Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovui E. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. birželio 1 d. AB ,,Telia Lietuva“ (buvusi UAB „Omnitel“) ir atsakovas E. A. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu AB ,,Telia Lietuva“ įsipareigojo už užmokestį suteikti atsakovui atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas ir mobiliojo interneto paslaugas bei kitas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas bei įvykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus (Sutarties 1 skyrius). Tarp AB ,,Telia Lietuva“ ir atsakovo E. A. 2015 m. birželio 1 d. taip pat buvo pasirašyta Akcijos užsakymo sutartis, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas įsigijo įrangą – telefoną iPhone6 4G Gold 16GB ir įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėnesius bei šį laikotarpį kas mėnesį mokėti telefono mokestį po 28,67 Eur (Sutarties 1.1. – 1.2 punktai). Už suteiktas paslaugas ieškovė išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovui PVM sąskaitas - faktūras, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir su AB ,,Telia Lietuva“ pilnai neatsiskaitė. Atsakovui pažeidus savo įsipareigojimus AB ,,Telia Lietuva“ 2015 m. rugsėjo 28 d. sutartį su atsakovu nutraukė. Ieškovės teigimu, atsakovas liko skolingas AB ,,Telia Lietuva“ 108,97 Eur skolos už suteiktas paslaugas ir 577,24 Eur įsiskolinimo už įrangą.

7. 2016 m. rugpjūčio 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), pradinis kreditorius AB „Telia Lietuva“ reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – ieškovei. Iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. priedo Nr. (duomenys neskelbtini) prie Reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, kad atsakovo įsiskolinimas yra 686,21 Eur (108,97 Eur pagrindinė skola + 577,24 Eur nuostoliai). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą buvo informuotas 2016 m. rugsėjo 9 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovas yra tinkamai informuotas apie tai, jog pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teises ieškovei, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pradinio kreditoriaus pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties taikymo.

8. Atsakovas ieškovės reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį, kurį anot atsakovo, ieškovė praleido.

9. CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

10. Bendrasis ieškinio senaties terminas taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnis). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis.). Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.128 straipsnis).

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo skolą, susidariusią pagal pradinio kreditoriaus AB ,,Telia Lietuva“ išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., paskutinėje 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą už suteiktas paslaugas apmokėti prašoma iki 2015 m. spalio 31 d. Tuo tarpu atsakovo pareiga atsiskaityti už įrangą kilo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutraukus sutartį. Taigi akivaizdu, kad reikalavimui apmokėti išrašytą sąskaitą bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas sueitų 2025 m. spalio 31 d., o skolai už įrangą – 2025 m. rugsėjo 28 d. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. gegužės 19 d. Todėl teismas daro išvadą, kad 10 metų senaties terminas ieškovei kreiptis teisminės gynybos nėra pasibaigęs.

12. Atsakovas taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės prašomoms priteisti palūkanoms. CK 1.125 straipsnio 9 punktas numato, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas nuo ieškinio pateikimo dienos. Taikant atsakovo prašymu ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų priteisimo, laikytinas pagrįstu ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas už penkis metus nuo ieškinio pateikimo dienos. Ieškinys teisme gautas 2020 m. gegužės 19 d., taigi ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 18 d. sudarytų iki 2015 m. gegužės 12 d., tuo tarpu ieškovė prašo priteisti palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. Tokiu atveju, akivaizdu, kad ieškinio terminas dėl reikalavimo priteisti palūkanas, nėra praleistas.

Dėl skolos priteisimo.

13. Ieškovė savo reikalavimus dėl 108,97 Eur skolos ir 577,24 Eur nuostolių priteisimo kildina iš tarp atsakovo ir AB ,,Telia Lietuva“ 2015 m. birželio 1 d. sudarytų viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties bei Akcijos užsakymo sutarties. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog už suteiktas paslaugas atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), suma 27,71 Eur, 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), suma 28,66 Eur, 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), suma 31,85 Eur, 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), suma 26,75 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas pagal šias sąskaitas pilnai neatsiskaitė. Iš į bylą pateikto skolos už įrangą paskaičiavimo akto matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už įrangą, neišbuvus minimalaus sutartyje nurodyto laikotarpio, sudaro 577,24 Eur (nuolaidos suma įrangai 689,30 Eur/732 viso įsipareigojimo dienos x 613 liko įsipareigojimo dienų) (sutarties 1.3 punktas).

