Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė, veikianti Kauno apylinės teismo vardu,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- Išlaidos maistui. Vaikas turi teisę būti pakankamai aprūpintas maistu, kad turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Negalima užtikrinti deramo vaiko fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jis nepakankamai maitinamas ar maitinamas nekokybišku maistu. Nustatant minimalius vaiko poreikius maistui atsižvelgtina į tai, kad maisto produktų kainos nuolat kyla, vaikui perkamas sveikas, jo amžių ir sveikatos būklę atitinkantis kokybiškas maistas, todėl kas mėnesį išleidžiama suma sudaro apie 150 Eur.

- Vaiko poreikiai aprangai. Vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko drabužiams turi būti tokios, kurios užtikrintų, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, jog dukra A. K. greitai auga ir nešioti drabužį keletą sezonų neįmanoma, todėl reikia pirkti drabužius atitinkančius jos ūgį ir dydį. Drabužiai A. perkami tik parduotuvėse, kokybiški, atitinkantys jos amžiaus vaikų aprangos stilių, drabužiai perkami dažniausiai pagal sezoną, prieš naujus mokslo metus, iš anksto, todėl vidutiniškai įvertinus išleidžiamą pinigų sumą per metus, apskaičiuota suma tenkanti vienam mėnesiui sudaro vidutiniškai apie 100 Eur.

- Vaiko poreikiai lavinimuisi. Tėvai turi pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, vystyti vaiko gebėjimus. Šias išlaidas sudaro įvairios lavinimui skirtos knygelės, priemonės, taip pat mokesčiai už lankomus užsiėmimus. A. lanko valstybinį vaikų darželį. Išlaidos lavinimui priklauso nuo vaiko amžiaus, kintančių vaikų poreikių bei kainų, todėl jas įvertinti pakankamai sudėtinga, vaiko poreikiai lavinimuisi šiuo metu sudaro apie 120 Eur.

- Higienos priemonėms. Dukrai yra perkamos ir higienos priemonės (dušo želė, muilas, šampūnas ir kitos priemonės). Šioms išlaidoms vidutiniškai į mėnesį skiriama po 20 Eur.

- Vaiko poreikiai sveikatai. A. per mėnesį skiriama 30 Eur vitaminams ir vaistams.

- Poilsis ir laisvalaikis. Vaikui būtina sudaryti sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jų amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaikų psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai, t. y. įvairūs papildomi užsiėmimai, sporto, kultūros renginiai, teatrai, vaiko atostogos, ekskursijos, stovyklos ir pan. A. K. poilsiui ir laisvalaikiui kas mėnesį skiriama apie 80 Eur.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (A. 7 metai), jos individualius poreikius, reali ir minimali vaiko išlaikymo suma per mėnesį yra apie 500 Eur. Todėl iš atsakovės, vaiko naudai priteistina 200 Eur. Minėtas išlaikymo dydis pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką yra artimas minimaliai mėnesinei algai, todėl laikytinas kaip atitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes teikti savo nepilnamečio vaiko išlaikymui nurodytą sumą.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė.

Institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Skyriaus vyr. specialistui lankantis ieškovo M. K. gyvenamojoje vietoje, mažametė A. K. jos nuomonės išklausymo metu Skyriaus vyr. specialistui nurodė, kad ji galimai yra patyrusi psichologinį ir fizinį smurtą iš savo motinos L. B.. Dėl šių aplinkybių Skyriuje 2022-11-08 buvo registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą (reg. Nr. 2VTP-1954), informacija ištyrimui perduota teisėsaugos institucijoms (reg. Nr. 2SD-7446). Skyriaus turimomis žiniomis, dėl minėto pranešimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate atliekamas aplinkybių patikslinimas Nr. M-1-01-67571-22. Taip pat Skyrius nagrinėdamas šį pranešimą atlieka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus, tačiau vaiko situacijos vertinimas užsitęsė, kadangi Skyriaus specialistams nepavyksta susisiekti su L. B., kuri į skambučius neatsako, neperskambina, gyvenamojoje vietoje nerandama. Skyriuje 2022-10-28 buvo gautas (duomenys neskelbtini) progimnazijos (toliau - progimnazija) raštas Nr. 1.7SK-227 (reg. Nr. 2GD-10220), kuriame mažametė A. K. charakterizuojama bei nurodoma, kad mergaitės ugdymu, elgesiu domisi jos tėvas, į ugdymo įstaigą mažametę taip pat palydi tėvas. Pareiktame progimnazijos rašte nurodyta, kad A. K. gyvena su tėvu. Šeimoje vaikų daugiau nėra. A. mokyklą lanko noriai, pamokų nepraleidinėja. Į mokyklą ateina laiku, tvarkingai apsirengusi. Turi visas reikiamas priemones, visi vadovėliai ir sąsiuviniai sutvarkyti. Pamokoje A. atlieka visas pateiktas užduotis. Mergaitė savarankiška. A. labai smalsi, komunikabili. Judri pertraukų metu, kviečiama dalyvauja pamokoje. Draugiška, noriai bendrauja su klasės draugais. Pažįsta kai kurias raides, užsirašo savo vardą, perskaito lengvesnius žodžius, skiemenuoja, skaičiuoja 10 ribose. Domisi artimiausia aplinka. Labai kūrybinga, mėgsta daryti plastilino ir molio lipdinius. Baigusi veiklą, susitvarko darbo vietą. A. į mokyklą palydi tėtis. Jis teiraujasi apie mergaitės mokymąsi ir elgesį. Mokinė, kaip ir visi pirmokai, gauna nemokamą maitinimą. Skyriaus vyr. specialistas 2022-11-07 lankėsi ieškovo M. K. gyvenamojoje vietoje, kurioje įvertino ieškovo gyvenamosios vietos buities sąlygas (reg. Nr. 2ŠTA-201) bei išklausė mažametės A. K. nuomonę (reg. Nr. 2VAIK-219). Su mažamete A. K. bendrauta jos gyvenamojoje vietoje. Mergaitė pokalbio metu jautėsi laisvai, drąsiai, mandagiai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Mažametė nurodė, kad jau senai gyvena su tėvu, kiek tiksliai laiko neatsimena, tačiau žino, kad senai. Anot mergaitės, ji su tėvu sutaria labai gerai, tėtis jai padeda ruošti namų darbus, jie kartu eina pasivaikščioti. Mažametė nurodė, kad dažnai savaitgaliais vyksta pas senelius (motinos tėvus), leidžia su jais laiką. Anot A., mokykloje jai sekasi gerai, patinka visos pamokos, o ypač lietuvių k. pratybos. Paklausta mažametė nurodė, kad su motina susitikusi buvo labai senai, neatsimena kada. Anot mergaitės, motina jai telefonu neskambina, Į klausimą ar pasiilgo mamos ir ar nori su ja susitikti, mažametė atsakė, kad nenori su motina susitikti ir jos nepasiilgsta, nes motina anksčiau ją gąsdindavo, liepdavo „lysti į būdą“, kiekvieną dieną su vyrais namuose gerdavo alkoholį, namuose trūkdavo maisto. Anot mergaitės, ji bijodavo motinos, dėlto slėpdavosi palapinėje. A. nurodė, kad namuose maisto lentynos būdavo tuščios, todėl ji valgydavo arba guminukus, arba užpilamas sriubas. Taip pat mergaitė pažymėjo, kad labai senai motina yra ją mušusi, t. y. delnu vieną kartą trenkė per dešinės kojos viršutinę dalį (mergaitė parodė). Dėl šio įvykio A. jautėsi blogai, verkė, jai skaudėjo. Paklausta už ką su ja taip elgėsi motina, A. nurodė, kad ji trukdė motinai būti su vyrais. Pasak mažametės, motina jos dėl šio įvykio neatsiprašė. Mažametė paaiškino, kad motiną ją mušė tik vieną kartą, daugiau tokių atvejų nebuvo. Paklausta kaip toliau norėtų gyventi, mergaitė nurodė, kad ir toliau nori gyventi taip, kaip dabar, t. y. su tėvu, su juo viskas patinka, jokių baimių nejaučia. Lankantis ieškovo gyvenamojoje vietoje, M. K. nurodė, kad gyvenamojoje vietoje jis gyvena dviese su dukra. Būstas yra antrame daugiabučio namo aukšte iš devynių. Buto plotą sudaro apie 50 m², kuriame yra 1 gyvenamasis kambarys, atskiri vonios ir tualeto kambariai, virtuvė. Būstas nuosavybės teise priklauso vaiko motinos tėvams (vaiko seneliams), tačiau anot vaiko tėvo, seneliai būstą padovanojo jam ir mažametei A. K.. Apsilankymo metu namuose tvarkinga, šilta, švaru, sanitarinės sąlygos tinkamos. Vaikas su tėvu gyvena tame pačiame kambaryje. Vaikui skirta atskira lova, taip pat kambaryje yra rašomasis stalas, kėdė, televizorius, sofa-lova, spintelė, staliukas. Kambarys turi balkoną. Vaikas turi pakankamai įvairių žaislų. Vaiko gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos jo poilsiui, lavinimui ir ugdymui. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Vaiko tėvas apsilankymo namuose metu taip pat nurodė, kad dukra gyvena su juo nuo 2022-04-19. Anksčiau su dukra nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), tačiau mergaitės seneliai (vaiko motinos tėvai) paprašė su dukra apsigyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame anksčiau gyveno vaiko motina L. B. su mažamete A. K.. Anot vaiko tėvo, vaiko seneliai pakeitė buto spynas, atliko remonto darbus ir šį būstą padovanojo A. ir jos tėvui. Vyras paaiškino, kad jo ir uošvių santykiai labai geri. Anot vaiko tėvo, vaiko motina prie dukros išlaikymo visiškai neprisideda, dukrą per 7 mėn. laikotarpį aplankė du kartus, vieną kartą pasimatymas truko apie 3 valandas, kitą kartą apie 15 min. Anot vyro, telefonu vaiko motina su dukra nebendrauja. M. K. nurodė, kad šiuo metu gyvena iš santaupų, kurias užsidirbo dirbdamas užsienyje. Vyras paaiškino, kad dėl dukros priežiūros atsisakė darbo užsienyje, ateityje planuoja ieškoti darbo Lietuvoje. M. K. nurodė, kad dukrai padeda ruošti namų darbus, moko ją tvarkytis buityje, leidžia kartu laisvalaikį. Vaiko tėvas paaiškino, kad apie galimą vaiko motinos netinkamą elgesį su dukra tuo metu nežinojo, kadangi 5 metus buvo „išbrauktas iš dukros gyvenimo“.

