Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1695-656/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-15Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
e2A-1695-656/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-45263-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andriaus Ignotas
Ieškovas
UAB „Brigema ir Co“
Atsakovas
S. Y.
Trečiasis asmuo
notarė J
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2A-1695-656/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45263-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4; 2.1.2.4.1.1; 2.1.3.3; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto (pirmininko ir pranešėjo), Jelenos Šiškinos ir Alvydo Barkausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės UAB „Brigema ir Co apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės UAB „Brigema ir Co“ ieškinį atsakovui S. Y. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio nuginčijimo ir vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo byloje - notarė J. Š.,

I. Ginčo esmėIeškovės reikalavimai

1. Ieškovė UAB „Brigema ir Co“ prašė teismo pripažinti niekinį ir negaliojančiu 2014-10-12 vekselį sudarytą tarp UAB „Brigema ir Co“ ir Y. S. bei pasirašytą ieškovės vadovės V. Š., pagal kurį ieškovė UAB „Brigema ir Co“ įsipareigojo iki 2017-11-28 grąžinti atsakovui 12000 Eur skolą ir sumokėti 7 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovė taip pat prašė panaikinti vekselio pagrindu Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5043.

2. Ieškovė pažymėjo, kad jokiomis aplinkybėmis 2014-10-12 dienos vekselio ir pinigų, kurie nurodyti vekselyje, niekada negavo.

3. Ieškovė vekselį prašė pripažinti negaliojančiu kaip neatitinkantį imperatyviu įstatymo reikalavimu, nes ieškovė ginčo vekselio nėra išdavusi (CK 1.80 str). Atsakovas yra nesąžiningas vekselio įgijėjas, nes jis žino, kad pagal ginčijamą vekselį jis ieškovei neperdavė pinigų ir ieškovas jokių turtinių prievolių jam neturi, todėl ginčo vekselis privalo būti pripažintinas negaliojančiu ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 19 straipsnio pagrindu.

4. Tuo metu (apie 2014-10-12) susiklosčius įtemptiems šalių santykiams yra iš viso mažai tikėtina, kad ieškovė galėjo išduoti atsakovui vekselį, kaip mažai tikėtina ir tai, kad pats atsakovas galėjo perduoti ieškovei ginčo vekselio išrašymo dieną itin didelę, net 12 000 Eur siekiančią, pinigų sumą grynaisiais pinigais. Įsipareigojimas pagal vekseli, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu, todėl šiuo atveju, nėra įžvelgiamas arba siejamas vekselio išrašymas su kokiu nors galimu teisinio santykio (sandorio) pagrindu, ypač po to, kai tarpusavio ieškovo ir atsakovo santykiai tuo metu buvo įtempti ar nutrūkę. Taip pat nustačius, jog ginčijamas vekselis nebuvo patvirtintas ieškovės parašu (suklastotas), daroma išvada, kad ginčo vekselis neturėjo ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto rekvizito - išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašo, todėl jis pripažintinas negaliojančiu, įskaitytinai ir ĮPVĮ 78 straipsnio pagrindu.

5. Ieškovės vadovė V. Š. taip pat darė prielaidą, jog jai buvo duotas pasirašyti tuščias lapas, nes būtent tuo metu ji pildė atsakovui daug dokumentų, susijusių su puspriekabės pirkimu.

6. Atsakovas S. Y. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė teikė logistikos tarpininko paslaugas. Ieškovė pateikdavo užsakymus atsakovui pagrinde telefonu ir “Skype” programos pagalba. Atsakovas suteikė ieškovei krovinių pervežimo paslaugas už kurias ieškovė turėjo atsiskaityti ir šį faktą patvirtina teikiami krovinių gabenimo dokumentai ir įgaliojimai. Ieškovei neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, ieškovė įkalbėjo atsakovą, kad šis palauktų ir prievolės įvykdymo užtikrinimui išdavė ginčijamą vekselį.

7. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui, ieškovė (skolininkė) prievolės neįvykdė, todėl atsakovas nustatyta tvarka įformino vykdomąjį įrašą ir pateikė jį vykdymui. Vekselio davėjas turi pareigą įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas iš esmės neegzistuoja, tačiau ieškovė nepateikia jokių patikimų įrodymų, savo reikalavimo pagrindui pagrįsti. Neįrodyta, kad vekselis yra suklastotas. Atsakovui pateikus vekselį atstovui (advokatui), notarui ir antstoliui, dėl vekselio rekvizitų originalumo nekilo jokių abejonių, todėl įforminus vykdomąjį įrašą vekselis pateiktas išieškojimui.

8. Atsakovas nurodė, kad vekselis išduotas ne dėl paskolos teisinių santykių, atsakovas nėra perdavęs ieškovei pinigų grynais, todėl ieškovės argumentai, neva ji niekada nėra gavusi iš atsakovo 12 000 Eur sumos grynais, šiai bylai nėra reikšmingi.

9. Trečiasis asmuo notarė J. Š. paaiškino, kad 2017-12-05 gavo atsakovo prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal 2014-10-12 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pagal pateiktus dokumentus nebuvo pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, pats vekselis, parašas ar juridinio asmens antspaudas jame vizualiai įvertinus įtarimų dėl klastojimo nesukėlė. Jokių oficialių prieštaravimų ar pretenzijų dėl vykdomojo įrašo išdavimo iš vekselio davėjo nebuvo gauta, todėl teisės aktų nustatyta tvarka vekselio turėtojo įgaliotam asmeniui vykdomasis įrašas buvo išduotas.

II. Teismo sprendimo esmė

10. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Brigema ir Co“ atsakovo S. Y. naudai 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas konstatavo, kad iš 2018-01-05 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(7471)-IS1-52 seka, kad atlikus vekselio tyrimą aukščiau minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje yra nustatyta, kad parašas, esantis 2014-10-12 paprastajame vekselyje (prie 2017-12-06 20-jo notaro biuro notarinio registro Nr. 5043 vykdomojo įrašo), yra atliktas V. Š.. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-64804-17 buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-05-18 ekspertizės akto Nr. 11-721(18), 11-938(18) išvadų seka, kad 2014-10-12 paprastajame neprotestuotiname vekselyje (12000 eurų sumai) yra UAB Brigema ir Co“ direktorės V. Š. pasirašytas parašas. Išvadoje taip pat nurodoma, jog tikėtina, kad 2014-10-12 paprastame neprotestuotiname vekselyje 12000 eurų sumai pirmiau pasirašytas parašas V. Š. vardu, o po to išspausdintas vekselio tekstas, tačiau akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad to kategoriškai teigti negalima, kadangi šie rekvizitai tarpusavyje nesikerta, o tonerio dalelių, esančių parašo štrichų srityje, tyrimų rezultatų kategoriškai išvadai nepakanka. Iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-07-18 ekspertizės akto Nr. 11—1295(18) išvadų seka, kad tirti pateiktame 2014-10-12 paprastajame neprotestuotiname vekselyje esantis UAB „Brigema ir Co“ antspaudo atspaudas nėra kopijuotas ir išspausdintas spausdinimo įrenginiu, o yra atspaustas „LIETUVOS RESPUBLIKA UAB „Brigema ir Co“ antspaudu, kurio laisvieji atspaudų pavyzdžiai ir antspaudo klišė pateikti palyginimui. Antspaudo „LIETUVOS RESPUBLIKA UAB „Brigema ir Co“ atspaudas, esantis 2014-10-12 paprastajame neprotestuotiname vekselyje, yra atspaustas ne laikotarpiu nuo 2015-05-13 iki 2015-06-04, ir didelė tikimybė, kad jis nėra atspaustas laikotarpiu nuo 2014-07-24 iki 2014-12-10, su sąlyga, kad jis nebuvo spaudžiamas nepadažyta antspaudo kliše. Nustatyti, ar 2014-10-12 paprastajame neprotestuotiname vekselyje pirmiau buvo uždėtas UAB „Brigema ir Co“ antspaudo atspaudas, ir tik po to pasirašytas parašas negalima.

12. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką, vekselio davėjas turi pareigą įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas iš esmės neegzistuoja. Ieškovė nepateikė teismui jokių neginčytinų, įstatymo leistinų įrodymų nei apie tai, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti, nei apie tai, kad ji šio vekselio neišrašė, nepasirašė ir neišdavė atsakovui. Šalis siejo verslo - krovinių pervežimo - teisiniai santykiai, ginčo tarp šalių dėl to nėra. Atsakovas užsiėmė tarptautinių krovinių gabenimu, ieškovė teikė logistikos paslaugas. Atsakovas teigia ir ieškovė to neginčija, kad šalių tarpusavio verslo santykiuose jis ir UAB „Brigema ir Co“ direktorė V. Š. pagrinde viską sutardavo žodiškai, abipusio pasitikėjimo pagrindu. Atsakovo teigimu, 2013-2014 metais dėl ieškovę ištikusių finansinių sunkumų, ji nebepajėgė pilnai atsiskaityti su juo už suteiktas paslaugas, todėl pradėjo kauptis įsiskolinimas, tačiau šalys nutarė bendradarbiauti ir toliau. Atsakovo teigimu, už 2013-2014 metus ieškovės įsiskolinimas jam sudarė apie 12000 Eur ir pati ieškovė surašė ir perdavė atsakovui vekselį 12000 Eur sumai, kurią įsipareigojo sumokėti iki 2017-11-28.

13. Iš pateiktų įmonės 2013-2014 metų finansinių dokumentų, kurie ieškovės teigimų turėtų patvirtinti, kad ieškovė nėra skolinga atsakovo atstovaujamai įmonei „Amateur-2000“, negalima nustatyti ar yra atsiskaityta už visas ieškovei suteiktas paslaugas, kadangi pirminiai buhalteriniai dokumentai (sąskaitos-faktūros ir kasos išlaidų orderiai) pateikti teismui pasirinktinai, nesant jokios atliktų užsakymų ir jų pagrindu atliktų atsiskaitymų buhalterinės suvestinės, iš kurios teismas galėtų daryti aiškią ir neginčijamą išvadą, jog ieškovės įmonė atsiskaitė už visas atsakovo atstovaujamos įmonės jai suteiktas paslaugas. Pagrindas vekselio išrašymui buvo ne atsakovo ieškovei perduotų pinigų grąžinimo užtikrinimas, o šalis siejusių verslo (krovinių gabenimo) santykių metu atsiradusio įsiskolinimo grąžinimo užtikrinimas. Išanalizavus minėtą Skype susirašinėjimą, teismas nustatė, kad šalių susirašinėjimas nutrūko 2014 metų rugpjūčio mėnesį ir atsinaujino 2015 metais sausio mėnesį, kas, teismo nuomone, patvirtina aplinkybę, jog šalių bendravimas po vekselio išdavimo atsinaujino ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog tokiu būdu (vekselio išdavimu išsprendžiant tarpusavio atsiskaitymo klausimus), šalys toliau tęsė tarpusavio verslo santykius.

14. Ieškovė iškėlė versiją apie tai, kad galimai pirmiau buvo uždėtas jos parašas ant tuščio lapo, o vėliau buvo atspausdintas tekstas ir uždėtas antspaudas. Teismas pažymėjo, kad ĮPVĮ 77 str. 1 d. aiškiai apibrėžia paprastojo vekselio privalomuosius atributus, tarp kurių yra išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas, t.y. antspaudas nėra privalomas vekselio atributas, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovės argumentas apie galimai vėlesnį antspaudo uždėjimą ant vekselio yra teisiškai nereikšmingas, turint omenyje, kad ekspertizių išvados patvirtino, jog ir parašas ir antspaudas ant vekselio yra tikri, ne suklastoti, o bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas niekada nedisponavo UAB „Brigema ir Co“ antspaudu (ginčo tarp šalių dėl to nėra). Ieškovės argumentas apie tai, kad ji galimai pasirašė ant tuščio lapo ir perdavė jį atsakovui, kuris vėliau surinko ant jo vekselio tekstą, yra mažai tikėtinas, turint omenyje, jog V. Š. yra juridinio asmens direktorė, turinti nemažą patirtį tarptautinių pervežimų (logistikos) srityje ir ji privalėjo suvokti, kad toks nelogiškas, neapdairus elgesys, kuomet yra pasirašinėjami ir kitiems asmenims perduodami tušti popieriaus lapai, gali sukelti rimtų neigiamų padarinių jos vadovaujamai įmonei. Kartu pažymėtina, kad atsakovas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, nemokantis lietuvių kalbos (2019-01-15 teismo posėdžio pažyma, garso įrašas), kas suponuoja išvadą, jog mažai tikėtina, kad jis galėtų surinkti/atspausdinti dokumentą lietuvių kalba.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

15. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.

