Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-167-198/2013

Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00994-2011-6

2014 m. balandžio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės ir Laimanto Misiūno,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų S. R. ir R. R. ir atsakovų IĮ „Karalių užeiga“, A. P. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-810-921/2013 pagal ieškovų S. R. ir R. R. ieškinį atsakovams IĮ „Karalių užeiga“ ir A. P. dėl apmokėjimo už kavinės patalpų, įrangos, baldų ir indų nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas darė išvadą, kad jog kavinės patalpas, įrangą, baldus bei indus ieškovai perėmė 2011 m. birželio 11 d. Atsakovas IĮ „Karalių užeiga“ neįrodė, jog pagal sudarytas nuomos sutartis yra atsiskaitęs už 2011 m. vasario ir kovo mėn. Teismas atmetė atsakovo IĮ „Karalių užeiga“ argumentus, jog šalys buvo žodžiu susitarę dėl mažesnio nuomos mokesčio, t.y. pagal abi nuomos sutartis po 2500 Lt per mėnesį, nes sutarčių pakeitimai raštu nebuvo padaryti, o išklausius garso įrašus negalima vienareikšmiškai spręsti, jog šalys žodžiu buvo susitarę dėl mažesnių nuomos mokesčių pagal 2010 m. rugpjūčio 15 d. nuomos sutartis. Teismas priteisė 1018 Lt žalos atlyginimo (38 Lt už negrąžintą lėkštę ir 980 Lt už lubų konstrukcijų remontą), kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovai už šių lubų konstrukcijų remontą yra sumokėję 980 Lt, bei tokia suma nurodyta ir ieškovų paaiškinimuose. Teismas sprendė, jog 2011 m. birželio 11 d priėmimo - perdavimo aktas negali būti objektyvus daiktų pabloginimo/negrąžinimo faktą patvirtinantis įrodymas, nes pasirašytas vienašališkai ieškovų bei liudytojo D. J., kuris yra ieškovo R. R. dukros draugas. Kitų įrodymų (nuotraukų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar kt.), patvirtinančių išnuomotiems daiktams žalos padarymo/negrąžinimo faktą, ieškovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė, nurodė, jog kitų įrodymų ir neturi. Nurodė, jog mokėjimo kvitai, sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai taip pat negali patvirtinti daiktų pabloginimo fakto, kadangi iš jų nematyti, jog daiktai buvo perkami (stiklas, lemputės ir kt.) ar remontuojami (DVD grotuvas ir kt.) siekiant pakeisti ar suremontuoti daiktus, buvusius atsakovui IĮ „Karalių užeiga“ išnuomotose patalpose. Teismas sprendė, jog nėra galimybės nustatyti, kokia padaryta žala ir/ar rūsio sienų būklė pablogėjo dėl jų natūralaus susidėvėjimo ar dėl jų normalaus naudojimo, ar dėl kitų priežasčių, kadangi nėra įrodymų apie tai, kokios būklės buvo perduotos patalpos atsakovui bei tai, kokios būklės patalpos buvo grąžintos. Teismas darė išvadą, kad liudytojo E. V. parodymai negali patvirtinti aplinkybių, jog rūsio sienos buvo apgadintos patalpų nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Atsakovas nurodė, jog mikrobangų krosnelę sutvarkė ir ji yra naudojama, tačiau ieškovai įrodymų apie tai, kokia žala padaryta mikrobangų krosnelei ir/ar ji yra naudojama šiuo metu, neteikė, todėl šį reikalavimą teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovų reikalavimą priteisti žalos atlyginimą už patalpų sutvarkymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, o atsakovų atmestinas, apylinkės teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 str. 1d. 3p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 360,51 m², nuosavybės teise priklauso ieškovams S. R. ir R. R. (6 b.l. 1 t). 2010 m. rugpjūčio 15 d S. R. ir IĮ „Karalių užeiga“ pasirašė patalpų nuomos sutartį pagal kurią nuomotojas (ieškovas) įsipareigojo suteikti 263,17 m² bendro ploto patalpas, o nuomininkas (atsakovas) įsipareigojo išnuomotose patalpose vykdyti maitinimo paslaugų veiklą (7-8 b.l.,1 t). Tą pačią dieną S. R. ir IĮ „Karalių užeiga“ sudarė kavinės įrangos, baldų ir indų nuomos sutartį pagal kurią nuomotojas (ieškovas) įsipareigojo išnuomoti kavinės įrangą, baldus ir indus, esančius (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo priimti kavinės įrangą, baldus ir indus pagal priėmimo – perdavimo aktą (9-10 b.l., 1 t). Nuomos sutartys buvo sudarytos 1 metų terminui.

Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.), pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę (CPK 176 str., 185 str.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir iš esmės reikiamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Tokiu būdu teisėjų kolegija, pasisako tik dėl esminių skundų motyvų.

Teisėjų kolegija nuomone, atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ieškovai nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalinius patarnavimus negaudami nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2011 m. gegužės mėn. nenutraukė nuomos santykių, bei raštu nesikreipė į atsakovus sumokėti skolas, tačiau nuomos santykius nutraukė nesulaukę nuomos termino pabaigos ir pasirašę perdavimo- priėmimo aktą be atsakovo dalyvavimo, neįrodo, kad už vasarį ir kovą buvo atsiskaityta pagal šalių žodinį susitarimą, t.y. sumokant sumažintą nuomos mokestį po 2500 Lt per mėnesį.

Kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad garso įrašai neįrodo B. K. aiškinimo, jog buvo sutartas kitoks nei nurodyta sutartyse nuomos mokesčio dydis. Iš garso įrašų galima spręsti, jog ieškovai neprieštarauja dėl B. K. nurodomos mokėtinos( mažesnės nei sutartyse nustatyta) nuomos mokesčio sumos, bet sutikimo su ja nepareiškia, nurodo, jog dokumentai jau perduoti advokatui. Teisėjų kolegija pažymi, jog tylėjimas negali būti laikomas sutikimu. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais (CK 1.64 str. 3d.). Nuomos sutartyse nenustatyta esant tokios ( tylėjimo) sąlygos, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog tiesiog tylėdami ieškovai sutiko su atsakovės nurodyta 5000 Lt skola.

Kolegija pastebi, jog abi sutartys sudarytos rašytine forma. Todėl atsakovams tvirtinant, jog raštu sudarytos sutartys nuomos mokesčio dydžio dalyje buvo pakeistos, jie turėtų pateikti analogiškos formos ar kitokius nekeliančius abejonių dėl sutarčių pakeitimo įrodymus, t.y. jie, nuomotojams neigiant sutarčių sąlygų pakeitimus, turėtų paneigti sudarytų sąlygų galiojimo prezumpciją. Garso įrašų duomenys, kuriuose tik atsakovų atstovė kalba apie kitokias sąlygas, tokiam paneigimui nepakankami.

Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs byloje esančius garso įrašus, nesutinka su atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog byloje esantys garso įrašai patvirtina, kad už komunalinius mokesčius per 2012 m. vasario ir kovo mėnesius jie yra atsiskaitę.

Kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, IĮ“Karaliaus užeiga“ yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ( redakcija galiojusi nuo 2011-01-01 iki 2011-06-11 )( toliau-BAĮ) 1 str. nustatė, jog šis įstatymas nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, išskyrus šeimynas, ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, ........ turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. Taigi, jis privalomas ir individualioms įmonėms įmonėms. Pagal minėto įstatymo 2 str. 5 d.ir 19 d. buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti, o ūkinis įvykis – nuo ūkio subjekto nepriklausantis faktas, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. 4 str.nustato reikalavimus apskaitos informacijai ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama;2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. 12 str.skelbia, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 d.numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Nekelia abejonių, jog nuomos ir kitų mokesčių mokėjimai, kokius teigia atsakovo vardu ir sąskaita atlikusi B. K., yra ūkinės operacijos, kurių faktas bei turinys pagal aukščiau aptartą reglamentavimą turėjo būti fiksuotas atitinkamuose buhalteriniuose dokumentuose.Todėl tvirtindami, jog ūkinių operacijų atlikimo faktas įvyko, o jų turinys buvo kitoks nei raštu sudarytose sutartyse, atsakovai turėjo pateikti rašytinius to įrodymus .Iš atsakovų pozicijos aišku, jog mokėjimų ieškovams jie įmonės buhalterinėje apskaitoje apskritai nefiksavo, tad tokiu atveju galimas apsunkintas įrodinėjimo pasekmes sąlygotas imperatyvių normų reikalavimo nepaisymo atsakovai sąmoningai prisiėmė ( BAĮ 21 str.). Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas turi mokėti už visą statinio sunaudotą elektrą, o ne už tą statinio dalį, kurią buvo išsinuomojęs atsakovas. Teismas sprendime priešingai skundo tvirtinimui nenustatė, jog atsakovai turi mokėti mokesčius už visą pastatą , o pripažino pagrįstais ieškovų paaiškinimus , jog patalpose, kurios buvo išnuomotos atsakovui IĮ „Karalių užeiga“, atskirų skaitiklių nebuvo įrengta. Name yra įrengtas bendras elektros energijos skaitiklis ir atskiri kontroliniai elektros skaitikliai antrame aukšte. Mokesčiai už elektros energiją buvo apskaičiuojami iš bendro elektros energijos skaitiklio atimant antrojo aukšto skaitiklių parodymus, o suma, priklausanti mokėti už vandenį, atsakovui IĮ „Karalių užeiga“ buvo apskaičiuojama tokia tvarka: antro aukšto nuomininkai mokėdavo pastovią sumą, kuri buvo atimama iš bendros paskaičiuotos sumos už vandenį ir šią sumą privalėjo sumokėti atsakovas. Abejonės dėl sąskaitų už komunalinius paskaičiavimo tvarkos atsakovas kėlė tik bylos nagrinėjimo metu, nes byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų kada ginčijęs sąskaitų už sunaudotą elektros energiją, vandenį paskaičiavimo tvarką. Bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino, kodėl šiuo metu nebesutinka su paskaičiavimo tvarka už komunalinius paskaičiavimus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo netikėti sąskaitų paskaičiavimais už sunaudotą elektros energiją, vandenį ir kitus komunalinius mokesčius už 2011 m. vasario mėn. ir 2011 m. kovo mėn. Pastebima, jog ir pokalbių garso įrašuose B. K. nekelia abejonių dėl skaičiavimo metodikos, taikytos paskaičiuojant nuomininko skolų už patarnavimus dydį. Ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas dalinai. Kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstų išvadų sprendimo dalyje „dėl žalos atlyginimo“ nurodę, kad toje dalyje ieškovai nepateikę pakankamų įrodymų, 2011-06-11 priėmimo-perdavimo aktas nepakankamas įrodymas, nes pasirašytas vienašališkai, liud. D. J. yra R. R. dukters draugas, kitų įrodymų( fotonuotraukų ar pan.) nepateikta, išlaidas patvirtinantys dokumentai negali patvirtinti daiktų pabloginimo fakto, nematyti, jog daiktai įgyti tam, kad pakeisti ar suremontuoti išnuomotą turtą( daiktus), neįrodė, jog perdavė atsakovams suremontuotas patalpas, nes patalpų perdavimo aktas nesurašytas. Kolegija sprendžia, jog dėl dalies šių išlaidų buvo pateikta pakankamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl žalos padarymo ir išlaidų jai pašalinti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006, kt.). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E .,bylos Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.499 ir 6.500 str. nuostatomis, jog nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.502 str. reglamentavimą, numatantį nuomininko atsakomybę už daikto praradimą. Pagal ją nuomininkas atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės. Bylos medžiaga nustatyta, kad stiklinis indas mišrainei, chromuota šiukšlių dėžė, konvekcinės krosnies grotelės, stačiakampiai stalai, žaliuzės, mikrobangų krosnelė, minkštasuolis, DVD grotuvas atsakovui buvo perduoti ( 2010-08-16 akto 82, 59, 29, 4,60,61, 34, 27, 1 p.), bet negrąžinti arba grąžinti sugadinti. Kolegijos nuomone, nebuvo pagrindo išvadai, jog tas neįrodyta. Tą patvirtina 2010-08-16 kavinės įrangos, baldų ir indų perdavimo priėmimo ir 2011-06-11 aktai. Pirmajame išvardyti nuomotojo nuomininkui perduoti, o antrąjame nuomininko perduoti nuomotojui daiktai. Aplinkybė, jog 2011-06-11 aktas nepasirašytas atsakovo atstovo kolegijos nuomone nepakankama išvadai, jog tokiu aktu negalima remtis, nes jame atsispindi galimai netikslūs duomenys. Juo aukščiau minėta, kad vertinant įrodymus remiamasi tikimybių pusiausvyros principu. Atsakovo atstovė B. K. neneigia, jog dalyvavo turto perdavimo procedūros pradžioje, o paskui išvyko ir toliau tęsti perdavimo nebeatvyko. Taigi, ieškovai nesiekė perimti turto B. K. nedalyvaujant, ją pakvietė, bet ji pati nusprendė iki pabaigos perdavimo procedūroje nebedalyvauti( galimai ir esant pateisinąmų priežasčių) , pavaduoti ją kitam asmeniui nepavedė, perdavimo įforminimo rezultatais savalaikiai nesidomėjo. Perduodant turtą ir patalpas dalyvavo liudytojas D. J., kuris teismui patvirtino akto atitikimą faktinei padėčiai. Liudytojo paaiškinimai papildo akto įrašus, paaiškinimo ir akto duomenų nesutapimo nenustatyta. Šie įrodymai atitinka ir ieškovų paaiškinimus dėl grąžinto turto trūkumų. Kolegijos nuomone, liudytojo paaiškinimai teismo atmesti kaip galimai šališki be įstatyminio pagrindo. Aplinkybė, jog jis yra vieno iš ieškovų dukters draugas savaime nereiškia, jog jo parodymai gali būti neobjektyvūs. Jokių kitų aplinkybių dėl ko jo paaiškinimai galėtų būti neobjektyvūs, teismas nenurodė, pastebima, jog ir atsakovo atstovė neneigė liudytojo parodymų. Iš B. K. pateikto teismui ieškovų ir jos pokalbio garso įrašo matyti, jog ieškovai nurodė akte išvardytus trūkumus, o daiktų dingimo, sugadinimų faktų, išskyrus indo, klozeto dangčio dingimą, čiaupo, minkštasuolio sugadinimą, B. K. neneigė, prašė pateikti remonto, pirkimo sąskaitas. Nors E. K. teigė, jog jau perimant turtą mikrobangų krosnelė ir minkštasuolis buvo apgadinti, tačiau atžymų apie tokį jų stovį turto perdavimo-priėmimo akte ji nepadarė. CK 6.483 str. skelbia, jog nuomotojas nuomininkui turi perduoti sutarties sąlygas bei paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Dėl šio daroma išvada, jog jai buvo perduotas tinkamas naudojimui pagal paskirtį, ir tvarkingas turtas. Teigdami priešingą, atsakovai turėjo paneigti šią prezumpciją, bet tam įrodymų nepateikė. Apibendrinant kolegijos nuomone, byloje pakanka įrodymų, jog ieškovams nuomininko nebuvo sugrąžinti stiklinis indas mišrainei, šiukšlių dėžė, konvekcinės krosnies grotelės. Jų vertę ieškovai nurodė 252 Lt. Nepataisomai sugadinti trys stačiakampiai stalai 540 Lt, dvi žaliuzės 60 Lt, vienas minkštasuolis 240 Lt. Vertė 840 Lt. Viso aukščiau išvardyto turto vertė 1092 Lt. Į bylą nepateikta įrodymų apie tai kokio stovio šie daiktai buvo perduoti B. K., kad šie daiktai šie daiktai būtų buvę nauji. Iš ieškovų paaiškinimų matyti, jog jie nurodė daiktų vertę pagal jų įgijimo kainas. Vienok, iš bylos duomenų matyti, jog visi šie daiktai buvo naudoti, todėl jų vertė atitinkamai sumažėjo. Pagal CK 6.249 str. 4 d. žala paskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu netaikytinos kainos buvusios žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Tai reiškia, jog nustatant žalos dydį reikia naudotis rinkos, t.y. realios vertės, kainomis. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str.10 d. turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.Šioje byloje ieškovai neteikė įrodymų apie konkrečių dingusių daiktų rinkos vertę.Nesant konkrečių duomenų apie daiktų stovį, jų įgijimo laiką, nusidėvėjimo laipsnį, t.y. ieškovams nepateikus konkrečių įrodymų, kad nustatyti konkretų žalos dydį, jį nustato teismas ( CK 6.249 str.). Atsižvelgiant, jog daiktai dingę arba nepataisomai sugadinti ir jų apžiūra neįmanoma ar vertės nustatymas dėl išlaidų specialistams ekonomiškai vargu ar tikslingas , kad daiktai buvo naudoti, jų vertė nustatoma kaip 1/3 ieškovų nurodytos daiktų vertės- 364 Lt ( 1092 Lt :3).

