Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. (dvi veikos), 214 str. 1 d. 302 str. 1 d. 236 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 180 str. 2 d. (2012-05-31 M. G. ir A. M. plėšimas) vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 214 str. 1 d. - keturiasdešimt parų arešto bausmė; pagal BK 302 str. 1 d.- trisdešimt penkių parų arešto bausmė; pagal BK 236 str. 1 d. – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 180 str. 2 d. (2012-06-26 parduotuvės „Čia Market“ plėšimas) – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-06-26 iki 2012-06-28. D. P. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. (2012-06-26 parduotuvės „Čia Market“ plėšimas) ir jam paskirta laivės atėmimo vieneriems metams aštuoniems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-07-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2012-07-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-06-26 iki 2012-06-28. Priteista solidariai iš A. K., D. M., R. N., A. J., A. S. nukentėjusiajam A. M. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteista iš A. K., R. N., A. J. ir A. S. po 43,82 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti (dėl M. G. gydymo). Priteista iš A. K., R. N., A. S., D. P. po 82,38 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti (dėl I. S. gydymo). Priteista solidariai iš A. K., R. N., A. S., D. P. ir D. M. 140,17 litų UAB „Čia Market“ turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. N., D. M., A. S., A. J., E. P., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 31 d., apie 17 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) parke esančio nenaudojamo pastato, mobiliojo ryšio priemonėmis susisiekęs su R. N. ir pasiūlęs jam apiplėšti kartu su juo, t. y. A. K., buvusius M. G. ir A. M., R. N. apie tai pranešus D. M., A. J. ir A. S. ir visiems sutikus tai padaryti bei atvykus į (duomenys neskelbtini) parką, A. K., R. N., D. M., A. J. ir A. S., veikdami bendrininkų grupe, siekdami pagrobti svetimą turtą, užpuolė M. G. ir A. M., papurškė abiem nukentėjusiesiems dujų į veidus, sudavė M. G. rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas ne mažiau kaip 10 smūgių, taip padarė odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, kaktoje, dešinėje alkūnėje, kairės ir dešinės plaštakų pirštuose, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės ir dešinės akių vokuose, viršutinėje lūpoje ir taip nežymiai sutrikdė M. G. sveikatą, sudavė A. M. rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 22 smūgius, taip padarė odos nubrozdinimus veide, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, abiejuose keliuose, poodines kraujosruvas dešiniame ausies kaušelyje, kaktoje, kairės akies viršutiniame voke, guzą pakaušyje ir taip nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą, apieškojo nukentėjusiuosius ir pagrobė M. G. turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E71“ su „Omnitel Ežys“ Sim kortele ir atminties kortele (bendros 450 Lt vertės), 800 Lt vertės auksinį žiedą, 350 Lt vertės laikrodį „Orient“, 50 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 3 litai, M. G. vardu išduotas dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), M. G. elektroninė mokėjimo priemonė - AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė „M. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė A. M. turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N8“ su „Omnitel“ Sim kortele (bendros 1080 Lt vertės), 5 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 680 litų, A. M. vardu išduotas dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. elektroninė mokėjimo priemonė - AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė „M. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Danskebank“ mokėjimo kortelė „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo pažymėjimas, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelės, šiais bendrais veiksmais, pavartodami fizinį smurtą ir dujinį nešaunamąjį ginklą - dujų balionėlį „Anti-hund“, apiplėšė ir pagrobė svetimą nukentėjusiesiems M. G. priklausantį turtą, bendros 1653 Lt vertės, ir A. M. priklausantį turtą, bendros 1765 Lt vertės; plėšimo metu pagrobė abiejų nukentėjusiųjų asmens dokumentus ir neteisėtai įgijo jų elektronines mokėjimo priemones, kuriuos nuo plėšimo vietos gabeno iki UAB „Adverto“ lombardo, esančio Nemuno g. 70, Panevėžio m., kuriame visų bendrininkų susitarimu A. J. panaudojo A. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pateikė lombardo darbuotojai įforminant iš M. G. pagrobto žiedo ir iš A. M. pagrobto telefono pardavimą, po to abiejų nukentėjusiųjų asmens dokumentus ir jų elektronines mokėjimo priemones gabeno ir laikė nenustatytu laikotarpiu bei nenustatytoje vietoje.

