Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-266-459/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-27
Bylos Nr.: e2A-266-459/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18456-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: L. B.
Atsakovas: L. J.

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-266-459/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18456-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.6.10.2.4.2 (S)

Klaipėdos apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Vilijos Valantienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės L. J. patikslintą priešieškinį ieškovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. B. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti (duomenys neskelbtini) ieškovo ir atsakovės L. J. (toliau – atsakovė) (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui B. pavardę; išlaikymo ieškovui iš atsakovės nepriteisti; priteisti iš atsakovės 33 508,25 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis buvo skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, todėl santuoka laikytina iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nesutiko su atsakove, kad santuoka iširo vien tik dėl jo kaltės, nes Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas už vieną kartą atsakovei sukeltą fizinį skausmą. Atsakovė yra pripažinusi, kad tuo metu, kai jai 2019 m. spalio 8 d. ieškovas sukėlė fizinį skausmą, šalių nebesiejo jokie sutuoktiniams būdingi ir įprasti santykiai. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai iš ieškovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, nepamatuojami dvasiniai išgyvenimai, fizinis bei emocinis skausmas nurodyti deklaratyviai. Reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra suėjęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas ir ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai prašo padalyti 34 913,67 Eur piniginių lėšų, kurios santuokos pabaigoje neegzistuoja, ir nepateikia įrodymų apie šių lėšų egzistavimą, todėl nėra jokio pagrindo įtraukti šią sumą į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą. Atsakovės nurodytas faktas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui 2016 metais išmokėtus 81 000 Eur dividendus nereiškia tų lėšų turėjimo santuokos pabaigoje. Atsakovė laikytina neįvykdžiusia jai tenkančios įrodinėjimo pareigos pagrįsti jos reikalavimą priteisti 17 456,83 Eur kompensaciją. Ieškovas atsakovės reikalavimą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 301/601 dalį žemės sklypo, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), laikė nepagrįstu. Nurodė, kad dalis nekilnojamojo turto yra įgyta iki santuokos sudarymo 2006 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o kita dalis – 2016 m. spalio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovės teiginiai, kad 2016 m. spalio 14 d. dovanojimo sutartis buvo mainų sutartis ar kitokio pobūdžio atlygintinė sutartis, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti 1/2 dalį į P. S. sąskaitą banke 2019 m. birželio 29 d. pervestos 3 000 Eur sumos. Ieškovas grąžino P. S. 3 000 Eur, kuriuos buvo pasiskolinęs pagal 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį. Nesutiko su atsakovės teiginiais, kad garažo vartai ir tvora buvo įrengti bei kiemo aikštelė buvo išklota trinkelėmis bendromis šalių sutuoktinių lėšomis. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 1 d. panaudos sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kiemu, įmonė savo lėšomis įrengė kiemą automobiliams statyti, išklodama jį trinkelėmis. Šiuos darbus, kurių vertė yra 2 651,50 Eur, apmokėjo ne šalys, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos tuo metu priklausė šalims, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti mokėjimai už trinkelių išklojimą nelaikytini mokėjimais iš sutuoktinių bendrų lėšų. Atsakovės minimų tvoros ir garažo vartų įrengimo darbai buvo atlikti ieškovo tėvų J. B. ir R. B. lėšomis, ir tas buvo padaryta dar 2014 metais. Atsakovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo ieškovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovas laikė nepagrįstu. Nurodė, kad uzufrukto nustatymui nėra vienos iš CK 3.71 straipsnio 1 dalyje numatytų uzufrukto nustatymo sąlygų – po santuokos nutraukimo vaikai nelieka gyventi su atsakove, o su abiem tėvais.

3. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 269,33 kv. m, ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 301/601 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir padalyti šį turtą tokiu būdu: atsakovės nuosavybėn priteisti 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 79,08 kv. m ploto, arba kito buto dalį, 1/2 dalį kiemo statinių, 1/2 dalį 301/601 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui paliekant 3/40 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalį kiemo statinių ir 450/601 dalių žemės sklypo; 4) priteisti atsakovei iš ieškovo 17 456,83 Eur kompensaciją už sąskaitoje esančias lėšas, pasisavintas lėšas, vertybinius popierius ir jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; 5) atmetus reikalavimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nustatyti uzufruktą atsakovei ir nepilnamečiams vaikams A. B. ir J. B. naudotis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka faktiškai iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės. Ieškovas tinkamai nevykdė sutuoktinio pareigų, nedėjo pastangų puoselėti santuoką, vienas kitą palaikyti, pageidavo skirtis. Ieškovo elgesys tapo agresyvus, smurtinis ir despotiškas. Tiek ieškovas, tiek jo motina atsakovę nuolat žemindavo, prieš ją vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko atsakovei prasidėjo ilgalaikis nerimas dėl saugumo ir sveikatos. Ieškovas smurtą vartojo prie nepilnamečių vaikų, tai patvirtina apklaustų vaikų parodymai. 2020 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2232-917/2020 ieškovas buvo pripažintas kaltu, įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl santuokos iširimo atsakovė patyrė didelę neturtinę žalą, tačiau reikalauja tik 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo žiaurus elgesys su atsakove yra netoleruotinas nei teisės, nei moralės prasme. Atsakovė buvo ne tik traumuota, bet ir buvo sužlugdyta jos viltis turėti darnią šeimą. Dėl patirtos traumos atsakovė gydosi pas specialistus, jai tenka vartoti įvairius vaistus. Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai naudojasi savo teisėmis šiame procese, slėpė šalių turtą, santaupas, siekdamas pasisavinti santuokoje įgytą turtą. 2015 m. ieškovo motina nutarė padovanoti šalių šeimai 171,37 kv. m butą su 18,88 kv. m garažu, (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 301/601 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad šalių šeima jos dukrai V. B. sumokės virš 40 000 Eur kompensaciją ir dėl to, kad šeimos lėšomis buvo įrengti vartai, tvora, kiemo aikštelė išklota trinkelėmis. Vykdydamos šį susitarimą, prieš ieškovo motinai dovanojant minėtą turtą, šalys iš santuokinių lėšų išmokėjo ieškovo seseriai V. B. 41 800 Eur sumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įgyti. Sumokėti pinigai yra santuokinė šalių nuosavybė, todėl šis turtas turėtų būti pripažintas jungtine nuosavybe. Asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas buvo pagerintas ir už jo įgijimą buvo sumokėtos bendros santuokinės lėšos. Tai sudaro pagrindą pripažinti dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2014 m. ir 2016 m. ir iš šalių santuokinių lėšų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), visas kiemas buvo išdėtas trinkelėmis, įrengta aikštelė, nauja tvora, įdėtos naujos automatinės garažo durys. Automatinių vartų vertė yra 2 000 Eur, kiemo vartų – 2 000 Eur, kiemo įrengimo trinkelėmis vertė 6 000 Eur, iš viso 10 000 Eur. Jokių pinigų ieškovo tėvai nedavė. Namas yra atsakovės ir šalių vaikų vienintelė gyvenamoji vieta, į šį turtą yra investuota daugiau nei 50 000 Eur santuokinių lėšų. Priešingai ieškovo ir liudytojų parodymams, oficialūs rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo aiškinimą apie tėvų dovanotus ir seseriai pervestus pinigus. AB „Swedbank“ ieškovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2016 m. kovo 17 d. ieškovui išmokėjo 50 000 Eur dividendų, o 2016 m. kovo 21 d. – 31 000 Eur dividendų, kurie yra santuokoje įgytos bendros šalių pajamos. Dalis šių dividendų ir buvo panaudota išmokant ieškovo seseriai V. B. kompensaciją už dovanotą butą, kitą dalį ieškovas pervedė į savo kitas sąskaitas, pirko vertybinių popierių ir dalį jų pasisavino. Gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), turi būti pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, priteisiant atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), arba kito buto dalį, kas sudaro apie 1/2 dalį gyvenamojo namo, ir 1/2 dalį kiemo statinių, 1/2 dalį 301/601 dalies žemės sklypo. Teismui netenkinus reikalavimo dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turtui turi būti nustatytas uzufruktas. Šeima šiame būste ilgą laiką gyveno ir gyvena iki šios dienos, ieškovo interesai naudotis turtu, esant nustatytam uzufruktui, nenukentės, uzufrukto nustatymas suteiks galimybę ieškovui netrukdomai ir maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. sprendimu patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, pripažino, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko atsakovei pavardę J., ieškovui – B.; nustatė, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteisiamas; priteisė atsakovei iš ieškovo 3 000 Eur neturinės žalos atlyginimą; priteisė atsakovei iš ieškovo 15 900 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę; iš atsakovės valstybei priteisė 1 584 Eur žyminį mokestį; grąžino ieškovui 233 Eur žyminį mokestį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

1.1. Nustatė, kad šalių santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota Kinijoje, o (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), šalys išsprendė vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su tėvais klausimus taikos sutartimi, kuri patvirtinta 2022 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2227-1052/2022. Abi šalys pripažino, kad santuoka yra iširusi galutinai ir kad nėra jokios galimybės atkurti santuokinių santykių. 2020 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.I-2232-917/2020 patvirtina, jog ieškovas 2019 m. spalio mėn. prieš atsakovę vartojo fizinį smurtą. Sutuoktinių gyvenimą skyriumi inicijavo ieškovas, paduodamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo.

1.2. Nurodė, kad nepaisant to, jog apkaltinamas nuosprendis priimtas dėl įvykio, kuris įvyko jau po to, kai 2019 m. gegužės mėnesį šalys pradėjo gyventi skyrium, šalių elgesys turi būti vertinamas tiek iki santuokos nutraukimo bylos inicijavimo, tiek ir santuokos nutraukimo proceso metu. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, nusprendė, jog santuokos metu ieškovas nebuvo lojalus sutuoktinei, jos nerėmė, dėl kalbos nemokėjimo, ribotų socialinių kontaktų adaptuojantis svetimoje šalyje, dėl ribotos galimybės dirbti nėštumų metu atsakovė buvo tiek finansiškai, tiek ir socialine prasme priklausoma nuo sutuoktinio ir tokios būsenos ieškovas negynė jos nuo savo motinos emocinio smurto, pats teisminio skyrybų proceso metu pavartojo smurtą prieš sutuoktinę, todėl nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgęs į šalių norą, po santuokos nutraukimo šalims paliko jų iki santuokos sudarymo turėtas pavardes. Teismas nustatęs, kad šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalavo, šalių turtinė padėtis leidžia joms savarankiškai pasirūpinti savo poreikiais, nė vienas iš jų neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtinas išlaikymas, todėl teismas išlaikymo šalims vienam iš kito nepriteisė.

