- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-2130-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-03466-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- UAB „KOLDLITA“, K. G., UAB UAB „SWAGMAN“
- Ieškovas
- „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „KOLDLITA“ ir K. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovams UAB UAB „SWAGMAN“, UAB „KOLDLITA“ ir K. G. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ 2012-04-27 su ieškiniu (t. 1, b.l.2-5) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą ir prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „SWAGMAN“ ir UAB „KOLDLITA“ 241,18 Lt nesumokėtų mokėjimų, 9690,45 Lt dydžio nuostolius iš turto pardavimo, 2407,14 Lt papildomų išlaidų ir 1648,81 Lt palūkanų įmokų po lizingo sutarčių nutraukimo, viso 13 987,58 Lt; 2) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „SWAGMAN“ ir K. G. 667,66 Lt nesumokėtų mokėjimų, 68 370,33 Lt dydžio nuostolius iš turto pardavimo, 1462,26 Lt papildomų išlaidų ir 7458,76 Lt palūkanų įmokų po lizingo sutarčių nutraukimo, viso 77 959,01 Lt; 3) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su UAB „SWAGMAN“ sudarė lizingo sutartis Nr. LT052589 (2007-05-17), Nr. LT079108 (2008-09-22), Nr. LT079109 (2008-09-22), pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš atsakovo UAB „SWAGMAN“ nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui UAB „SWAGMAN“ su sąlyga, kad jis sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai: sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartis Nr.LT2789 (2007-05-22), LT079108-109/PPS (2008-09-22), pagal kurias įgijęs turtą nuosavybės teise, perdavė jį atsakovui UAB „SWAGMAN“ valdyti ir naudotis sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas UAB „SWAGMAN“ nuolat vėluodavo mokėti įmokas pagal sutartis, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas ir atsakovas UAB „KOLDLITA“ sudarė laidavimo sutartį Nr.LT052589/L (2007-05-17), pagal kurią atsakovas UAB „KOLDLITA“ įsipareigojo įvykdyti atsakovo UAB „SWAGMAN“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartį Nr.LT052589. Ieškovas ir K. G. sutarė laidavimo sutartis Nr.LT079108/L (2008-09-22) ir LT079109/L (2008-09-22), pagal kuris atsakovas K. G. įsipareigojo įvykdyti atsakovo UAB „SWAGMAN“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr.LT079108 bei LT079109. Atsakovui UAB „SWAGMAN“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutarties, ieškovas 2010-03-14 pretenzija reikalavo iš atsakovo UAB „SWAGMAN“ sumokėti įsiskolinimą per 14 dienų ir įspėjo, kad šio reikalavimo neįvykdžius sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Atsakovas UAB „SWAGMAN“ per nustatytą jam terminą neįvykdė ieškovo reikalavimo sumokėti skolą, todėl ieškovas, remdamasis bendrosiomis sutarčių sąlygomis, 2010-03-23 pranešimu vienašališkai sutartis nutraukė, pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Atsakovas skolos nesumokėjo, todėl ieškovas 2011-09-01 pranešimais Nr.SL-SR-14377 ir Nr.SL-SR-14379 pareikalavo iš atsakovų UAB „KOLDLITA“ bei K. G. įvykdyti atsakovo UAB „SWAGMAN“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles atitinkamai pagal sutartis Nr.LT052589, Nr.LT079108, Nr. LT079109. Atsakovas UAB „SWAGMAN“ įpareigojimą grąžinti turtą pagal sutartis įvykdė, tačiau liko nepadengtas susidaręs įsiskolinimas pagal sutartis – 908,84 Lt. Atsakovui UAB „SWAGMAN“ iš esmės pažeidus sutartį, ieškovas turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti grąžinti ieškovui turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu šis atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.3 p.). Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę reikalauti 9107,57 Lt palūkanų įmokų už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos, 78 060,78 Lt nuostolio iš turto pardavimo, taip pat 3869,40 Lt papildomas išlaidas (sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas K. G. 2012-05-28 atsiliepimu (t. 1, b.l. 79-81) prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo reikalaujamos priteisti sumos yra neproporcingos atsakovo UAB „SWAGMAN“ padarytam prievolės pažeidimui. Susigrąžinęs turtą ieškovas, kaip sutarties šalis ir verslininkas, turėjo sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu skolininkui būdu ir, laikydamasis protingumo principo, minimizuoti galinčius atsirasti nuostolius. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turto vertė, už kurią jis pardavė susigrąžintą turtą, atitiko to turto rinkos vertę, kad jis ėmėsi visų priemonių dėl atsakovo negalėjimo įvykdyti prievolę atsirasiantiems nuostoliams sumažinti. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl parduodamo turto buvo paskelbta viešai. Atsakovas UAB „SWAGMAN“ lizingo būdu įsigytą turtą naudojo mažai, nes neturėjo pakankamai užsakymų, todėl turtas nebuvo nudėvėtas. Turtas parduotas gerokai mažesne kaina, negu kad neišmokėta lizingo suma. Ieškovo nurodytas 78 060,50 Lt nuostolis yra tinkamai neįrodytas, todėl reikalavimas dėl žalos atmestinas. Ieškovas iš esmės reikalauja baudinių netesybų, kurios yra draudžiamos. Ieškovas turi reikalauti arba nuostolių, arba netesybų. Kadangi sutartis nutraukta, tai ieškinys gali būtų pagrįstas tik įrodytų nuostolių dydžiu. Reikalavimas dėl 9107,57 Lt palūkanų atmestinas, nes tokios palūkanos pagal savo esmę prilygintinos netesyboms. Papildomos išlaidos (3869,40 Lt) gali būti priteistos tik įrodžius, kad šios įmonės turtą pardavė už rinkos kainą ir tai padarė skaidriu būdu.
