Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-01 · Civilinė byla Nr. e2S-316-450/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-01Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
e2S-316-450/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19201-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“
Atsakovas
UAB „JRK“
Trečiasis asmuo
V. G., A. D.
Civilinė byla Nr. e2S-316-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19201-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.1.10.7., 3.3.1.5.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui UAB „JRK“, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims V. G. ir A. D., dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu atmetė ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį dėl 24 882,94 Eur skolos už patalpų nuomą, 4 507,48 Eur skolos už elektros energiją bei vandenį, 2 541,26 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „JRK“.Ieškovas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pateikė pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo ir apeliacinį skundą dėl 2017 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo. Nurodė, jog praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti, nors apeliacinis skundas buvo parengtas laiku, tačiau dėl žmogiškos apsirikimo klaidos nebuvo teismui išsiųstas 2017 m. liepos 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas tik vieną dieną, atnaujinus terminą, bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti ir atsisakė priimti ieškovo apeliacinį skundą.Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 2 d. buvo priimtas skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas. 2017 m. birželio 2 d. sprendimo skelbime ieškovas nedalyvavo, todėl 2017 m. birželio 2 d. teismo sprendimas buvo išsiųstas ieškovo atstovui E. S. per EPP sistemą (CPK 175¹ str. 10 d.). Teismas ieškovo nurodomas aplinkybes, kad praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti dėl „žmogiškos apsirikimo klaidos“ ir jog apeliacinis skundas buvo parengtas laiku, laikė teisiškai reikšmingomis ir nagrinėjamu atvejus nesusijusiomis, kadangi įstatymu nustatytas 30 dienų sprendimo apskundimo terminas yra pakankamas parengti bei teismui pateikti apeliacinį skundą, juolab, kai užvesta elektroninė byla. Paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2017 m. liepos 3 d. Per 30 dienų terminą ieškovas iš viso neteikė apeliacinio skundo, neišreiškė noro jį pateikti, neteikė prašymo pratęsti terminą skundo pateikimui ir pan. Apskritai ieškovas nenurodė jokių svarbių objektyvių aplinkybių, atsiradusių ar buvusių po 2017 m. birželio 2 d. sprendimo priėmimo, kurios galėjo sutrukdyti ieškovui, juridiniam asmeniui, atstovaujamam advokato, laiku pateikti apeliacinį skundą.Kadangi termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, praleisto termino pobūdį, ilgumą, reikalavimo byloje dalyką, - teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui pateikti, nenustatytos ir nepripažintinos svarbiomis, todėl ieškovo prašymą atnaujinti praleistą terminą atmetė.Neatnaujinus termino apeliaciniam skundui pateikti, teismas atsisakė priimti ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ apeliacinį skundą kaip paduotą praleidus įstatyme numatytą terminą (CPK 307 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti ieškovui terminą apeliaciniam skundui paduoti. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2017 m. birželio 2 d.; terminas teismo sprendimui apskųsti suėjo 2017 m. liepos 3 d. Ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų teismo sprendimui apskųsti – 2017 m. birželio 26 d. buvo sumokėjo žyminį mokestį, per apeliacinio skundo pateikimo terminą advokatas parengė motyvuotą ir didelės apimties apeliacinį skundą; 2017 m. liepos 2 d. advokatas elektroniniu paštu nusiuntė ieškovo atsakingiems asmenims parengtą apeliacinį skundą suderinimui. Suderinus apeliacinį skundą, 2017 m. liepos 3 d. advokatas kelis kartus siekė pateikti teismui apeliacinį skundą per EPP sistemą, tačiau dėl techninių kliūčių (EPP sistemos trikdžių) nepavyko to padaryti. Atstovas planavo pateikti apeliacinį skundą tą pačią dieną, tačiau dėl žmogiškos apsirikimo klaidos pamiršo tą padaryti. Kitą dieną, t. y. 2017 m. liepos 4 d., pastebėjęs klaidą, atstovas per EPP sistemą teikė apeliacinį skundą teismui, tačiau vėl dėl EPP sistemos trikdžių nepavyko įkelti apeliacinio skundo į EPP sistemą, todėl atstovas susiekė su teisėjos, nagrinėjusios bylą pirmoje instancijoje, sekretoriumi ir, pastarojo siūlymu, 2017 m. liepos 4 d. 13 val. 32 min. pateikė teismui elektroniniu paštu prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir patį apeliacinį skundą. Vėliau tą pačią dieną teisme buvo užregistruoti ir ieškovės dokumentai, kurie pateikti per EPP sistemą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė tinkamai ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl toks nežymus apeliacinio skundo padavimo termino praleidimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir jokio proceso vilkinimo nesukėlė. Atsisakius atnaujinti nežymiai praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, būtų nepagrįstai užkirstas kelias ieškovui apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, kas apribotų ieškovo teisę į teisminę gynybą, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.Atsakovas UAB „JRK“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nesiėmė elementariausių priemonių apeliaciniam skundui paduoti: jeigu nebuvo galima prisijungti ir paduoti skundą per EPP sistemą, ieškovas turėjo galimybes išsiųsti skundą paštu ar paduoti jį teismui tiesiogiai. Ieškovas terminus tiek ieškiniui, tiek apeliaciniam skundui paduoti praleido pažeidžiant visus galimus principus (teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kt.).

Tretieji asmenys V. G. ir A. D. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su atskiruoju skundu ieškovo teikiamus naujus įrodymus – elektroninio laiško kopiją.Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą 30 dienų terminą, teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą.Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto pareikštus reikalavimus atsakovui ir nutarė atidėti sprendimo byloje priėmimą ir paskelbimą 2017 m. birželio 2 d. bei 2017 m. birželio 2 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas, šalims nedalyvaujant, paskelbė sprendimą, kuriuo ieškinio netenkino. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad terminas apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti pasibaigė 2017 m. liepos 3 d., t. y. iki šios dienos dalyvaujantys byloje asmenys turėjo įgyventi apeliacijos teisę. Apelianto atstovas apeliacinį skundą padavė 2017 m. liepos 4 d., t. y. 1 diena praleidęs skundo padavimo terminą. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų praleisto termino atnaujinimui, apeliacinį skundą atsisakė priimti.Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teisminėje praktikoje. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).Minėta, kad apeliantas apeliacinį skundą padavė viena diena praleidęs jo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei prie skundo pridėtus juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, kad bet kuriuo atveju terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas nežymiai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra duomenų, kad apeliantas būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ar elgęsis nerūpestingai/nesąžiningai bylos eigoje, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo atimti apeliantui galimybę pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, praleistas įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas (CPK 78 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo priėmimo klausimui spręsti (CPK 307 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

nutaria:

Atnaujinti ieškovui Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo priėmimo klausimui spręsti.

Teisėja Asta Radzevičienė