- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-118-950/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10082-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Pareiškėjas
- R. A. J., D. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. A. J. ir D. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-25682-998/2025, pagal pareiškėjų R. A. J. ir D. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. A. J. ir D. J. (toliau abu kartu – pareiškėjai, apeliantai, o atskirai – pareiškėja, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu (reg. Nr. CBP-11830), kuriuo prašė: 1) nenustatyti termino susitaikymui ir bendru sutuoktinių sutarimu nutraukti tarp pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką; 2) patvirtinti tarp pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių; 3) po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti prigimtinę, o pareiškėjui – santuokinę pavardes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 10 d. nutartimi prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakė priimti ir kartu su priedais grąžino jį padavusiems asmenims.
3. Teismas, nustatęs, kad pareiškėja su pareiškėjų nepilnamečiu vaiku nuolatiniai gyvena ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), vadovavosi 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija) 5 straipsniu ir sprendė, jog jurisdikciją spręsti klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, turi ne Lietuvos Respublikos teismai, o atitinkamas JAV, t. y. valstybės, kurioje šiuo metu nuolat gyvena šalių nepilnametis vaikas, teismas.
4. Teismas aplinkybių, jog pareiškėjai galėtų naudotis išimtinio teismingumo taisyklėmis, nenustatė. Kartu teismas pareiškėjams išaiškino, kad Lietuvos Respublikos teismams gali būti teismingas klausimas tik dėl santuokos nutraukimo, kai vieno iš šalių gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo tarpu, reikalavimams susijusiems su nepilnamečiais vaikais ir tėvų pareigomis vaikams yra taikoma vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos taisyklė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1.1. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad nors tuo atveju, jeigu tarp pareiškėjų kiltų ginčas dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tuomet iš tiesų JAV teismai būtų kompetentingi spręsti šį klausimą. Tačiau nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų nekylą tokio pobūdžio ginčas, todėl teismas turėjo teisę nagrinėti visus klausimus, kurie buvo apibrėžti pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi 1996 m. Hagos konvencija, tačiau JAV nėra jos ratifikavusi, nors ir yra pasirašiusi, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, jurisdikcija turi būti vertinama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles. CPK 784 straipsnyje yra nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
1.3. Kadangi pareiškėjai susitarė dėl išlaikymo dydžio, o pareiškėjas, kuris ir teiks materialinį išlaikymą, gyvena Lietuvos Respublikoje, todėl būtent Lietuvos Respublikos teismai yra kompetentingi patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, yra aptartas ir išlaikymo vaikui dydis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu, t. y. kiekvienu atveju teismas, iškeldamas bylą, turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018).
9. Teismo pripažinimas, kad jis neturi tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį (prašymą), sukelia atitinkamus procesinius teisinius padarinius: nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą ir kartu su priedais grąžino pareiškėjams. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė remdamasis tuo, jog pareiškėja su pareiškėjų nepilnamečiu vaiku nuolat gyvena JAV, todėl vadovavosi 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsniu, kuriame nurodyta, kad jurisdikciją spręsti klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, turi ne Lietuvos Respublikos teismai, o valstybės, kurioje šiuo metu nuolat gyvena pareiškėjų nepilnametis vaikas, teismas, t. y. atitinkamas JAV teismas. Kartu teismas pareiškėjams išaiškino, jog jie Lietuvos Respublikoje gali kreiptis tik dėl santuokos nutraukimo, kai vieno iš šalių gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
12. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus: kadangi tarp šalių nėra ginčo, todėl teismas turėjo teisę nagrinėti visus klausimus, apibrėžtus pareiškėjų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių; kadangi JAV nėra ratifikavusi 1996 m. Hagos konvencijos, todėl šiuo atveju ja neturėjo būti vadovaujamasi, o teismingumo klausimas dėl reikalavimų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymu, vertinamas pagal CPK nuostatas; vadovaujasi 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – 2007 m. Hagos konvencija), kurią JAV yra ratifikavusi, ir laiko, jog pareiškėjui, kuris teiks vaikui išlaikymą, šiuo metu gyvenant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos teismai yra kompetentingi patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje yra išspręstas ir vaikui teiktino išlaikymo klausimas.
