- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- 2-1221-889/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00785-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- J. V.
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas, Rasa Vaičekauskytė
- Kategorijos
- 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, Erikai Simaitei, dalyvaujant ieškovui M. G., ieškovo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovui J. V., atsakovo atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašo teismo priteisti iš atsakovo 11584,80 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011 metų pavasarį, gegužės mėnesį, atsakovui paskolino 40000 Lt (11584,80 Eur), dėl šios paskolos buvo surašytas pakvitavimas, taip pat susitarė, kad atsakovas mokės ieškovui palūkanas po 500 Lt kas mėnesį, o skolą grąžins, kai pareikalaus ieškovas. Atsakovas apie pusantrų metų mokėjo ieškovui tik palūkanas, o pareikalavus grąžinti skolą, jos negrąžino, aiškino, jog neturi pinigų, nes nesiseka verslas Ukrainoje. 2013-11-11 atsakovas sutiko savo ranka surašyti ir pasirašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2014-07-01 sumokėti ieškovui 40000 Lt skolą, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas sutinka ir pripažįsta, kad gavo pinigus iš ieškovo, tačiau ne pagal paskolos sutartį, o kaip investicijoms į UAB (duomenys neskelbtini) obligacijas skirtas pinigines lėšas, kurias ieškovo prašymu ir tarpusavio susitarimu atsakovas investavo į nurodytos bendrovės vertybinius popierius. Nurodo, kad vekselis turėjo būti pateiktas apmokėjimui dar 2014-07-01. Vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, vykdomojo įrašo vekselyje nėra, todėl vekselis, kaip nepateiktas 2014-07-01 Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytu laiku ir tvarka apmokėti ir kaip neturintis specialaus įstatymo nustatyta tvarka padarytų vykdomųjų įrašų nebeturi vekselio teisinės galios. Teigia, kad šalių niekada nesiejo jokie paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. niekada nebuvo sudaryti jokie žodiniai ar rašytiniai susitarimai dėl paskolos ar palūkanų mokėjimo. Nurodo, kad atsakovas nesiskolino jokių piniginių lėšų savo reikmėms iš ieškovo, kadangi turėjo pakankamai gerą finansinę padėtį, tuo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir finansų direktorius. Tuo tarpu, atsakovo žiniomis, tuo metu ieškovas niekur nedirbo ir tokia didele pinigų suma tikrai negalėjo disponuoti. Nurodo, kad minėtas paprastas neprotestuotinas vekselis buvo pasirašytas įforminant investavimo į uždarosios akcinės bendrovės obligacijas. 2013-11-11 tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas dėl investuotų pinigų grąžinimo termino, kuriame nurodyta, kad šalys sudaro susitarimą dėl J. V. gautų bei panaudotų investicijoms pinigų, o taip pat minėtame susitarime yra parašyta, kad minėti pinigai investuojami ieškovo M. G. prašymu. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju buvo tik tarpininkas. Teigia, kad investavimas gali nepateisinti lūkesčių ir būti nuostolingas visa apimtimi, ką suvokė bei žinojo ieškovas, kuris prisiėmė riziką ir to pasekoje prarado savo investuotus pinigus, kadangi šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) yra bankrutuojantis.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame teigia, kad tai, kad tarp ginčo šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai patvirtina 2011-07-29 parastasis vekselis, kuriame nurodyta, jog atsakovas iš atsakovo pasiskolino 40000 Lt ir įsipareigoja grąžinti iki 2011-08-29 40500 Lt bei paprastasis vekselis (data nenurodyta), kuriuo atsakovas įsipareigoja grąžinti ieškovui 40000 Lt iki 2013-08-01. Abu minėti dokumentai surašyti atsakovo. Nurodo, kad šie dokumentai kaip ir 2013-11-11 paprastasis vekselis yra susiję su tuo pačiu dalyku – 2011 metų pavasarį atsakovui suteikta 40000 Lt paskola. Nurodo, kad pradinis paskolos dokumentas – pakvitavimas – nėra išlikęs, jis šalių susitarimu buvo sunaikintas 2011-07-29 atsakovui surašant naują skolos dokumentą – paprastąjį vekselį, kuriuo jis patvirtino skolos dydį (40000 Lt) bei įsipareigojo po mėnesio grąžinti jau 40500 Lt. Pirmą kartą ieškovas visą paskolą pareikalavo grąžinti maždaug po 3 mėnesių nuo paskolos suteikimo, todėl sunaikinus pradinį pakvitavimą, atsakovas 2011-07-29 surašė naują skolos dokumentą, kurį įvardijo kaip paprastąjį vekselį, ir šiame dokumente yra išreikšta tikroji šalių valia, susijusi su paskolos suteikimu atsakovui, susijusi su paskolos suteikimu atsakovui ir jo įsipareigojimu per mėnesį mokėti po 500 Lt palūkanų bei grąžinti paskolą. Nurodo, jog kadangi atsakovo pateiktame pasirašyti 2013-11-11 susitarime dėl investuotų pinigų grąžinimo termino pratęsimo buvo nurodyta ta pati pinigų suma – 40000 Lt, ir įsipareigojimas juos grąžinti iki tos pačios datos kaip ir vekselyje, todėl ieškovas tokį susitarimą pasirašė. Pažymi, kad šiame susitarime nėra tiesioginės nuorodos, jog pinigai būtų buvę panaudoti ieškovo interesais. Ieškovas pareiškia, kad jis nežinojo, kad atsakovas dirba nurodytoje įmonėje ir juo labiau niekada neprašė įgyti šios įmonės vertybinių popierių.