- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-607/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- K. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko lizingas“
- Trečiasis asmuo
- J. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo ir atsakovo K. V. bei ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko lizingas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-184-71/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko lizingas“ patikslintą ieškinį atsakovui K. V. (trečiasis asmuo – J. V.) dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovo K. V. automobilį BMW 530d bei priteisti nuostolius. Nurodė, kad 2007 m. vasario 6 d. tarp šalių buvo pasirašyta kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartis, pakeista 2009 m. kovo 2 d. sutartimi (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudoti lengvasis automobilis BMW 530d. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, sutartis buvo nutraukta, dėl ko ieškovas prašė išreikalauti iš atsakovo K. V. neteisėto valdymo lengvąjį automobilį 2007 m. BMV 530d, kurio likutinė vertė apskaitoje 97209,19 litų ir perduoti ieškovui, priteisti iš atsakovo 29 890,56 litų nuostoliams atlyginti, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 2010 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir padidino ieškinio reikalavimą iki 128 128,59 Lt, o 2010 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą, kuriuo atsisakė reikalavimo išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovas 2011 m. vasario 8 d. pareiškimu dar kartą patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo 45 586,40 Lt bei nurodė, kad atsisako dalies reikalavimų, nes pardavė automobilį už 57 000 Lt, dėl ko ieškovo patirti nuostoliai sumažėjo. Galutinai prašė priteisti iš atsakovo tokius patirtus nuostolius: neišpirktos turto vertės ir automobilio pardavimo kainos skirtumą - 40209,19 Lt, delspinigius - 60,62 Lt, palūkanas - 2844,65 Lt, 523,18 Lt administravimo mokesčio bei turėtas papildomas išlaidas, kurias ieškovas patyrė dėl fakto, kad atsakovas netinkamai vykdė išperkamosios nuomos sutartį – transporto priemonės draudimo išlaidas – 1023,36 Lt, automobilio saugojimo išlaidas - 97 Lt, automobilio transportavimo išlaidas – 50 Lt, išlaidas antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo organizavimą – 550 Lt, išlaidas už automobilio vertės nustatymą – 121 Lt ir registravimo išlaidas – 107 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Šiaulių banko lizingas“ iš atsakovo K. V. 40 209,19 Lt įsiskolinimą pagal išperkamosios nuomos sutartį, 1882,15 Lt palūkanų, 102,31 Lt delspinigių, 121, 00 Lt už automobilio vertinimą, 550,00 Lt turėtų išlaidų antstoliui už automobilio suradimą, 50,00 Lt transportavimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (42914,65 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 1300 Lt už ekspertizę 1287,00 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Be to, priteisė iš atsakovo K. V. 221,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, o taip pat nusprendė grąžinti ieškovui UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2195,00 Lt žyminio mokesčio permoką.
Teismas nustatė, kad įvertinus atsakovo atliktus mokėjimus sutarties nutraukimo dienai, neišpirkta turto vertė sudarė 97 209,19 Lt, o pardavus automobilį už 57 000 Lt, neišpirkta turto vertė sumažėjo iki 40 209,19 Lt ir ši suma priteistina ieškovui. Taip pat ieškovui priteistinos ieškovo turėtos papildomos išlaidos – 550 Lt už laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą, 50 Lt automobilio transportavimo išlaidos, 121,00 Lt už automobilio apžiūrą ir įvertinimą.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 3 d. papildomu sprendimu, tenkindamas atsakovo K. V. ir trečiojo asmens J. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteisė atsakovui K. V. ir trečiajam asmeniui J. V. iš ieškovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ po 2649,60 Lt kiekvienam bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė po 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pirminis ieškinys buvo pareikštas 127 099,75 litų sumai ir 2011 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinys patenkintas 42 914,65 litų sumai, kas sudaro 33,76 % pareikšto ieškinio sumos, atsakovui bei trečiajam asmeniui priteistina iš ieškovo po 2649,60 litų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apie 2011 m. kovo 3 d. teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui K. V. ir trečiajam asmeniui J. V. nebuvo pranešta (šaukimai neįteikti), o jų atstovas teismo prašė bylos nagrinėjimą atidėti dėl užimtumo kitose bylose, tačiau teismas nepagrįstai visų minėtų asmenų nedalyvavimo priežastis pripažino nesvarbiomis (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nustatė, kad ieškinys teismui pateiktas 2009 m. gruodžio 14 d., tačiau iš teismo spaudo matyti, kad ieškinys pateiktas 2009 m. lapkričio 3 d. Priešingai nei nustatė teismas, 2010 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu ieškovas reikalavimus padidino iki 128 128,59 Lt, o ne 127 099,75 Lt. Be to, tai, kad 2010 m. balandžio 8 d. prašymu ieškovas dalies reikalavimų atsisakė, neatitinka bylos medžiagos, nes teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi tokį prašymą atmetė, todėl sprendimas dalyje ir dėl 2 195 Lt žyminio mokesčio permokos grąžinimo laikytinas nepagrįstu. Be to, teismui nebuvo pateikta net sutartis, kurios pagrindu reiškiamas ieškovo reikalavimas. Iš 2009 m. kovo 2 d. kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties aišku, kad sutarties galiojimas nustatytas iki 2012 m. vasario 26 d., dėl ko pripažinta klaidinga ir pirmosios instancijos teismo neva nustatyta aplinkybė, jog išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta 61 mėnesiui nuo 2007 m. vasario 6 d.