Atsakovas UAB „KOLDLITA“ atsiliepimu (t.1, b.l.86-88) prašė ieškinį dalyje dėl 9690,45 Lt dydžio nuostolio iš turto pardavimo ir 2407,14 Lt papildomų išlaidų atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad prieš parduodamas susigrąžintas iš atsakovo UAB „SWAGMAN“ transporto priemones ieškovas atliko jų vertinimą. Jeigu tokio vertinimo ieškovas neatliko, susigrąžintos transporto priemonės buvo parduotos ne už rinkos kainą, todėl iš turto pardavimo kilusius nuostolius turėtų prisiimti pats ieškovas, o ne perkelti šiuos nuostolius atsakovams. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais, neinformavo jų apie turto pardavimo eigą, galimybę patiems įsigytą turtą ir visiškai ignoravo atsakovo UAB „KOLDLITA“ ieškovui siųstą 2011-09-08 raštą. Nors 2010-07-15 pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria UAB „Skuba“ pardavė susigrąžintą turtą už 24 990 Lt, ieškovas nurodo, kad yra neprofesionalus pardavėjas, tačiau, atsakovo žiniomis, ieškovo įstatuose nurodyta, kad variklinių transporto priemonių pardavimas bei automobilių nuoma yra ieškovo ūkinės veiklos objektas. Ieškovo prašomas priteisti 2407,14 Lt papildomas išlaidas sudaro 907,14 Lt komisiniai, sumokėti UAB „Skuba“ už turto pardavimą (nors pati UAB „Skuba“ buvo turto pirkėjas) ir 1500 Lt, sumokėti UAB „Turto rizikos sprendimai“ už tarpininkavimą parduodant turtą, todėl akivaizdu, kad ieškovas už analogiškas paslaugas sumokėjo du kartus. Šios ieškovo išlaidos nėra susijusios su turto perdavimo išlaidomis, o susijusios su pirkimo-pardavimo sandorių sudarymu ir jų realizavimu, ieškovas jas prisiėmė savo rizika, nors galėjo pardavinėti transporto priemones be tarpininkų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-12-04 sprendimu (t. 2, b.l. 41-44) ieškinį patenkino: 1) priteisė ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai iš UAB „SWAGMAN“ ir UAB „KOLDLITA“ solidariai nesumokėtų mokėjimų sumą - 241,18 Lt, nuostolių atlyginimą iš turto pardavimo - 9690,45 Lt, papildomas išlaidas - 2407,14 Lt, palūkanų įmokas po lizingo sutarčių nutraukimo - 1648,81 Lt, viso 13 987,58 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 987,58 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis 420 Lt bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė iš atsakovų UAB „SWAGMAN“ ir K. G. solidariai 667,66 Lt nesumokėtų mokėjimų, 68 370,33 Lt nuostolių atlyginimą iš turto pardavimo, 1462,26 Lt papildomas išlaidas, 7458,76 Lt palūkanų įmokų po lizingo sutarčių nutraukimo, viso 77 959,01 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 77 959,01 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis 2339 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.3 punkto sąlyga bei CK 6.574 str. nuostatomis, nurodė, kad ieškovas pagrįstai reikalavo priteisti palūkanų įmokas už visą pagal grafiką likusį laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos. Pagal paskaičiavimą tai yra 9107,57 Lt suma. Atsakovui UAB „SWAGMAN“ neįvykdžius įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, atsakovams UAB „KOLDLITA“ ir K. G. tenka solidari pareiga vykdyti šiuos įsipareigojimus laidavimo sutarčių pagrindu. Sutarčių nutraukimas prieš terminą yra teisėtas, atitinka lizingo sutarčių sąlygas ir CK 6.574 str. nuostatas. Ta aplinkybė, jog įmokos buvo mokamos nepilnai, nesilaikant nustatyto grafiko, dėl ko susidarė įsiskolinimas, suteikia pagrindą pripažinti, jog tai yra esminis sutarčių pažeidimas. Skolininkui nepašalinus pažeidimų per nustatytą terminą, ieškovas pagrįstai nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti sutarties dalyką bei sumokėti nuostolius. Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais atsakovų UAB „KOLDLITA“ ir K. G. prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo. Atsakovų sumokėtos įmokos yra mažesnės už visą lizingo sutartyje numatytą kainą, todėl pagrįstai reikalaujama dėl kainų skirtumo susidariusius nuostolius solidariai priteisti iš atsakovų. Įvertinęs sumokėtų įmokų sumą, teismas sprendė, kad ieškovas dėl gautos parduoto turto kainos ir sumokėtų įmokų sumos, kurie kartu yra mažiau, nei lizingo sutartyse numatyta išpirkimo vertė, patyrė nuostolius. Kadangi ieškovas (lizingo davėjas) patyrė nuostolius, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš lizingo gavėjo CK 6.574 str. pagrindu. Laidavimo sutarčių pagrindu atsakovams UAB „KOLDLITA“ ir K. G. tenka solidarioji pareiga įvykdyti UAB „SWAGMAN“ įsipareigojimus. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovų atsikirtimus, kad ieškovas pardavė turtą mažesne nei rinkos kaina. Tai būtų nenaudinga ne tik atsakovams, bet ir ieškovui. Ieškovas patyrė 78 060,78 Lt nuostolių ir tai yra ženkli suma, todėl nelogiška teigti, jog už parduodamas transporto priemones buvo galima gauti didesnes sumas, bet pats ieškovas nedėjo pastangų parduoti turtą didesne kaina ir tokiu būdu sumažinti nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „KOLDLITA“ 2013-01-03 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 56-61) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovų UAB „SWAGMAN“ ir UAB „KOLDLITA“ solidariai priteista 12 097,59 Lt nuostolių atlyginimo (t.y. 9690,45 Lt nuostolių, patirtų realizavus turtą, bei 2407,14 Lt papildomų išlaidų dėl turto realizavimo) ir 420 Lt bylinėjimosi išlaidų, toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CK 6.574 str. taikymo klausimu formuojamos teismų praktikos, netinkamai taikė CK 6.574 str. ir nepagrįstai netaikė CK 6.248 str. ir CK 6.259 str. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai lizingo davėjas susigrąžina lizingo sutarties dalyku buvusį daiktą, lizingo gavėjas nebetenka galimybės daryti tiesioginį poveikį tolimesniems dėl lizingo objekto sudaromiems sandoriams. Kadangi lizingo dalyko realizavimas neekonomišku būdu galėtų lemti padidėjusius lizingo gavėjo nuostolius, lizingo davėjui tenka iš bendrosios prievolių teisės kylanti pareiga vykdyti prievolę sąžiningai ir tinkamai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jei būtų nustatytas šių prievolių pažeidimas, lizingo gavėjas galėtų būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.). Lizingo davėjui tenka pareiga imtis priemonių mažinti lizingo gavėjui tenkančius nuostolius, ir tai atlikti realizuojant turtą komerciškai pagrįstu būdu. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad komerciškai pagrįstas būdas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į turto pobūdį, jo paklausą rinkoje ir galimybę tą turtą realizuoti dabar arba ateityje, į galimą turto nuvertėjimą delsiant tą turtą parduoti ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-13 nutartis c.b. Nr. 2A-607/2012; 2012-11-22 nutartis c.b. Nr. 2A-917; 2012-03-15 nutartis c.b. Nr. 2A-414/2012). Teismas sprendime visiškai neanalizavo ir nevertino ieškovo veiksmų realizuojant turtą, nepasisakė dėl atsakovo UAB „KOLDLITA“ atstovo teismo posėdyje išsakymų argumentų, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kurių visumą patvirtina, kad ieškovas turtą realizavo komerciškai nepagrįstu būdu. Ieškovas turtą pardavė praėjus daugiau nei mėnesiui nuo turto susigrąžinimo, tačiau įstatymų nustatyta tvarka neatliko susigrąžinto turto vertinimo ir nenustatė turto rinkos vertės, kuria remiantis būtų galima nustatyti pradinę turto kainą. Ieškovo atstovė nesugebėjo paaiškinti, kodėl UAB „Autoverslas“ 2010-06-21 įvertinus turtą 32 810 Lt suma ieškovas po 24 d. jį pardavė už 24 990 Lt ir nepasinaudojo teise paskirti nepriklausomą vertintoją turto pardavimo kainai nustatyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad apie turto pardavimą būtų buvę skelbta viešai spaudoje ar internete, kad siuntė apeliantui pasiūlymą įsigyti turtą.Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą argumentuoti savo sprendimą ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Į bylą ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Autoverslas“ darbuotojai, kurie vertino turtą, turi teisę vertinti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kuo remdamasis nesivadovauja apelianto į bylą pateiktomis VšĮ „Emprekis“ pažymomis apie turto vertę, kokiu pagrindu atmeta apelianto argumentus dėl UAB „Autoverslas“ automobilio vertės nustatymo aktų neatitikimo leistinumo reikalavimams, ieškovui šiais įrodymais pagrindžiant turto vertę ir UAB „Autoverslas“ turto vertės nustatymo aktų prieštaravimų. Teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo išreikalauti iš UAB „Skuba“ informaciją apie iš ieškovo įsigyto turto vertę arba pardavimo kainą tretiesiems asmenims.Pagal 2009-03-13 ieškovo ir UAB „Skuba“ sudarytą bendradarbiavimo sutarties Nr.4 4.1-4.3 p. ir 4.6 p., atlyginimas UAB „Skuba“ mokamas tik tuo atveju, jeigu UAB „Skuba“ suranda ir realizuoja turtą tretiesiems asmenims. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Skuba“ suteikė kokias nors paslaugas, realizuojant turtą. UAB „Turto rizikos sprendimai“ iš esmės paslaugų (surasti ir pristatyti turtą ieškovui) nesuteikė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad ieškovui UAB „Skuba“ ir UAB „Turto rizikos sprendimai“ suteikė paslaugas pagal sutartis.
