Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, pranešime dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nurodė, kad neturi duomenų apie B. V. turto paveldėjimą.

4. Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad po motinos mirties rūpinosi jos butu, mokėjo mokesčius. Bandė kreiptis į notarą dėl paveldėjimo, tačiau iškilo klausimų dėl pareiškėjos pavardės, todėl pavedėjimo procedūrų netęsė. Pareiškėja paaiškino, kad jos pavardė iki santuokos atitiko motinos mergautinę pavardę.

6. Teismo posėdyje liudytojas S. S. nurodė, kad buvo pareiškėjos motinos kaimynas. Pareiškėja po motinos mirties kovo 8 d. paprašė pagalbos, kad B. V. bute būtų atjungtas vanduo. Pareiškėja su motinos būstu elgėsi kaip su savo nuosavu.

7. Liudytojas Z. B. nurodė, kad gyvena netoli pareiškėjos motinos buto. Namas, kuriame yra pareiškėjos motinos butas, yra (duomenys neskelbtini), kur visi vieni kitus pažįsta. Po B. V. mirties pareiškėja kovo 8 d. kreipėsi pagalbos pervežti daiktus iš motinos buto. Liudytojas baldus pervežė į pareiškėjos butą, o prastesnius baldus iš pareiškėjos buto pervežė sandėliuoti į B. V. butą. Vėliau buvo tvarkomas buto rūsys – iškuopti sukaupti nereikalingi daiktai. Dabar liudytojas butu naudojasi panaudos pagrindais, sutartį sudarė su pareiškėja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

9. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

10. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

11. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėja L. S. yra B. V., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Daugiau vaikų B. V. neturėjo. Po B. V. mirties paveldėjimo byla pas notarą nebuvo užvesta. Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad po B. V. mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais daiktais.

12. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo L. S. nurodė, kad praėjus apytiksliai 1 mėnesiui po motinos mirties, ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. pareiškėja organizavo motinos baldų ir namų apyvokos daiktų pervežimą, konsultavosi su seniūnaičiu, kaip atsisakyti komunalinių paslaugų, teikiamų motinos butui, vėliau motinos bute buvo demontuotas vandens skaitiklis, pareiškėja taip pat užtikrino, kad kitos butui tenkančios komunalinės išlaidos būtų apmokėtos, šiuo metu butas panaudos pagrindais perduotas VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“.

13. Teismo vertinimu, nurodytas aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu liudytojų pateikti parodymai, pagal kuriuos pareiškėja praėjus beveik 1 mėn. po motinos mirties ėmėsi rūpintis motinai priklausiusiu butu. Rašytiniai įrodymai (apmokėjimo kvitas už paslaugas, panaudos sutartis) patvirtina, kad ir vėliau pareiškėja minėtą butą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke.

14. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad L. S. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti motinos B. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. S. po motinos B. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti B. V. įpėdinės pareiškėjos L. S. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti B. V. įpėdinės pareiškėjos L. S. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.