- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-15
- Bylos Nr.
- II-342-804/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00138-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Pažeidėjas
- M. R.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. R., jo atstovui advokatui D. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 87_ANR-N-583-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2019-04-23 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87_ANR-N-583-2019 M. R. nubaustas už tai, jog 2019-02-04 10.12 val., sukčiavimo būdu užvaldė 40,00 Eur iš V. T., kurie buvo pervesti į M. R. banko sąskaitą už buto nuomą, kurio net neturėjo ir neketino nuomoti. Šie M. R. veiksmai kvalifikuoti pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį ir jam paskirta 90,00 Eur bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. R. skundu prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodė, kad nesutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2019-04-23 nutarimu, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje. Nurodė, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš tiesų neturi jokio buto, tačiau jis nėra ėmęsis veiksmų suklaidinti nukentėjusiąją, o byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tai, jog nukentėjusioji V. T. pervedė pinigus į M. R. banko sąskaitą nepatvirtina, jog nukentėjusioji buto apgauta, būtent, dėl jo veiksmų, nes tai gali būti klaidos ar kito asmens veiksmų pasekmė. Byloje turėjo būti nustatyta, jog asmuo apgaulės veiksmais užvaldė nukentėjusiosios turtą ir šių pasekmių norėjo. Nenustačius aplinkybių, dėl ko nukentėjusioji pervedė pinigus į M. R. sąskaitą, laikytina kad jis 40,00 Eur gavo nepagrįstai ir todėl taikytinos civilinio kodekso nuostatos, susijusios su nepagrįstu turto gavimu ar praturtėjimu. Taip pat nurodė, kad M. R. 40,00 Eur sumą pervedė atgal į V. T. sąskaitą 2019-03-21, dar iki skundžiamo Nutarimo byloje priėmimo.
Teismo posėdžio metu M. R. papildomai nurodė, kad jam per socialinį tinklą „Facebook“ parašė iš kalėjimo jo brolis, prašydamas jam atsiųsti jo telefono numerį. Davė broliui savo telefono numerį ir po kurio laiko brolis paskambino sakydamas, jog jam perves pinigų. Po pinigų gavimo, po kurio laiko gavo policijos šaukimus, o gautų pinigų niekur nepanaudojo. Vėliau sužinojo, jog gavo pinigus už kažkokio buto nuomą, tačiau apie tai nieko nežinojo. Paaiškino, jog su nukentėjusiąja nebendravo ir jos nepažįsta. Parodė, kad nukentėjusioji jam per „Facebook“ atsiuntė žinutę, jog jis nuomoja kažkokius butus. Kaip viskas vyko jam nėra žinoma. Paaiškino, jog kalėjime esantis brolis turėjo jo sąskaitos numerį. Tačiau nežino, kada brolis galėjo sužinoti jo sąskaitos numerį, nes jis (pareiškėjas) nuo 2014 m. iki 2018-12-11 gyveno užsienyje – Olandijoje, ir naudojosi olandiškais dokumentais ir banko sąskaitomis. Visi jo dokumentai buvo palikti namuose, tad brolis galėjo juos rasti ir sužinoti jo sąskaitos numerį. Nurodė, jog jo telefono numeris 861554060. Paaiškino, jog telefono numeris 869219224 priklauso tam asmeniui, kuris jam skambino iš kalėjimo. Per „Facebook“ jam galėjo parašyti bet kas. Brolio žinutę perskaitė iš telefono. Paaiškino, jog naudoja dar vieną telefono numerį 86085447. Nukentėjusiajai pinigus grąžino. Kai gavo pinigus laukė kol jam paskambins ir pasakys ką su gautais pinigais daryti. Po kurio laiko pinigai buvo nuskaityti, kadangi jo atžvilgiu vykdomas išieškojimas. Brolis nežinojo, jog jo sąskaita areštuota. Su broliu nebendrauja.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepimu į M. R. skundą nurodė, kad nesutinka su skundu. Nurodė, jog byloje yra duomenys, jog dėl neteisėtos M. R. veikos, susijusios su tariama buto, esančio Trakuose, nuoma buvo gauti trys analogiški skirtingų asmenų pareiškimai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas ANK 108 straipsnyje numatytas pažeidimas. ANK 108 straipsnyje numatyta, kad vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta, jog M. R. sukčiavimo būdu 2019-02-04 10.12 val., sukčiavimo būdu užvaldė 40,00 Eur iš V. T., kurie buvo pervesti į M. R. banko sąskaitą už buto nuomą, kurio M. R. neturėjo ir neketino nuomoti. Taip padarė nukentėjusiajai turtinę žalą.