Šalies argumentai
Atsakovas K. G. 2013-01-07 apeliaciniu skundu (t.2, b.l.80-84) prašo pakeisti 2012-12-04 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų UAB „SWAGMAN“ ir K. G. 667,66 Lt nesumokėtų mokėjimų, 68 370,33 Lt nuostolių atlyginimo iš turto pardavimo, 1462,26 Lt papildomos išlaido, 7458,76 Lt palūkanų įmokų po lizingo sutarčių nutraukimo, iš viso 77 959,01 Lt, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 77 959,01 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis 2339 Lt bylinėjimosi išlaidų ir išdėstyti ją taip: priteisti solidariai iš atsakovų UAB „SWAGMAN“ ir K. G. 667,66 Lt nesumokėtų mokėjimų, 41 439,92 Lt nuostolių atlyginimą iš turto pardavimo, viso 42 107,58 Lt, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 42 107,58 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Ieškovas reikalauja ir netesybų, ir nuostolių, t.y. iš esmės reikalauja baudinių netesybų, kurios draudžiamos CK 6.258 str. 2 d. CK 6.574 str. nuostata bei ją aiškinanti teismų praktika nurodo dvi alternatyvias lizingo davėjo interesų gynimo, lizingo gavėjui pažeidus sutartį, priemones, iš kurių turi būti pasirinkta tik viena – arba reikalauti sumokėti periodinės įmokas prieš terminą, arba nutraukti sutartį išreikalaujant sutarties objektą ir išieškant nuostolius. Teisės reikalauti dar ir netesybų CK 6.574 str. nenumato, todėl ieškovas turėjo teisę reikalauti arba nuostolių, arba netesybų. Kadangi sutartis nutraukta, ieškinys gali būti pagrįstas tik įrodytų nuostolių dydžiu, todėl reikalavimas dėl 9107,57 Lt palūkanų už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos, atmestinas, nes tokios palūkanos prilygintinos netesyboms. Kaip laiduotojas atsakovas atsako tik už 7458,76 Lt palūkanų sumą. Kadangi atmestinas 9107,57 Lt reikalavimas, tai atmestinas ir 7458,76 Lt reikalavimas.
2. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad susigrąžintą iš atsakovo turtą pardavė 78 060,50 Lt pigiau, nei likutinė jų lizingo vertė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ta vertė atitiko to turto rinkos vertę, kad ieškovas ėmėsi priemonių sumažinti dėl atsakovo negalėjimo galinčius atsirasti nuostolius, kad dėl parduodamo turto buvo paskelbta viešai ir kad turtas parduotas už jo rinkos vertę. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad atsakovas UAB „SWAGMAN“ prižiūrėjo lizinguojamą turtą tinkamai, remontavo jį. Mano, kad ieškovas piktavališkai susitarė su jam paslaugas teikiančia turto vertinimo įmone dėl nepagrįstai žemų rinkos kainų nustatymo ir, neatlikęs jokios kainų apklausos, pardavė tretiesiems asmenims, susijusiais su kai kuriais ieškovo darbuotojais, kurie 2008-08-02 įsigijo šį turtą už nepagrįstai žemą kainą ir toliau į rinką jį pateikė trigubomis kainomis. Apeliantui nebuvo tinkamai pranešta apie perduoto turto vertinimą ir kainą, už kurią ketinama parduoti, todėl jis neturėjo galimybės tinkamai dalyvauti šio turto realizavimo procese. Atsižvelgiant į tai, priteistina 68 370,33 Lt nuostolio suma mažintina 26 930,41 Lt suma (t.y. 23 014,44 Lt už VOLVO automobilį, ir 3915,97 Lt už autovežio priekabą ROLFO), kurie dėl ieškovo veiksmų buvo parduoti už gerokai mažesnę, negu rinkos kainą.
3. Papildomos 3869,40 Lt išlaidos gali būti priteistos tik įrodžius, kad šios įmonės turtą pardavė už rinkos kainą ir tai padarė skaidriu būdu. Kadangi turtas parduotas už nepagrįstai mažą kainą, papildomos išlaidos neturi būti priteisiamos.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ 2013-01-25 atsiliepimu (t. 2, b. l. 67-73) prašo UAB „KOLDLITA“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
1. Nesutinka su skundo teiginiais, kad turtas parduotas pakankamai greitai. Ginčo turtas lizingo bendrovės žinioje atsirado tik 2010-06-02, iki to laiko 2 mėnesius turtas buvo naudojamas ir valdomas UAB „SWAGMAN“ visiškai neatlygintinai. Ieškovas ginčo turtą pardavė ne už 2010-06-07 preliminariame turto vertinime nurodytą greito pardavimo kainą, bet už vertinime nurodytą vidutinę rinkos vertę. Ne to, 2010-06-18 ieškovas pasiūlė atsakovui (laiduotojui) ir klientui įsigyti ginčo turtą arba surasti ginčo turtui pirkėją, o pastariesiems eliminavus save iš turto realizavimo proceso, turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims. Nuostolį ieškovas pagrindė 2012-04-25 pažyma dėl nuostolio iš turto pardavimo apskaičiavimo, lizingo sutarčių įmokų grafikais, pirkimo-pardavimo sutartimis su trečiaisiais asmenimis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo keltas klausimas, ar pasiūlymus apeliantas gavo. Ieškovas ėmėsi visų priemonių, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, tačiau ginčo turto kainos pasikeitimus įtakojo jo specifiškumas, rinkos pokyčiai, turtas buvo su akivaizdžiais trūkumais. Ieškovas, atlikęs konkretaus ginčo turto vertinimus, taip pat atlikęs rinkos tyrimą dėl tokio turto rinkos kainos, pats nusistatė ginčo turto kainą, kuri nesiskyrė nuo tuo metu rinkoje vyravusios tokio turto kainos.