Iš ieškovės pateikto kaip įrodymas garso įrašo matyti, jog DVD grotuvas jį grąžinant ieškovams neveikė. Nuomininkai tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą turėjo sugrąžinti veikiantį daiktą. Ieškovai pateikė įrodymus apie grotuvo remontą ( t.1, b.l.82), pagrindo abejoti šių išlaidų paskirtimi bei dydžių nenustatyta. Remontui patirtos 150 Lt išlaidos priteistinos. Ieškovai teigia, jog sudaužytas vienas 18 Lt vertės šviestuvo stiklas ir trys rūsio šviestuvai už 380 Lt. Iš minėto garso įrašo matyti, jog E. K. šviestuvų apgadinimo neneigia. Iš pateiktų užsakymų, sąskaitų faktūrų ir mokėjimo dokumentų matyti, jog ieškovai sumokėjo 419,99 Lt už tris ELIS AP stiklus ir, kolegijos nuomone, šios išlaidos yra susijusios su šviestuvų tvarkymu. Ieškinys gi toje dalyje yra pateiktas dėl 398 Lt atlyginimo ( 3 šviestuvai 380 Lt ir 1 stiklas 18 Lt). Dėl pasakyto, nesant procesinių priežasčių viršyti ieškinio ( t.1, b.l.74-75) reikalavimus, iš atsakovų priteistina už trijų šviestuvų tvarkymą 380 Lt. Įrodymų dėl dar vieno šviestuvo stiklo įgijimo nepateikta.