1.3. Padarė išvadą, jog dėl ieškovo elgesio, jo nelojalumo atsakovė netekusi šeimos patyrė emocinę žalą, taip pat sumažėjo jos reputacija prieš šeimos narius, atsakovės išgyvenimus patvirtino ir jos emocinė būklė teismo posėdžių metu. Remdamasis Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytais faktais teismas nurodė, kad atsakovė šeimoje patyrė žeminimą ne tik iš sutuoktinio, bet ir jo motinos, jai buvo demonstruojama nepagarba, taip pat ir vaikų akivaizdoje. Teismas šių nustatytų aplinkybių pagrindu nusprendė, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovei neturtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo turtinė padėtis sudaro galimybę sumokėti atsakovei neturinės žalos atlyginimą, į atsakovės patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė, jog iš ieškovo atsakovei turi būti priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

1.4. Nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninėn nuosavybėn 2006 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o kita turto dalis ieškovui asmeniškai padovanota 2016 m. spalio 14 d. dovanojimo sutartimi. Ieškovas įrodė, kad (duomenys neskelbtini), trinkelėmis kiemą išklojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m gegužės 27 d., minėta bendrovė 2016 m. balandžio 1 d sudarytos panaudos sutarties pagrindu neatlygintinai naudojosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir kiemu. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad tvora ir vartai buvo įrengti iki 2015 m. gegužės 8 d. ir byloje nėra jokių įrodymų, kad tai buvo padaryta iš bendrų šalių lėšų, todėl teismas laikė, kad neįrodyta, jog būtent šalių šeimos lėšomis buvo pastatyti tvora ir vartai.

1.5. Nustatė, kad atsakovė prašė pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe 40 000 Eur, ieškovo išmokėtų savo seseriai V. B. už ieškovui motinos R. B. 2016 m. spalio 14 d. padovanotą turtą. Teismas nurodė, kad atsakovė įrodė, jog ieškovas seseriai neatlygintinai perdavė 31 800 Eur, tačiau šių lėšų nėra pagrindo vertinti kaip lėšų, kurios buvo panaudotos bendram sutuoktinių turtui įgyti. Teismas nurodė, kad atsakovė turi teisę į 1/2 dalies šių lėšų atlyginimą pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį, todėl teismas parinko kitą atsakovės teisių gynimo būdą ir priteisė atsakovei iš ieškovo 15 900 Eur (31 800 / 2) kompensaciją, o atsakovės reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 301/601 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe ir padalyti šį turtą atmetė kaip nepagrįstą.

1.6. Netenkino atsakovės reikalavimo dėl uzufrukto teisės naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės nustatymo. Teismas nustatęs, kad atsakovei atiteko apie 13 000 Eur vertės finansinis turtas, atsakovė turi paklausią vertėjos specialybę, todėl gali savo ir vaikų finansinius poreikius tenkinti savarankiškai net nenustačius uzufrukto teisės, įvertinęs ypatingai konfliktiškus šalių santykius, atmetė šį atsakovės reikalavimą kaip nepagrįstą.

1.7. Nustatė, kad atsakovė į savo banko sąskaitą įnešdavo tretiesiems asmenims priklausančias lėšas, o vėliau atlikdavo mokėjimus trečiųjų asmenų interesais arba lėšas grąžindavo. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti nors tikėtiną išvadą, kad atsakovė šias lėšas uždirbo, remdamasis tikėtinumo taisykle, nusprendė, kad labiau tikėtina, kad atsakovė į savo sąskaitą įnešė trečiųjų asmenų lėšas ir iš viso 43 916,50 Eur piniginių lėšų pervedė į kitų asmenų sąskaitas, todėl nėra teisinio pagrindo už šių lėšų pervedimą priteisti iš atsakovės ieškovui kompensaciją. Teismas iš atsakovės banko sąskaitų išrašų nustatė, kad atsakovė išsigrynino 31 220 Eur, tačiau įrodymų, kad šios lėšos buvo panaudotos ne šeimos interesams tenkinti, byloje nėra, todėl teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo iš atsakovės ieškovui priteisti 1/2 dalies išgrynintų lėšų dydžio kompensaciją.

1.8. Netenkino atsakovės reikalavimo dėl kompensacijos už sumažintą bendro turto masę priteisimo. Nustatė, kad atsakovė savo reikalavimą grindė tuo, kad ieškovas iš viso gavo 81 000 Eur dividendų, jų dalį sumokėjo V. B., iš jų pirko vertybinių popierių, o likusią dalį išgrynino ir nuslėpė nuo atsakovės. Teismas nurodė, kad šalys pasidalijo tiek pinigines lėšas, tiek vertybinius popierius, tiek ir sukauptas draudimo sumas taikos sutartimi šioje byloje, kuri yra patvirtinta. Klausimas dėl V. B. pervestų lėšų yra išspręstas sprendžiant dėl ieškovo asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovas nuslėpė vertybinius popierius, yra deklaratyvi ir nepagrįsta įrodymais. Teismas taip pat laikė neįrodyta aplinkybę, kad ieškovas išgrynintas lėšas panaudojo ne šeimos interesams tenkinti, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 1/2 dalį išgrynintų lėšų.

1.9. Nustatė, kad ieškovas iš viso patyrė 8 676,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – iš viso 7 762 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei atidėtas 1 805 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Teismas įvertinęs tai, kad šalys daugumą savo reikalavimų išsprendė taikos sutartimi, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, kad atsakovė ilgą laiką nepripažino, jog santuoka iširusi galutinai ir jos negalima atkurti, net kelis kartus tikslino priešieškinio reikalavimus, juos keisdama į naujus, kuriuos teismas tenkino iš dalies, laikė, kad didžiosios dalies bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė jos pačios veiksmai, ir nusprendė, vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, šalims bylinėjimosi išlaidų vienai iš kitos nepriteisti.

1.10. Nurodė, kad ieškovui turi būti grąžinta 233 Eur žyminio mokesčio suma, kuri yra proporcinga jam taikos sutartimi paskirto 13 795,59 Eur turto vertei, o atsakovei grąžintinas 221 Eur žyminis mokestis, atsižvelgiant į 13 081,16 Eur jai paskirto turto (10 726,73 Eur turto ir 2 354,43 Eur kompensacijos) vertę. Teismas iš atsakovės valstybės naudai priteisė 1 584 Eur (1 805 – 221) žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti visa apimtimi, atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas klydo nutraukdamas santuoką tik dėl ieškovo kaltės, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį ir 270 straipsnio 4 dalį, nevertino ieškovo pozicijos ir ją pagrindžiančių įrodymų.

1.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nepasisakė dėl senaties termino taikymo, kuriuo ieškovas gynėsi nuo atsakovės reikalavimo. Atsakovė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė tik 2023 m. rugpjūčio 30 d. patikslintu priešieškiniu, o reikalavimą grindė Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu 2019 m. spalio 8 d. nustatytais ieškovo neteisėtais veiksmais. Senaties terminas atsakovės reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo baigėsi 2022 m. spalio 8 d. Atsakovė senaties termino neprašė atnaujinti, senaties termino atnaujinimo klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, todėl šis klausimas nebegali būti ir apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

1.3. Nurodo, kad priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas pažeidžiant CK 6.250 straipsnio 2 dalį, žalos dydis neatitinka nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei teismų praktikos.

1.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovas teismo posėdžiuose buvo nurodęs, jog bankiniais pavedimais iš viso pervestos 31 800 Eur piniginės lėšos į jo sesers V. B. sąskaitą buvo ne iš bendrų sutuoktinių lėšų. Ieškovas pavedimais 2015 m. gegužės 11 d. (10 000 Eur) ir 2015 m. gruodžio 2 d. (5 000 Eur) grąžino seseriai 2014 m. rugpjūčio 25 d. pasiskolintas lėšas, kurios buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Paskolą ieškovas grąžindavo seseriai tuomet, kai tas lėšas į jo sąskaitą pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas laikytinas paneigusiu turto bendrumo prezumpciją ne tik jo 2015 m. gegužės 11 d. mokėtų 10 000 Eur aspektu, kaip teisingai nusprendė teismas, bet ir 2015 m. gegužės 12 d. 5 000 Eur aspektu, ko nepagrįstai teismas nenustatė.

1.5. Nurodo, kad byloje nekilo ginčo ir šią aplinkybę pripažino atsakovė, kad atsakovė iš savo sąskaitos tretiesiems asmenims yra išmokėjusi 43 916,50 Eur ir išsigryninusi 23 100 Eur, šias lėšas panaudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. Tokia atsakovės pozicija suponuoja išvadą, kad, ieškovui įvykdžius jam tekusią pareigą įrodyti bendro turto panaudojimo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, faktą, atsakovė turėjo pareigą paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytą sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją įrodydama, kad jos banko sąskaitoje buvę pinigai priklausė ne sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o tretiesiems asmenims. Atsakovė tokios jai tekusios pareigos nevykdė, savo pozicijai pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.

1.6. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad iš atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad į atsakovės sąskaitą banke buvo įnešami grynieji pinigai ir pervedami trečiųjų asmenų, nereiškia, kad tie pinigai nepriklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Minėtas teismo argumentas laikytinas ydingu, nepakankamu ir nepagrįstu CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytos sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos paneigimo aspektu.