Skyriaus vyr. specialistas 2022-11-08 lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje, kurioje įvertino atsakovės gyvenamosios vietos sąlygas (reg. Nr. 2ŠTA-202). Būstas yra antrame daugiabučio namo aukšte iš penkių. Buto plotą sudaro apie 60 m2, kuriame yra 3 gyvenamieji kambariai, bendras vonios ir tualeto kambarys, virtuvė. Būstas yra nuomojamas, nuomos sutartis neterminuota. Nuomos mokestis per mėn. 280 Eur. Apsilankymo metu namuose šilta, švaru, sanitarinės sąlygos tinkamos. Vaikui skirtas atskiras, nedidelis kambarys, kuriame yra lova, rašomasis stalas, kėdė, kompiuteris. Kambarys turi balkoną. Vaiko motinos gyvenamojoje vietoje vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos jo poilsiui, lavinimui ir ugdymui. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Vaiko kambaryje vyksta remonto darbai. Vaiko motina apsilankymo namuose metu nurodė, kad dukra su ja negyvena apie 6 mėn. Paskutinį kartą su dukra matėsi pas senelius (vaiko motinos tėvus) prieš pusantro mėn. Vaiko motina nurodė, kad su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis nebendrauja, vaiko ugdymo įstaigoje nesilankė, tačiau planuoja tai padalyti ateityje. Vaiko motina teigia priklausomybių neturinti. L. B. nurodė, kad šiuo metu gauna valstybės mokamus vaiko pinigus, tačiau jokio išlaikymo dukrai neteikia. Vaiko motina nurodė, kad daugiau nepilnamečių vaikų neturi, o gyvenamojoje vietoje gyvena su sugyventiniu, kuris apmoka būsto nuomos išlaidas. Skyriuje 2022-11-16 gautas Kauno miesto poliklinikos raštas Nr. S-1817(1.14) (reg. Nr. 2GD-10778), kuriame nurodoma, kad A. K. lėtinės ligos nediagnozuotos, medikamentai ilgesniam laikotarpiui neskirti. Mažametė gydymo įstaigoje paskutinį kartą lankėsi 2022-07-28 su močiute (vaiko motinos motina), profilaktiniam sveikatos patikrinimui 2022-06-27 vaiką palydėjo tėvas, o 2022-03-17 - motina. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28512-955/2016 nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktu sutarta, kad nepilnametės dukros tėvas M. K. turės teisę ir pareigą bendrauti su savo dukra be apribojimų, abiejų tėvų sutarimu. Tėvas M. K. įsipareigoja teikti savo dukrai A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., materialinį išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. pervedant į L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, nuo nutarties įsiteisėjimo, kuria susitarta dėl vaiko materialinio išlaikymo iki dukros pilnametystės. Nepilnametės dukros A. K. išlaikymui skirtas pinigines lėšas L. K. tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdamas į nepilnametės dukros interesus. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , nuo 2022 m. balandžio mėnesio gyvena su ieškovu, motina nuo dukros priežiūros yra nusišalinus. A. K. yra išreiškusi norą gyventi su tėvu, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

