Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl L. S. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios viešosios įstaigos Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Aukštaitijos Krepšinio Mokyklai (toliau – atsakovė, įstaiga, skolininkas). Nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Bauleta“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 2 d.

2. Kreditorius L. S. nurodo, kad VšĮ Aukštaitijos Krepšinio Mokykla liko jam skolinga su darbo santykiais susijusias sumas, kurios nebuvo išmokėtos dar nuo 2023 m. gruodžio mėn. Pažymi, kad atskirojo skundo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo neteikė. Sutinka su nemokumo administratorės nurodyta 7213,50 Eur suma ir prašo patvirtinti reikalavimą pagal nemokumo administratorės pateiktus skaičiavimus. Pažymi, kad buvęs įstaigos vadovas Ž. K. nepagrįstai teigia, tuo siekdamas vilkinti bankroto procesą, kad darbo užmokestis jam buvo išmokėtas.

3. Nemokumo administratorė nurodo, kad remiantis įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais bei buvusio įmonės vadovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad darbo užmokesčio įsiskolinimas L. S. sudaro 7 213,50 Eur, o suma nuo kurios skaičiuojamos valstybino socialinio draudimo įmokos – 7 213,50 Eur. Šią sumą nemokumo administratorė prašo patvirtinti.

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Šalims apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prieštaravimų dėl rašytinio bylos nagrinėjimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

6. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

7. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

8. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

9. Darbo teisiniai santykiai, visų pirma, yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnis). Darbo teisinius santykius reglamentuoja DK, kuriame taip pat numatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai.

10. Vadovaujantis JANĮ ir Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nuostatomis darbuotojui priklauso išmokėti sumą, išskaičius privalomus mokesčius.

11. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai ir nemokumo administratorės atlikti skaičiavimai patvirtina, kad skola L. S. susidarė nuo 2023 m. gruodžio mėnesio. L. S. buvo atleistas DK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu, kurioje numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti darbdaviui bankroto bylą ar kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, nemokumo administratorius sudaro darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti darbovietėje bankroto proceso metu, sąrašą. DK 62 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Taigi, L. S. šiuo atveju yra skiriama pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri iš viso sudaro 452,20 Eur (neatskaičius mokesčių). Taip pat priskaičiuota 763,77 Eur dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių) ir 8 942,54 Eur nesumokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Atskaičius mokesčius iš viso L. S. išmokėtina suma – 7 213,50 Eur.

12. Vadovaujantis nurodytais motyvais ir argumentais, teismas ištyręs ir įvertinęs nemokumo administratorės pateiktus dokumentus, sprendžia, kad kreditoriaus L. S. reikalavimas, kylantis iš darbo teisinių santykių, dėl 7 213,50 Eur sumos priteisimo yra pagrįstas, todėl yra tvirtintinas (JANĮ 41 – 42 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtinti L. S. viešosios įstaigos Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos bankroto byloje 7 213,50 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų trylikos eurų ir 50 ct) kreditorinį reikalavimą, nurodant, kad suma nuo kurios skaičiuojamos valstybino socialinio draudimo įmokos yra 7 213,50 Eur.

Nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti pareiškėjui (jo atstovei) ir nemokumo administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Garantinio fondo administratoriui.

Nutarčiai įsiteisėjus, šią bylą pridėti prie Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. eB2-235-940/2024 dėl viešosios įstaigos Aukštaitijos Krepšinio Mokyklos bankroto.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.