1.7. Nurodo, kad ieškovas, atsakovės prašymu skolindamas pinigus kinų tautybės asmenims, tuos pinigus laikė bendrąja sutuoktinių nuosavybe, todėl prašė atsakovės tuos pinigus grąžinti į šeimos biudžetą. Atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį pati buvo pripažinusi, kad tai buvo pagalba ir pinigų skolinimas jos draugams kinams (failas 8, puslapis 168, DOK-45292), o 2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje pripažino, kad tas lėšas iš savo draugų kinų yra atgavusi, ir net teigė jas sugrąžinusi ieškovui (posėdžio garso įrašas nuo 01:01:21, nuo 01:15:23). Teismas neturėjo jokio pagrindo ieškovo skolinimo tretiesiems asmenims pagal atsakovės prašymą fakto, jo nekonkretizuodamas, naudoti prieš ieškovo reikalavimą priteisti kompensaciją už atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

1.8. Nurodo, kad ne ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovė tas lėšas yra uždirbusi, o atsakovė turėjo įrodyti, kad tas lėšas gavo būdais, kurie paneigia tų lėšų priskirtinumą sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei. Teismo išvada apie tų lėšų priklausymą tretiesiems asmenims, o ne sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra laikytina nepagrįsta ir neteisėta. Teismas klydo paskirstydamas šalims tekusią įrodinėjimo pareigą, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Tokia atsakovės pasirinkta gynimosi nuo ieškovo reikalavimo pozicija lėmė, kad tų lėšų (ne)panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti klausimas nebuvo ir negalėjo būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

1.9. Teismas pažeidė CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus, kadangi ginčo šalių atžvilgiu taikė dvigubus įrodinėjimo standartus. Ieškovo mokėjimo savo seseriai V. B. 25 000 Eur atveju teismas nustatė ieškovo pareigą paneigti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją ir įrodyti, jog šis mokėjimas ne iš bendrų sutuoktinių lėšų, ir taikė neigiamas tokios pareigos neįvykdymo pasekmes ieškovui. Atsakovės atliktų 43 916,50 Eur sumos mokėjimų už trečiuosius asmenis ir 23 100 Eur sumos išsigryninimo ir jos panaudojimo atveju teismas tokios pareigos atsakovei nenustatė ir netaikė jai neigiamų tokios įrodinėjimo pareigos nevykdymo pasekmių.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo 1 331 Eur advokato išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1. Pažymi, kad skundo argumentai dėl ieškovo kaltės nebuvimo yra nepagrįsti ir vertintini kaip siekis išvengti savo kaltės pripažinimo dėl santuokos iširimo. Teismas teisingai spręsdamas klausimą dėl kaltės įrodymus vertino kompleksiškai. Ieškovo netinkamą elgesį patvirtina baudžiamosios bylos Nr. I-2232-917/2020 duomenys, vaikų apklausos protokolai, 2020 m. sausio 13 d. apklausos protokolas, VPK Žaliakalnio PK apžiūros protokolai, 2019 m. liepos 3 d. garso įrašas. Ieškovas veikė kartu su savo motina prieš atsakovę, abu kūrė planus, kaip su atsakove susidoroti. Ieškovės motinos parodymai vertintini kritiškai, neobjektyvūs, šališki, duoti siekiant padėti sūnui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo.

2.2. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįsti. 3 000 Eur žalos atlyginimo priteisimas yra itin nedidelė kompensacija dėl patirtos neturtinės žalos. Teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai priteisė dalį prašomos neturtinės žalos.

2.3. Nurodo, kad ieškovas siekia nesąžiningai pasisavinti visą turtą ir skunde nurodo tiesos neatitinkančias aplinkybes, nesąžiningai naudojasi savo teisėmis šiame procese. Santuokoje sumokėti pinigai buvo šalių nuosavybė, todėl šis turtas turėjo būti pripažintas jungtine nuosavybe. Taigi susidarė situacija, kai asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas buvo pagerintas ir už jo įgijimą buvo sumokėtos bendros santuokinės lėšos, tai sudarė pagrindą pripažinti dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

2.4. Nurodo, kad ieškovas praturtėjo turto (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbų sąskaita neišmokėdamas jokios kompensacijos. Nors į turtą (duomenys neskelbtini), yra investuota daugiau nei 50 000 Eur santuokinių lėšų, viskas liko ieškovui.

2.5. Nurodo, kad vien 2016 m. ieškovas gavo 81 000 Eur dividendų, kurių dalis ir buvo panaudota išmokant ieškovo seseriai V. B. kompensaciją už dovanotą butą, kitą dalį ieškovas pervedė į savo kitas sąskaitas, pirko vertybinius popierius ir dalį jų pasisavino.

2.6. Nurodo, kad argumentai dėl 33 508,25 Eur priteisimo yra nepagrįsti, nesąžiningi ir prieštaringi. Kitų asmenų piniginių lėšų gryninimas ar jų pervedimas kitiems asmenims negali būti laikomas santuokinio turto mažinimu. Todėl ieškovo nurodomos piniginių lėšų sumos yra ne santuokinis turtas, tokių lėšų nėra, dėl to minėtos sumos negali būti dalijamos šioje byloje ir ieškovo reikalavimai dėl minėtų piniginių lėšų padalijimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

10. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikino teismo sprendimo dalį, pagal kurią atsakovei iš ieškovo priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškovo reikalavimą priteisti 21 958,25 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Konstatavo, kad atsakovės banko sąskaitoje santuokos metu buvusios lėšos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol atsakovė neįrodė priešingai ir nepaneigė šios prezumpcijos. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje sudaro bylos esmę ir įrodinėjimo dalyką. Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui kompensaciją (21 958,25 Eur) iš atsakovės už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. 2025 m. sausio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovė įpareigota pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos banko sąskaitoje santuokos metu buvusių lėšų kilmę, patvirtinančius, kad jos gautos ir išleistos lėšos neatitinka Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytų kriterijų.

13. 2025 m. vasario 25 d. atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus su naujais įrodymais (L. J. banko sąskaitų išrašai, kurių laikotarpis nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 17 d.; F. H.2025 m. vasario 16 d. patvirtinimas dėl 960,00 Eur pervedimo; M. F. (M. F.) 2025 m. vasario 16 d. patvirtinimas dėl 10 900,00 Eur pervedimo; X. L. 2025 m. vasario 15 d. patvirtinimas dėl 500,00 Eur pervedimo; 2025 m. vasario 9 d. X. L. patvirtinimas dėl 2 200,00 Eur pervedimo; S. J. 2025 m. vasario 13 d. patvirtinimas dėl 1 000 Eur pervedimo; R. M. 2025 m. vasario 8 d. patvirtinimas dėl 3 800,00 Eur pervedimo; C. C. (C. C.) 2025 m. vasario 18 d. patvirtinimas dėl 4 587,00 Eur pervedimų; W. L. 2025 m. vasario 19 d. patvirtinimas dėl 1 358,50 Eur pervedimų; D. W. 2025 m. vasario 16 d. patvirtinimas dėl 5 600,00 Eur lėšų; J. L. 2025 m. vasario 19 d. patvirtinimas dėl 7 150,00 Eur lėšų; Y. T. 2025 m. vasario 15 d. patvirtinimas dėl 700,00 Eur). Pažymėjo, kad nesutinka su apelianto reikalavimu dėl 21 958,205 Eur kompensacijos priteisimo, nes tokių pinigų atsakovė niekada neuždirbo, jų neturėjo ir dėl to jokio santuokinio turto nesumažino. Šioms aplinkybėms įrodyti papildomai teikia savo banko sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 17 d., iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad pajamos gautos tik iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutiniškai buvo apie 350 Eur per mėnesį, taip pat iš (duomenys neskelbtini) universiteto, jos vidutiniškai nesiekė 200 Eur, taip pat išmokos iš „Sodros“ ir VMI, jokių kitų pajamų negavo. Paaiškino, jog atsakovės draugai kinai (studentai ir darbininkai), kurių dauguma nemokėjo lietuvių ir anglų kalbų, neturėjo banko sąskaitų Lietuvoje arba nemokėjo atlikti tinkamai pavedimų, jos prašydavo pervesti jų pinigines lėšas nurodytiems asmenims, įvykdyti jų įsipareigojimus tretiesiems asmenims, dėl to ji įdėdavo į savo banko sąskaitą kitų asmenų pinigines lėšas ir jas pervesdavo nurodytiems asmenims. Taip pat kai kurie draugai Kinijoje jos prašydavo nupirkti gintaro produktų, dėl to jai pervesdavo piniginių lėšų arba duodavo grynaisiais pinigais, už kuriuos ji nupirkdavo jiems gintaro produktų. Retais atvejais jos pažįstamiems draugams bei studentams, kurie gyveno ar studijavo Lietuvoje, buvo paskolinusi pinigų, kurie buvo grąžinti, tai buvo daroma su ieškovo žinia ir jo leidimu, dėl to tai negali būti laikoma santuokinio turto sumažinimu.

14. 2025 m. vasario 27 d. ieškovas pateikė atsiliepimą dėl atsakovės pateiktų naujų įrodymų. Pažymėjo, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis ar kitoks „lėšų uždirbimas“ yra tik viena iš pajamų, priskirtinų sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei, rūšių, todėl pagrindo lėšas priskirti uždirbtosioms nebuvimas savaime neeliminuoja galimybės tas lėšas priskirti sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei kitu pagrindu. Atsakovės pateikti fizinių asmenų rašytiniai paaiškinimai negali būti priskirti jokiai CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytai įrodinėjimo priemonei, todėl mano, kad teismas jais negali remtis kaip įrodymais. Be to, kai kurių asmenų paaiškinimų turinys yra dviprasmiškas ir visiškai neaiškus dėl to, kas kam ir už ką mokėjo pinigus, taip pat kitų paaiškinimų turinys neatitinka atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių arba prieštarauja byloje esančių mokėjimo nurodymų turiniui. Ieškovas niekada teismo proceso metu nepripažino atsakovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė tretiesiems asmenims mokėjo pinigus su ieškovo žinia ir jo leidimu, ieškovas apie atsakovės atliktus mokėjimus tretiesiems asmenims sužinojo tik prasidėjus teisminiam ginčui, kai atsakovė turėjo pateikti teismui savo banko sąskaitos išrašus.

Dėl kompensacijos ieškovui už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, ieškovui įvykdžius jam tekusią pareigą įrodyti bendro turto panaudojimo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, faktą, atsakovė turėjo pareigą paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytą sutuoktinio turto bendrumo prezumpciją.

16. Ieškovas reikalavimą dėl 33 508,25 Eur (43 9146,50 Eur (atlikti pavedimai iš sąskaitos) + 23 100 Eur (išgryninti iš sąskaitos) / 2) kompensacijos priteisimo kildino iš CK 3.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sutuoktinio pareigos kitam sutuoktiniui kompensuoti už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

17. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta kiekvieno sutuoktinio pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

18. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo vieno sutuoktinio veiksmais kito sąskaita atvejus ir iš to kylančius teisinius padarinius taip pat reglamentuoja CK 3.115 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 3 dalis. Aptariamose CK teisės normose reglamentuojama, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), t. y. nagrinėjamoje byloje ieškovas, teigdamas, kad atsakovė be jo sutikimo panaudojo dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto (lėšų) ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog turtas atsakovės panaudotas be jo sutikimo ir tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, vykdymui.

20. Aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Visų pirma, ji reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turto pripažinimo jų bendrąja jungtine nuosavybe prezumpcija yra nuginčijama, tačiau ją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 21 punktas).

21. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo lėšos, atsakovės iš banko sąskaitos panaudotos tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, priklausė ne jai ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o tretiesiems asmenims ir buvo panaudotos jų interesais (įvykdant jų prievoles). Šią išvadą motyvavo tuo, kad atsakovė byloje nuosekliai įrodinėjo, jog į jos sąskaitą buvo įneštos tretiesiems asmenims priklausančios lėšos ir šios lėšos buvo panaudotos (pervedamos ar būdavo panaudojamos iš sąskaitos išgrynintos lėšos) šių trečiųjų asmenų naudai arba jiems grąžintos.

22. Iš į bylą pateiktų atsakovės sąskaitų išrašų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 43 916,50 Eur (atlikti pavedimai iš sąskaitos) panaudota ne bendriems šeimos, o trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Teismas sprendime detaliai išvardijo visus atsakovės atliktus pavedimus, tačiau apie atsakovės gautas lėšas glaustai nurodė, kad atsakovė į banko sąskaitą nuolatos įnešdavo skirtingo dydžio sumas, taip pat įvairaus dydžio sumas gaudavo ir iš trečiųjų asmenų. Įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad ji į savo sąskaitą įnešė trečiųjų asmenų lėšas ir jas mokėjimo nurodymais pervedė į kitų asmenų sąskaitas.

23. Kaip jau konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi, atsakovės banko sąskaitoje santuokos metu buvusios lėšos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol atsakovė neįrodė priešingai ir nepaneigė šios prezumpcijos. Taigi, atsakovė, siekdama paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jos gautos ir išleistos lėšos neatitinka CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytų kriterijų. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje sudaro bylos esmę ir įrodinėjimo dalyką.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl atsakovės išsigrynintų lėšų (23 100,00 Eur) pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra įrodymų, jog šios lėšos buvo panaudotos ne šeimos interesams tenkinti, apeliacinės instancijos teismas dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepasisakė, o ieškovas kasaciniame skunde dėl šios teismų procesinių sprendimų dalies teisėtumo argumentų nepateikė, todėl kasacinis teismas dėl šios sprendimo dalies teisėtumo nesprendė ir apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti grąžino tik bylos reikalavimą dėl 21 958,25 Eur kompensacijos priteisimo (43 916,50 Eur / 2).

25. Atsakovė po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi pateikto išaiškinimo, siekdama įrodyti laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. išleistų (pavedimais atliktų) lėšų kilmę, pateikė savo sąskaitos išrašus ir trečiųjų asmenų paaiškinimus – L. J. banko sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 17 d.; F. H. 2025 m. vasario 16 d. patvirtinimą dėl 960,00 Eur pervedimo; M. F. 2025 m. vasario 16 d. patvirtinimą dėl 10 900,00 Eur pervedimo; X. L. 2025 m. vasario 15 d. patvirtinimą dėl 500,00 Eur pervedimo; 2025 m. vasario 9 d. X. L. patvirtinimą dėl 2 200,00 Eur pervedimo; S. J. 2025 m. vasario 13 d. patvirtinimą dėl 1 000 Eur pervedimo; R. M. 2025 m. vasario 8 d. patvirtinimą dėl 3 800,00 Eur pervedimo; C. C. 2025 m. vasario 18 d. patvirtinimą dėl 4 587,00 Eur pervedimų; W. L. 2025 m. vasario 19 d. patvirtinimą dėl 1 358,50 Eur pervedimų; D. W. 2025 m. vasario 16 d. patvirtinimą dėl 5 600,00 Eur lėšų; J. L. 2025 m. vasario 19 d. patvirtinimą dėl 7 150,00 Eur lėšų; Y. T. 2025 m. vasario 15 d. patvirtinimą dėl 700,00 Eur. Atsakovė byloje įrodinėja, jog į jos sąskaitą buvo įneštos tretiesiems asmenims priklausančios lėšos, jos buvo panaudotos (pervedamos ar būdavo panaudojamos iš sąskaitos išgrynintos lėšos) šių trečiųjų asmenų interesams arba jiems sugrąžintos atgal.

26. Remiantis atsakovės pateiktais sąskaitų išrašais matyti, kad atsakovės pajamas sudarė – atlyginimas, pervedamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2016 m. spalio 4 d. – 420,35 Eur, 2016 m. lapkričio 7 d. – 349,45 Eur, 2016 m. gruodžio 2 d. – 130,00 Eur, 2016 m. gruodžio 20 d. – 1 233,08 Eur, 2017 m. sausio 4 d. – 277,33 Eur, 2017 m. vasario 6 d. – 171,29 Eur, 2017 m. kovo 6 d. – 182,00 Eur, 2017 m. balandžio 5 d. – 126,72 Eur, 2017 m. gegužės 4 d. – 310,36 Eur, 2017 m. birželio 6 d. – 262,06 Eur, 2017 m. liepos 5 d. – 345,80 Eur, 2017 m. rugpjūčio 7 d. – 345,80 Eur, 2017 m. rugsėjo 7 d. – 227,50 Eur, 2017 m. spalio 4 d. – 227,50 Eur, 2017 m. lapkričio 3 d. – 199,54 Eur, 2017 m. gruodžio 2 d. – 108,34 Eur, 2018 m. sausio 3 d. – 215,52 Eur, 2018 m. vasario 7 d. – 227,50 Eur, 2018 m. kovo 7 d. – 227,50 Eur, 2018 m. balandžio 6 d. – 227,50 Eur, 2018 m. gegužės 8 d. – 217,67 Eur, 2018 m. birželio 6 d. – 236,77 Eur, 2018 m. liepos 3 d. – 304,40 Eur, 2018 m. rugpjūčio 6 d. – 357,19 Eur, 2018 m. rugsėjo 3 d. – 347,19 Eur, 2018 m. spalio 3 d. – 361,00 Eur, 2018 m. lapkričio 6 d. – 361,00 Eur, 2018 m. gruodžio 5 d. – 361,00 Eur, 2019 m. sausio 4 d. – 258,61 Eur, 2019 m. vasario 5 d. – 318,04 Eur, 2019 m. kovo 7 d. – 244,67 Eur, 2019 m. balandžio 8 d. – 395,77 Eur, 2019 m. balandžio 11 d. – 18,47 Eur, 2019 m. gegužės 2 d. – 397,76 Eur, 2019 m. birželio 6 d. – 416,43 Eur, 2019 m. birželio 11 d. – 113,78 Eur), darbo užmokestis iš (duomenys neskelbtini) universiteto (2016 m. spalio 11 d. – 61,63 Eur, 2016 m. spalio 19 d. – 137,01 Eur, 2017 m. vasario 23 d. – 30,00 Eur, 2017 m. kovo 8 d. – 45,54 Eur, 2017 m. kovo 23 d. – 30,00 Eur, 2017 m. balandžio 7 d. – 19,46 Eur, 2017 m. balandžio 24 d. – 20,00 Eur, 2017 m. gegužės 8 d. – 49,25 Eur, 2017 m. gegužės 23 d. – 30,00 Eur, 2017 m. birželio 8 d. - 36,63 Eur, 2017 m. birželio 23 d. – 30,00 Eur, 2017 m. birželio 27 d. – 89,71 Eur, 2017 m. spalio 9 d. – 94,43 Eur, 2017 m. lapkričio 8 d. – 82,79 Eur, 2017 m. gruodžio 8 d. – 49,11 Eur, 2017 m. gruodžio 28 d. – 90,49 Eur, 2018 m. sausio 31 d. – 170,43 Eur), VSDFV išmokos (2017 m. balandžio 13 d. – 326,94 Eur, 2017 m. lapkričio 2 d. – 34,58 Eur, 2017 m. gruodžio 7 d. – 198,87 Eur, 2018 m. liepos 12 d. – 37,30 Eur, 2018 m. rugpjūčio 16 d. – 11,85 Eur, 2019 m. sausio 10 d. – 58,17 Eur, 2019 m. kovo 14 d. – 154,05 Eur, 2017 m. liepos 19 d. – 147,29 Eur, 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 339,91 Eur, 2019 m. rugsėjo 20 d. – 339,91 Eur), gyventojų pajamų mokestis iš VMI (2017 m. gegužės 16 d. – 192,00 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimas (2017 m. spalio 10 d. – 57,90 Eur). Taigi ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., t. y. beveik per trejus metus, ieškovė gavo tik 13 262,64 Eur pajamų iš darbo užmokesčio ir kitų išmokų, kurios neginčijamai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat, remiantis banko sąskaitų išrašais, matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovė iš ieškovo pavedimais šeimos poreikiams tenkinti gavo 11 015,00 Eur. Taigi, matyti, kad atsakovės pajamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti sudarė 24 277,64 Eur, tuo tarpu įvertinus atsakovės išlaidas, matyti, kad atsakovė parduotuvėse, vaistinėse, kavinėse ir kt. prekybos vietose bei įstaigose bendriems šeimos poreikiams ginčo laikotarpiu išleido 19 752,76 Eur, taip pat pavedimais ieškovui šeimos poreikiams tenkinti pervedė 5 600,00 Eur, taigi iš viso jos išlaidas sudarė 25 352,76 Eur. Toks atsakovės pajamų ir išlaidų balansas beveik trejų metų laikotarpiu vertintinas kaip objektyvus ir pagrįstas, kadangi optimaliai atitinka gautų ir išleistų lėšų santykį.