Ieškovas prašo priteisti nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį, nurodė dukros poreikius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 46, 47 punktai). Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) – 730 Eur. Šiuo atveju teismas vertina, kad ieškovo ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai atsižvelgiant į jo amžių yra pagrįsti. Atsakovė yra dirbanti, teismo posėdyje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nurodė, kad yra sveika, todėl jos minimalios pajamos nėra pagrindas mažinti išlaikymo dydį. Atsakovė gali dirbti ir uždirbti tiek, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Todėl nustatytina maksimali A. K. ir motinos bendravimo tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (105 Eur) bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (54 Eur). Byloje susidarė 6,64 Eur už procesinių dokumentų įteikimą. Iš atsakovės valstybei priteistina 159 Eur žyminio mokesčio ir 6,64 Eur už procesinių dokumentų įteikimą. Ieškovas patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjui, todėl jos iš atsakovės priteistinos ieškovui.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nukreiptina vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 282 straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28512- 955/2016 nustatytą nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą ir nustatyti naują nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28512- 955/2016 nepilnamečiui vaikui A. K., priteisto išlaikymo dydį ir išlaikymo teikėją ir nuo ieškinio pateikimo (2022-10-18) teismui dienos, priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui, A. K. gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, skiriant ieškovą M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28512- 955/2016 nepilnamečio vaiko A. K. ir ieškovo M. K. nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti naują atsakovės L. B. ir nepilnamečio vaiko A. K. bendravimo tvarką, leidžiančią atsakovei maksimaliai dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime, nenustatant konkrečių dienų, tačiau iš anksto bendravimo dieną ir laiką derinant su tėvu M. K..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 159 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,64 Eur (šešis eurus 64 cnt) pašto išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.