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo prašo atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 40000 Lt pinigų suma atsakovui iš tikrųjų buvo perduota 2010 metų kovo mėnesį, tačiau šis faktas ilgą laiką buvo nutylimas, kadangi ieškovas atsakovo prašė niekam neatskleisti minėto fakto, t. y. kad jis turėjo tokią didelę pinigų sumą ir investavo ją į UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vertybinius popierius, o atsakovas sutiko niekam neatskleisti minėtos informacijos ir savo vardu investavo ne tik ieškovo, bet ir lygia dalimi savo pinigines lėšas į UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vertybinius popierius. Nurodo, kad pagal 2010-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) obligacijų pardavimo-pirkimo sutartį obligacijų išpirkimo data buvo numatyta 2011-04-03, būtent tokią datą, 2011 metų pavasarį, ieškovas mini pareikštame ieškinyje, kaip datą, kada buvo paskolinta 40000 Lt pinigų suma atsakovui. Nurodo, kad minėtais vekseliais buvo bandoma atlikti investuotų pinigų garanto funkcijos užtikrinimą.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2010-03-18 atsakovas ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) obligacijų pardavimo-pirkimo sutartį, pagal, kurią atsakovas sutiko pirkti, o UAB (duomenys neskelbtini) sutiko parduoti UAB (duomenys neskelbtini) obligacijas 80 vnt., kurių kiekviena yra nominalios 1000 Lt vertės, už bendrą 80000 Lt kainą, numatė, kad obligacijų išpirkimo data 2011-04-03 (b. l. 94). Atsakovas nuo 2011-09-05 iki 2012-08-15 buvo UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, nuo 2010-12-27 paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) valdybos nariu (b. l. 85-88). 2011-07-29 atsakovas surašė paprastąjį vekselį, kuriame nurodė, kad pasiskolina 40000 Lt iš ieškovo ir įsipareigoja grąžinti minėtą sumą iki 2011-08-29 18 val. (b. l. 74). Atsakovas taip pat surašė paprastąjį vekselį, kuriame nenurodyta jo pasirašymo data, kuriuo atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui 40000 Lt iki 2013-08-01 (b. l. 75). Atsakovas J. V. 2013-11-11 pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui M. G. iki 2014-07-01 sumokėti 40000 Lt (b. l. 5). 2013-11-11 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl investuotų pinigų grąžinimo termino pratęsimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo gautus iš ieškovo bei ieškovo prašymu investuotus pinigus (40000 Lt atėmus nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. mokamas kas mėnesį 500 Lt sumas) grąžinti iki 2014-07-01 (b. l. 65). Ieškovas paraginimu prašė atsakovo susimokėti pagal 2013-11-11 paprastąjį vekselį iki 2014-07-01 dienos, tačiau išsiuntus minėtą paraginimą atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), šis sugrįžo neįteiktas (b. l. 40-41).
Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. ir A. S., bylos Nr. 3K-3-258/2013).
Atsakovas teigia, kad vekselis turėjo būti pateiktas apmokėjimui dar 2014-07-01. Nurodo, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, vykdomojo įrašo vekselyje nėra, todėl vekselis, kaip nepateiktas 2014-07-01 Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytu laiku ir tvarka apmokėti ir kaip neturintis specialaus įstatymo nustatyta tvarka padarytų vykdomųjų įrašų nebeturi vekselio teisinės galios. Pagal ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus paprastajam vekseliui taikomos šio įstatymo įsakomųjų vekselių nuostatos dėl apmokėjimo ir reikalavimų neapmokėjus vekselio. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1, 6 dalyse nustatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, neprotestuotino vekselio atveju – per keturias dienas nuo jo pateikimo apmokėti; šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda; jis atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos. Vekselio turėtojui ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikusiam apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. UAB „Mineraliniai vandenys“, notarė R. J., bylos Nr. 3K-7-278/2011). Šiuo atveju, nustatyta, kad suėjus 2013-11-11 paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Vadinasi, nagrinėjamu atveju, ieškovui (vekselio turėtojui) turint neapmokėtą vekselį išliko reikalavimo teisė vekselio davėjui (atsakovui).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-605/2012). Taigi vekselio davėjas turi teisę ginčyti pagrindą, iš kurio atsirado prievolė mokėti pagal vekselį. Vekselio davėjui (atsakovui) teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja.