27. Įvertinus atsakovės sąskaitos išrašą matyti, kad atsakovė grynaisiais pinigais į savo sąskaitą įsinešė 53 350 Eur, taip pat iš trečiųjų asmenų pavedimais gavo 14 160,00 Eur, atsakovė įrodinėja, kad šie pinigai (67 510 Eur) nėra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kadangi nėra jos uždirbtos ar kitaip gautos pajamos, o buvo perduoti jai trečiųjų asmenų, kad padėtų dažniausiai savo tautiečiams įvykdant už juos jų prievoles, sumokėti įmokas už studijas, pragyvenimą, bilietus ir pan., taip pat padedant Lietuvoje įsigyti gintaro, retais atvejais paskolinant lėšas.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek byloje pateiktus duomenis, tiek atsakovės gautas pajamas – atlyginimą ir išmokas, tiek turėtas išlaidas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, atsakovės pajamų ir išlaidų santykį ginčo laikotarpiu bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, sutinka su atsakovės argumentais, kad šios lėšos negali būti vertinamos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi šią prezumpciją paneigia ne tik tai, kad remiantis įrodymų visuma tokios didelės lėšų sumos atsakovė niekaip negalėjo uždirbti ar iš kitos veiklos gauti pati, bet taip pat ir pateikti trečiųjų šalių paaiškinimai, kurie patvirtina, jog tokie susitarimai su atsakove vyko, pagalba buvo suteikiama, pinigai perduodami, gautomis lėšomis įvykdomos trečiųjų asmenų prievolės, perkamas gintaras, o nepavykus jo įsigyti, lėšos grąžinamos atgal.

29. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės pozicija, jokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė, paaiškinimų, iš kur ir kokiu kitu pagrindu atsakovė galėjo gauti 67 510,00 Eur, nors jos pajamas per beveik trejus metus sudarė tik 13 262,64 Eur, nepateikė, tik deklaratyviai nurodo, jog pateikti trečiųjų asmenų paaiškinimai negali būti vertinami kaip leistini įrodymai, o tretieji asmenys privalėjo būti šaukiami kaip liudytojai. Taigi apeliantas nurodo, kad atsakovės pateikti trečiųjų asmenų paaiškinimai apie gautų lėšų kilmę neatitinka įrodymų leistinumo ir patikimumo reikalavimų, nors jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė, kaip ir nepateikė jokių įrodymų, kurie prieštarautų atsakovės pateiktiems trečiųjų asmenų paaiškinimams.

30. Teisėjų kolegija tokius deklaratyvius apelianto argumentus dėl pateiktų įrodymų neatitikties įrodymų leistinumo ir patikimumo reikalavimams atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

31. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

32. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).

33. Kasacinis teismas, atskleisdamas įrodymams keliamų reikalavimų turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas). Taigi, įrodymų leistinumas siejamas su įrodymų procesine forma (išimtys – CPK 177 straipsnio 4 ir 5 dalys), o ne su turiniu (šį apibūdina sąsajumo kriterijus).

34. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti trečiųjų asmenų paaiškinimai atitinka įrodymų leistinumo ir sąsajumo kriterijus ir laikytini tinkamais įrodymais.

35. Apeliantas nurodo, kad atsakovė iš savo sąskaitoje buvusių pinigų be jo sutikimo ir žinios tretiesiems asmenims pervedė 43 916,50 Eur, t. y. 2016-10-26 atsakovė į H. W. sąskaitą banke pervedė 1 000 Eur kaip pinigų grąžinimą; 2016-11-24 atsakovė į H. W. sąskaitą banke pervedė 1 000 Eur kaip pinigų grąžinimą; 2017-10-06 atsakovė į F. H. sąskaitą banke pervedė 1 050 Eur kaip pinigų grąžinimą; 2017-10-30 atsakovė į B. X. (B. X.) sąskaitą banke pervedė 635 Eur kaip pinigų grąžinimą; 2017-12-01 atsakovė į F. H. sąskaitą banke pervedė 960 Eur kaip pinigų grąžinimą; 2017-12-02 atsakovė į S. X. sąskaitą banke pervedė 500 Eur kaip pinigų grąžinimą; 2017-12-04 atsakovė į X. L. sąskaitą banke pervedė 100 Eur už traukinio bilietus; 2017-12-06 atsakovė į C. C. sąskaitą banke pervedė 947 Eur kaip paskolą; 2017-12-15 atsakovė į J. L. sąskaitą banke pervedė 125 Eur kaip paskolą; 2017-12-17 atsakovė į (duomenys neskelbtini) universiteto sąskaitą banke pervedė 90 Eur kaip G. apgyvendinimo mokestį; 2017-12-17 atsakovė į (duomenys neskelbtini) universiteto sąskaitą banke pervedė 90 Eur kaip X. P. apgyvendinimo mokestį; 2017-12-19 atsakovė į B. X. sąskaitą banke pervedė 245 Eur kaip paskolą; 2017-12-27 atsakovė į W. D. sąskaitą banke pervedė 104 Eur kaip paskolą; 2017-12-27 atsakovė į J. L. sąskaitą banke pervedė 339 Eur kaip paskolą; 2018-01-09 atsakovė į J. L. sąskaitą banke pervedė 200 Eur kaip paskolą; 2018-01-15 atsakovė į J. L. sąskaitą banke pervedė 300 Eur kaip pinigų grąžinimą; 2018-01-15 atsakovė į J. L. sąskaitą banke pervedė 100 Eur kaip paskolą; 2018-01-24 atsakovė į B. X. sąskaitą banke pervedė 500 Eur kaip paskolą; 2018-01-30 atsakovė į X. L. sąskaitą banke pervedė 1 100 Eur kaip pinigų grąžinimą; 2018-01-31 atsakovė į X. L. sąskaitą banke pervedė 1100 Eur kaip paskolą; 2018-02-01 atsakovė į C. C. sąskaitą banke pervedė 200 Eur kaip paskolą; 2018-02-12 atsakovė į J. L. sąskaitą banke pervedė 262 Eur kaip paskolą; 2018-02-13 atsakovė į S. J. sąskaitą banke pervedė 500 Eur kaip už pagalbą įsigyjant bilietus; 2018-02-18 atsakovė į B. X. sąskaitą banke pervedė 120 Eur kaip paskolą; 2018-02-22 atsakovė į J. L. sąskaitą banke pervedė 417 Eur kaip paskolą; 2018-02-22 atsakovė į S. J. sąskaitą banke pervedė 500 Eur už pagalbą įsigyjant bilietus; 2018-02-27 atsakovė į C. C. sąskaitą banke pervedė 500 Eur kaip paskolą; 2018-03-02 atsakovė į B. X. sąskaitą banke pervedė 900 Eur kaip pinigų grąžinimą; 2018-03-05 atsakovė į X. L. sąskaitą banke pervedė 400 Eur už bilieto pirkimą; 2018-03-07 atsakovė į C. C. sąskaitą banke pervedė 1 000 Eur nenurodydama jokios mokėjimo paskirties; 2018-03-16 atsakovė į B. S. sąskaitą banke pervedė 1 098,50 Eur kaip pinigų grąžinimą; 2018-03-20 atsakovė į S. X. sąskaitą banke pervedė 500 Eur kaip pinigų grąžinimą už apsipirkimą; 2018-03-26 atsakovė į W. C. sąskaitą banke pervedė 100 Eur kaip studijų mokestį; 2018-04-03 atsakovė į B. X. sąskaitą banke pervedė 1 000 Eur kaip studijų mokestį; 2018-04-16 atsakovė į W. D. sąskaitą banke pervedė 100 Eur kaip kursų mokestį; 2018-04-29 atsakovė į C. C. sąskaitą banke pervedė 940 Eur kaip studijų mokestį; 2018-05-09 atsakovė į C. C. sąskaitą banke pervedė 200 Eur kaip studijų mokestį; 2018-06-05 atsakovė į J. L. sąskaitą banke pervedė 260 Eur kaip studijų mokestį; 2018-06-05 atsakovė į W. D. sąskaitą banke pervedė 146 Eur kaip kursų mokestį; 2018-06-06 atsakovė į C. C. sąskaitą banke pervedė 300 Eur kaip studijų mokestį; 2018-07-10 atsakovė į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos sąskaitą banke pervedė 1 051,50 Eur kaip W. D. studijų mokestį; 2018-07-11 atsakovė į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos sąskaitą banke pervedė 2 000,00 Eur kaip W. D. studijų mokestį; 2018-07-17 atsakovė į R. M. sąskaitą banke pervedė 2 000 Eur kaip studijų mokestį, 2018-07-18 atsakovė į R. M. sąskaitą banke pervedė 1 800 Eur kaip studijų mokestį; 2018-08-23 atsakovė į W. D. sąskaitą banke pervedė 1 000 Eur kaip studijų mokestį; 2018-08-24 atsakovė į W. D. sąskaitą banke pervedė 1 000 Eur kaip studijų mokestį; 2018-09-06 atsakovė į C. C. sąskaitą banke pervedė 500 Eur kaip bendrabučio mokestį; 2018-10-29 atsakovė į R. M. sąskaitą banke pervedė 300 Eur kaip studijų mokestį; 2018-11-19 atsakovė į F. L. sąskaitą banke pervedė 300 Eur kaip studijų mokestį; 2018-12-06 atsakovė į Z. L. sąskaitą banke pervedė 300 Eur kaip studijų mokestį; 2018-12-13 atsakovė į F. L. sąskaitą banke pervedė 200 Eur kaip studijų mokestį; 2018-12-21 atsakovė į (duomenys neskelbtini) universiteto sąskaitą banke pervedė 1 028,50 Eur už W. Y.; 2019-01-04 atsakovė į F. L. sąskaitą banke pervedė 1 500 Eur kaip studijų mokestį; 2019-01-24 atsakovė į F. L. sąskaitą banke pervedė 500 Eur kaip pragyvenimo mokestį; 2019-02-14 atsakovė į Z. L. sąskaitą banke pervedė 2 000 Eur kaip studijų mokestį; 2019-02-20 atsakovė į F. L. sąskaitą banke pervedė 300 Eur kaip pragyvenimo mokestį; 2019-02-22 atsakovė į (duomenys neskelbtini) akademijos sąskaitą banke pervedė 3 051,50 Eur kaip W. D. studijų mokestį; 2019-02-22 atsakovė į W. D. sąskaitą banke pervedė 1 248 Eur kaip pragyvenimo mokestį; 2019-03-28 atsakovė į X. R. sąskaitą banke pervedė 500 Eur kaip studijų mokestį; 2019-03-28 atsakovė į W. C. sąskaitą banke pervedė 300 Eur kaip studijų mokestį; 2019-04-02 atsakovė į (duomenys neskelbtini) universiteto sąskaitą banke pervedė 1 358,50 Eur kaip Q. C. studijų ir apgyvendinimo mokestį; 2019-04-13 atsakovė į W. C. sąskaitą banke pervedė 550 Eur kaip pragyvenimo mokestį; 2019-04-19 atsakovė į L. X. sąskaitą banke pervedė 1 000 Eur kaip pragyvenimo mokestį.

