Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Leonardui Urbanovičiui, administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. kovo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1096-2022 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2022 m. kovo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1096-2022 (toliau – ir nutarimas) A. K. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 straipsnio 4 dalį už tai, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), laiko eksploatuoti netinkamas transporto priemones, kurioms išdavė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimus, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdama nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu patvirtintų Taršos leidimų išdavimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą ir 1 priedo 3.1 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį ir 19 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda (b. l. 133-134).

Pareiškėjas A. K. skunde prašo 2022 m. kovo 8 d. nutarimą pakeisti ir skirti jam 300 Eur baudą arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis 24 mėn. laikotarpiui. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į jo sunkią materialinę padėtį, į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę nuo pat protokolo surašymo dienos bei nedelsiant pašalino visus nustatytus pažeidimus, padarė išvadas dėl susiklosčiusios situacijos, nėra baustas už tokio pobūdžio pažeidimus. Jis sutinka mokėti baudą, tačiau jo turtinė padėtis neleidžia to padaryti įstatymo numatytais terminais. Iki 2022 m. vasario 1 d. jo darbo užmokestis į rankas buvo tik 750 Eur. Nors šiuo metu jis gauna 1000 Eur, jokių santaupų neturi, nes išlaiko (duomenys neskelbtini) vaikus, dengia būsto paskolą, kas mėnesį privalo mokėti po 254 Eur. Atsižvelgiant į tai, jis neturi galimybės sumokėti jam paskirtos 900 Eur dydžio baudos, todėl nutarimas neišvengiamai bus pateiktas vykdyti antstoliui ir jam bus priskaičiuotos būtinosios vykdymo išlaidos (b. l. 82-89).

Institucija atsiliepime į skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutinka dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į tai, jam paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta 900 Eur bauda. Atsakomybėn patrauktas asmuo nedalyvavo bylą nagrinėjant Institucijoje ir pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės bei kartu pateikti dokumentai iki priimant nutarimą Institucijai nebuvo žinomi. Institucija suinteresuota dėl greitesnio ir efektyvesnio proceso byloje, todėl, esant įstatyminiam pagrindui, neprieštarautų išdėstyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos baudos mokėjimą dalimis 24 mėn. laikotarpiui (b. l. 95).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. skundą palaikė ir paaiškino, kad pažeidimus pašalino. Nuo šių metų vasario mėnesio jo pajamos yra 1000 eurų. Sutuoktinė dirba puse etato, gauna apie 500 eurų. Turi dvi transporto priemones ir nekilnojamojo turto (žemė), taip pat turi kreditą būsto paskolai.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas palaikį atsiliepime nurodytus argumentus ir paaiškino, kad neprieštarauja, jog baudos mokėjimas būtų išdėstytas.

Iš Institucijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. patikrinimo akto Nr. (18.1)-PA-892 nustatyta, kad 2021 m. vasario 9 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, kad teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra laikoma apie 80 vnt. transporto priemonių ant žolinės augmenijos (pievos), t. y. ant vandeniui laidžios dangos. Šios transporto priemonės priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), kuri užsiima eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veikla. Ši įmonė turi nustatyta tvarka išduotą 2017 m. vasario 7 d. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, ūkinės veiklos vieta – (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2021 m. vasario 9 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad automobiliai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso jam, juos ten laiko, nes teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), trūksta vietos. Automobiliai priduoti surinkimui, bet neardomi, jų yra apie 80 vnt. (b. l. 11). UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu pateikė 36 vnt. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimus (b. l. 10-40).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016). Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 Eur, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1700 Eur ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 Eur.

Iš ANK 235 straipsnio 4 dalies dispozicijos pastebėtina, jog ši norma yra blanketinė ir aiškinantis joje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymius reikia remtis kitų teisės aktų, reglamentuojančių ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, nuostatomis. Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu patvirtintų Taršos leidimų išdavimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą ir 1 priedo 3.1 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį ir 19 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl Institucijos nutarime nurodytų normų pažeidimo. Pareiškėjas tiek teismui pateiktame 2022 m. kovo 28 d. skunde dėl nutarimo, tiek teismo posėdžio metu pažeidimo padarymo faktą pripažino.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties jis neturi galimybės mokėti jam paskirtos baudos, todėl prašo ją sumažinti arba išdėstyti jos mokėjimą dalimis 24 mėn. laikotarpiui.

Institucijos nutarimu už minėtą administracinį nusižengimą pareiškėjas A. K. buvo nubaustas minimalaus dydžio administracine nuobauda – 900 Eur bauda. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija pagrįstai nustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas pripažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Teismas, įvertinęs jau pirmiau minėtas ANK 34 straipsnyje nurodytas baudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad A. K. yra daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, be kita ko, baustas ir po šioje byloje priimto nutarimo (b. l. 150-158), taip pat į tai, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, pareiškėjas yra anksčiau teistas (b. l. 148-149), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti A. K. paskirto minimalaus baudos dydžio už ANK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, paskirta bauda atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad ji prieštarautų proporcingumo principui. Pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Pažymėtina ir tai, kad paprastai asmenims skiriamos nuobaudos sukelia tam tikrų nepatogumų, kas yra logiška, kadangi kitu atveju skiriama nuobauda nepasiektų ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, tačiau iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių negalima daryti išvados, kad minimalios nuobaudos paskyrimas drastiškai pakeis jo gyvenimą, sužlugdys finansiškai ar turės ypatingai didelės neigiamos įtakos jo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams ateityje. Tai, kad pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimą, gailisi dėl jo padarymo, pažeidimą yra pašalinęs, buvo įvertinta individualizuojant nuobaudą ir paskiriant jam, kaip jau ir minėta, minimalaus dydžio nuobaudą.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį <...>. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-187-898/2021 išaiškino, kad tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) priimtas nutarimas nėra įsiteisėjęs ir yra apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui su prašymu jį pakeisti, išdėstant paskirtos baudos mokėjimą dalimis, šis klausimas turi būti svarstomas.

A. K. skundas šiuo atveju prilyginimas jo rašytiniam prašymui, todėl teismas atsižvelgia į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jo finansine padėtimi – pareiškėjas yra įmonės vadovas, gauna atlyginimą – teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie A. K. darbovietę nurodyta, kad 2022 m. sausio mėn. jo atlyginimas (neatskaičius mokesčių) buvo 1290 Eur, o 2022 m. vasario mėn. – 1106,23 Eur (b. l. 142); pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriuos privalo išlaikyti (b. l. 135); yra trijų transporto priemonių valdytojas-savininkas (b. l. 144-146), taip pat turi prievolę kas mėnesį mokėti būsto paskolos įmokas (b. l. 137-139). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti A. K. skundą ir jam paskirtos 900 Eur baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 24 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. kovo 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1096-2022 pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, A. K. paskirtos 900 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 37,50 eurų įmoką.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –22157612163.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.