2011-06-02 akte nurodyta, jog neperduotas klozeto dangtis 68 Lt vertės. Aukščiau aptartais įrodymais kolegijos nuomone buvo įrodyta, jog jis savininkams nebuvo sugrąžintas. Kadangi nefiksuota pastabų, jog klozeto dangtis nuomininkui nebuvo perduotas( paprastai klozetas naudojamas su jo dangčiu, o įvertinant , kad patalpos nuomotos naudoti kavinės veiklai, neįtikėtina, jog jos galėjo būti priimtos nesukomplektuotos) daroma išvada, jog dangtis nuomininkui irgi buvo perduotas ir turi būti nuomotojui sugrąžintas, o to padaryti negalint ,atlygintina jo vertė ( CK 6.499 str.). Ji, kaip ir aukščiau aptarta, nustatoma kaip 1/3 daikto pirkimo vertės- 23 Lt ( 68 Lt :3).

Patalpų perdavimo nuomininkui aktas nebuvo sudarytas. Nesant nuorodų apie netinkamą patalpų stovį preziumuojama, jog patalpų apšvietimo sistemos veikė tinkamai, t.y. buvo su lemputėmis. Kaip jau minėta, pagal CK 6.499 str.1 d. nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Kolegija daro išvadą, jog lempučių sugedimas laikytinas normaliu nusidėvėjimu ir šių išlaidų nuomininkas neturėtų atlyginti. Elektros lemputės turi natūralią savybę perdegti, todėl kolegijos nuomone nuomininkas neturi pareigos jas keisti, tai yra natūralaus susidėvėjimo už kurį nuomininkas neatsakingas, jeigu nesutarta kitaip, išraiška. Pastebima, jog elektros lempučių netrūko, tad negalima reikalauti jų vertės atlyginimo kas galėtų būti pagrįsta jų dingimo atveju.