36. Nagrinėjamu atveju, remiantis atsakovės byloje pateiktu sąskaitos išrašu, nustatyta, kad 2016 m. spalio 20 d. atsakovė į savo sąskaitą grynaisiais pinigais įnešė 2 000,00 Eur, o jau 2016 m. spalio 26 d. (1 000,00 Eur) ir 2016 m. lapkričio 24 d. (1 000,00 Eur) pavedimais šie pinigai pervesti H. W.. Kaip paaiškino atsakovė, šiuos pinigus jai grynaisiais perdavė H. W., paprašiusi nupirkti gintaro produkcijos. Kadangi atsakovė tuo metu nesugebėjo rasti tinkamo gintaro, grąžino pinigus H. W.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog abiejų pavedimų paskirtyje nurodyta, jog tai pinigų grąžinimas. Apeliantas jokių duomenų, iš kur ir kokiu pagrindu buvo gauti 2 000,00 Eur, kuriuos atsakovė įnešė į savo sąskaitą, o vėliau dviem pavedimais grąžino H. W., nepateikė.

37. Nustatyta, kad atsakovė 2017 m. spalio 6 d. į F. H. sąskaitą pervedė 1 050,00 Eur, paskirtyje nurodydama, jog tai pinigų grąžinimas. Atsakovė paaiškino, jog tai buvo skolos grąžinimas F. H., nes jis grįždamas į Lietuvą iš Kinijos nupirko atsakovei telefoną, maisto papildų ir kitų produktų pagal jos prašymą. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovė į savo sąskaitą grynaisiais pinigais įnešė 3 750,00 Eur, tą pačią dieną (2017 m. gruodžio 1 d.) atsakovė į F. H. sąskaitą pervedė 960,00 Eur, paskirtyje nurodydama, jog tai pinigų grąžinimas. Atsakovė paaiškino, jog grąžino draugui pinigus, kuriuos jis jai buvo perdavęs grynaisiais, paprašydamas nupirkti gintaro produkcijos. Kadangi atsakovė nerado tinkamo gintaro, pinigus grąžino. Šias aplinkybes dėl pinigų paskolinimo ir grąžinimo bei gintaro pirkimo patvirtina ir 2025 m. vasario 16 d. trečiojo asmens F. H. paaiškinimai. Apeliantas jokių duomenų, iš kur ir kokiu pagrindu buvo gauti 3 750,00 Eur, kuriuos atsakovė įnešė į savo sąskaitą ir tą pačią dieną dalį iš jų grąžino F. H., nepateikė. Atsakovė paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 1 d. į sąskaitą grynaisiais pinigais įnešė savo tėvų jai skirtas lėšas, kurias grynaisiais jai perdavė trečiasis asmuo M. F., kuris dažnai keliauja iš Kinijos į Lietuvą. Atsakovė nurodo, kad Lietuvoje gyvena jau daug metų, moka anglų ir kasdieninę lietuvių kalbą, o kinų visuomenėje yra įprasta padėti savo tautiečiams, todėl savanoriauja ir padeda atvykusiems kinų studentams ir draugams, gyvenantiems Lietuvoje, todėl 2017 m. gruodžio 4 d. X. L. pervedė 100,00 Eur už traukinio bilietus; 2017 m. gruodžio 6 d. C. C. pervedė 947,00 Eur kaip paskolą; 2017 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) universitetui pervedė 90,00 Eur kaip G. H. apgyvendinimo mokestį; 2017 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) universitetui pervedė 90,00 Eur kaip X. P. apgyvendinimo mokestį. 2018 m. kovo 5 d. atsakovė į X. L. sąskaitą banke pervedė 400,00 Eur už bilieto pirkimą. Atsakovė paaiškino, kad šios paskolintos lėšos buvo grąžintos jai grynaisiais pinigais. Aplinkybę dėl 500,00 Eur paskolinimo kelionei patvirtina ir 2025 m. vasario 15 d. X. L. paaiškinimai.

38. Nustatyta, kad atsakovė 2017 m. spalio 30 d. į B. X. sąskaitą pervedė 635,00 Eur paskirtyje nurodydama, jog tai pinigų grąžinimas. Atsakovė paaiškino, jog B. X. pinigus jai perdavė grynaisiais, paprašydamas nupirkti gintaro produkcijos, kadangi atsakovė nerado tinkamo gintaro, pinigus grąžino.

39. Nustatyta, kad trečiasis asmuo M. F. 2017 m. kovo 20 d. atsakovei pervedė – 60 Eur, 2017 m. kovo 29 d.– 540 Eur, 2017 m. spalio 30 d.– 1 000,00 Eur, 2017 m. gruodžio 5 d. – 2 000,00 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. – 1 500,00 Eur, 2018 m. sausio 10 d. – 2 000,00 Eur, 2018 m. sausio 30 d. – 3 000,00 Eur, 2018 m. vasario 26 d. – 700,00 Eur, iš viso 10 800,00 Eur. Atsakovė paaiškino, kad trečiasis asmuo M. F. paprašė nupirkti jam gintaro produkcijos, todėl iš šios sumos atsakovė išgrynino 7 700,00 Eur (tai patvirtina bankinės operacijos: 2017 m. gruodžio 1 d. – 800,00 Eur, 2017 m. gruodžio 21 d. – 800 Eur, 2017 m. gruodžio 28 d. – 800 Eur ir 2017 m. gruodžio 29 d. – 800 Eur, 2018 m. sausio 15 d. – 800,00 Eur, 2018 m. sausio 18 d. – 800,00 Eur, 2018 m. sausio 24 d. – 500,00 Eur, 2018 m. sausio 31 d. – 800,00 Eur, 2018 m. vasario 7 d. – 800,00 Eur, 2018 m. vasario 8 d. – 800,00 Eur) ir nupirko trečiajam asmeniui M. F. gintaro. Atsakovė paaiškino, kad likusią sumą ji pervedė savo draugams, kurie gyvena Lietuvoje: 2017 m. gruodžio 2 d. S. X. – 500,00 Eur kaip pinigų grąžinimą, 2017 m. gruodžio 15 d. J. L. – 125,00 Eur kaip paskolą, 2017 m. gruodžio 19 d. B. X. – 245,00 Eur kaip paskolą, 2017 m. gruodžio 27 d. J. L. – 339,00 Eur kaip paskolą, 2017 m. gruodžio 27 d. W. D. – 104 Eur kaip paskolą, 2018 m. sausio 9 d. J. L. – 200,00 Eur kaip paskolą, 2018 m. sausio 15 d. J. L. – 300,00 Eur kaip pinigų grąžinimą, 2018 m. sausio 15 d. J. L. – 100,00 Eur kaip paskolą, 2018 m. sausio 24 d. B. X. – 500,00 Eur, 2018 m. vasario 1 d. C. C. – 200,00 Eur, ir nurodo, kad už šias lėšas taip pat buvo nupirkta gintaro trečiajam asmeniui M. F.. Aplinkybes, kad trečiasis asmuo M. F. ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. iki 2019 m.) yra iš viso atsakovei pervedęs 10 800,00 Eur (paaiškinime nurodoma – 10 900,00 Eur) prašydamas nupirkti jam gintaro ir mainais į tai paskolindavęs jai ir jos draugams pinigų, patvirtina ir 2025 m. vasario 16 d. trečiojo asmens M. F. paaiškinimai. Apeliantas jokių duomenų, kokiu kitu galimu pagrindu ir tikslu buvo gauti 10 800,00 Eur iš trečiojo asmens M. F., nepateikė.

40. Nustatyta, kad atsakovė 2018 m. sausio 30 d. ir 31 d. į trečiojo asmens X. L. sąskaitą pervedė 2 200,00 Eur kaip pinigų grąžinimą. Atsakovė paaiškino, kad 2016 metais iš draugės X. L. pasiskolino 2 200,00 Eur grynaisiais pinigais kelionei į Kiniją, kuri vyko nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. birželio 8 d., visą skolą grąžino 2018 m. sausio 30 d. ir 31 d. Šias aplinkybes dėl 2 200,00 Eur paskolinimo kelionei ir grąžinimo patvirtina ir 2025 m. vasario 9 d. X. L. paaiškinimai.

41. Nustatyta, kad atsakovė 2018 m. vasario 13 d. ir 2018 m. vasario 22 d. S. J. pervedė 1 000,00 Eur kaip „už pagalbą įsigyjant bilietus“. Atsakovė paaiškino, kad jos draugas S. J., gyvenantis Kinijoje, 2018 m. pradžioje kreipėsi pagalbos į ją, prašydamas tėvams nupirkti lėktuvo bilietus į Kiniją. Tuo tikslu S. J. tėvai jai perdavė 1 000,00 Eur grynaisiais pinigais, kurie 2018 m. vasario 22 d. buvo įnešti į atsakovės sąskaitą (šias aplinkybes patvirtina atsakovės sąskaitos išrašas). Nurodo, jog, pasikeitus aplinkybėms, atsakovės pagalba reikalinga nebebuvo, todėl S. J. lėšos buvo grąžintos. Šias aplinkybes dėl 1 000,00 Eur grąžinimo patvirtina ir 2025 m. vasario 13 d. S. J. paaiškinimai. Apeliantas jokių duomenų, iš kur ir kokiu pagrindu buvo gauti 1 000,00 Eur, kuriuos atsakovė 2018 m. vasario 22 d. įnešė į savo sąskaitą, o vėliau dviem pavedimais grąžino S. J., nepateikė.

42. Nustatyta, kad atsakovė atliko pavedimus trečiajam asmeniui C. C. 2017 m. gruodžio 6 d. – 947,00 Eur, 2018 m. vasario 1 d. – 200,00 Eur, 2018 m. vasario 27 d. – 500,00 Eur, 2018 m. kovo 7 d. – 1 000,00 Eur, 2018 m. balandžio 29 d. – 940,00 Eur, 2018 m. gegužės 9 d. – 200,00 Eur, 2018 m. birželio 6 d. – 300,00 Eur, 2018 m. rugsėjo 6 d. – 500,00 Eur. Remiantis 2025 m. vasario 18 d. C. C. paaiškinimu, nustatyta, kad trečiasis asmuo C. C. atsakovei buvo paskolinęs iš viso 4 587,00 Eur tiek gintaro produkcijai įsigyti, tiek kelionės Kinijoje metu reikalingoms atsakovės išlaidoms. Nurodo, kad visa skola yra grąžinta. Apeliantas jokių įrodymų, paneigiančių pateiktus duomenis, nepateikė.