2. Ieškovas 2407,14 Lt patyrė papildomas išlaidas dėl turto ir pirkėjo jam suradimo. Kadangi turtas ieškovui buvo gražintas po 2 mėnesių nuo tada, kai turėjo būti gražintas, ieškovas savo iniciatyva ėmė ieškoti turto, o vėliau kreipėsi į įmonę UAB „Turto rizikos valdymas“, kurie teikia turto paieškos paslaugas. Ši bendrovė surado turtą, pateikė ieškovui PVM sąskaitas-faktūras už paslaugų atlikimą. Ieškovas taip pat patyrė ginčo turto pirkėjų suradimo išlaidas. Turtas parduotas tretiesiems asmenims ne tiesiogiai ieškovo, kaip turto savininko, bet prieš tai turtą parduodant UAB „Skuba“, kuri atitinkamai pardavė turtą trečiajam asmeniui už tą pačią kainą. Taip ieškovas siekė išvengti rizikos mokėti pridėtinės vertės mokestį, kurio iš biudžeto nebus galima susigrąžinti. Turtas nebuvo perduotas UAB „Skuba“, jis buvo saugomas UAB „Autoverslas“, taigi UAB „Skuba“ surado turto pirkėją, kuris sutiko įsigyti turtą už 30 237,90 Lt, o ieškovas tokiu atveju jam turėjo sumokėti 3 proc. atlyginimą nuo turto kainos, t.y. 907,14 Lt (bendradarbiavimo sutarties 4.3 p.).
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ 2013-02-19 atsiliepimu (t. 2, b. l. 92-99) prašo K. G. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
1. Nesutinka su šio atsakovo pozicija, kad ieškiniu reikalaujama 7458,76 Lt dydžio palūkanų įmokų suma pagal savo esmę prilygintina netesyboms. Ieškovas reikalauja ne delspinigių ir ne palūkanų įmokų už pavėluotus mokėjimus, o mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų įmokų sumokėjimo. Tuo tarpu atsakovo skunde kalbama apie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimą. Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais, kitaip tariant, ieškovas palūkanų pagrindu gauna pajamas, o negaudamas minėtų pajamų, patiria netiesioginius nuostolius, kurie laikytini negautomis pajamomis. Lizingo sutarčių 11.2.3. p. nurodoma, kad klientui iš esmės pažeidus lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 6.574 str. Šalys aiškiai išreiškė valią, jog nuostolių atlyginimo sumokėjimas yra siejamas būtent su ieškovo vienašaliu lizingo sutarčių nutraukimu. Šioje byloje nėra ginčijamas lizingo sutarčių nutraukimas, todėl laikytina, kad jos buvo nutrauktos pagrįstai. Ieškovui netekus galimybės gauti pelno (palūkanų), yra pagrindas reikalauti negautų pajamų dydžio.
2. Ginčo turtas lizingo bendrovės žinioje atsirado tik 2010-06-02, iki to laiko 2 mėnesius turtas buvo naudojamas ir valdomas UAB „SWAGMAN“ visiškai neatlygintinai. Ieškovas ginčo turtą pardavė ne už 2010-06-07 preliminariame turto vertinime nurodytą greito pardavimo kainą, bet už vertinime nurodytą vidutinę rinkos vertės kainą. Ieškovas dėl konkretaus ginčo turto vertės sprendė atlikęs rinkos tyrimą dėl tokio turto rinkos kainos, ir ginčo turto kainą, kuri nesiskyrė nuo tuo metu rinkoje vyravusios ginčo turto kainos, nusistatė pats. 2010-06-18 ieškovas pasiūlė apeliantui ir klientui įsigyti ginčo turtą arba surasti ginčo turtui pirkėją ir tik pastariesiems eliminavus save iš turto realizavimo proceso, turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims. Nuostolį ieškovas grindė 2012-04-25 pažyma dėl nuostolio iš turto pardavimo apskaičiavimo, lizingo sutarčių įmokų grafikais, pirkimo-pardavimo sutartimis su trečiaisiais asmenimis. Ieškovas ėmėsi visų priemonių, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, tačiau ginčo turto kainos pasikeitimus įtakojo jo specifiškumas, rinkos pokyčiai, turtas buvo su akivaizdžiais trūkumais.
3. Ieškovas turto pirkėjo suradimo papildomas1462,26 Lt išlaidas pagrindė 2010-07-19 PVM sąskaita-faktūra Nr.3053070, 2010-07-22 mokėjimo nurodymu Nr.623911, 2009-03-13 bendradarbiavimo sutarties Nr. 4.1 p. Lizingo sutarties Nr.LT079108 objektas buvo parduotas už 23 577,527 Lt su PVM, taigi 5 proc. komisinis mokestis sudaro 1178,88 Lt, tuo tarpu lizingo sutarties Nr.079109 objektas buvo parduotas už 5667,676 Lt su PVM, taigi 5 proc. komisinis mokestis sudaro 283,38 Lt.
Atsakovas UAB „SWAGMAN“ atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Byloje kvestionuojamas ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą dydis, dėl sutarčių pažeidimo vienašališkai nutraukus (t.1, b.l 35-36) su atsakovu UAB „SWAGMAN“ sudarytas tris lizingo sutartis: 2007-05-17 sutartį Nr.LT052589 dėl tentinės-užuolaidinės puspriekabės SCHMITZ įsigijimo finanasavimo (t.1, b.l. 7-12, 15-18), už kurios tinkamą vykdymą laidavo atsakovas UAB „KOLDLITA“ (t.1, b.l. 13-14); 2008-09-22 sutartį Nr. LT079108 dėl autovežio važiuoklės su antstatu VOLVO FM 12.420 įsigijimo finanasavimo (t.1, b.l. 19-20,23-26, 31-34), už kurios tinkamą vykdymą laidavo atsakovas K. G. (t.1, b.l. 27-28); 2008-09-22 sutartį nr. LT079109dėl autovežio priekabos ROLFO C2EAAT įsigijimo finansavimo (t.1, b.l. 21-26, 31-33), už kurios tinkamą vykdymą laidavo atsakovas K. G. (t.1, b.l. 29-30). Ginčo dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo nekilo, todėl teisėjų kolegija tokių aplinkybių nevertina.