14. Bylos duomenimis tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (CK 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

15. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas už paslaugas sumokėjo pradinei kreditorei, jų atsisakė ir jomis nesinaudojo, ar reikalaujamą skolą mokėjo ieškovei, jai perėmus teises į reikalavimą (CPK 178 straipsnis), todėl teismo vertinimu, ieškovės reikalavimai dėl 108,97 Eur skolos ir 577,24 Eur įsiskolinimo už įrangą priteisimo laikytini pagrįstais.

16. Atsakovas atsikirsdamas į šiuos ieškinio reikalavimus nurodo, kad teisė išpirkti bet kokias prekes Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiams, kurie nėra Europos sąjungos nariai ir turi laikiną leidimą gyventi studijų pagrindu, nesuteikiama. Anot atsakovo, ieškovė turėjo patikrinti jo galimybes įvykdyti įsipareigojimus, tačiau to nepadarė, nors atsakovas yra užsienio valstybės pilietis, nebuvo Europos sąjungos narys ir turėjo laikiną leidimą gyventi studijų pagrindu, nedirbo ir negavo pajamų Lietuvos Respublikoje. Be to, atsakovas neturi jokių skolų Lietuvos Respublikos Mokesčių inspekcijai ar Lietuvos Respublikos Migracijos tarnybai.

17. CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga.

18. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

19. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais. Teismas pažymi, kad jokie galiojantys teisės aktai, atsakovui kaip užsienio piliečiui, neribojo jo teisės sudaryti sutartį su AB ,,Telia Lietuva“ ir susitarti dėl viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto teikimo ar įrangos įsigijimo. Be to, šalių nesiejo jokie vartojamieji santykiai, todėl tikrinti atsakovo kreditingumo (mokumo), sudarant sutartį su atsakovu, pradiniam kreditoriui, jokios pareigos nebuvo. Tai, kad anot atsakovo, jis neturi jokių skolų Lietuvos Respublikos Mokesčių inspekcijos oficialiais pareiškimais, taip pat neturi skolų ir Lietuvos Respublikos Migracijos tarnybos oficialiais pareiškimais bei turi teisę gauti leidimą laikinai gyventi, šioje nagrinėjamojoje byloje jokios įtakos neturi ir nepaneigia atsakovo pareigos tinkamai vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus bei atsiskaityti su ieškove. Dėl netinkamo atsakovo gyvenamosios vietos adreso, teismas pažymi, kad tokį savo gyvenamosios vietos adresą - Žirmūnų g. 32E, Vilnius, nurodė pats atsakovas. Sudarydamas sutartį su AB ,,Telia Lietuva“ atsakovas įsipareigojo esant asmens duomenų pasikeitimams nedelsiant apie tai informuoti AB ,,Telia Lietuva“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų informavęs pradinį kreditorių apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CPK 178 straipsnis). Todėl ir šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, bei įvertinus byloje esančiais rašytinius įrodomus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai dėl 108,97 Eur skolos ir 577,24 Eur įsiskolinimo už įrangą priteisimo, tenkintini, ieškovei iš atsakovo priteistina 108,97 Eur skola ir 577,24 Eur įsiskolinimas už įrangą.

Dėl palūkanų priteisimo

21. Atsakovas taip pat nesutinka ir su ieškovės reikalavimu dėl 129,35 Eur palūkanų priteisimo, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.

22. Palūkanas pagal prievoles numato įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis).

23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 129,35 Eur palūkanų. Iš byloje esančio palūkanų skaičiavimo akto matyti, jog ieškovės reikalaujama 129,35 Eur palūkanų suma buvo apskaičiuota nuo 686,21 Eur skolos už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą 5 procentų metinių palūkanų normą. Teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Teismas nurodo, jog kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nustačius, jog atsakovas nesilaikė pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove, t. y. atsakovas piniginės prievolės neįvykdė laiku, taip pažeidė savo prievolę, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius. Pradinis kreditorius ir atsakovas sudarydami sutartį palūkanų dydžio neaptarė, tačiau, ši aplinkybė nepaneigia ieškovės teisės reikalauti palūkanų priteisimo įstatymo numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustačius, jog atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 129,35 Eur palūkanos (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (815,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys yra patenkintas, bylinėjimosi išlaidas sudaro 18,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, kuris iš atsakovo priteistinas ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

26. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 3,72 Eur ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 95 straipsniu, 96 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai 108,97 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus ir 97 ct) skolos, 577,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 24 ct) nuostolių, 129,35 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus ir 35 ct) palūkanų, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (815,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur (aštuoniolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.