Iš byloje pateikto M. R. 2019-05-07 banko sąskaitos išrašo matyti, jog iš M. R. banko sąskaitos 2019-03-21 buvo pervesta 40,00 Eur suma į V. T. sąskaitą. Institucijos nutarimas, kuriame nurodoma, jog M. R. sukčiavimo veiksmais padaryta žala neatlyginta, priimtas 2019-04-23, todėl sutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentu, jog nutarime nurodyta aplinkybė, jog žala nukentėjusiajai neatlyginta, šiuo atveju vertintina kaip neteisinga ir prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Vertintina tai, jog nutarimas priimtas po mėnesio, kai pinigai nukentėjusiajai buvo grąžinti, todėl Institucija, tirianti administracinio nusižengimo bylą, nutarimo priėmimo metu, formuluojant kaltinimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, turėjo ištirti ir patikrinti visas aplinkybės, o šiuo konkrečiu atveju pateikti užklausimą nukentėjusiajai ar administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dėl nepagrįstai gautų pinigų grąžinimo fakto. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinime nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusiajai žala neatlyginta neatitinka realių byloje nustatytų aplinkybių, todėl šalintina iš 2019 -04-23 Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK nutarimo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2019-02-11 V. T. Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK pateikė skundą, nurodydama, kad 2019-02-02 socialiniame tinkle „Facebook“ buvo patalpintas melagingas skelbimas apie buto nuomą su išpirkimo galimybe. Asmuo, prisistatęs M. R. vardu prašė pervesti pinigus kaip garantinį avansą, jog butą tikrai ketina nuomotis. Patikino, jog skelbimas dėl buto nuomos po pokalbio bus išimtas. Tas ir buvo padaryta. Buvo sutarta, jog 40,00 Eur avansinis pavedimas bus atliktas pirmadienį. Nukentėjusioji, kaip sutarė pavedimą atliko pirmadienį į sąskaitą, priklausančią M. R. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas. Su asmeniu sutartą dieną susitikti nepavyko, nes paskambinus pamelavo, jog sugedo automobilis, todėl vėluos atvykti, o vėliau su buto nuomotoju išvis susisiekti nepavyko. Nurodyta, jog buvo skambinta asmens nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini).
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog socialinio tinklo „Facebook“ skelbimų skiltyje „Trakų skelbimai“ iš anketos „Gyvenimas Nuostabus“ buvo patalpintas buto, esančio Trakuose, nuomos skelbimas. Iš nukentėjusiosios skunde duotų parodymų nustatyta, jog nukentėjusioji buvo apgauta dėl šio skelbimo turinio bei tolimesnių veiksmų bendraujant su asmeniu, kurio socialinio tinklo „Facebook“ anketa „Gyveni Mokaisi“.
Byloje nėra surinkta jokių duomenų kam priklauso „Facebook“ socialiniame tinklapyje esanti anketa bei iš kokių IP adresų (įrenginių) buvo prisijungta pateikiant melagingą skelbimą , kam priklauso šie adresai. Pažymėtina tai, jog nukentėjusioji pateikdama skundą nurodė su ja bendravusio asmens telefono numerį (duomenys neskelbtini), šį numerį teismo posėdžio metu taip pat nurodė ir M. R., kuris priklauso ne jam, tačiau iš šio numerio jam buvo skambinta, kaip nurodo pats M. R., galimai iš įkalinimo įstaigos. Byloje nėra duomenų kam priklauso minėtas telefono numeris. Tačiau teismo vertinimu, šie duomenys, siekiant nustatyti asmenis, šiuo atveju, padariusius administracinį nusižengimą elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo būti patikrinti.
Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013). Pažymėtina, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio nusižengimo protokolą ir skundžiamą nutarimą surašę Institucijos pareigūnai rėmėsi tik pirmine iš nukentėjusiosios gauta informacija, papildomų, ir teismo vertinimu, būtinų veiksmų dėl administracinio nusižengimo tyrimo neatliko. Kaip nurodyta anksčiau, nebuvo patikrinta ir surinkta informacija, kuri reikalinga nustatyti bei identifikuoti konkretų asmenį ir (ar) konkrečius asmenis, kuris patalpino melagingą skelbimą internete, kam priklauso socialinio tinklo „Facebook“ anketos „Gyveni Mokaisi“, „Gyvenimas Nuostabus“ bei telefono numeris (duomenys neskelbtini). Maža to, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. būtų kūręs paskyrą socialiniame tinklapyje „Facebook“ ir jame talpinęs melagingą skelbimą apie nuomojamą butą ar, kad jam priklauso minėtas telefono numeris, iš kuriuo nukentėjusioji bendravo su tariamu buto nuomotoju. Taip pat nėra nustatyta, kad būtent M. R. iš nukentėjusiosios būtų reikalavęs pinigų už buto nuomą avansu.
Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat tai dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas nusižengimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties požymius. ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio nusižengimo protokolo turinio elementai. Be to, šioje normoje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio nusižengimo padarymo esmę. O pažeidimo esme ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei 2019-04-23 skundžiamą Institucijos nutarimą, darytina išvada, jog jis neatitinka ANK keliamų reikalavimų ir tai laikytina esminiu pažeidimu. Nusižengimo esmė yra suformuluota abstrakčiomis frazėmis, nenurodant konkrečių aplinkybių ir duomenų, kurių visuma leistų nustatyti konkretų asmenį padariusį ANK 108 straipsnyje numatyta nusižengimą. Taip pat nenurodyti įrodymai, kuriais remdamasi Institucija priėmė nutarimą dėl M. R. ANK 108 straipsnio nusižengimo padarymo. Vien formalus įstatymų nuostatų nurodymas administraciniame nutarime, neatskleidžiant galimai padaryto nusižengimo esmės, neleidžia daryti išvados, kad nutarimas atitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus šių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo vertinimu, konstatuotina, jog tiriant administracinio nusižengimo padarymą nebuvo išnaudotos visos galimybės surinkti visus objektyvius ir neginčijamus įrodymus, nevertinta jų visuma, pakankamumas, nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, patikimumas, nebuvo imtasi priemonių visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nustatant ar dėl ANK 108 straipsnyje numatyto pažeidimo kaltas M. R. ar kiti asmenys. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, Institucijos 2019-04-23 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 87_ANR-N-583-2019, kuriuo M. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, naikintinas, o ši byla grąžintina Vilniaus apskrities VPK Trakų r. Policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2019-04-23 nutarimą Nr. 87_ANR-N-583-2019 panaikinti ir grąžinti bylą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.