- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2-194-553/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01321-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- V. P., J. P., M. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutarties atsisakyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ ieškinius atsakovams J. P., V. P. ir M. P. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Jumps“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 697 809,55 Eur skolą, iš atsakovo J. P. (J. P.) 356 030,47 Eur ir 4 500 000 Rub skolą bei iš atsakovės M. P. 85 545,76 Eur skolą, taip pat priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Civilinei bylai suteiktas Nr. e2-1170-1012/2023.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teisme taip pat iškelta civilinė byla Nr. e2-3263-861/2023 pagal ieškovės BUAB „Jumps“ ieškinį atsakovams J. P., V. P. ir M. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-3263-861/2023 prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-1170-1012/2023 (naujas civilinės bylos Nr. e2-488-1012/2024).
4. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir, be kita ko, nurodyta areštuoti atsakovui V. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšas ir (ar) turtines teises, neviršijant 697 809,55 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškove pagal pareikštus reikalavimus šioje byloje, leidžiant atsakovui V. P. atlikti visas operacijas su lėšomis, kurios yra gaunamos kaip darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, neviršijant antstolio nustatytos konkrečios sumos.
Šalies argumentai
5. 2024 m. sausio 3 d. atsakovas V. P. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas prašė leisti valstybės naudai iš banke AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) apribotų jam nuosavybės teise priklausančių lėšų įskaityti 135 669,20 Eur kaip žalos atlyginimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00025-18.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, kad jo atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-10-12921 ir 2023 m. liepos 21 d. specialistės paaiškinimo protokole konstatuota, kad įforminus realiai neįvykusias 23 ūkines operacijas tarp UAB „AmberOil“ ir UAB „Jumps“ neteisėtai buvo sumažintas valstybės biudžetui mokėtinas 135 669,20 Eur pridėtinės vertės mokestis ir tokiu būdu padaryta analogiško dydžio žala. Atsakovas teigė, kad siekiant atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą, bandė atlikti 135 669,20 Eur mokėjimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), tačiau bankas neleido atlikti šios operacijos, nes nurodytai banko sąskaitai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo.
8. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą ir (ar) pakeitimą reglamentuojančios proceso teisės normos bei jas aiškinanti teismų praktika patvirtina, kad tiek siekiant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tiek ir jų pakeitimo – esminę reikšmę turi teismo taikytų ribojimų atitiktis proporcingumui ir ekonomiškumui, taip pat proceso šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas ir taikytų ribojimų efektyvumas.
9. Teismas nustatė, kad atsakovo V. P. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Areštuotoje atsakovo AB „Swedbank“ banko sąskaitoje 2023 m. gruodžio 8 d. buvo 313 016,17 Eur.
10. Teismas vertino, kad atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepagrindžia poreikio patenkinti jo prašymą ir leisti iš areštuotoje banko sąskaitoje esančių lėšų atsiskaityti su VMI. Pažymėjo, kad atsakovo atžvilgiu nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo (nuosprendžio), kuriuo VMI naudai būtų priteista 135 669,20 Eur suma. Teismas nurodė, kad ieškovo savanoriškas siekis atsiskaityti nėra privalomo ir vykdytino pobūdžio. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų ar motyvų, jog iškilo objektyvus ir neatidėliotinas poreikis leisti jam iš areštuotų lėšų atsiskaityti su valstybe.
11. Teismas pažymėjo, kad VMI yra tos pačios eilės atsakovo kreditorė, kaip ir ieškovė šioje byloje. Dėl to nusprendė, kad, patenkinus atsakovo prašymą, būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas vienai iš tos pačios eilės atsakovo kreditorių bei paneigti šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslai ir prasmė. Teismas nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrintų ieškinio reikalavimų suma – 697 809,55 Eur, atsakovo banko sąskaitoje 2023 m. gruodžio 8 d. duomenimis buvo 313 016,17 Eur, todėl jo turimų lėšų neužtenka padengti ieškovės reikalavimą dėl skolos ir VMI reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad esant tokiai situacijai kreditorių reikalavimai turėtų būti dengiami proporcingai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad patenkinus atsakovo prašymą dėl atsiskaitymo su VMI, būtų pažeidžiami ieškovės interesai ir sukeliama neproporcinga žala, nes galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas dar labiau pasunkėtų sumažėjus atsakovo turtui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atsakovas V. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pačioje naujausioje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023) nurodyta, kad net ir nesant teisinio pagrindo panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pripažinus, kad taikomos priemonės nepagrįstai riboja atsakovo teises ir interesus, reikalinga spręsti dėl jų pakeitimo. Nurodytoje byloje buvo atsižvelgta, kad turto areštas atsakovo atžvilgiu buvo taikomas itin ilgą laiką, t. y. 6 metus, o tai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką gali lemti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnio 1 protokolo pažeidimą, jeigu teismas atsisako sušvelninti pritaikytus apribojimus.