16. Teismas rėmėsi labiau savo vidiniu įsitikinimu, negu pateiktais byloje įrodymais ir argumentais, todėl daroma pagrįsta išvada, kad ieškinio klausimas nebuvo išspręstas objektyviai. Teismas atmetė bet kokias prielaidas, kurias pateikė apeliantas dėl vekselio negaliojimo, be to ekspertizės nepatvirtino vienareikšmiškos nuomonės dėl vekselio teksto atsiradimo, antspaudo atsiradimo ir parašo atsiradimo eiliškumo ir tvarkos. Net gi teisme nebuvo svarstoma prielaida, kad apelianto parašas galėjo atsirasti anksčiau nei tekstas.

17. Apeliantas ėmėsi visų galimų priemonių, ko nebūtų ėmęsis joks kitas subjektas sužinojęs apie neteisėtai realizuota vekselį. Dėl šio fakto papildomai kreipėsi į teisėsaugos institucijas (VPK 2 Policijos komisariatą) ir siekė Vekselį nuginčyti visomis pastangomis

18. Svarbia aplinkybe galima laikyti tai, kad, vertinant, ar atsakovas ieškovui galėjo perduoti 12 000 Eur sumą, o ieškovas išrašyti ginčo vekselį. Ieškovė niekada tokios sumos iš Atsakovo nėra gavusi. Tuo metu ( maždaug 2014-10-12) susiklosčius įtemptiems šalių santykiams yra iš viso mažai tikėtina, kad ieškovas galėjo išduoti atsakovui vekselį, kaip mažai tikėtina ir tai, kad pats atsakovas galėjo perduoti aeškovui ginčo vekselio išrašymo dieną itin didelę, net 12 000 Eur siekiančią, pinigų sumą grynaisiais pinigais, o jokie kiti įrodymai neįrodo, kad tokia suma galėjo būti pasiskolinta.

19. Nagrinėjamu atveju nėra įžvelgiamas arba siejamas vekselio išrašymas su kokiu nors galimu teisinio santykio (sandorio) pagrindu, ypač po to, kai šalių tarpusavio santykiai tuo metu buvo įtempti ar nutrūkę. Todėl, nustačius, jog ginčijamas vekselis nebuvo patvirtintas ieškovo parašu (suklastotas), daroma išvada, kad ginčo vekselis neturėjo ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto rekvizito - išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašo, todėl pripažintinas negaliojančiu, įskaitytinai ir ĮPVĮ 78 straipsnio pagrindu, yra pagrįsta.

20. Bylos medžiagoje yra pateikiamas atsakovo pasisakymas, kad „jei reikia, galime pagaminti kvitą, jame bus įrašyta už muitinės įforminimą, be apžiūros“ (informacija iš „Skype“ susirašinėjimo, kuris yra tinkamai pateiktas į bylą). Tai patvirtina, kad atsakovui nebuvo svetima padirbinėti dokumentus, todėl byloje ginčijamo vekselio ir jo parašo atsiradimas yra susiję su apelianto argumentais, kad apelianto direktorės V. Š. parašas negalėjo atsirasti ant ginčijamo vekselio. Atsakovas ne kartą elgėsi nesąžiningai, laiku negrąžindavo dokumentų, prašydavo kelių dokumentų originalų (nors užtektų ir vieno), tokie veiksmai įrodo, kad galimai atsakovas galėjo turėti papildomą dokumentą su apelianto parašu, o šioje byloje ekspertizių aktai tik patvirtina, kad parašas atsiradęs anksčiau nei spausdintas tekstas.

21. Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad ieškovė visą laiką įrodinėjo, kad vekselio ji nepasirašė. Byloje esantys įrodymai pateikia kategorišką išvadą, kad vekselyje yra ieškovės atstovės, direktorės V. Š. parašas: 2018 m. sausio 5 d. specialisto išvada, 2018m. sausio 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2018-05-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad ištyrus parašą ir antspaudą, ekspertas padarė kategorišką išvadą, kad vekselyje yra V. Š. pasirašytas parašas. Taip pat ekspertas padarė tikėtiną išvadą, kad vekselyje pirmiau buvo pasirašytas parašas, o po to išspausdintas tekstas, tačiau ekspertas kategoriškai teigti negalėjo, nes tyrimų rezultatų nepakako kategoriškai išvadai padaryti. Vekselio pats atsakovas nespausdino, todėl kokiu būdu, kokį blanką panaudojant ir kada, buvo pagamintas vekselis, turėtų žinoti tik pati V. Š..

22. Ekspertai nustatė, kad tirti pateiktame 2014-10-12 vekselyje esantis UAB „Brigema ir Co“ antspaudo atspaudas nėra kopijuotas ir išspausdintas spausdinimo įrenginiu, o yra atspaustas UAB „Brigema ir Co“ antspaudu, kurio laisvieji atspaudų pavyzdžiai ir antspaudo klišė patiekti palyginimui. 2014-10-12 vekselyje esantis UAB „Brigema ir Co“ antspaudo atspaudas atspaustas ne laikotarpiu nuo 2015-05-13 iki 2015-06-04, ir didelė tikimybė, kad jis nėra atspaustas laikotarpiu nuo 2014-07-24 iki 2014-12-10, su sąlyga, kad jis nebuvo spaudžiamas nepadažyta antspaudo kliše, nes spaudžiant nepadažyta kliše, ne visi antspaudo požymiai atsispaudžia. Ekspertai nurodė, kad nustatyti, ar 2014-10-12 vekselyje pirmiau buvo uždėtas antspaudo atspaudas, ir tik po to pasirašytas parašas, negalima, nes nepakanka požymių iš kurių būtų galimą šią išvadą daryti. Paprastojo vekselio privalomas rekvizitas yra parašas (ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o ne antspaudas, darytina išvada, kad vekselis yra tikras, nes trys ekspertai patvirtino, kad vekselyje yra V. Š. parašas. Antspaudas, esantis vekselyje nagrinėjamai bylai neturi jokios reikšmės, todėl šiais, apeliantės nurodytais motyvais, naikinti sprendimo nėra pagrindo.

23. Sprendžiant iš pačios ieškovės į bylą pateikto susirašinėjimo Skype programa matyti, kad ginčui svarbiu laikotarpiu, kai buvo išduotas vekselis, jokių įrašų nėra. Paskutinis įrašas atliktas 2014-08-03, o kitas įrašas jau 2015-01-26. Taigi, pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad po to kai ieškovė išdavė vekselį, šalių bendradarbiavimas atsinaujino. Be to, iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę ir kiti prievoliniai santykiai, ieškovė turėjo įsipareigojimų atsakovui. Antai 2017-02-17 tarp šalių įvyko susirašinėjimas dėl 4000 Eur už parduotą priekabą. Ką patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr. BR1 000413 - 6520 Eur sumai. Apklausta teismo posėdžio metu, ieškovė pripažino, kad pagal kitą sandorį buvo skolinga atsakovui ir liko skolinga iki šiol. Iš tokios atsakovės pozicijos galima daryti išvadą, kad ieškovė nevykdo savo prievolių tinkamai ir yra skoloje atsakovui, kas tik dar kartą patvirtina, kad vekselis buvo išduotas pagrįstai.

24. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Visi apeliantės nurodyti veiksmai buvo atlikti po reikalavimo apmokėti vekselį, todėl jokios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi ir neįrodo fakto, kad vekselis nebuvo išduotas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

25. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Apeliantė įrodinėja du alternatyvius ginčo vekselio negaliojimo pagrindus, t.y., kad nepasirašė vekselio teksto, nes parašas uždėtas nesant teksto, bei, antrą pagrindą, kad nebuvo sandorio, kurio pagrindu turėjo atsirasti piniginis ieškovės įsipareigojimas atsakovui.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-23-248/2015).

28. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti vekselį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, pagal CK 1.80 str. ir privalėjo įrodyti visas sandorio negaliojimo sąlygas. Ieškovė įrodinėjo, kad toks dokumentas neegzistuoja, nurodė, kad ji vekselio niekada nepasirašinėjo. Ieškovė pirmos instancijos teisme neįrodinėjo ir neginčijo parašo ant vekselio atlikimo aplinkybių ir laikotarpio, neįrodinėjo, kodėl tai svarbu bylai. Priešingai, ieškovė visą laiką įrodinėjo, kad vekselio ji nepasirašė. Analogiškos pozicijos ieškovė laikosi ir apeliaciniame skunde.

29. 2018m. sausio 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarime padaryta kategoriška išvada, kad vekselis nėra suklastotas. Nors atsakovas teigia, kad nutarimas įsiteisėjęs ir vadovaujantis CPK 197 str. nuostatomis, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią byloje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, 2018m. sausio 24 d. nutarimas nėra oficialus įrodymas, nes civilinį ginčą nagrinėjantis teismas savarankiškai renka vertina įrodymus.

30. 2018-05-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad ištyrus parašą ir antspaudą, ekspertas padarė kategorišką išvadą, kad vekselyje yra UAB „Brigema ir Co“ direktorės V. Š. pasirašytas parašas. Taip pat ekspertas padarė tikėtiną išvadą, kad vekselyje pirmiau buvo pasirašytas parašas, o po to išspausdintas tekstas, tačiau ekspertas kategoriškai teigti negalėjo, nes tyrimų rezultatų nepakako kategoriškai išvadai padaryti. Atsižvelgiant į ieškovės poziciją, kad V. Š. vekselio apskritai nepasirašinėjo, remtis šia tikėtina eksperto išvada kategoriškai negalima, nes nėra duomenų , kad atsakovas pats atspausdimo vekselio blanką. Sutiktina, kad aplinkybes, kokį blanką panaudojant ir kada, buvo pagamintas vekselis, turėtų žinoti tik pati V. Š., kuri neabejotinai ir pasirašė ginčo vekselį bei pateikė atsakovui.

31. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. liepos 18 d. ekspertizės akta Nr. 11-1295 (18), atlikus antspaudo ekspertizę konstatuota, kad: pirma, tirti pateiktame 2014-10-12 vekselyje esantis UAB „Brigema ir Co“ antspaudo atspaudas nėra kopijuotas ir išspausdintas spausdinimo įrenginiu, o yra atspaustas UAB „Brigema ir Co“ antspaudu, kurio laisvieji atspaudų pavyzdžiai ir antspaudo klišė patiekti palyginimui. Antra, 2014-10-12 vekselyje esantis UAB „Brigema ir Co“ antspaudo atspaudas atspaustas ne laikotarpiu nuo 2015-05-13 iki 2015-06-04, ir didelė tikimybė, kad jis nėra atspaustas laikotarpiu nuo 2014-07-24 iki 2014-12-10, su sąlyga, kad jis nebuvo spaudžiamas nepadažyta antspaudo kliše, nes spaudžiant nepadažyta kliše, ne visi antspaudo požymiai atsispaudžia. Trečia, nustatyti, ar 2014-10-12 vekselyje pirmiau buvo uždėtas antspaudo atspaudas, ir tik po to pasirašytas parašas, negalima, nes nepakanka požymių iš kurių būtų galimą šią išvadą daryti.

32. Be to, paprastojo vekselio privalomas rekvizitas yra parašas (ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o ne antspaudas, darytina išvada, kad vekselis yra tikras, nes trys ekspertai patvirtino, kad vekselyje yra V. Š. parašas. Antspaudas, esantis vekselyje nagrinėjamai bylai neturi jokios reikšmės, todėl šiais, apeliantės nurodytais motyvais, naikinti sprendimo nėra pagrindo.

33. Apeliantė teigia, kad pateikė teismui daugelį įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė neturėjo skolinių įsipareigojimų atsakovui, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno tiesioginio įrodymo, kuriuo ji grindžia šį savo argumentą. Tuo tarpu nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, teismas pagrįstai atkreipė ieškovės dėmesį, kad kaip įrodymai pateikti apskaitos dokumentai yra fragmentiniai, neatspindi ginčo šalių tarpusavio skolinių įsipareigojimų dinamikos.