Apeliantai nesutinka, kad privalo kompensuoti visas ieškovo nuostoliais pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.3. p. bei CK 6.574 str. nuostatas įvardintas sumas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai. Dėl kiekvieno apelianto skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako, nenustačiusi poreikio ginti viešą interesą ar absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Dėl netesybų ir palūkanų santykio
Apelianto K. G. skunde teigiama, kad ieškovas reikalauja neįrodytų nuostolių - 9107,57 Lt palūkanų už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį, nors netesybų reikalavimo teisės CK 6.574 str. nenumato. Tuo, apelianto vertinimu, yra pažeidžiamas CK 6.258 str. 2 d. įtvirtintas draudimas ir reikalaujama baudinių netesybų. Tokie skundo argumentai nėra pagrįsti.
CK 6.567 str. yra pateikta lizingo (finansinės nuomos) samprata. Šiuoje normoje nustatyta lizingo gavėjo teisė valdyti ir naudotis verslo tikslais lizingo objektą už užmokestį, iki bus sumokėta visa lizingo sutartyje numatyta kaina ir daiktas įgytas nuosavybėn. Šis užmokestis yra lizingo davėjo pelnas, kuris, esant finasiniam lizingui, gaunamas būtent palūkanų forma. Dėl tokio užmokesčio palūkanų forma sulygo ir šios bylos šalys. Į bylą pateikti įmokų grafikai (t.1, b.l. 8, 20, 22) akivazdžiai patvirtina, kad nuosavybės teisė lizingo gavėjui į lizinguojamą turtą turėjo pereiti tik sumokėjus šias sumas: padengus turto vertę turto išpirkimo kasmėnesinėmis įmokomis; sumokėjus palūkanų įmokas iki kiekvienos sutarties termino pabaigos; atlyginus lizingo davėjui sutarčių parengimo kaštus (sutarties mokestį). Todėl jei finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę ne tik į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas, bet ir į pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų. CK 6.574 str. įtvirtinta, kad lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį, lizingo davėjas gali reikalauti iš lizingo gavėjo pašalintų sutarties pažeidimą, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukiama, lizingo davėjas, atitinkamai, įgyja teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Vadinasi, esant šalių susitarimui dėl konkretaus dydžio palūkanų mokėjimo už naudojimąsi lizingo davėjo piniginėmis lėšomis (finansavimu, kreditavimu), jo nuostoliais sutarties nutraukimo atveju yra ir negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai (CK 6.221 str. 2 d.). Tokie nuostoliai negautų pajamų forma atitinka ir teisinį reglamentavimą (CK 6.249 str. 1 d., 6.881 str. 1 d.), ir visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str.), todėl juos tapatinti su netesybomis ir tokį reikalavimą traktuoti kaip CK 6.258 str. 2 d. pažeidimą, teisinio pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl abiejų atsakovų pareigos sumokėti 9107,57 Lt nesumokėtas iki sutarčių termino galiojimo pabaigos palūkanas, jas priteisdamas solidariai su UAB „SWAGMAN“ iš UAB „KOLDLITA“ - 1648,81 Lt, ir iš K. G. – 7458,76 Lt. Šioje dalyje sprendimas nekeistinas.
Nekeistinas sprendimas ir dalyje dėl priteistų įmokų – solidariai su UAB „SWAGMAN“ iš UAB „KOLDLITA“ 241,18 Lt, ir iš K. G. 667,66 Lt, nes šios sprendimo dalies teisėtumas apeliacinės instancijos teisme nėra keliamas.
Dėl lizingo davėjo teisės į papildomas išlaidas
Apeliantai kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Sutiktina su apeliantų procesine pozicija, kad šie argumentai teismo nebuvo pakankamai ištirti ir iš dalies neteisingai įvertinti (CPK 185 str.). Papildomų išlaidų, iš viso 3869,40 Lt, reikalavimą ieškovas grindė su UAB „Autoverslas“ 2009-11-30 sudaryta bendradarbiavimo sutartimi (t.1, b.l. 135-140), su UAB „Skuba“ 2009-03-13 sudaryta bendradarbiavimo sutartimi (t.1, b.l. 144-149) ir su UAB „Turto rizikos sprendimai“ 2009-09-09 sudaryta sutartimi tarpininkauti vykdant turtinę prievolę (perduoti turtą) (t.1, b.l. 141-142, 143) bei šių sutarčių pagrindu išmokėtomis sumomis (t.1, b.l. 155-157). Kadangi nurodytos sutartys yra dėl skirtingų paslaugų teikimo (tik su UAB „Autoverslas“ bei UAB „Skuba“ sudarytos identiškos sutartys), kolegija atskirai aptaria kiekvienos sutarties pagrindu sumų išmokėjimo ir jų reikalavimo iš apeliantų pagrįstumą.
UAB „Turto rizikos sprendimai“ įsipareigojo ieškovui teikti lizinguojamo turto iš skolininko paieškos, pargabenimo iš turto buvimo vietos į ieškovo nurodytą vietą, t.y. turto sugrąžinimo paslaugas (sutarties 2.1. p.–2.6. p.). Už sugrąžintą turtą ieškovas įsipareigojo sumokėti fiksuotą 1500 Lt atlyginimą (sutarties 3 p.). Kadangi ginčo dėl to, jog vieną lizingo objektą (t.1, b.l. 7) atsakovas UAB „SWAGMAN“ ieškovo įgaliotam atstovui UAB Autoverslas“ grąžino vėliau, nei buvo reikalaujama pranešime apie vienašalį sutarties nutraukimą (t.1, b.l. 36), t.y. ne iki 2010-04-06, o tik 2010-06-02 ir tai padarė tarpininkaujant UAB „Turto rizikos sprendimai“ (t.1, b.l. 167- 168), dėl šio tarpininkavimo patirtas 1500 Lt išlaidas (t.1, b.l. 49, 156) apeliantui UAB „KOLDLITA“ pareiga kompensuoti atsiranda. Apelianto atstovo teismo posėdyje įvardijamos aplinkybės, kad šio turto negrąžinimas buvo sąlygotas jo perdavimo naudotis subnuomos pagrindu kitam ieškovo sudarytų lizingo sutarčių kontrahentui (UAB „Edramus“) ir su paties ieškovo žinia, tik subnuomininkas turto laiku negrąžino, neleidžia paneigti tokios paslaugos ieškovui suteikimo fakto. Ieškovo sutikimas subnuomoti šį turtą buvo išduotas su sąlyga, kad tokia sutartis turėtų būti nutraukta kuriuo pareikalavimo momentu per tris dienas ir turtas nedelsiant grąžintas lizingo bendrovei (t.1, b.l. 215). Taigi šioje dalyje skundas atmestinas.
