Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-25 · Civilinė byla Nr. 2S-62-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-25Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-07-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-25
Bylos Nr.
2S-62-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34485-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Skolininkas
UAB ,,Osterna ir Ko“
Kreditorius
SHAMSOLHODAEI GENERAL TRADING, LCC
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-62-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34485-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB ,,Osterna ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal kreditorės SHAMSOLHODAEI GENERAL TRADING, LCC pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB „OSTERNA IR KO“ teismo įsakymo išdavimo tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka dėl 45 043,07 Eur skolos, 6 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 573,80 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės kreditorės naudai. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

2. Teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi tenkino kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, - o turto nesant ar nepakankant – areštavo turtines teises, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, bei pinigines lėšas, esančias skolininko vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą, uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotomis lėšomis, leido iš šių lėšų atsiskaityti tik su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, kreditore bei skolininkės darbuotojais. Bendra areštuoto skolininko turto vertė turi atitikti 45 043,07 Eur sumą. Teismas vertino, kad kreditorės reikalavimo suma skolininkei didelė. Skolininkė neatsiskaito ilgą laiką, jos turtinė padėtis neaiški. Dėl to sprendė, jog tikėtina, kad skolininkė finansiškai nepajėgi atsiskaityti su kreditore.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

3. Skolininkė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. L2-41006-734/2018 ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Rizika dėl sprendimo įvykdymo nekyla, nes 45 043,07 Eur suma nėra didelė skolininkei ir vien ja vadovautis sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo šiuo atveju negalima

4.2. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas – ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

4.3. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad vien aplinkybė, kad ieškinio suma didelė atsakovui, negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

4.4. Skolininkė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra gera ir stabili, turi pakankamai turto. 2018 m. sausio–spalio mėn. ataskaitiniu laikotarpiu bendrovės nuosavas kapitalas – 587 388 Eur. Reikalavimo suma sudaro tik 7,7 proc. skolininkės turto. Pagal pelno – nuostolių ataskaitą, 2018 m. sausio – spalio mėnesiais bendrovė gavo 13 654 Eur grynojo pelno, tai yra apie 30 proc. reikalavimo sumos. Jos turimo turto vertė daugiau nei 10 kartų didesnė už kreditorės reikalavimą.

4.5. Nėra įrodymų, pagrindžiančių bendrovės nesąžiningumą. Priešingai, bendrovė niekada nieko neslėpė, nesiėmė jokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su turtu. Turto arešto registro duomenimis, neturi jokių kitų areštų. Kreditorė nenurodė konkrečių duomenų apie bendrovės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

4.6. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas kenkia bendrovės ūkinei veiklai. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo skolininkės teises ir interesus, dėl areštuotų banko sąskaitų skolininkė šiuo metu negali atsiskaityti su savo tiekėjais, vykdyti prisiimtų įsipareigojimus, kurių terminai tuoj sueis. Atsiskaitymų suvaržymas kelia didelių nepatogumų tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams, dėl jų įmonė gali bankrutuoti. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, sukelia daugiau žalos nei jų netaikymas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. Laikinosios apsaugos priemonės – laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas ribotas laiko atžvilgiu, galioja iki ginčo išsprendimo. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

5.2. Įvertinus antstolės V. M. pateiktą turto aprašą, skolininkės pateiktus duomenis, tai, kad nebuvo pateikti duomenys apie 2008 ir 2010 m. transporto priemonių tikrąją vertę, kuri kartu su kita įranga nurodyta kaip nusidėvėjusi, be reikšmingos likutinės vertės, nepakankamą lėšų likutį ir skolininkės įsipareigojimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkė turi likvidaus turto, kuris galėtų užtikrinti skolos grąžinimą.

5.3. Skolininkės turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus iki 2016 m. rugsėjo 30 d., jokių trūkumų dėl prekių kokybės nepareiškė, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių laiku neatsiskaitė su kreditore.