43. Nustatyta, kad 2018 m. vasario 7 d. Y. Z. pervedė atsakovei 2 000,00 Eur, nurodydamas, jog tai sąskaitos papildymas. Atsakovė atliko pavedimus: 2018 m. vasario 12 d. J. L. – 262,00 Eur, 2018 m. vasario 18 d. B. X. – 120 Eur, 2018 m. vasario 22 d. J. L. – 417,00 Eur ir 2018 m. kovo 2 d. B. X. – 900 Eur. Atsakovė paaiškino, jog Y. Z. jos paprašė nupirkti gintaro, todėl tuo tikslu atsakovė atliko pavedimus savo draugams prašydama jų nupirkti gintaro. Apeliantas jokių įrodymų, paneigiančių pateiktus duomenis, nepateikė, jokių duomenų, kokiu pagrindu ir tikslu buvo gauti 2 000,00 Eur iš trečiojo asmens Y. Z., nepateikė.

44. Nustatyta, kad 2018 m. kovo 16 d. atsakovė į savo sąskaitą įnešė 1 150,00 Eur, tą pačią dieną (2018 m. kovo 16 d.) atsakovė atliko pavedimą B. S. – 1 098,50 Eur, nurodydama, kad tai pinigų grąžinimas. Apeliantas jokių duomenų, iš kur ir kokiu pagrindu buvo gauti 1 150,00 Eur, kuriuos atsakovė 2018 m. kovo 16 d. įnešė į savo sąskaitą, nepateikė.

45. Nustatyta, kad 2018 m. balandžio 3 d. atsakovė į savo sąskaitą įnešė 1 470,00 Eur, tą pačią dieną (2018 m. balandžio 3 d.) atsakovė atliko pavedimą B. X. – 1 000,00 Eur, nurodydama, kad tai studijų mokestis nuo jo tėvų, taip pat 2018 m. kovo 20 d. atsakovė atliko pavedimą S. X. – 500 Eur kaip „pinigų grąžinimą už apsipirkimą“, 2018 m. kovo 26 d. W.C. – 100,00 Eur, nurodydama, kad tai studijų mokestis, ir 2018 m. balandžio 16 d. W. D. – 100,00 Eur, nurodydama, kad tai mokestis už mokslą. Apeliantas jokių duomenų, iš kur ir kokiu pagrindu buvo gauti 1 470,00 Eur, kuriuos atsakovė 2019 m. vasario 22 d. įnešė į savo sąskaitą, nepateikė.

46. Nustatyta, kad 2018 m. liepos 17 d. atsakovė į savo sąskaitą įnešė 900,00 Eur, 2018 m. liepos 18 d. – 2 000,00 Eur, 2018 m. liepos 25 d. – 1 500,00 Eur. 2018 m. liepos 17 d. ir 18 d. atliko pavedimus R. M., bendros 3 800,00 Eur sumos, kaip studijų mokestį. Atsakovė paaiškino, kad R. M. yra anglų kalbos mokytojas Kinijoje. Jam buvo sumokėta už Lietuvoje gyvenančio kino M. F. dukters, kuri gyvena Kinijoje, anglų kalbos pamokas, suteiktas Kinijoje. Grynieji pinigai, įnešti į atsakovės sąskaitą, yra M. F. lėšos. Aplinkybes, dėl pinigų pervedimo 2018 m. liepos 17 d. ir 18 d. patvirtina ir 2025 m. vasario 8 d. trečiojo asmens R. M. paaiškinimai. Apeliantas jokių duomenų, iš kur ir kokiu pagrindu buvo gauti 4 400,00 Eur, kuriuos atsakovė 2018 m. liepos 17, 18 ir 25 d. įnešė į savo sąskaitą, nepateikė.

47. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė į savo sąskaitą įnešė 700,00 Eur, tą pačią dieną (2018 m. rugpjūčio 23 d.) atsakovė atliko pavedimą W. D. – 1 000,00 Eur, nurodydama, kad tai studijų mokestis, taip pat 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliko dar vieną pavedimą W. D. – 1 000,00 Eur, nurodydama, kad tai studijų mokestis. 2018 m. rugsėjo 1 d. atsakovė į savo sąskaitą įnešė 50,00 Eur, 2018 m. rugsėjo 5 d. – 160,00 Eur, 2018 m. rugsėjo 6 d. – 130,00 Eur, 2018 m. rugsėjo 8 d. – 130,00 Eur, 2018 m. rugsėjo 25 d. – 1 000,00 Eur. Apeliantas jokių duomenų, iš kur ir kokiu pagrindu buvo gauti 2 170,00 Eur, kuriuos atsakovė įnešė į savo sąskaitą, nepateikė.

48. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 17 d. atsakovė į savo sąskaitą įnešė 90,00 Eur, 2018 m. spalio 29 d. – 700,00 Eur, 2018 m. lapkričio 3 d. – 1 000,00 Eur. 2018 m. spalio 29 d. atsakovė atliko pavedimą R. M. – 300 Eur kaip studijų mokestį, 2018 m. lapkričio 19 d. atsakovė atliko pavedimą F. L. – 300,00 Eur, kaip studijų mokestį, 2018 m. gruodžio 6 d. atsakovė atliko pavedimą Z. L. – 300 Eur kaip studijų mokestį, 2018 m. gruodžio 13 d. atsakovė atliko pavedimą F. L. – 200 Eur kaip studijų mokestį. Apeliantas jokių duomenų, iš kur ir kokiu pagrindu buvo gauti 1 790,00 Eur, kuriuos atsakovė įnešė į savo sąskaitą, nepateikė.

49. Nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d. atsakovė į savo sąskaitą įnešė 1 500,00 Eur, tą pačią dieną (2018 m. gruodžio 21 d.) atsakovė atliko pavedimą (duomenys neskelbtini) universitetui – 1 028,50 Eur už W. Y. studijų mokestį. 2018 m. gruodžio 24 d. atsakovė į savo sąskaitą įnešė 1 000,00 Eur, 2019 m. sausio 4 d. – 1 000,00 Eur, tą pačią dieną (2019 m. sausio 4 d.) atliko pavedimą F. L. – 1 500 Eur kaip studijų mokestį. Apeliantas jokių duomenų, iš kur ir kokiu pagrindu buvo gauti 3 500,00 Eur, kuriuos atsakovė įnešė į savo sąskaitą, nepateikė.

50. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 16 d. atsakovė į savo sąskaitą grynaisiais pinigais įnešė 7 000,00 Eur, atsakovė paaiškino, kad tokia didelė lėšų suma buvo reikalinga siekiant prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje, kadangi reikėjo parodyti savo turimas lėšas pragyvenimui. Remiantis 2025 m. vasario 19 d. W. L. paaiškinimu, nustatyta, kad trečiasis asmuo W. L. atsakovei buvo paskolinęs iš viso 6 700,00 Eur, kuriuos prašė grąžinti pervedant: 2019 m. sausio 24 d. F. L. 500,00 Eur kaip pragyvenimo mokestį, 2019 m. vasario 14 d. Z. L. 2 000,00 Eur kaip studijų mokestį, 2019 m. vasario 20 d. F. L. 300,00 Eur kaip pragyvenimo mokestį, 2019 m. kovo 28 d. X. R. 500,00 Eur kaip studijų mokestį, 2019 m. kovo 28 d. W. C. 300 Eur kaip studijų mokestį, 2019 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) universitetui 1 358,50 Eur už Q. C. studijas ir pragyvenimą, 2019 m. balandžio 13 d. W. C. 550,00 Eur kaip pragyvenimo mokestį, 2019 m. balandžio 19 d. L. X. 1 000,00 Eur kaip pragyvenimo mokestį, 2019 m. gegužės 28 d. T. A. 240,00 Eur. Trečiasis asmuo W. L. pažymėjo, jog su atsakove yra visiškai atsiskaitę.

51. Nustatyta, kad 2019 m. vasario 22 d. atsakovė į savo sąskaitą įnešė 4 300,00 Eur, tą pačią dieną (2019 m. vasario 22 d.) atsakovė atliko pavedimus Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 3 051,50 Eur kaip W. D. studijų mokestis ir W. D. – 1 248,50 Eur kaip pragyvenimo mokestis. Atsakovė paaiškino, kad šie pinigai priklausė trečiajam asmeniui W. D., kurio prašymu atsakovė ir atliko pavedimus. Apeliantas jokių duomenų, iš kur ir kokiu pagrindu buvo gauti 4 300,00 Eur, kuriuos atsakovė 2019 m. vasario 22 d. įnešė į savo sąskaitą, o vėliau dviem pavedimais grąžino kaip W. D. pragyvenimo ir studijų mokestį, nepateikė.

52. Remiantis J. L. 2025 m. vasario 19 d. paaiškinimais, ji atsakovei 2019 m. perdavė grynaisiais 7 150,00 Eur gintaro produkcijai įsigyti, iš kurių 5 500,00 Eur atsakovė išleido gintarui, o likusius grąžino jai grynaisiais. Pažymėjo, jog su atsakove yra visiškai atsiskaičiusios.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės sąskaitos išrašo duomenis bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, nustatė, kad apeliantas pareikšdamas reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo selektyviai išsirinko ir nurodė tik tuos pavedimus, kuriais atsakovė pervedė pinigus tretiesiems asmenims ar už trečiuosius asmenis įvykdė jų prievoles, tačiau visiškai nevertino šalia anksčiau paminėtų pavedimų buvusių kitų piniginių operacijų, kuriomis lėšos į sąskaitą buvo įnešamos arba į sąskaitą atsakovei pervedamos trečiųjų asmenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti vertinami ne pavieniai pavedimai, o visa bankinių operacijų visuma, atkreipiant dėmesį į tai, kad dažnu atveju, vos tik įnešus grynuosius pinigus į sąskaitą ar gavus pavedimą iš trečiųjų asmenų, tą pačią dieną arba kelių dienų, savaičių laikotarpiu buvo atliekami pavedimai trečiųjų asmenų interesais. Tokios faktinės aplinkybės ir trečiųjų asmenų paaiškinimai dėl pinigų davimo gintaro produkcijai įsigyti ar lėšų paskolinimo patvirtina atsakovės poziciją, kad ji į savo banko sąskaitą įnešdavo ne šeimos bendras lėšas, bet tretiesiems asmenims priklausančias lėšas, o vėliau atlikdavo mokėjimus trečiųjų asmenų interesais arba šias lėšas grąžindavo atgal nepavykus nupirkti gintaro produkcijos.