34. Tarp šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Atsakovas nurodo, kad ieškovė teikė logistikos tarpininko paslaugas, todėl tarp ieškovės ir atsakovo 2013 - 2014 metais susiklostė krovinių pervežimo teisiniai santykiai. Ieškovė pateikdavo užsakymus atsakovui pagrinde telefonu ir “Skype” programos pagalba. Atsakovas suteikė ieškovei krovinių pervežimo paslaugas už kurias ieškovė turėjo atsiskaityti. Faktą, kad atsakovas teikė ieškovei pervežimo paslaugas patvirtina atsakovo pateikti krovinių gabenimo dokumentai ir įgaliojimai. Atsakovas nuosekliai aiškino, kad ieškovei neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, atsakovas reikalavo, kad ieškovė atsiskaitytų. Atsakovo teigimu, ieškovė įkalbėjo atsakovą, kad šis palauktų ir prievolės įvykdymo užtikrinimui 2014 m. spalio 12 d. išdavė atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2017 m. lapkričio 28 d. sumokėti atsakovui 12 000 Eur ir 7 procentus metinių palūkanų. Vekselio originalą ieškovė pati perdavė atsakovui. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui, ieškovė (skolininkė) prievolės neįvykdė, todėl atsakovas nustatyta tvarka įformino vykdomąjį įrašą ir pateikė jį vykdymui.

35. Sprendžiant iš pačios ieškovės į bylą pateikto susirašinėjimo Skype programa, matyti, kad ginčui svarbiu laikotarpiu, kai buvo išduotas vekselis, jokių įrašų nėra. Paskutinis įrašas atliktas 2014-08-03, o kitas įrašas jau 2015-01-26. Taigi, pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad po to kai ieškovė išdavė vekselį, šalių bendradarbiavimas atsinaujino.

36. Byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė turėjo piniginių įsipareigojimų atsakovui. 2017-02-17 tarp šalių įvyko susirašinėjimas dėl 4000 Eur už parduotą priekabą. Ką patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr. BR1 000413 - 6520 Eur sumai. Apklausta teismo posėdžio metu, ieškovė pripažino, kad pagal kitą sandorį buvo skolinga atsakovui ir liko skolinga iki šiol. Nepaneigtas atsakovo argumentas, kad ieškovė nevykdo savo prievolių tinkamai ir yra skoloje atsakovui todėl vekselis buvo išduotas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas įsitikino, kokie santykiai tarp šalių buvo susiklostę ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, padarė pagrįstas išvadas, kad teismas objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjo faktines aplinkybes. Nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir panaikinus teismo sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.

37. Apeliantė nurodo, kad po pranešimų apie vekselio neapmokėjimą, gavimo, ji ėmėsi tam tikrų veiksmų, rašė raštus, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir neva šie veiksmai patvirtina, kad iškovė vekselio nebuvo išdavusi. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad visi apeliantės nurodyti veiksmai buvo atlikti jau po reikalavimo apmokėti vekselį gavimo, todėl jokios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi ir neįrodo fakto, kad vekselis nebuvo išduotas. Be to, iš byloje esančio 2018 m. sausio 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad priešingai nei nurodo apeliantė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad vekselis nėra suklastotas.

38. Be to, apeliantė nurodo, kad pinigų iš atsakovo nesiskolino ir šiuo pagrindu vekselio neišdavė. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, tarp šalių šiuo klausimu nebuvo ginčo. Atsakovas dar savo atsiliepime pripažino, kad pinigų ieškovei neskolino ir tuo pagrindu vekselis nebuvo išduotas, todėl šis apeliantės argumentas nereikšmingas.

39. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

40. Taigi, nagrinėjamoje byloje įvertinęs įrodymų visetą, įsitikinęs, kad vekselis buvo išduotas ieškovės vadovės V. Š., teismas padarė pagrįstą išvadą ir vekselio nepanaikino. Pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus ir taikė teisės normas tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andriaus IgnotasJelena ŠiškinaAlvydas Barkauskas