Tačiau kolegija visiškai sutinka su abiejų apeliacinių skundų motyvais, kad tarpininkavimo mokestį pagal ieškovo su UAB „Autoverslas“ bei UAB „Skuba“ bendradarbiavimo sutartis pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantų nepagrįstai. Abiejų šių sutarčių dalykas yra vienodas, t.y. UAB „Autoverslas“ ir UAB „Skuba“ įsipareigojo ieškovui: įsigyti pačiam turtą iš lizingo bendrovės už sutartyse 3.2.p.-3.4.p.tvarka nustatytą kainą (bendradarbiavimo sutarčių 3.7. p.); nepageidaujant turto įsigyti pačiam partneriui, savo lėšomis paruošti turtą pardavimui ir aktyviai jį pardavinėti bei reklamuoti (3.9. p., 3.16. p.); priimti ir saugoti pardavimo vietose turtą, skirtą realizavimui (3.15. p.). Būtent nuo konkrečios paslaugos suteikimo priklausė atlyginimo partneriui UAB „Autoverslas“ ar UAB „Skuba“ dydis, kuri aptartas sutarčių 4.1.p.-4.3. p., t.y. 5 proc. nuo turto pardavimo kainos mokami suradus pačiam partneriui pirkėją (4.1. p.), 2 proc. nuo pardavimo kainos jeigu pirkėją randa kitas partneris ar tretysis asmuo, tuo kompensuojant partneriui turto saugojimo, administravimo ir kitas išlaidas, kurios priešingu, t.y. turto nepardavimo atveju net nebūtų kompensuojamos (4.2. p., 4.7 p.), taip pat 3 proc. nuo pardavimo kainos jeigu partneris suranda jam neperduoto turto pirkėją (4.3. p.). Nagrinėjamoje byloje lizinguotas turtas pirkimo-pardavimo sutartimis buvo perleistas partnerių UAB „Autoverslas“ ir UAB „Skuba“ (t.1, b.l. 40-41, 42-43,44) nuosavybėn, o kitokių įrodymų byloje nesama. Pažymėtina, kad apeliantai jau pirmosios instancijos teisme prašė jų pateikti (t.1, b.l. 116-117, 220). Teismas nepagrįstai į tokį prašymą neatsižvelgė, nors tarpininkavimo mokesčio reikalavimo teisėtumo, kuris priklauso tik nuo suteiktos paslaugos – reklamavimo, aktyvaus pardavinėjimo ir, galiausiai, pirkėjo tam turtui suradimo, kitaip nebuvo galima įvertinti. Minėtose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta pardavimo partneriams kainos. Antai tentinė-užuolaidinė puspriekabė SCHMITZ 2010-07-15 UAB „Skuba“ buvo parduota už 30 237,90 Lt (su PVM), deklaruojant būtent tokios sumos sumokėjimą ieškovui 2010-07-14, t.y. iki šios sutarties sudarymo (sutarties 2 str. ir 4.1. str., t.1, b.l. 40), o autovežio važiuoklė su antstatu VOLVO FM 12.420 bei autovežio priekaba ROLFO C2EAAT 2010-08-02 parduota UAB „Autoverslas“ už 23 577,53 Lt ir 5667,67 Lt (su PVM), nurodant, kad šios sumos sumokėtos ieškovui 2010-07-30 (sutarties 2.1. str. ir 4.1. str., priedas Nr. 1, t.1, b.l. 42, 44).
Įrodymų, jog šį turtą UAB „Autoverslas“ ir UAB „Skuba“ vėliau perleido tretiesiems asmenims, atitinkamai pagrindžiant jų pardavimo kainą, kad pirkimo-pardavimo sutartys su jais buvo sudarytos tik ieškovui siekiant išvengti dar didesnių nuostolių (PVM mokėjimo), kaip tvirtino bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovai, kad partneriai suteikė paslaugas, kurios buvo apmokėtos - reklamavo ir pardavė tretiesiems asmenims šį turtą, byloje nesama. Ieškovas, kuriam šioje faktinėje situacijoje ir tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.), tokių duomenų nepateikė net apeliacinės instancijos teismui jų pareikalavus (t.2, b.l. 108-109). Darytina išvada, kad tarpininkavimo mokesčio už surastą pirkėją lizinguojamam turtui sumokėjimo pagrįstumas byloje nebuvo nustatytas ir pagrįstas leistinais įrodymais (CPK 177 str., 178 str.). Priešingai, ieškovo procesinę poziciją šiuo klausimu (kad turtas parduotas į užsienio valstybes, todėl dėl PVM mokesčio buvo reikalinga sudaryti dvi tarpines pirkimo-pardavimo sutartis su partneriais) paneigia ir apeliantų pateikti duomenys apie Lietuvoje pardavinėjamus du (iš trijų) lizingo objektus (t.1, b.l. 171-173). Tikimybių pusiausvyros principas leidžia teisėjų kolegijai sutikti su jų argumentais dėl transporto priemonės tapatumo, kurį patvirtina ne tik išorinis panašumas su lizinguotu turtu bei analogiškos techninės charakteristikos, bet ir beveik nepakitusi skelbime nurodyta transporto priemonės rida - 867047 km, lyginant su įrašytąja 2010-04-06 priėmimo-perdavimo akte, t.y. 867043 (t.1, b.l. 170).
Tai konstatavus, sumokėtos už tarpininkavimą ir ieškovo traktuojamos kaip papildomos išlaidos sumos - 907,14 Lt, sumokėta UAB „Skuba“, bei 1462,26 Lt, sumokėta UAB „Autoverslas“ (t.1, b.l. 47, 48, 50), pripažintinos veikimu paties lizingo davėjo rizika bei išlaidomis, patirtomis dėl paties ieškovo neapdairių veiksmų. Jų apeliantai neprivalo ieškovui kompensuoti (CK 6.253 str. 5 d.). Šioje dalyje sprendimas atitinkamai pakeistinas, teismui neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus (CPK 329 str. 1 d.).
Dėl nuostolių iš turto pardavimo dydžio
Ginčydami ir šią teismo sprendimo dalį, apeliantai iš esmės remiasi lizinguojamo turto rinkos vertės nenustatymo prieš jį parduodant aplinkybe, bei tvirtina nebuvus viešai skelbto realizavimo. Todėl turtas parduotas komerciškai nepagrįstu būdu,už nepgrįstai žemą kainą, kuri buvo ženkliai mažesnė, nei likutinė jo lizingo vertė. Apeliantų nuomone, tai leidžia spręsti buvus piktavališkam susitarimui su šį turtą perėmusiomis įmonėmis.