54. Įvertinus tai, kad per visą ginčo laikotarpį atsakovė gavo tik 13 262,64 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais, tačiau grynaisiais pinigais į savo sąskaitą įsinešė net 53 350 Eur, taip pat iš trečiųjų asmenų pavedimais gavo 14 160,00 Eur, darytina išvada, kad šios lėšos (53 350 Eur + 14 160,00 Eur), atsižvelgiant taip pat ir į trečiųjų asmenų paaiškinimus, nėra jos uždirbtos ar kitaip gautos pajamos, o priklausė tretiesiems asmenims ir jai buvo perduotos, kad padėtų dažniausiai savo tautiečiams įvykdant už juos jų prievoles – sumokėti įmokas už studijas, pragyvenimą, kelionės bilietus ir pan., taip pat padedant Lietuvoje įsigyti gintaro, retais atvejais paskolinant lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė padėjo tretiesiems asmenims sumokėti jų prievoles tiesiog būdama kaip tarpininkė, bet ne atlikdama šiuos mokėjimus iš bendrų šeimos lėšų, taip mažindama bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė įrodė jos sąskaitoje buvusių lėšų kilmę ir paneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, apeliantas, nesutikdamas su atsakovės pozicija, jokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė, paaiškinimų, iš kur ir kokiu kitu pagrindu atsakovė galėjo gauti 67 510,00 Eur, nors jos pajamas per beveik trejus metus sudarė tik 13 262,64 Eur, nepateikė.

56. Iš atsakovės banko sąskaitos matyti, kad dalies ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. vasario 27 d. atliktų pinigų pervedimų asmenims C. C., J. L., B. X., W. D., X. L. paskirtyje buvo nurodoma, kad tai paskola. Atsakovės procesiniuose dokumentuose bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad ji su sutuoktinio sutikimu buvo paskolinusi pinigų draugams bei studentams, kurie gyveno / studijavo Lietuvoje. Kartu nurodė, jog paskolos buvo grąžintos. Ieškovas priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra pateikęs. Tretieji asmenys savo paaiškinimais patvirtino, kad atsakovė jiems nėra skolinga, o jie nėra skolingi atsakovei, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl suteiktų ir atgautų paskolų sumažėjo šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad niekam iš trečiųjų asmenų nekyla pareiga nei grąžinti šalims suteiktų paskolų, nes prievolės yra jau įvykdytos, nei reikalauti iš jų įvykdyti prievoles, nes atsakovė su trečiaisiais asmenimis už savo prievoles taip pat yra atsiskaičiusi.

57. Nors apeliantas nurodo, kad apie pinigų skolinimą ir pagalbą tretiesiems asmenims nieko nežinojo, teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus ir pažymi, jog apelianto banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. pats ieškovas į (duomenys neskelbtini) universiteto sąskaitą banke pervedė 90,00 Eur kaip apgyvendinimo mokestį; 2017 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas į (duomenys neskelbtini) universiteto sąskaitą banke pervedė 1 850,00 Eur kaip mokestį už mokslą; 2017 m. gruodžio 1 d. ieškovas į B. X. sąskaitą banke pervedė 600,00 Eur kaip pinigų grąžinimą; 2017 m. gruodžio 1 d. ieškovas į S. X. sąskaitą banke pervedė 1 500,00 Eur kaip pinigų grąžinimą; 2017 m. gruodžio 28 d. ieškovas pervedė J. L. 1 200 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolinu“, 2017 m. gruodžio 29 d. ieškovas pervedė J. L. 235 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolinu“. 2017 m. gruodžio 29 d. ieškovas pervedė B. X. 600 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolinu“ (7 t., b. l. 123). Darytina išvada, jog abi šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovė, ginčo laikotarpiu pavedimais iš savo banko sąskaitų skolino lėšų užsieniečiams, taip pat darė pavedimus trečiųjų asmenų interesais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks šalių susitarimas šeimoje dėl pagalbos suteikimo užsieniečiams buvo įprastas ir priimtinas. Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), t. y. nagrinėjamoje byloje ieškovas, teigdamas, kad atsakovė be jo sutikimo panaudojo dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą (lėšų) ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog turtas atsakovės buvo panaudotas be jo sutikimo ir tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu. Nagrinėjamu atveju ieškovas jokių įrodymų, kad nežinojo, jog buvo paskolinami pinigai užsieniečiams, nepateikė.

58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovė tautiečiams paskolas pavedimais iš savo sąskaitos buvo suteikusi turėdama tam sutuoktinio pritarimą. Todėl tokių paskolų suteikimas nėra laikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu CK 3.98 straipsnio 3 dalies prasme. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitu pagrindu reikalavimų, susijusių su aptartais pavedimais, ieškovas byloje nereiškė.

Dėl procesinės bylos baigties

59. Vadovaudamasi anksčiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai dėl kompensacijos ieškovui už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą nesudaro pagrindo šios skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pakeisti, todėl ieškovo apeliacinio skundo dalis dėl kompensacijos ieškovui už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą atmestina kaip nepagrįsta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

60. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi pareigą savo iniciatyva, t. y. net be atskiro šalies prašymo ar pareiškimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias atitinkamos bylos procese. Bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Ši procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-684/2023).

61. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

62. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi ne tik panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškovo reikalavimą priteisti 21 958,25 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, bet taip pat ir dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šias bylos dalis perdavė iš naujo nagrinėti apygardos teismui, iš naujo paskirstytinos ir tarp šalių susidariusios bylinėjimosi išlaidos.

63. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto reikalavimas dėl 21 958,25 Eur kompensacijos priteisimo netenkintinas ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, kaip kad buvo nuspręsta ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi, darytina išvada, jog patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų santykis nepasikeitė.

64. Kauno apygardos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį, patikslinto ieškinio neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas visiškai, o ieškinio turtinis reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo liko nepatenkintas, todėl yra patenkina iš viso 50 procentų (100 + 0) / 2) patikslinto ieškinio reikalavimų, 50 procentų ieškinio reikalavimų atmesta. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo neturtinis patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra patenkintas 50 procentų, turtiniai priešieškinio reikalavimai dėl nekilnojamojo turto priteisimo natūra (25 427 Eur), dėl kompensacijos (17 456,83 Eur) ir neturtinės žalos atlyginimo (4 000 Eur) priteisimo yra patenkinti 34 procentais (15 900 / 46 883,82 x 100). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad yra patenkinta iš viso 42 procentai ((50 + 34) / 2) patikslinto priešieškinio reikalavimų, atmesta 58 procentai priešieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teisme ieškovas iš viso patyrė 8 676,42 Eur, atsakovė – 7 762 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas turi teisę į 54 procentus ((50 + 58) / 2), t. y. į 4 685,27 Eur (8 676,42 x 54 / 100), o atsakovė į 46 procentus ((42 + 50) / 2), t. y. į 3 570,52 Eur (7 762 x 46 / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Po ieškovo ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma sudaro 1 114,75 Eur (4 685,27 – 3 570,52) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

65. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės valstybei priteistas 1 584 Eur (1 805 – 221) žyminis mokestis, kuris apskaičiuotas kaip skirtumas tarp atsakovei atidėtos sumokėti žyminio mokesčio sumos (1 805 Eur) ir grąžintos po taikos sutarties patvirtinimo žyminio mokesčio sumos (221 Eur). Ieškovui grąžinta 233 Eur žyminio mokesčio.

66. Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi atliktu vertinimu, jog valstybei iš šalių priteistas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme paskirstytas neteisingai, neįvertinus proporcijų, kuriomis buvo patenkinti (atmesti) šalių reikalavimai (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnis). Iš 1 805 Eur atsakovei atidėtos sumokėti žyminio mokesčio sumos, atsižvelgiant į apskaičiuotas šalių reikalavimų patenkinimo proporcijas, valstybei atsakovė turi atlyginti 974,70 Eur (1 805 x 54 / 100) dalį žyminio mokesčio, o ieškovas turi atlyginti 830,30 Eur (1 805 x 46 / 100) dalį žyminio mokesčio. Iš apskaičiuotų žyminio mokesčių sumų atėmus šalims grąžintino žyminio mokesčio sumas, valstybei iš atsakovės priteistino žyminio mokesčio suma yra 753,70 Eur (974,70 – 221), o iš ieškovo priteistino žyminio mokesčio suma yra 597,30 Eur (830,30 – 233).

67. Atsižvelgiant į šios nutarties 64 ir 66 punktus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistina, iš atsakovės priteisto žyminio mokesčio suma nuo 1 584 Eur sumažintina iki 753,70 Eur, sprendimo dalis dėl 233 Eur žyminio mokesčio grąžinimo ieškovui panaikintina. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų papildytina, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 114,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, valstybei iš ieškovo priteistina 597,30 Eur žyminio mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose

68. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 3 920 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 120 Eur žyminis mokestis (DOK-22665), 2 000 Eur už apeliacinio skundo parengimą (DOK-8896), 800,00 Eur už atsiliepimą dėl naujų įrodymų pateikimo (DOK-2588). Atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė 2 178,00 Eur advokato pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1 331 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (DOK-37231) ir 847,00 Eur už rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų pateikimą (DOK-2304).

69. Apeliacinio skundo turtinis reikalavimas yra patenkintas 6 procentais (3 000 / 52 408,25 x 100), neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo (buvo dėl vieno sutuoktinio kaltės, pakeista į abiejų sutuoktinių kaltę) patenkintas 100 procentų. Iš viso yra patenkinta 53 procentai ((100 + 6) / 2) apeliacinio skundo reikalavimų, atmesta 47 procentai apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovas turi teisę į 2 077,60 Eur (3 920 x 53 / 100), o atsakovė į 1 023,66 Eur (2 178 / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Po ieškovo ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo ieškovui iš atsakovės priteistina 1 053,94 Eur (2 077,60 – 1 023,66) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

70. Kadangi ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, kuris buvo grąžintinas po kasacinio teismo nutarties pakartotinai nagrinėti, netenkintinas, ieškovo kasacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 114,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiolika eurų 75 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 753,70 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 70 centų) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 597,30 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 30 centų) žyminį mokestį.

Valstybei priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.“

Priteisti ieškovui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 053,94 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt tris eurus 94 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėVilija Valantienė