Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 91-195 taikyti S. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. Ž. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, 149 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) 4 metai 4 mėnesiai 12 dienų.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo S. Ž. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nutarimą, apylinkės teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. Ž. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sutiktina su skundo argumentu, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pakankamu pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Tačiau, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam S. Ž. nustatyta 41 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.

7. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, S. Ž. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nors nuteistasis nedirba, tačiau padeda nemokamai dirbdamas gerbūvio darbus, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis. Teigiamai S. Ž. elgesį apibūdina ir tai, kad jis 1 kartą skatintas, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 43 balų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, į šias aplinkybes buvo atsižvelgta ir pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad savo elgesį S. Ž. koreguoja reikiama linkme. Tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos dar nėra nepakankami. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar dinaminių balų skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokios nusikalstamo elgesio rizikos grupės priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo dedamas pastangas bei jo atliekamus veiksmus juos mažinant. Šiame kontekste, atmetant apelianto skundo argumentus dėl teismų praktikos nesilaikymo, pažymėtina, kad kiekvieno nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas individuliai, tokiu būdu, net ir esant analogiško pobūdžio teismų sprendimams, jie negali būti taikomi tiesiogiai. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. Ž. šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, jog šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė prieš savo sugyventinę, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą S. Ž. šiuo metu atlieka bausmę, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją bausmės atlikimo metu. Visa tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog, vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, atliktos ir neatliktos bausmės santykį ir šių duomenų visumoje atsisakydamas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas netinkamais motyvais grindė savo nutartį ir taip pažeidė BVK, BPK nuostatas ar Konstitucijoje bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintus principus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas aplinkybes apie nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, likusią atlikti bausmės dalį, įvertino kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja nei BVK 157 straipsnio, nei BPK 360 straipsnio nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai.

9. Teisėjų kolegijai abejonių, dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kelia ir tai, kad ir atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti net 3 kriminogeniniai rizikos veiksniai - nuteistojo mąstymas ir elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu bei ribotas socialinių ryšių palaikymas. Kaip jau minėta, nusikaltimus S. Ž. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuo metu nuteistasis teigia pakeitęs savo gyvenimo būdą, lankė anoniminių alkoholių užsiėmimus. Visgi, pažymėtina, kad S. Ž. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra draudžiamas. Tuo tarpu laisvėje nuteistojo draudžiamų medžiagų vartojimo problemos gali turėti įtakos ir tolesniam jo nusikalstamam elgesiui. Tuo labiau, kad pats nuteistasis problemos tame nemato, save vertina labai gerai, „aš“ vaizdas neturi realaus pagrindo, nesuvokia savo netinkamo „aš“ vaizdo pagrindo; ne visada natūraliai bendrauja, tvirtina, kad jo veiksmai yra „tik reakcija“; nesutinka su visomis visuomenės vertybėmis. Šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti ir pakartotinį S. Ž. nusikalstamumą jam būnant laisvėje. Pažymėtina, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti S. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus S. Ž. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. Ž. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.