Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-24708-962/2025 pagal pareiškėjo D. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo S. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

I. A. instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

16. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, mokamo periodinėmis išmokomis, išieškojimo, civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

19. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 12 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo (nesant ginčo), parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme, taip pat 2025 m. birželio 18 d. prašymą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (nepasirašytas), 2025 m. rugpjūčio 5 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos atlikimo, 2025 m. liepos 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 4VSV-1983, ekrano nuotraukose (3 vnt.) užfiksuotus susirašinėjimo duomenis.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad pateikti susirašinėjimo duomenys yra civilinės bylos Nr. e2VP-24708-962/2025 dalis (atsiliepimo į prašymą priedai). Taip pat apeliantė prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos nepateikė, aplinkybių, dėl kurių kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nenurodė, būtinybės pateikti papildomus įrodymus nepagrindė. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pateiktus papildomus įrodymus atsisako priimti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-286-721/2017 nutraukta pareiškėjo D. G. ir suinteresuoto asmens S. G. santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių nepilnamečio vaiko A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. G. (sutarties 3 punktas), tėvas D. G. įsipareigojo vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti 100 Eur periodines išmokas (sutarties 4 punktas).

22. Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4147-344/2018 pakeista Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir patvirtinta D. G. ir S. G. 2018 m. birželio 20 d. ikiteisminė taikos sutartis, ja šalys susitarė pakeisti nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydį – vaiko tėvas įsipareigojo nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti kas mėnesį po 170 Eur iki vaiko pilnametystės (taikos sutarties 2 punktas).

23. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21628-962/2024 tenkintas pareiškėjų D. G. ir S. G. prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo: pakeistos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties nuostatos dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi pakeisto išlaikymo vaikui dydis.

24. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (toliau – ir Sutartis) 1.1 papunkčiu šalių nepilnamečio vaiko A. G. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. G.. Minėtos sutarties 2.1 papunkčiu šalys susitarė, kad S. G. įsipareigoja vaiko išlaikymui skirti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Šalys taip pat susitarė, kad dalijasi papildomas vaiko A. G. išlaidas: šalys viena kitai kompensuoja pusę (t. y. 1/2 dalį) šalių aptartų ir kitos šalies faktiškai patirtų išlaidų arba nenumatytų ir nekasdienių išlaidų, skirtų vaiko sveikatai, ypatingiems poreikiams (įskantant – papildomo ugdymo, mokslo, technologinėms priemonėms) pagal kitos šalies pateiktus apmokėjimo dokumentus, kurios viršija 50 Eur per mėnesį (Sutarties 2.2 papunktis).

25. Pareiškėjas D. G. 2025 m. birželio 19 d. prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo prašė civilinėje byloje Nr. e2YT-21628-962/2024 išduoti vykdomąjį raštą pagal Sutarties 2.1 ir 2.2 papunkčius ir dėl indeksavimo, nurodė, jog nėra sumokėtas išlaikymas už birželio mėn.

26. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo D. G. prašymas tenkintas iš dalies.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

27. Apeliantė dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, tačiau jame iš esmės nesuformulavo jokių materialinių reikalavimų (dalyko), nenurodė teisinių argumentų, kodėl nesutinka su 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia aplinkybe, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena su apeliante.

28. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

29. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos pabaigos atvejų, įtvirtintų įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.51 straipsnis). Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas, šios sutarties turinį įtraukdamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

31. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu patvirtintos Sutarties 1.1 punktu šalys susitarė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su pareiškėju D. G.. Suinteresuotas asmuo Simona G. S. 2.1 papunkčiu įsipareigojo šalių vaikui teikti išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

32. CK 3.200 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaikymo priteisimo momentą, nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Jei tėvai gyvena atskirai, tai skyrium gyvenantis tėvas (motina) turi įrodyti, kad jis vaiką išlaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623–691).

33. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo prašymą motyvuodamas, be kita ko, tuo, kad suinteresuotas asmuo S. G. išlaikymo vaikui nesumokėjo už 2025 m. birželio mėn. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens S. G. pateikto banko sąskaitos išrašo duomenis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. iki 2025 gegužės mėnesio apeliantė vaiko išlaikymui pervedė 1 730 Eur, o turėjo 1 800 Eur, todėl padarė išvadą, kad S. G. išlaikymą vaikui už 2025 m. gegužės mėn. teikė tik iš dalies ir yra skolinga 70 Eur. Taip pat nustatyta, kad išlaikymas už 2025 m. birželio mėn. nėra sumokėtas.

34. Apeliantė anksčiau nurodytų aplinkybių neginčija, tačiau su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo nesutinka motyvuodama tuo, kad šalių nepilnametis vaikas nuo 2025 m. birželio mėn. gyvena kartu su apeliante.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal CPK 18 straipsnio nuostatas, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas).

36. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 279 straipsnio 4 dalies normos, kuriose įtvirtinta res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas) galia. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018 33 punktą).

37. Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-916/2025).

38. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, leidžiančių manyti, jog 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu tarp ginčo šalių išspręsti klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo vaikui teikimo tvarkos ir sąlygų, dėl pasikeitusių aplinkybių yra pakartotinai sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pateikta. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantė (CPK 178 straipsnis). Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenis, nenustatyta, kad teismuose būtų nagrinėjama šalių ar vienos jų iškelta civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo vaikui teikimo tvarkos pakeitimo. Taigi įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriuo išspręstas šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui teikimo klausimas, nėra pakeistas, todėl, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, turi būti laikomasi teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendime nustatytų sąlygų. Nurodytos aplinkybės reiškia ir tai, kad apeliantė negali vienašališkai nuspręsti nevykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl išlaikymo vaikui teikimo motyvuodama tuo, kad faktiškai šalių vaikas gyvena su ja. Pasikeitus aplinkybėms dėl vaiko gyvenamosios vietos, šalys turi įstatymo nustatyta tvarka išspręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos (atitinkamai ir išlaikymo vaikui teikimo tvarkos) pakeitimo šalių bendru sutarimu, o nepavykus susitarti – kreiptis į teismą su ieškiniu bendra civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.

39. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nustačius, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu prisiimtų įsipareigojimų teikti išlaikymą vaikui apeliantė tinkamai nevykdo, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą dėl apeliantės nevykdomų įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintų Sutarties nuostatų išduoti vykdomąjį raštą.

40. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti apeliantės pateiktus papildomus įrodymus.

palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį nepakeistą.