Atsakovas procesiniuose dokumentuose teigė, kad šalių niekada nesiejo jokie paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. niekada nebuvo sudaryti jokie žodiniai ar rašytiniai susitarimai dėl paskolos ar palūkanų mokėjimo. Nurodo, kad ieškovas davė minėtą sumą pinigų, kad atsakovas juos investuotų į UAB (duomenys neskelbtini) vertybinius popierius ir atsakovas savo vardu investavo ne tik ieškovo, bet ir lygia dalimi savo pinigines lėšas į UAB (duomenys neskelbtini) vertybinius popierius. Ieškovas teigia, kad niekada nėra prašęs atsakovo investuoti minėtų pinigų ieškovo naudai, ir pinigus atsakovui paskolino.
Bylos nagrinėjimo teisme metu teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad atsakovui paskolino ir perdavė 40 000 Lt apie 2011 m. gegužį. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad 2011 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje iš ieškovo grynais pinigais gavo 40 000 Lt, todėl teismas laiko šį faktą nustatytu (CPK 185 str., 187 str.). Abi šalys patvirtino aplinkybes, kad po pinigų perdavimo atsakovas kelis kartus pasirašė po vekselį dėl tos pačios 40 000 Lt sumos grąžinimo ieškovui, kurių dalis pasibaigus vekseliuose nurodytiems terminams buvo sunaikinti. Taip pat ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad apie metus laiko atsakovas jam mokėjo po 500 Lt iki 2012 m. spalio mėnesio. Šalys skirtingai aiškina 40 000 Lt perdavimo tikslą ir 500 Lt mokėjimų paskirtį. Ieškovas teigia, kad atsakovas pasiskolino pinigus investavimui ir įsipareigojo juos grąžinti ieškovui bei kurį laiką mokėjo po 500 Lt palūkanų kas mėnesį už naudojimąsi pinigais. Atsakovas teigia, kad ieškovas investavo per atsakovą savo pinigus ir 500 Lt jo atlikti mokėjimai buvo palūkanos už investuotus pinigus. Atsakovas nurodė, kad akcininkai investuodavo pinigus į UAB (duomenys neskelbtini), gaudavo palūkanas už obligacijas, po to atsiimdavo pinigus iš įmonės ir tapdavo įmonės kreditoriais, tačiau įmonė bankrutavo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010-03-18 atsakovas ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) obligacijų pardavimo-pirkimo sutartį, pagal, kurią atsakovas sutiko pirkti, o UAB (duomenys neskelbtini) sutiko parduoti UAB (duomenys neskelbtini) obligacijas 80 vnt., kurių kiekviena yra nominalios 1000 Lt vertės, už bendrą 80000 Lt kainą, numatė, kad obligacijų išpirkimo data 2011-04-03 (b. l. 94). 2011-07-29 atsakovas surašė paprastąjį vekselį, kuriame nurodė, kad pasiskolina 40000 Lt iš ieškovo ir įsipareigoja grąžinti minėtą sumą iki 2011-08-29 18 val. (b. l. 74). Atsakovas taip pat surašė paprastąjį vekselį, kuriame nenurodyta jo pasirašymo data, kuriuo atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui 40000 Lt iki 2013-08-01 – teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad šis vekselis turėjo būti išrašytas liepos mėnesį tais pačiais 2013 metais, atsakovas datos neatsiminė (b. l. 75). Atsakovas J. V. 2013-11-11 pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui M. G. iki 2014-07-01 sumokėti 40000 Lt (b. l. 5). Tai, kad atsakovas sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) 2010-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) obligacijų pardavimo-pirkimo sutartį, neįrodo, kad atsakovas investavo minėtą pinigų sumą ieškovo naudai, kadangi apie ieškovą niekur nėra užsiminta, byloje nėra rašytinių šį faktą patvirtinančių įrodymų. Byloje pateikti 2011-07-29, 2013 m., 2013-11-11 paprastieji vekseliai patvirtina, kad atsakovas skolinosi iš ieškovo 40000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti ieškovui iki minėtuose vekseliuose nustatytų datų. Šalys posėdyje patvirtino, kad visi susitarimai buvo dėl tos pačios 2011 m. ieškovo atsakovui perduotos 40 000 Lt sumos. Byloje apklausti liudytojai N. V., V. V. ir V. V. negalėjo pateikti informacijos apie šalių sudaryto susitarimo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas neįrodė, kad šalis siejo ne paskoliniai teisiniai santykiai, nes bylos duomenimis atsakovas 2011 m. gegužę gavo iš ieškovo 40 000 Lt ir per kelis kartus poros metų laikotarpyje išreiškė valią grąžinti ieškovui 40 000 Lt sumą, apie tai, kad jis žadėjo ieškovui grąžinti tą sumą atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu (CPK 178 str.).