Be to, A. K. nuteistas ir už tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nuo 2012-05-31 buvo atliekamas tyrimas dėl 2012-05-31 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) parke, Panevėžyje, padaryto plėšimo A. M. ir M. G. atžvilgiu, kuriame kaip kaltininkai dalyvavo jis, t. y. A. K., kartu su R. N., A. J., D. M. bei A. S., tyrimo pradinėje stadijoje, turėdamas liudytojo statusą ir 2012-06-06, laikotarpiu nuo 10.15 val. iki 11.00 val., apklausiamas kaip liudytojas, bei 2012-06-06, laikotarpiu nuo 11.10 val. iki 11.40 val., asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų metu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Tulpių g. 60, Panevėžio m., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. bei pasirašęs už tai, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, žinomai melagingai įskundė A. P., kaip asmenį, kuris su kitais asmenimis apiplėšė A. M. ir M. G., dėl ko A. P. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, o būtent: apklausos metu aiškindamas aplinkybes, susijusias su šiuo įvykiu, melagingai parodė, kad iš plėšime dalyvavusių 4 nepažįstamų asmenų gali atpažinti vieną asmenį, buvusį tamsių veido bruožų bei 25-26 metų amžiaus, kurį labai gerai įsidėmėjo, po to, procesinio veiksmo, susijusio su atpažinimu, metu atpažino neturintį ryšio su tiriamu įvykiu A. P. kaip asmenį, dalyvavusį nusikaltime. A. P. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuo 2012-06-07 07.55 val. iki 2012-06-08 13.15 val. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. pagrindu jis buvo laikinai sulaikytas, 2012-11-26 ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nutrauktas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. K. ir D. P. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su R. N., A. S. ir D. M., 2012 m. birželio 26 d., apie 11.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, siekdami pagrobti iš parduotuvės „Čia Market“, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, alkoholinių gėrimų ir kitą svetimą turtą, D. M. užėjus į parduotuvę ir patikrinus, ar nėra kliūčių nusikaltimo padarymui bei po to D. M. būnant šalia parduotuvės, stebint aplinką, saugant nusikaltimo vietą ir šiais veiksmais padedant bendrininkams apiplėšti parduotuvę, A. K., R. N., A. S. ir D. P. užėjus į parduotuvę, kurioje R. N. papurškus pardavėjai I. S. dujų į veidą, A. K. sudavė kumščiu 1 smūgį I. S. į galvą, nukentėjusiajai pargriuvus, gulinčiai sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 7 smūgius į krūtinę ir galvą, taip padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame žaste, dešinėje krūtyje ir taip nežymiai sutrikdė I. S. sveikatą, A. K. su D. P. įsibrovė, įeidami pro skiriamuosius vartelius į pašaliniams asmenims draudžiamą patekti vietą, esančią tarp prekystalio su kasos aparatu ir vitrina su alkoholiniais gėrimais, bei iš šios vitrinos ir pakabinamos virš prekystalio vitrinos, iš kurių pirkėjams draudžiama imti prekes, pagrobė 2 butelius degtinės „Šimtmečio degtinė Stumbras“ (bendros 52,98 litų vertės), 2 pakelius cigarečių „Kent HD“ (bendros 17,50 litų vertės), kiti bendrininkai - D. P., R. N. ir A. S. pagrobė 1 butelį sidro „Gera kaina Cherry cider taste“ (6,49 litų vertės), 1 butelį sidro „Gera kaina Yellow plum taste cider“ (6,49 litų vertės), 4 butelius alaus „Fortas extra šviesusis alus 5 %“ (bendros 28,76 litų vertės), 1 butelį sidro „Sun pear cider“ (7,99 litų vertės), 4 butelius alaus „Kalnapilis Export šviesusis alus“ (bendros 19,96 litų vertės), šiais bendrais veiksmais, pavartodami fizinį smurtą ir dujinį nešaunamąjį ginklą - dujų balionėlį „Anti-hund“, įsibraudami apiplėšė parduotuvę „Čia Market“ ir pagrobė svetimą UAB „Čia Market“ priklausantį turtą 140,17 litų bendros vertės.