Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties, kuria nuteistajam paskirtos papildomos pareigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Robertas N. P. miesto apylinkės teismo 2014-03-31 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių ir įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti bei uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 82 str.1 d.,5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 3 d. 5 p.).

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas tenkino Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnybos) teikimą: nuteistajam R. N. paskyrė papildomas pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 str. 2 d. 2 p. numato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis R. N. nuo 2014-06-19 yra įrašytas į Probacijos tarnybos įskaitą, o 2014-06-26 jis pasirašytinai buvo supažindintas su probacijos vykdymo tvarka bei sąlygomis, tai yra jam buvo išaiškintos Probacijos įstatymo 13 str., 14 str., bei 30 str. nustatytos jo teisės, pareigos, išaiškintos teisinės pasekmės už teismo nustatytų pareigų nevykdymą ar teisės pažeidimų darymą.

Skundžiama nutartimi nuteistajam R. N., vadovaujantis Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 2 p. nuostatomis, įvertinus tai, jog nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė tris administracinius teisės pažeidimus, taip pat netinkamai vykdė ir jam paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių su įpareigojimu tęsti mokslą arba dirbti, prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-31 nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, paskirtos papildomos pareigos – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį bei nuteistojo skundą, konstatuoja, jog 2016-02-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistajam prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-31 nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, papildoma pareiga – neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, paskirta teisėtai ir pagrįstai. Kadangi nuteistasis neskundžia nutarties dalies dėl papildomos pareigos – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, teismas papildomai šiuo klausimu nepasisako.

Nors skunde teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino administracinių teisės pažeidimų skaičių, nes vienas teisės pažeidimas jau yra nebegaliojantis, aukštesnysis teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. ATPK 36 str. nustato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad R. N. administracinė nuobauda už ATPK 178 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta 2014-09-06, o paskirtą baudą asmuo sumokėjo 2014-09-22. Taigi nuo šios dienos buvo pradėtas skaičiuoti ATPK 36 str. nurodytas vienerių metų terminas, kuris būtų pasibaigęs 2015-09-21. Tačiau jau 2015-02-22, t.y. nepraėjus metams nuo baudos sumokėjimo už pirmą teisės pažeidimą, R. N. įvykdė naują administracinį teisės pažeidimą, už kurio padarymą 2015-03-09 buvo nubaustas, todėl vienerių metų terminas nuo naujo teisės pažeidimo padarymo dienos buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo. Be to, 2015-03-09 nuteistasis įvykdė dar vieną administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam taip pat buvo paskirta nuobauda. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė tris, o ne du teisės pažeidimus, ir turi tris galiojančias administracines nuobaudas. Nuteistasis taip pat tvirtina, kad apylinkės teismas tik formaliai įvertino pačių pažeidimų padarymo faktą, bet nepaisė jo (nuteistojo) paaiškinimų, kad vieną iš pažeidimų (ATPK 42⁴ str. 3 d.) padarė ne jis, o jo draugas. Aukštesnysis teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu, kadangi kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, R. N. įstatymų nustatyta tvarka nei vieno iš nutarimų neskundė, jie visi yra įsiteisėję ir galioja. Tai, kad asmuo sutiko ir pripažino minėtą pažeidimą patvirtina ir baudos sumokėjimo faktas. Be to, nuteistasis tiek teismo posėdžio metu, tiek ir skunde tik abstrakčiai nurodė, kad pažeidimą įvykdė draugas, tačiau jokių šio tariamo draugo nei anketinių, nei kitų duomenų nenurodė, taip pat neprašė jo apklausti.

Nuteistasis taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas papildomą pareigą nustatytu laiku būti namuose, neatsižvelgė į jo padarytų pažeidimų pobūdį, įpareigojimų tikslingumą bei būsimą poveikį, kadangi jis šiuo metu dirba, darbas yra susijęs su išvykimu į kitą miestą bei komandiruotes, todėl pareiga nustatytu laiku būti namuose ribos galimybes tinkamai vykdyti darbines funkcijas ir jokios teigiamos įtakos jo (nuteistojo) elgesiui nedarys, be to, norėdamas gauti pasiteisinimą dėl nebuvimo namuose, kiekvieną kartą turės kreiptis į darbdavį dėl pažymos išdavimo, kas gali lemti darbo praradimą. Tačiau su tokiais argumentais sutikti negalima, nes jie yra deklaratyvūs. Aukštesniojo teismo vertinimu, paskirta papildoma pareiga – neišeiti iš namų nurodytu laiku, niekaip nevaržo nuteistojo R. N. darbo funkcijų, kadangi kaip matyti iš skundžiamos nutarties, ši pareiga vykdoma, kuomet tai nesusiję su darbu. Be to, teismui nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad darbas bus dirbamas ir nakties metu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad paskirti papildomi įpareigojimai yra tikslingi ir nelaikomi neproporcingais, todėl spręsti klausimo dėl kitų, nuteistojo siūlomų jam skirti įpareigojimų, nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. N. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.