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

5. Šalių ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

8. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skolininkės ir kreditorės pateiktus naujus rašytinius įrodymus – Turto arešto aktų registro išrašo, 2018 m. spalio 31 d. balanso, 2018 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, turto arešto akto, buhalterinės pažymos apie skolininkės lėšas, išrašų apie piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose, Kasos knygos išrašų, pinigų gavimo iš debitorių plano, pažymos apie ilgalaikio turto likučius kopijas – teismas sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl skolininkės atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taikymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, skolininkei neturint galimybės pateikti atsikirtimų į jį.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, jei asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindas varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

12. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1186-196/2017).

Šalies argumentai

13. Ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė atsakovo ketinimą perleisti turtą tretiesiems asmenims, siekiant išvengti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymo, tačiau šių teiginių nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, todėl nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1186-196/2017).

14. Didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės sprendimo įvykdymui. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinėms vertybėms sukurti ar joms sukaupti tam, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).

15. Šioje byloje nekilo šalių ginčas dėl pirmosios sąlygos – tikėtino reikalavimo pagrindimo, būtinos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Skolininkė ginčija antrąją sąlygą – grėsmę būsimo galbūt kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kreditorei galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, motyvavo tuo, kad pareikšto reikalavimo suma didelė, skolininkė neatsiskaito ilgą laiką, neaiški jos finansinė padėtis.

16. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus iš kurių matyti, kad skolininkė, pagal 2018 m. spalio 31 d. balansą, iš viso turi 587 388 Eur vertės turtą. Beveik visą skolininkės turtą sudaro trumpalaikis turtas – 587 161 Eur (atsargos – 252 086 Eur, produkcija – 91 Eur, pirktos prekės, skirtos perparduoti, – 137 397 Eur, sumokėti avansai – 114 598 Eur. Pagal balansą, skolininkė 2018 m. spalio 31 d. turėjo 227 Eur vertės ilgalaikį turtą, o praėjusį ataskaitinį laikotarpį – 21 503 Eur vertės turtą. Skolininkė nepateikė išsamių duomenų (nepagrindė ilgalaikio turto sumažėjimo, nenurodė, koks turtas sudaro skolininkės atsargas, prekes, skirtas perparduoti), iš kurių teismas galėtų vertinti realią skolininkės turtinę padėtį.

Šalies argumentai

17. Skolininkės nurodyti argumentai prieštaringi. Atskirajame skunde skolininkė nurodo, kad įmonės turtinė padėtis yra gera ir stabili, ji turi pakankamai turto, pareikštas reikalavimas sudaro tik 7,7 proc. skolininkės turto. Skolininkė taip pat nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jos ūkinę komercinę veiklą, net gali privesti prie bankroto. Be to, kreditorė nurodo, kad skolininkė turėjo įvykdyti prievolę prieš daugiau nei du metus – iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

18. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, areštuodamas skolininkei priklausantį turtą, nurodė, kokia tvarka areštuotinas skolininkei priklausantis turtas, t. y. pirmiausiai areštuojamas skolininkei priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, jo esant nepakankamai – turtinės teisės bei lėšos. Taigi skolininkės lėšos areštuotinos tik tuomet, jei nepakaktų kito jai priklausančio turto. Skolininkė teigia, kad turi pakankamai turto, todėl nepagrįstas skolininkės teiginys, kad taikytas areštas trukdys atsiskaityti jai su tiekėjais.

19. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skolininkės argumentai yra prieštaringi, todėl teismas vertina, kad skolininkė, atskleisdama savo turtinę padėtį, nebuvo visiškai sąžininga. Skolininkė nepateikė kitų duomenų ir įrodymų, dėl kurių būtų galima spręsti, kad nėra grėsmės, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.

20. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

21. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o skolininkės atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti skolininkės UAB ,,Osterna ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 20187 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus(parašas)Kopija tikrateisėjasTomas Venckus2019 m. sausio 25 d.