Aiškinant lizingo davėjo teisę pasirinkti vieną iš CK 6.574 str. nurodytų jo interesų gynimo būdų – išsireikalauti lizingo sutarties dalyką ir išieškoti nuostolius, kurių dydį sudaro skirtumas tarp neišpirktos pagal lizingo sutartį turto ir jo pardavimo vertės, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į lizingo davėjo siekius ir interesą sudarant lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Kai lizingo davėjas yra finansinė įstaiga, jis turi išimtinai finansinį interesą tokią sutartį sudarydamas, nes kita veikla - perimto turto administravimas, jo saugojimas ar pardavimas, nėra jo įprastinė ūkinė veikla. Todėl lizingo davėjo finansinio intereso gynimas, grąžinant lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi lizingo gavėjui tinkamai ir pagal sutarties nurodymus vykdant prisiimtas prievoles, yra sąžiningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesą. Pažymėtina, kad iš lizingo gavėjo nėra reikalaujama daugiau, negu būtų gauta šiam tinkamai vykdant sutartį. Nutraukus lizingo sutartį dėl to, kad ją iš esmės pažeidė lizingo gavėjas, lizingo davėjas negauna visų numatytų įmokų (turto vertės išpirkimo bei palūkanų), be to, esant ilgalaikiamas sutartiniams santykiams sugrąžinto lizingo sutarties dalyko vertė gali būti gerokai pakitusi, ypač jeigu tai transporto priemonė, kuri kasmet nuvertėja net ir neeksploatuojama. Taigi aplinkybė, kad lizingo objekto įgijimo metu buvusi jo kaina yra išdėstoma daliniais mokėjimais šalių sulygtam laikotarpiui, savaime nereiškia, kad šio turto perėmimo metu jo likutinė, t.y. tam momentui neišpirkta lizingo vertė yra tapati šio objekto rinkos vertei. Todėl į apeliacinio skundo argumentus, kad turtas buvo parduotas 78 060,50 Lt pigiau, nei likutinė jo lizingo vertė, teisėjų kolegija neatsižvelgia.
Taip pat prielaidų paneigti teismo sprendimu nustatytą faktinę aplinkybę, jog šiuo konkrečiu atveju neišmokėtos turto vertės ir pardavimo kainos skirtumas patvirtina ieškovo patirtų nuostolių dydį, nesudaro ir abiejų apeliantų skundų argumentai, susiję su kitokių įrodymų dėl turto rinkos vertės nepateikimu, nei jau yra byloje. Ieškovas paaiškino, kad galutinę turto pardavimo kainą pagal partnerių (UAB „Skuba“ ir UAB „Autoverslas“) pateiktas rekomendacinio pobūdžio pažymas nustatė jis pats, tokia kainos nustatymo tvarka nurodyta ir abiejų bendradarbiavimo sutarčių 3.2. p. – 3.4. p. (t.1, b.l. 136). Pažymos (t.1, b.l. 161-166), įvardintos kaip preliminarus automobilio vertės nustatymo/defektacijos aktas, yra parengtos vieno iš lizinguojamo objekto perėmimo laikotarpiu (2010-04-21) ir netrukus iki visų objektų pardavimo (2010-06-07, 2010-06-13, 2010-06-21). Galutinei pardavimo kainai nustatyti ieškovui jų pakako. Apeliantai pernelyg didelę reikšmę suteikia ekspertinio vertinimo nebuvimui. Tokios pareigos lizingo davėjui įstatymai nenumato, todėl vien šią aplinkybę interpretuoti kaip pagrindą apskaičiuotai nuostolių sumai sumažinti dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.251 str. 2 d., 6.253 str. 5 d., 6.259 str.), kolegijos vertinimu, nepakanka. Pastebėtina ir tai, kad nors kreditoriaus netinkamas elgesys, nepaskyrus turto vertinimo, grindžiamas apeliantų pateiktais į bylą dokumentais - VšĮ „Emprekis“ pažymomis apie panašių transporto priemonių vidutinę rinkos kainą Lietuvoje (t.2, b.l. 11-12) ar UAB „Marleksa“ pateiktomis išvadomis dėl turto vertės 2010-08-02 dienai (t.2, b.l. 3), tokie duomenys teisiškai nereikšmingi. Pirma, nei statistinė panašios keliamos galios bei panašių pagaminimo metų transporto priemonės vertė, nei UAB „Marleksa“ nustatyta vertė, įvertinant turtą jo nepažiūrėjus (būklė nustatyta pagal pateiktus dokumentus), nepagrindžia konkretaus turto rinkos kainos, už kurią jį tuo metu buvo galima realizuoti ar parduoti. Antra, aiškių ar akivaizdžiai matomų disproporcijų tarp visų šių vertinimų ir pardavimo kainų, taip pat nėra. Trečia, lizingo dalyko didesnės, nei pardavimo momentu, vertės nenusako ir pateikti į bylą dokumentai, patvirtinantys transporto priemonės remonto faktą - jie pagrindžia tik egzistavusias 2008 metais (t.y. dvejus metus iki sutarčių nutraukimo) problemas bei jų šalinimo kaštus (t.1, b.l. 179-214), bet papildomos vertės nesukuria, juolab, automobiliai ir toliau buvo eksploatuojami. Ketvirta, net ir vertės nustatymas ekspertų pagalba, kai kalbama apie tokio specifinio turto (transporto priemonės) pardavimą, dar nereiškia, kad būtent tokia būtų buvusi ir jo pardavimo kaina, t.y. kad turtą galima parduoti už ekspertų nustatytą kainą. Penkta, pats lizingo gavėjas (ar už jį laidavę asmenys) turėjo nenusišalinti nuo turto pardavimo procesų, ieškoti palankiausios kainos pirkimo-pardavimo ar patiems siekti perimti turtą. Minėtos visų sandorio šalių bendradarbiavimo pareigos nepaneigia teiginiai, kad ieškovas laiduotojams to nesiūlęs, kad byloje esančių jiems adresuotų pranešimų jie negavę. Laiduotojai su prievolių nevykdžiusiu lizingo gavėju (atsakovu UAB „SWAGMAN“) yra susiję – K. G. yra šio atsakovo direktorius ir vienintelis akcininkas (t.1, b.l. 119-121), o antrojo laiduotojo dalyviai, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino atstovas, susiję su K. G. giminystės santykiais. Taigi aplinkybės dėl lizingo sutarčių nevykdymo ir jų nutraukimo padarinių buvo ar turėjo būti žinomos taip pat ir apeliantams, tačiau jokių aktyvių veiksmų, siekiant kuo mažesnių nuostolių, šie nesiėmė.
Kasacinis teismas aktualioje savo praktikoje yra pripažinęs, kad sprendžiant dėl išperkamosios nuomos davėjo dėl išperkamosios nuomos gavėjo kaltės nutrauktos išperkamosios nuomos sutarties patirtų nuostolių dydžio, bendroji taikytina taisyklė turėtų būti tokia, jog išperkamosios nuomos davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius sudaro neišpirktos išperkamosios nuomos sutarties dalyko vertės ir pinigų sumos, gautos jį pardavus (jei sugrąžintas nuomos sutarties dalykas buvo parduodamas), skirtumas, o ne tokiom turto rinkos vertė, kaip teigia apeliantai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-464/2013). Šį principą ieškovo nurodytas nusotolių apskaičiavimo būdas atitinka. Taip pat nenustatyta teisinio pagrindo ieškovo (lizingo gavėjo) kaltei dėl nuostolių padidėjimo kuria nors forma (tyčia ar neatsargumas) konstatuoti, ką kolegija jau iš esmės ir aptarė, todėl nuostolių dydis nemažintinas. Kitokios išvados nesuponuoja ir faktas, kad turtas parduotas ieškovo partneriams pagal bendradarbiavimo sutartis. Šių sutarčių (ar kurių nors sąlygų) negaliojimo klausimas byloje nebuvo keliamas, priežasčių jų nevykdyti ir pačiam ieškovoui imtis jam nebūdingų turto pardavimo funkcijų, taip pat nenustatyta.