13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas D. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis, be kita ko, nuo 2020 m. vasario 14 d. savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), pareiškėja R. A. J. yra JAV pilietė, nuo 2025 m. lapkričio 14 d. deklaravusi išvykimą iš Lietuvos Respublikos į JAV (Gyventojų registro duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), o pareiškėjų sūnus turi dvigubą JAV ir Lietuvos Respublikos pilietybę ir, kaip nurodo pareiškėjai bei dėl ko nekyla ginčas, gyvena kartu su pareiškėja JAV. Taigi, šiuo atveju byloje be abejonės egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas, todėl prieš priimant nagrinėti prašymą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo yra būtina nustatyti, ar byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
14. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai, kaip ir nagrinėjamu atveju (reiškiami prašymai nutraukti tarp pareiškėjų sudarytą santuoką bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria susitarta dėl pareiškėjų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo jam teikimo, dėl pareiškėjų turimo turto bei įsipareigojimų teisinio rėžimo ir kitų, tiesiogiai su santuokos nutraukimu, susijusių klausimų išsprendimo), todėl teismas, gavęs tokį ieškinį, visų pirma, turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai, todėl bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2016).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog klausimas dėl santuokos nutraukimo, kai vieno iš pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, yra teismingas Lietuvos Respublikos teismas, tačiau netinkamai vertino reikalavimų, susijusių su nepilnamečiu pareiškėjų vaiku, teismingumo klausimą, vadovaudamasis 1996 m. Hagos konvencijos nuostatomis ir nurodydamas, jog reikalavimams, susijusiems su nepilnamečiu vaiku ir jo tėvų pareigomis jam, yra taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos taisyklė.
16. Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).
17. Šiuo konkrečiu atveju yra keliamas klausimas, kur (Lietuvos Respublikos ar JAV teismuose) turėtų būti nagrinėjamas pareiškėjų prašymas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad tokio prašymo teismingumo klausimas nepatenka į ES teisės reguliavimo sritį, o Lietuvos Respublika ir JAV nėra dvišalių ar daugiašalių tarptautinių sutarčių, kurios reguliuotų tarptautinio teismingumo šeimos bylose dėl santuokos nutraukimo klausimus, dalyvės, o JAV nėra ratifikavusi ir 1996 m. Hagos konvencijos, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi minėtos 1996 m. Hagos konvencijos nuostatomis.
18. Sutiktina su apeliantų argumentais, dėstomais atskirajame skunde, kad klausimas dėl prašymo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismingumo nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas pagal Lietuvos nacionalinėje civilinio proceso teisėje nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis). Taip pat sutiktina su apeliantais ir dėl to, jog sprendžiant dėl išlaikymo pareiškėjų nepilnamečiam vaikui teikimo teismingumo klausimą turi būti vadovaujamasi 2007 m. Hagos konvencija, kurią yra ratifikavusios tiek Lietuvos Respublika, tiek JAV. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 1996 m, Hagos konvencija, kuri šiuo atveju negali būti taikoma, ir plačiau dėl pareiškėjų prašyme keliamų reikalavimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, teismingumo atskirai nepasisakė ir nevertino, atsižvelgiant ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismui nėra priskirtas pareiškėjų prašymo priėmimo klausimo nagrinėjimas, todėl plačiau dėl prašymo priėmimo galimumo apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.
19. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, spręsdamas bylos iškėlimo klausimą, turi pasitikrinti jurisdikciją kiekvienam šeimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu keliamam reikalavimui atskirai. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą santuokos nutraukimo byloje, tai nereiškia, kad jis automatiškai turi jurisdikciją ir sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) išlaikymo klausimą, t. y. teismas gali turėti jurisdikciją spręsti tik vieną iš pareikštų reikalavimų, kelis iš pareikštų reikalavimų, visus reikalavimus arba nė vieno iš jų, todėl kiekvienoje byloje jis privalo įvertinti aplinkybes, lemiančias teisės akto, reglamentuojančio jurisdikcijos nustatymo taisykles kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, pasirinkimą.
20. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, priimta netinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, reglamentuojančias teismų jurisdikcijos šeimos bylose su tarptautiniu elementu nustatymą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio (nagrinėjamu atveju – prašymo) priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti bei pareiškėjų R. A. J. ir D. J. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.