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliaciniais skundais abu nuteistieji analogiškai prašo skirti jiems už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Šį prašymą abu nuteistieji iš esmės grindžia analogiškais motyvais, t. y. tuo, kad jų socialinė branda yra kaip nepilnamečių asmenų ir jiems skiriant bausmes turėjo būti taikomos nuostatos, reglamentuojančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, o ne vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. K. ir D. P. už jų padarytas nusikalstamas veikas bausmes, būtų netinkamai taikęs teisės normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, ir todėl apeliantams būtų paskyręs aiškiai neteisingas bausmes. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. K. ir D. P. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, pagrįstai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, dėl kurių abiem apeliantams negali būti skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Su šiais motyvais visiškai sutinka ir teisėjų kolegija.

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, skiriant apeliantams bausmes, buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – A. K. padarė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių, dvi apysunkių ir viena nesunkių nusikaltimų kategorijai, D. P. padarė vieną sunkų nusikaltimą; jų kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tyčia. Taip pat buvo atsižvelgta į nuteistųjų asmenybes – anksčiau neteisti, tačiau bausti administracine tvarka, A. K. charakterizuojamas patenkinamai, D. P. teigiamai, abu nuteistieji nėra registruoti narkologo ir psichiatro įskaitose. Skiriant nuteistiesiems bausmes atsižvelgta ir į tai, kad yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių – A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino dalį padarytos žalos ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 str. 1 d., jo atsakomybę sunkina tai, kad keturias nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, vieną nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, D. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino dalį padarytos žalos ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nuteistiesiems A. K. ir D. P. už padarytus sunkius nusikaltimus (plėšimus) skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (kitų rūšių bausmių už BK 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas nenumato), savo dydžiais mažesnės nei bausmės vidurkis. Kolegija šiuo atveju nesutikti su tokiu apylinkės teismo sprendimu neturi pagrindo. Bendrindamas A. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, o D. P. prie skundžiamu nuosprendžiu paskiros bausmės pridėdamas bausmę, paskirtą pagal ankstesnį teismo nuosprendį, apylinkės teismas apeliantams taikė palankesnius bausmių sudėjimo būdus, t. y. dalinį (abiems nuteistiesiems) ir apėmimo (A. K.), todėl kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su nuteistiesiems paskirtomis galutinėmis bausmėmis bei jas laikyti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas taip pat išsamiai ir argumentuotai pasisakė, kodėl apeliantams negali būti taikomos BK 75 str. nuostatos ir atidedamas paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas - buvo padaryti sunkūs nusikaltimai.

BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame apylinkės teismas taip pat pasisakė, kad byloje nėra aplinkybių, kurios leistų nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes nei numato įstatymai, vadovaujantis BK 62 str. ir BK 54 str. 3 d. nuostatomis. Aukštesnės instancijos teismas ir šiuo atveju neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatas.

BK 81 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai gali būti taikomos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 str. paskirtį. Iš šios normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas klausimo apie asmens, padariusio nusikalstamą veiką, socialinę brandą išsprendimą pirmiausia susieja su paties teismo teise tai nustatyti, atsižvelgiant į paties kaltininko fizines ir psichinio išsivystymo ypatybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes ir tik prireikus į specialisto paaiškinimus ar išvadą.