Ieškovas reikalavimą reiškia 2013-11-11 atsakovo pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, pagal kurį įsipareigojo ieškovui iki 2014-07-01 sumokėti 40000 Lt (11584,80 Eur) (b. l. 5). Atsakovas iki šiol paskolos ieškovui negrąžino. Vekselio turėtojas, t.y. ieškovas, praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą (ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovas teismo posėdyje iškėlė versiją, kad grąžintina skolos suma nurodyta 2013-11-11 šalių susitarime ir 40 000 Lt yra minusuotinos jo po 500 Lt laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės iki 2012 m. lapkričio mokamos sumos ir ji sudaro 30 500 Lt. Šiuo atveju pažymėtina, kad nors ieškovas ir pripažino teismo posėdžio metu, kad atsakovas iki 2012 m. spalio jam apie metus laiko mokėjo po 500 Lt, tačiau nurodo, jog tai buvo palūkanos už naudojimąsi pinigais. Atsakovas nurodė, kad tai buvo palūkanos už obligacijas. Byloje nėra įrodymų, kad tie mokėjimai po 500 Lt buvo skirti 40 000 Lt skolos grąžinimui – tą patvirtino ir atsakovas po 2012 m. lapkričio pasirašytas įsipareigojimu grąžinti atsakovui 40 000 Lt skolą.
Šalys paaiškino, kad 2013-11-11 vekselis ir 2013-11-11 susitarimas buvo pasirašyti tuo pačiu metu – ieškovas atsinešė ir davė atsakovui užpildyti vekselio formą, atsakovas atsinešė paruoštą susitarimą, kurį davė pasirašyti ieškovui (b. l. 5, 65). Atsakovo žmona, liudytoja V. V., teismo posėdyje paaiškino, kad ji dėl susidariusios situacijos kreipėsi į teisininką, kuris jai parengė 2013-11-11 susitarimą. Ieškovas paaiškino, kad neįsigilino į atsakovo prašomo pasirašyti 2013-11-11 susitarimo turinį, neatkreipė dėmesio į nurodytas palūkanas, nes turėjo atsakovo išduotą vekselį visai skolos sumai, todėl pasirašė atspausdintą susitarimą. Ieškovas nepripažino aplinkybės, kad šalys susitarė dėl 30 500 Lt dydžio skolos grąžinimo. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl ieškovo atsakovui paskolintos 40 000 Lt dydžio ir atsakovo 2013-11-11 vekselyje aiškiai įvardintą įsipareigojimą grąžinti ieškovui 40 000 Lt sumą, aplinkybę, kad neiškaus turinio 2013-11-11 susitarimas buvo parengtas atsakovo, jo dviprasmiškos sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies – atsakovo – nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.. Įvertinus visas bylos aplinkybes, konstatuoti, kad šalys 2013-11-11 susitarė dėl 30 500 Lt dydžio skolos grąžinimo, nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos paskolos sutarties pagrindu, šalims atsirado prievolės, tai yra ieškovas įgijo pareigą perduoti atsakovui nuosavybėn pinigus, o atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui tokią pat pinigų sumą sutartyje šalių numatytais terminais (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Ieškovas sutarties pagrindu atsiradusias prievoles vykdė tinkamai, atsakovas pripažino, kad gavo iš ieškovo 40000 Lt sumą. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tarp šalių sudarytoje sutartyje numatytais terminais nevykdė, taip pažeidė prievolės, atsiradusios jam tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, įvykdymo terminą, tokiais veiksmais pažeisdamas sutartimi prisiimtą prievolę.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas atsakovui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, tai yra jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovui atsiradusius nuostolius, todėl ieškovo reikalavimas, grindžiamas galiojančiu ir nenuginčytu 2013-11-11 vekseliu, laikytinas pagrįstu ir jo reikalavimas prašymas priteisti iš atsakovo 11584,80 Eur skolą tenkintinas pilna apimtimi (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnis).
Ieškovui iš atsakovo yra pagrindas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 347,54 Eur žyminio mokesčio (b. l. 4, 39), 650 Eur už advokato paslaugas (b. l. 7, 43), 30 Eur už vertimo paslaugas (b. l. 140), iš viso patyrė 1027,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo yra pagrindas priteisti 1027,54 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis).
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-09-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-888-999/2015 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo J. V. turto areštas, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovo J. V. 11584,80 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 11584,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1027,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui M. G..
Palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-09-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-888-999/2015 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo J. V. turto areštą iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.