12.2. Nagrinėjamu atveju susiklostė panaši situacija. Atsakovo atžvilgiu turto areštas taikomas nuo 2018 m. birželio 5 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo areštuotas visas atsakovo turtas 3 348 054 Eur sumai dėl to, kad neva buvo padaryta nurodyto dydžio žala valstybės biudžetui. Šis itin didelės apimties turto areštas ilgą laiką varžė atsakovo konstitucinę nuosavybės teisę. Tačiau šiuo metu, baigiantis ikiteisminiam tyrimui, paaiškėjo, kad galimai padaryta žala valstybei yra net 25 kartus mažesnė, t. y. 135 669,20 Eur. Nebenorėdamas ginčytis, atsakovas sutiko su šios sumos sumokėjimu į VMI banko sąskaitą, tuo labiau kad šią pinigų sumą atsakovas turi savo banko sąskaitoje. Dėl šių priežasčių 2023 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimas, pagal kurį leista atlikti 135 669,20 Eur sumokėjimą į VMĮ banko sąskaitą.
12.3. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovo atžvilgiu jau beveik 6 metus nepagrįstai taikomas itin didelės vertės turto areštas ir šiuo metu atsiradus galimybei atsiskaityti su valstybės biudžetu, nepagrįstai ribojamos jo teisės tai padaryti.
12.4. Teismų praktikoje pažymėta, kad ieškinio reikalavimo dydis nėra svarbus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Svarbu yra tai, ar yra duomenų, jog atsakovas galėtų nesąžiningais veiksmais siekti išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas nesiekia nesąžiningų veiksmų ir nori atsiskaityti su valstybės biudžetu. Be to, į bylą buvo pateikti duomenys, kad atsakovas banko sąskaitoje turi 313 000 Eur. Nors ieškinio suma yra dvigubai didesnė, tačiau ieškinys pareikštas neatsižvelgus į tai, kad didžiąją dalį šios sumos atsakovas yra grąžinęs ieškovei. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo skola ieškovei – 11 085,48 Eur. Šios sumos sumokėti ieškovei atsakovas negali dėl jo turtui ikiteisminiame tyrime pritaikyto arešto.
12.5. Aplinkybė, kad nėra priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kurio VMI naudai būtų priteista nurodyta suma, yra nereikšminga sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismui buvo pateiktas įsiteisėjęs ir galiojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimas, kuriame nurodyta, kad atsakovui leidžiama atlyginti VMI žalą, ir tai yra pakankamas pagrindas nuspręsti, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių varžo atsakovo teises atsiskaityti su valstybės biudžetu.
12.6. Reikalavimas sustabdyti lėšų išmokėjimą gali būti patenkintas esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017). Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 straipsnyje įtvirtintas taisykles, darytina išvada, kad tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius.
12.7. Nors nurodyta kasacinio teismo praktika taikoma vykdymo procese, į ją svarbu atsižvelgti, nes ji patvirtina, kad galima sustabdyti išieškojimą tik pagal aukštesnės eilės kreditoriaus reikalavimus. Tai reiškia, kad jeigu kreditoriai turi tos pačios eilės reikalavimus – išieškojimo veiksmai nėra stabdomi. Dėl to teismas nepagrįstai nusprendė, kad aplinkybė, jog VMI ir ieškovė yra tos pačios eilės kreditorės, nesudaro pagrindo pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
13. Ieškovė BUAB „Jumps“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo atžvilgiu nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo VMI naudai būtų priteista 135 669,20 Eur suma. Taigi atsakovo siekis sumokėti lėšas vienam iš kreditorių yra neprivalomas, nevykdytinas ir savanoriškas. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra sustabdyti neprivalomų ir savanoriškų mokėjimų, kuriais yra mažinamas skolininko turimo turto dydis, atlikimą.