Nagrinėjamu atveju apeliantų gynėjai apylinkės teisme kėlė klausimą dėl A. K. ir D. P. socialinės brandos atitikties jų biologiniam amžiui nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau pirmosios instancijos teismui nekilo jokių abejonių, kad pagal socialinę brandą nuteistieji A. K. ir D. P. atitinka savo amžių. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, taip pat neturi pagrindo teigti, jog apeliantai nusikalstamų veikų padarymo metu pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiams asmenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistiesiems A. K. ir D. P. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo daugiau nei 18 metų. Abu nuteistieji nusikalstamų veikų padarymo metu jau buvo bausti administracine tvarka. Be to, nuteistasis D. P. aptariamą nusikalstamą veiką padarė po to, kai Panevėžio miesto apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., padarymu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-17 nuosprendžiu D. P. už šias veikas buvo nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. K. per keturias savaites padarė penkias nusikalstamas veikas. Darydami nusikalstamas veikas apeliantai veikė aktyviai, buvo aktyvūs jų vykdytojai, o A. K. dar buvo ir nusikalstamų veikų iniciatorius. Įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, akivaizdu, kad nusikalstamos veikos nebuvo padarytos spontaniškai. Iš byloje esančių medicininių pažymėjimų matyti, kad abu nuteistieji nėra lankęsi pas psichiatrus ar priklausomybės specialistus, seniūnijos dėl jų netinkamo elgesio nusiskundimų nėra gavusios. Iš 2012-07-19 VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro pateiktos A. K. charakteristikos matyti, kad jis nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. šiame profesinio rengimo centre mokosi automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikos specialybės. Charakteristikoje nurodyta, kad A. K. pamokas lanko ir mokosi patenkinamai, mokykloje drausmės nepažeidinėja. Kaip matyti iš D. P. apeliacinio skundo argumentų, jis šiuo metu mokosi ir siekia įgyti specialybę, lanko B kategorijos teorijos ir praktinio vairavimo pirminio mokymo kursus, mokslus planuoja tęsti ir ateityje. D. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad 2013-09-20 buvo įsidarbinęs UAB „B.“, o jį iš bendrovės atleidus, jis tęsė darbo paieškas.

Taigi jokios bylos aplinkybės, kolegijos nuomone, nerodo sulėtėjusio ar sutrikusio nuteistųjų protinio išsivystymo, socialinio supratingumo lygio ar nesiorientavimo socialinėje aplinkoje, byloje nėra duomenų apie kokias nors išskirtines nuteistųjų savybes, kurios būtų nebūdingos jų amžiaus jaunuoliams ar, kurioms esant, jų socialinė branda nusikalstamų veikų padarymo metu galėtų būti prilyginta nepilnamečiams asmenims. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistieji A. K. ir D. P. buvo ir yra fiziškai bei psichiškai sveiki, jų neteisėtas elgesys buvo sąmoningas (jie suprato savo neteisėtus veiksmus ir numatė galimus padarinius), jie gerai suvokė juos supančią socialinę aplinką ir gebėjo joje elgtis. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju jokios specialios žinios dėl nuteistųjų socialinės brandos, nereikalingos. Taigi įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, motyvus, nuteistųjų vaidmenis nusikalstamų veikų padaryme ir jų duotus parodymus, byloje esančius objektyvius apeliantų asmenybes charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad A. K. ir D. P. socialinė branda nusikalstamų veikų padarymo metu visiškai atitiko jų biologinį amžių, todėl taikyti šiems asmenims baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas nepilnamečiams skirtas lengvatas nėra jokio teisinio pagrindo. Be to pastebėtina, kad nuteistieji nusikalstamas veikas pradėjo daryti tik sulaukę pilnametystės. Byloje duomenų, kad būdami nepilnamečiais jie darė nusikaltimus, nėra. Todėl laikyti, kad jų socialinė branda, sulaukus pilnametystės, sumenko, nėra pagrindo.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog apeliantams paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistųjų asmenybes, taip pat atitinka bausmės paskirčiai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl nešvelninamos. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų A. K. ir D. P. apeliacinius skundus atmesti.