šios sistemos reikšmę ir siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus, kurių siekiant už motorinių transporto priemonių registraciją atsakingoms tarnyboms suteikiama prieiga prie SIS II saugomų duomenų, valstybėms narėms paliktas plačias diskrecijos ribas nuspręsti dėl konkrečių priemonių, kurių turi būti imamasi pagal nacionalinę teisę nustačius daikto ir į SIS II įvestų duomenų apie jį atitiktį, taip pat esant aiškiai nustatytam ribotam perspėjimų apie daiktus galiojimo terminui ir tokių perspėjimų panaikinimo pagrindams, įtvirtintiems griežtiems į SIS II įvedamų duomenų kokybės reikalavimams ir šiuos duomenis įvedančių valstybių narių atsakomybei už bet kokią asmeniui padarytą žalą neteisėtai naudojantis SIS II, taigi egzistuojant veiksmingoms asmens, manančio, kad dėl nepagrįstai SIS II saugomo perspėjimo pažeidžiamos jo teisės, gynybos priemonėms, išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė, kad kvestionuojamas ribojimas prašoma ištirti apimtimi akivaizdžiai neatitiktų konstitucinio teisinės valstybės principo ir iš jo kylančių proporcingumo principo reikalavimų, todėl konstatuoja, jog Taisyklių 14 punkto nuostata, kad transporto priemonės gali būti registruojamos tik po to, kai jos išregistruojamos iš Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į norminio akto teisėtumo tyrimo byloje priimto teismo sprendimo argumentus, pasisakys dėl teisėtai, kol neįrodyta priešingai, įgyto daikto naudojimo teisės ribojimo priemonės, ginčijamos šioje byloje, proporcingumo vertinant kito / ų asmenų, šiuo atveju Italijos Respublikos piliečio arba draudiko, teisėtų interesų apsaugai taikytinas garantijas. Daikto naudojimas, turint galvoje ir tai, kad automobilio naudojimas reiškia pakankamai spartų nusidėvėjimo procesą, suponuoja nuostolius savininkui (asmeniui, kuris gali įrodyti savo teisės praradimo neteisėtumą). Todėl civilinių teisinių senaties terminų pagal CK ribose taikytini aktualūs ribojimai taip pat nekelia abejonių jų proporcingumu. Tačiau senaties terminams pasibaigus, tokiomis aplinkybėmis, kaip šioje byloje, svarstytina, ar nuosavybės teisių pernelyg ilgas ribojimas būtų konstituciškai pateisinamas.
32. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.