13.2. Atsakovo nurodytas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimas neturi vykdomo dokumento galios ir negali būti priverstinai vykdytinas.
13.3. Vien kito kreditoriaus pritarimas atlikti mokėjimą savaime nesukuria teisės ignoruoti ieškovės interesus nagrinėjamoje byloje. Be to, iš atsakovo nurodytų argumentų nėra aišku, koks konkrečiai objektyvus ir neatidėliotinas poreikis atsirado po Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2023 m. gruodžio 25 d. nutarimo suteikti kreditorei VMI prioritetą prieš ieškovę. Atsakovas turi ir kitų kreditorių, kuriems nėra įvykdęs įsipareigojimų.
13.4. Atsakovo akcentuojamas didelės vertės turto areštas taip pat nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes minėtame nutarime turto arešto mastas atsakovui buvo sumažintas iki 135 669,20 Eur.
13.5. Atsakovas skunde nepagrįstai remiasi teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, kurie taikytini vykdymo procese, todėl nurodytas CPK 626 straipsnis ir jį aiškinanti teismų praktika šios bylos atveju netaikytini.
13.6. Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, vykdymo procese atsižvelgiama į kreditorių eiliškumą (CPK 754 straipsnio 5 dalis).
13.7. Teismas pagrįstai atsižvelgė į kreditorių reikalavimų eiliškumą ir padarė teisingą išvadą, kad patenkinus atsakovo prašymą būtų suteiktas prioritetas atsakovo kreditorei VMI, o ne ieškovei, todėl būtų paneigti šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslai ir prasmė.
13.8. Iki šiol laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis nėra išnykęs. Atsakovas neturi pakankamai turto, todėl jo prašymo patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo nesąžiningumo aplinkybė yra patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1205-967/2023, kuria teismas pripažino ieškovės bankrotą tyčiniu, o atsakovą vieną iš tyčinį bankrotą sukėlusių asmenų.
13.9. Atsakovas skunde neįrodė, kad jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, t. y. kad jų rūšis ar mastas pernelyg varžo jo teises. Atsakovas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neskundė, vadinasi, sutiko su teismo motyvacija ir išvadomis priemonių pritaikymo metu.
14. Atsakovas J. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovas pateikė pagrįstus ir objektyvius duomenis, kurie leidžia svarstyti poreikį pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant galimybę atsakovui pervesti pinigines lėšas į valstybės biudžetą. Teismas, priimdamas skundžiama nutartį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atžvilgiu daug metų buvo nepagrįstai taikomas itin didelės vertės turto areštas.
14.2. Atsakovas šiuo atveju siekia sąžiningų veiksmų – atlikti mokėjimą į valstybės biudžetą po ilgus metus jam pritaikyto nepagrįstai didelės apimties turto arešto. Be to, atsakovas pateikė į bylą duomenis, kurie patvirtina, kad iškilo objektyvus poreikis leisti atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su valstybe.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujo įrodymo priėmimo
16. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas V. P. pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2018 m. birželio 5 d. nutarimą dėl atsakovui paskirto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo 3 348 054 Eur sumai. Nors atsakovas skunde nepareiškė prašymo prijungti prie bylos nurodytą dokumentą, tačiau iš skundo matyti, kad šis naujas įrodymas buvo pateiktas siekiant pagrįsti argumentą dėl beveik šešerius metus apelianto turtui taikomo nuosavybės teisių apribojimo.
17. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apeliantas pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimą, kuriame, be kita ko, yra informacija apie tai, jog apelianto atžvilgiu vykdomame ikiteisminiame tyrime nuo 2018 m. birželio 5 d. taikomas jo nuosavybės teisių apribojimas, apribojimų mastas – 2 310 600 Eur. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu teismui galėjo būti žinoma aplinkybė apie apeliantui baudžiamajame procese pritaikytos procesinės prievartos priemonės terminą, todėl šioje proceso stadijoje įrodinėti nurodytą aplinkybę nėra pagrindo, tuo labiau, kad ją pagrindžiantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2018 m. birželio 5 d. nutarimas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, apelianto pateiktą naują įrodymą atsisakytina priimti.
Dėl skundo argumentų
19. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).
20. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi V. P. skunde apeliuoja į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turtui pritaikytas areštas. Nurodo, kad paminėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad turto areštas buvo taikomas ilgą laiką – šešerius metus, konstatavo, jog toks itin varžančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės pažeidžia atsakovo interesus, todėl šios priemonės yra neproporcingos, neekonomiškos ir neteisingos.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyta teismo praktika nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nagrinėjamu atveju ji yra neaktuali. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).
22. Apelianto nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas – laikinosios apsaugos priemonės panaikintos atsižvelgiant į ilgą civilinės bylos nagrinėjimo laiką. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas, apeliantui siekiant iš areštuotų lėšų atlikti savanorišką mokėjimą vienam iš jo kreditorių – valstybei, ir nors apelianto turtui taip pat ilgą laiką – beveik šešerius metus, yra taikomas areštas, ši nuosavybės teisę ribojanti procesinė priemonė taikoma apelianto atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime. Be to, skundžiamos nutarties priėmimo metu ikiteisminiame tyrime apelianto turtui pritaikyto arešto mastas buvo sumažintas nuo 3 348 054 Eur iki 135 669,20 Eur. Taigi, dėl skirtingų nurodytos ir šios civilinių bylų faktinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.
23. Skundžiama teismo nutartis nėra motyvuota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimu ir (ar) ieškovės BUAB „Jumps“ ieškinio sumos dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skundo argumentų, kad ieškinio reikalavimo dydis nėra svarbus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinio sumą – 697 809,55 Eur, akcentavo tuo aspektu, kad ieškovo banko sąskaitoje turimų lėšų – 313 000 Eur, nepakaktų atsiskaityti su ieškove pastarajai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Tuo labiau, jeigu iš nurodytos sumos, patenkinus apelianto prašymą, būtų leista atsiskaityti su kita tos pačios eilės jo kreditore – valstybe. Apeliantui nepateikus duomenų, kad ieškovės interesas užsitikrinti jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą nebus pažeistas, teismas pagrįstai nusprendė, jog apelianto prašymo patenkinimas nulemtų nurodyto ieškovės intereso pažeidimą ir neproporcingos žalos sukėlimą.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, spręsdamas dėl apelianto prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę kad atsiskaityti su kreditore – valstybe, apeliantas nusprendė savanoriškai, t. y. nėra priimto įsiteisėjusio ir vykdytino teismo procesinio sprendimo, kuriuo valstybei iš apelianto būtų priteistas 135 669,20 Eur žalos atlyginimas. Nors apeliantas skunde teigia, kad teismui buvo pateiktas įsiteisėjęs ir galiojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimas, kuriuo jam leista atlikti 135 669,20 Eur mokėjimą VMI iš areštuotos sąskaitos, šis procesinis dokumentas nepaneigia nurodytos teismo išvados.
25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad ieškovė ir valstybė yra tos pačios eilės apelianto kreditorės. Nustatęs, kad pastarojo areštuotoje banko sąskaitoje esančių lėšų – 313 000 Eur , nepakaktų atsiskaityti su abiem kreditorėmis, teismas priėjo pagrįstos išvados, jog leidus apeliantui atsiskaityti su valstybe, ieškovės interesai, jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, būtų pažeisti, nes apelianto galimybės įvykdyti teismo sprendimą sumažėtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis). Kaip minėta, apeliantas nepateikė į bylą duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad, leidus jam įvykdyti įsipareigojimą valstybei, grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nekiltų, ir šalių interesų pusiausvyra nebūtų pažeista (CPK 12, 178).
26. Dėl skundo argumentų, kuriais apeliuojama į CPK 626 straipsnį, reglamentuojantį privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą, bei kasacinio teismo išaiškinimus dėl šios proceso teisės normos taikymo ir aiškinimo, pateiktus 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017, pakartotinai pažymėtina, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas antstolės veiksmų, atliktų vykdymo procese CPK 626 straipsnio pagrindu, teisėtumo klausimas. Nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu nėra atliekami vykdymo veiksmai nei ieškovės, nei valstybės, kuriai jis siekia savanoriškai sumokėti 135 669,20 Eur žalos atlyginimą, naudai, todėl nurodytoje byloje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai bei apelianto pateiktas šių išaiškinimų vertinimas nėra aktualūs, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais vadovautis.
27. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.