- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- T-212-1046/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00193-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo daiktinių įrodymų išsprendimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. N1-33-882/2014.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2014 m. kovo 31 d. buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-33-882/2014. Nuosprendis įsiteisėjęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų byloje.
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose iki šiol yra saugomi: vienas rankos pėdsakas, penki avalynės pėdsakų fragmentai, du biologiniai pėdsakai, paimti iš UAB „Čia Market“, kuriuos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta sunaikinti, bei nuteistojo R. N. avalynė, kurią Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta grąžinti savininkui R. N..
BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai numato, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo; kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti – pereina į valstybės nuosavybę. Po nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei septyneri metai. Asmuo, kuriam priklauso avalynė, šių daiktų likimu nesidomėjo ir jų pasiimti neatvyko. Be to, R. N. pranešimu buvo informuotas apie teikimo dėl daiktinių įrodymų tolimesnio saugojimo nagrinėjimą, tačiau savo pozicijos, kurią galima buvo išdėstyti teismui teikiamame atsiliepime, pareiškime ir/arba prašyme, šiuo klausimu neišreiškė.
Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad R. N. priklausanti avalynė, o taip pat ir kiti šioje byloje esantys daiktai – vienas rankos pėdsakas, penki avalynės pėdsakų fragmentai, du biologiniai pėdsakai, paimti iš UAB „Čia Market“ – yra nereikalingi, juos toliau saugoti nėra tikslinga, todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, visi šie daiktai sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361 ir 362 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. N1-33-882/2014, rezoliucinėje dalyje nurodytus daiktus – nuteistojo R. N. avalynę, vieną rankos pėdsaką, penkis avalynės pėdsakų fragmentus, du biologinius pėdsakus, paimtus iš UAB „Čia Market“, saugomus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose, sunaikinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.