Tokiu atveju pripažintina, kad lizingo davėjas, dėl netinkamo sutarties vykdymo nutraukęs lizingo sutartis, susigrąžinęs lizingo sutarties dalyką bei jį pardavęs už kainą, kuri kartu su jau gautomis iš lizingo gavėjo įmokomis yra mažesnė, nei visa lizingo sutartyje numatyta kaina, patyrė nuostolių, kuriuos įgijo teisę išieškoti iš lizingo gavėjo bei jo laiduotojų. Ginčų dėl ieškovo nurodytos neišmokėtos kiekvieno lizinguojamo objekto vertės dydžio nekilo. Vis tik pastebėtina, kad nors likusi sutarčių nutraukimo metu neišpirkta turto vertė bei jo pardavimo kaina ieškovo pažymoje, skaičiuojant nuostolius, nurodomos be PVM (t.1, b.l. 45), o tokį mokestį ieškovas, parduodamas turtą, realiai iš UAB „Skuba“ bei UAB „Autoverslas“ yra gavęs, iš neišpirktos turto vertės (su PVM) 2010-03-30 dienai sumų, nurodytų įmokų mokėjimo grafikuose (t.1, b.l. 8, 20, 22), atimant turto pardavimo kainą su PVM, dviem atvejais iš trijų skirtumas būtų didesnis, nei suskaičiavo ieškovas. Įstatymas neleidžia bloginti apelianto padėties (CPK 313 str.), o kitokių objektyvių galimybių patikrinti apskaičiavimus nėra, kadangi ieškovas nepateikė apeliacinės instancijos teismo reikalautų detalių apskaičiavimų apie sumokėtas įmokas (t.2, b.l. 108-109). Taigi nuostoliais iš turto pardavimo tokiu atveju laikytinas ieškovo nurodytas kainų skirtumas be PVM.
Kolegija konstatuoja, kad aptarti ir kiti skundų argumentai nesudaro teisinių prieladų pripažinti teismo padarytų išvadų dėl nuostolių dydžio ydingumo didesne apimtimi, nei tai jau nurodė šioje nutartyje apeliaicinės instancijos teismas, ir nepaneigia ieškovo teisės į turėtų nuostolių atlyginimą. Teismo sprendimas pakeistinas ta dalimi, kiek eliminuojama kiekvkieno apelianto pareiga sumokėti ieškovui tarpininkavimo mokestį už pirkėjo lizinguojama turtui suradimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš dalies pakeitus teismo sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovo naudai iš UAB „SWAGMAN“ ir UAB „KOLDLITA“ lygiomis dalimis priteistina 392 Lt žyminio mokesčio išlaidų - po 196 Lt iš kiekvieno. Ieškovui kompensuotinas žyminis mokestis apskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 93 str. 2 d. nustatytas taisykles nuo šia nutartimi nustatytos nuostolių dydžio sumos. Taip pat ir iš UAB „SWAGMAN“ bei K. G. lygiomis dalimis priteistina ieškovui 2295 Lt žyminio mokesčio išlaidų - po 1147,50 Lt iš kiekvieno. Tačiau priimant domėn aplinkybę, kad K. G. turėjo pirmosios instancijos teisme 1000 Lt su atstovavimu susijusių išlaidų (t.1, b.l. 84), o apeliacinės instancijos teisme patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcija šiek tiek pakito (pripažinta pagrįstais 98 proc. ieškovo reikalavimų), atitinkamai 2 proc. šių bylinėjimosi išlaidų (20 Lt) priteistina K. G. iš ieškovo (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Tokiu atveju teisėjų kolegija atlieka tarpusavio reikalavimų bylinėjimosi išlaidų dalyje įskaitymą ir iš atsakovo K. G. ieškovo naudai priteisia 1127,50 Lt. Kitų šio atsakovo turėtų išlaidų procentinė dalis (1200 Lt buvo sumokėta už turto vertinimą, t.2, b.l. 2) jam nekompensuotina atsižvelgiant į CPK 93 str. 4 d. nuostatas bei šių išlaidų atsiradimo priežastis – pateikti vertinimo dokumentai nebuvo aktualūs, vertinant nuostolių iš turto pardavimo dydį.
Atsakovas UAB „KOLDLITA“ paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 363 Lt žyminio mokesčio (t.2. b.l. 62), o atsakovui K. G. 1032 Lt žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (t.2, b.l. 90). Pagrįstais pripažinus 6 proc. atsakovo UAB „KOLDLITA“ apeliacinio skundo reikalavimų, atitinkama dalis šios instancijos teisme turėtų išlaidų jam turi būti kompensuota, priteisiant jam iš ieškovo 22 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Jau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino 2 proc. atsakovo K. G. skundo reikalavimų. Tokiu atveju iš K. G. valstybės naudai priteisina 98 proc. mokėtinos už apeliacinį skundą sumos - 1011 Lt žyminio mokesčio, taip pat 16,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (t.2, b.l. 102a) (CPK 92 str., 96 str.). Dėl neženklios pašto išlaidų sumos šios išlaidos šalims proporcijomis neskirstytinos, priešingu atveju išieškojimo kaštai viršytų priteistų sumų dydžius (CPK 96 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš UAB „SWAGMAN“ ir UAB „KOLDLITA“ solidariai 241,18 Lt nesumokėtų mokėjimų, 9690,45 Lt nuostolių atlyginimą iš turto pardavimo, 1500 Lt papildomų išlaidų, 1648,81 Lt palūkanų įmokų po lizingo sutarčių nutraukimo, iš viso 13 080,44 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 080,44 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, UAB „Swedbank lizingas“ naudai.
Priteisti iš UAB „SWAGMAN“ ir K. G. solidariai 667,66 Lt nesumokėtų mokėjimų, 68 370,33 Lt nuostolių atlyginimą iš turto pardavimo, 7458,76 Lt palūkanų įmokų po lizingo sutarčių nutraukimo, iš viso 76 496,75 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 76 496,75 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, UAB „Swedbank lizingas“ naudai.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš UAB „SWAGMAN“ ir UAB „KOLDLITA“ lygiomis dalimis 392 Lt, t.y. po 196 Lt iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų UAB „Swedbank lizingas“ naudai.
Priteisti iš UAB „SWAGMAN“ 1147,50 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Swedbank lizingas“ naudai.
Priteisti iš K. G. 1127,50 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Swedbank lizingas“ naudai.“
Priteisti iš UAB „Swedbank lizingas“ 22 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „KOLDLITA“ naudai.
Priteisti iš K. G. 1011 Lt žyminio mokesčio ir 16,75 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.