Kolegija nepritaria pirmos instancijos išvadai, jog remonto atlikimas spalio mėnesį neįrodo, kad jos apgadintos būtent nuomos laikotarpiu. Kadangi patalpos buvo perduotos be pastabų apie jų netinkamą stovį, perdavimo nuomininkui aktas nesudarytas, daroma išvada, jog jos buvo perduotos tvarkingos ir tinkamos naudoti pagal jų paskirtį. Iš minėto garso įrašo sprendžiama, jog E. K. pripažino, jog reikės perdažyti vieną rūsio sieną, teigia tam pakaks apie 100 Lt ( įrašo 22 min.45-55 sek.). Tas leidžia daryti išvadą nuomininką pripažįstant, kad patalpų, jas grąžinant nuomotojui, sienų stovis buvo blogesnis nei tik įprastai jas naudojant, t.y. didesnis nei natūralaus nusidėvėjimo atveju. Iš jau minėto pokalbio, vykusio 2011-08-02, įrašo matyti, jog tuo metu dažymo darbai rūsyje dar nebuvo pradėti. Liudytojas E. V. paaiškino, jog su dar vienu darbuotoju atliko dažymo darbus, gavo atlygį ( t.2,b.l.83,t.,b.l.99-101), priežasčių dėl kurių buvo pagrindas abejoti šiais įrodymais teismas nenurodė. Jokių įrodymų, jog patalpomis po 2011-08 būtų naudoję kiti asmenys, kurie galimai apgadino patalpas, nebuvo teikta. Apie sienos stovį paaiškino ir liud. D. J.. Iš ieškovų ir E. K. pokalbio įrašo matyti, jog po jų bendravimo 2011 m. gegužės pabaigoje, ieškovams nepavyko susisiekti su E. K. dėl galutinių atsiskaitymų, aktų surašymo. Iš 2011-08-02 pokalbio baigties aišku, jog dar ir šio susitikimo metu nebuvo galutinai suderintos mokėtinos sumos, terminai. Ši aplinkybe kolegijos nuomone duoda pagrindo išvadai, jog neskubėjimas atlikti rūsio sienos dažymo darbų yra paaiškinamas tuo, jog galutinai nebuvo žinoma E. K. pozicija. Darbai atlikti praėjus po pokalbio maždaug 2 mėnesiams ir tas nelaikytina labai ilgu, nepateisinamu terminu.

Vienok, šios aplinkybės nepakankamos, kad tenkinti ieškinį šioje dalyje. Pagal CK 6.493 str. leidžiama susitarti, jog einamąjį remontą reiks atlikti ne nuomininkui. Sutinkamai su Patalpų nuomos sutarties 8 ir 15 p. , nuomininkas turi atlyginti Nuomotojui visus nuostolius, susijusius su žala patalpoms, jei žala atsirado dėl nuomininko kaltės. Taigi, šalys susitarė, jog patalpoms padaryta žala atlyginama tik esant nuomininko kaltei. Šioje byloje ieškovai neįrodinėjo atsakovų kaltės dėl patalpų apgadinimo, o šios sutarties sąlygos nė viena pusė neginčijo ar jos neatitikimo faktiniam šalių susitarimui neįrodinėjo. Tokiu būdu, neįrodžius atsakovų kaltės dėl patalpų apgadinimo, nėra teisinio pagrindo patalpų perdažymo išlaidoms atlyginti. todėl teismas pagrįstai, nors, kolegijos nuomone, netinkamais motyvais , ieškinio šioje dalyje netenkino.

Įrodymų apie išlaidas išpurvintoms sienoms, grindims, indams išplauti, virtuvei sutvarkyti ieškovai nepateikė teismas pagrįstai ieškinio šioje dalyje netenkino.

Tokiu būdu, kolegija sprendžia, jog iš atsakovų ieškovų naudai papildomai priteistina 917 Lt ( 364+150+380+23 Lt).

Reikalavimai priteisti išlaidas atsiradusias dėl medinės apdailos dingimo, vandentiekio čiaupo sutvarkymo teismo atmesti pagrįstai, nes 2010-08-16 kavinės įrangos, baldų ir indų perdavimo priėmimo akte nenurodyta, jog šie daiktai buvo perduoti, vandentiekio čiaupo stovis neužfiksuotas. Be to, išlaidos čiaupo remontui, apdailos atkūrimui įrodymais nepagrįstos.

Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovai pateikdami apeliacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminio, o 525 Lt sumokėjimas teismo 2013-12-23 nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Jo dydis turėjo būti nustatytas pagal ginčijamo reikalavimo dydį ( CPK 80 str.4 d.,85 str.1 d.1 p.).Teismas paskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį nuo 22290,55 Lt, nors iš atsakovų apeliacinio skundo matyti, jog ginčijamas tik 14303 Lt sumos priteisimas ir nuo jos turėjo būti skaičiuojamas 429 Lt žyminis mokestis. Dėl šios priežasties, priimant teismo nutartį, iš atsakovų priteistina 285 Lt ( 429 Lt -144 Lt) šio mokesčio.

Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, jos skirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Pakeičiant teismo sprendimą ieškovų reikalavimai yra patenkinti 82,6 proc., atitinkamai jų atmesta 17,4 proc.

Kadangi S. R. pirmos instancijos teisme patyrė 2543 Lt bylinėjimosi išlaidų, jo naudai iš atsakovų priteistina 2100,51 Lt šių išlaidų (2543 Lt x 82,6 proc.).

Pirmosios instancijos teismas paskirstė ir žyminio mokesčio išlaidas patirtas atsakovų jiems pateikus apeliacinį skundą dėl 2012-11-05 sprendimo šioje byloje, kadangi 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 96 straipsnis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeičia sprendimą ir pasikeičia patenkintų ir atmestų reikalavimų santykis į 82,6 ir 17,4 proc., perskaičiuojamas pagal šį santykį ir žyminis mokestis. Atsakovai už apeliacinį skundą viso turėjo sumokėti 807 Lt (143,90 Lt + 663,10 Lt) žyminio mokesčio. Kadangi atmesta 17,4 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovų atsakovams turėtų būti priteista 140 Lt (807 Lt x 17,4 proc.), o likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis 663,10 Lt priteistina valstybės naudai.

Ieškovų apeliacinis skundas šiame procese dėl 2013-10-25 sprendimo patenkintas dalinai – 23 proc. ( 917 Lt/3987,07 Lt x 100 proc.), todėl iš atsakovų ieškovų naudai priteistina dalis sumokėto žyminio mokesčio 27,5 Lt( 149,67 Lt x 23 proc.).

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš jų priteistina valstybei žyminio mokesčio dalis 285 Lt nuo kurios jie buvo atleisti iki teismo sprendimo priėmimo.

Kadangi šalys skolingos viena kitai bylinėjimosi išlaidų ( atsakovai ieškovams 2128,01 Lt (2100,51 + 27,5 Lt), ieškovai atsakovams – 140 Lt), nesant įstatyminių draudimų, proceso ekonomiškumo tikslu teismas atlieka šių išlaidų įskaitymą ir likusi jų dalis 1988,01 Lt( 2128,01 -140 ) priteisiama ieškovams.

Kadangi perskaičiavus mokėtinas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų valstybei naudai išieškotinų lėšų suma neviršija kiekvienam 10 Lt, jos nepriteisiamos.Iš atsakovų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteisiamos lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

ieškovų apeliacinį skundą tenkinti dalinai, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 2-6 dalis išdėstyti taip: priteisti S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš IĮ „Karalių užeiga“, juridinio asmens kodas 302421182, ir subsidiariai iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14800 Lt (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus litų) nesumokėto nuomos mokesčio, 1935 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt penkis ) žalos atlyginimo, 6371,17 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną litą 17 ct) skolos už elektros energiją, vandenį ir kitus komunalinius mokesčius, 101,38 Lt (vieną šimtą vieną litą 38 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš IĮ „Karalių užeiga“, juridinio asmens kodas 302421182, ir subsidiariai iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1988,01 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš IĮ „Karalių užeiga“, juridinio asmens kodas 302421182, ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 15,60 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir po 474 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt keturis litų) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.