3. Atsakovui buvo siunčiamas tik vienas 2009 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. 2536 (įtektas J. V. 2009 m. rugpjūčio 6 d.), kuriame nurodoma, jog 2009 m. rugpjūčio 4 d. yra susidaręs 5 801,44 Lt įsiskolinimas ir prašoma jį padegti iki 2009 m. rugpjūčio 14 d., t. y., priešingai nei buvo numatyta sutartyje (11.2.3 p.), per trumpesnį nei dviejų savaičių terminą, dėl ko sutartis apskritai nelaikytina nutraukta. Be to, atsakovui vėluojant atlikti įmokas, ieškovas galėjo reikalauti papildomų garantijų pateikimo (sutarties 8.1.5 p.), tačiau šia teise nepasinaudojo, o iškart ėmėsi kraštutinės priemonės.
4. 2009 m. spalio 28 d. vertinimo ataskaita ir 2009 m. lapkričio 3 d. turto apžiūros, priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad 2009 m. lapkričio 3 d. ieškinio teikimo metu ieškovas ginčo automobilį jau buvo susigrąžinęs, kas patvirtina ieškovo nesąžiningumą.
5. Iš atsakovo pateiktos IĮ Eksperts pažymos aišku, kad ginčo automobilio vertė 2009 m. lapkričio 3 d. buvo 100 000 Lt, o ekspertizę atlikęs ekspertas automobilio vertės 2009 m. lapkričio 3 d. nustatyti negalėjo.
6. Įvertintinos ir ieškovo teismui pateiktos 2010 m. vasario 23 d. pažymos, iš kurių matyti, kad atsakovas yra iš viso sumokėjęs 98 822,44 Lt, o automobilio vertės yra padengęs viso 76 338,01 Lt, todėl įvertinus tai, kad automobilio kaina buvo 169 530,27 Lt, likusi neišpirkta automobilio vertė yra tik 93 192,26 Lt, o ne 97 206,19 Lt. Be to, iš 2009 m. kovo 2 d. sutarties mokėjimų grafiko matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d. neišpirkta automobilio vertė yra tik 85 788,99 Lt, o ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, automobilio vertę buvo nurodęs tik 86 089,68 Lt. Negana to, ieškovas finansavo ne visą pirkto automobilio 169 530,27 Lt kainą, o tik 137 530,27 Lt (atsakovas 18,88 proc. automobilio kainos sumokėjo pats), todėl padengus 76 338,01 Lt automobilio vertės, neišpirkta automobilio dalis tėra 61 192,26 Lt (137 530,27 – 76 338,01).
7. Nors atsakovas apskritai nepateikė konkrečių skaičiavimų, iš ko susideda ta neišpirkto automobilio atseit 97 209,19 Lt vertė, tačiau net ir tokiu skaičiavimu bei įvertinus, kad teismas kitoms ieškovo patirtoms išlaidoms atlyginti priteisė iš viso 2 705,46 Lt, darytina išvada, kad ieškinys atmestinas, nes ieškovas jokių nuostolių nepatyrė (100 000 – 97 209,19 – 2 705,46 = 85,35 Lt).
8. Atsakovas už įsigyjamą automobilį ieškovui mokėjo ne iš karto, o pagal grafiką, todėl tuo atveju, kai yra praleidžiami mokėjimo terminai, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą negali būti skaičiuojamos, nes tai draudžia imperatyvi CK 6.360 straipsnio 5 dalies norma, kurios teismas visiškai netaikė.
9. Tai, kad ieškovas nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. lapkričio 9 d. negalėjo automobilio parduoti, o šis per tą laiką nuvertėjo, kaltas yra būtent pats ieškovas (automobilio paėmimo metu jo vertė pagal internetinių puslapių duomenis buvo 110 000 Lt), todėl teigti, kad automobilį pardavus už 57 000 Lt, iš atsakovo priteistina 40 209,19 Lt neišpirktos automobilio vertės, nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo priteisti ir delspinigių bei palūkanų.
10. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui papildomas išlaidas, kadangi ieškovas neturėjo jokio pagrindo išreikalauti ginčo automobilį esant galiojančiai sutarčiai, o tai, kad automobilį dar reikėjo ir transportuoti, apskritai nesuprantama ir šios išlaidos laikytinos atsiradusiomis dėl paties ieškovo kaltės. Be to, automobilio vertės jo paėmimo metu dydis (100 000 Lt) apima ir minėtas išlaidas.
11. Ekspertizė buvo skiriama ne šalių, o ieškovo prašymu po to, kai atsakovas teismui pateikė IĮ Eksperts turto rinkos vertės nustatymo pažymą, todėl tokios išlaidos tenka pačiam ieškovui (juo labiau, kad teismas eksperto išvados nevertino kaip įrodymo).
12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 2000 Lt ieškovo advokato pagalbai apmokėti, nes advokatė atsiliepimo į ieškinį nerašė, teismo posėdžiuose dalyvavo tik 4 valandas, todėl atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), 8.2 punktu, maksimalus priteistinas išlaidų dydis galėjo būti 480 Lt (4 x 120).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. papildomą sprendimą, priteisiant atsakovui K. V. ir trečiajam asmeniui J. V. iš ieškovo po 240 Lt kiekvienam bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad 2011 m. vasario 7 d. ieškovui pardavus ginčo automobilį, ieškovas patikslino savo reikalavimą iki 45 586,40 Lt, todėl laikytina, kad teismas, priteisdamas ieškovui 42 914,65 Lt, atsisakė patenkinti tik 2671,75 Lt ieškinio reikalavimo, todėl būtent nuo šios sumos, sudarančios 6 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, skaičiuotinos atsakovui ir trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinos išlaidos advokato pagalbai atlyginti.
Apeliaciniu skundu atsakovas K. V. ir trečiasis asmuo J. V. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. papildomą sprendimą ir priteisti kiekvienam po 2 660,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad 2010 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu (po to, kai apeliantai jau buvo pateikę atsiliepimus į ieškinį), ieškovas reikalavimus padidino iki 128 128,59 Lt, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti skirstomos nuo šios, o ne nuo pirminės ieškinio sumos. Apeliantai taip pat pažymi, kad ieškovas 2010 m. balandžio 8 d. prašymu dalies reikalavimų bandė atsisakyti, tačiau toks prašymas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo atmestas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas K. V. ir trečiasis asmuo J. V. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad automobilį ieškovas turėjo jau iki ieškinio padavimo, tačiau, nežiūrint minėto fakto, 2010 m. vasario 23 d. dar pateikė prašymą padidinti ieškinio reikalavimus iki 128 128,59 Lt.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo ieškovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo ir trečiojo asmens atstovui advokatui J. K. apie 2011 m. kovo 3 d. teismo posėdį buvo žinoma jau nuo 2011 m. sausio mėn., o teismas tiesiog užkirto kelią bylos vilkinimui. Tai, kad ieškovas 2009 m. rugpjūčio 4 d. raštu dėl sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo prašė atsakovo padengti įsiskolinimą iki 2009 m. rugpjūčio 14 d., t. y. per trumpesnį nei dviejų savaičių terminą, nedaro šio rašto negaliojančiu ir neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Juo labiau, kad teisinius veiksmus, susijusius su turto išreikalavimu ir įsiskolinimo padengimu, ieškovas pradėjo gerokai vėliau, o iki to laiko atsakovas naudojosi automobiliu nemokėdamas periodinių įmokų. Lizingo bendrovė kaip kredito įstaiga neužsiima turto prekyba, o po ilgo pardavinėjimo ir kainos sumažinimo ieškovui pavyko parduoti automobilį už 57 000 Lt. Atsakovui buvo pasiūlyta surasti savo pirkėją, tačiau atsakovas jokių veiksmų, siekiant ginčą išspręsti taikiai, nesiėmė. Lizingo bendrovė, finansuodama klientą, perskolina iš bankų pasiskolintas pinigines lėšas, todėl atsakovui nustojus mokėti įmokas pagal sutartyje numatytą grafiką, lizingo bendrovė vis tiek privalo mokėti palūkanas bankams už atsakovo naudai išleistas pinigines lėšas.
Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo ieškovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo tenkino panaikindamas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atsakovo K. V. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo tenkinamas iš dalies, o ieškovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir atsakovo K. V. bei trečiojo asmens J. V. apeliaciniai skundai dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. papildomo sprendimo atmetami.
Byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 1 d.), nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tiesa, apelianto K. V. teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas dėl to, kad apie 2011 m. kovo 3 d. teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui K. V. ir trečiajam asmeniui J. V. nebuvo pranešta (šaukimai neįteikti), o jų atstovas teismo prašė bylos nagrinėjimą atidėti dėl užimtumo kitose bylose. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad tuo atveju, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą (1 t., 75, 98 b. l.), su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui (CPK 118 str. 1 d.), o nagrinėjamu atveju teismo šaukimai į 2011 m. kovo 3 d. teismo posėdį buvo įteikti tiek atsakovo ir trečiojo asmens atstovui (2 t., 42 b. l.), tiek ir pačiam atsakovui K. V. (2 t., 41 b. l.). Tuo tarpu, kaip pažymėjo jau pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartyje (2 t., 49 b. l.), atstovo užimtumas kitose bylose nėra pripažintina svarbia jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi (CPK 162² str.).
Byloje esminis ginčas kilo dėl ieškovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ reikalavimo teisės ir jos dydžio nutraukus automobilio BMW 530d išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią klientas būtų įgijęs nuosavybės teisę į turtą po visų sutarties sąlygų įvykdymo (sutarties 6.4 p.), tačiau sutartis nutraukta atsakovui nemokant įmokų pagal grafiką (1 t., 42 – 43 b. l.).
Iš byloje esančių duomenų aišku, kad atsakovui nevykdant mokėjimų pagal Sutartį, pastaroji buvo nutraukta, o išperkamas automobilis nuo 2009 m. lapkričio 3 d. atiteko lizingo bendrovei. Sutarties 11.6 punkte numatyta, kad Sutarties nutraukimas nepanaikina prievolės klientui atlyginti bendrovei nuostolius ir Sutartyje numatytas netesybas. Iš mokėjimų pagal Sutartį grafiko (1 t., 42 b. l.) aišku, kad išperkamas automobilis buvo įgytas už 169 530,27 Lt (1 t. 42 b. l.), o iki Sutarties nutraukimo atsakovas lizingo bendrovei buvo padengęs 76 338,01 Lt (įskaitant 32 000 Lt pradinę įmoką) automobilio vertės (1 t. 115, 116 b. l.; 2 t. 14 b. l.). Taigi ieškovo nuostoliai dėl neišpirktos automobilio vertės pareiškiant ieškinį sudarė 93 192,26 Lt (169 530,27 – 76 338,01), tačiau, kaip jau minėta, 2009 m. lapkričio 3 d. ieškovas ginčo automobilį perėmė savo žinion. Tokiu būdu, nustatant dėl sutarties nutraukimo atsiradusių nuostolių dydį, esminės reikšmės turi grąžinto turto vertė Sutarties nutraukimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012), o nagrinėjamu atveju turtą grąžinus vėliau – automobilio faktinio grąžinimo metu, t. y. 2009 m. lapkričio 3 d. (1 t., 87 b. l.). Atitinkamai iš paties ieškovo užsakymu atlikto ginčo automobilio vertinimo (1 t., 60 b. l.) aišku, kad turto perdavimo ieškovui metu automobilio vertė buvo 89 400 Lt. Tiesa, paties atsakovo K. V. užsakymu atlikto turto rinkos vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad ginčo automobilio vertė 2009 m. lapkričio 3 d. buvo 100 000 Lt, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, realizuoti automobilį šia verte nebuvo galimybių, ką iš dalies patvirtino ir ieškovo pateikti duomenys (2 t., 13 b. l.). Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, teigti, jog ginčo automobilis buvo pervertintas ir 2009 m. spalio 28 d. vertinimo, atlikto ieškovo užsakymu, metu (nustatyta transporto priemonės rinkos vertė – 89 400 L) nėra pagrindo, nes iš esmės analogiška ginčo automobilio vertė (89 500 Lt) nustatyta ir 2010 m. gegužės 20 dienai, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartį dėl ekspertizės skyrimo. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas per protingą laiką turėjo realias galimybes realizuoti atsiimtą automobilį už 89 400 Lt, o tai, kad automobilio nebuvo siekiama kuo skubiau realizuoti (1 t., 136 b. l.) ir skelbimuose beveik metus automobilio kaina apskritai nebuvo koreaguojama (2 t., 13 b. l.), leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pats savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių padidėjimo, dėl ko atsakomybė už ginčo automobilio vertės sumažėjimą nuo 89 400 Lt iki 57 000 Lt tenka pačiam ieškovui (CK 6.259 str. 2 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-917/2012). Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atlygintini ieškovo nuostoliai dėl neišpirktos turto vertės ryšium su Sutarties nutraukimu sudaro 3792,26 Lt (93 192,26 – 89 400), o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minėtų nuostolių dydį, nepagrįstai neįvertino kreditoriaus kaltės dėl nuostolių atsiradimo, dėl ko nepagrįstai padidino iš atsakovo priteistinų nuostolių dydį.
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka ir dėl iš jo priteistų papildomų išlaidų (550 LT antstoliui už automobilio suradimą, 50 Lt transportavimo išlaidų, 121 Lt už automobilio vertinimą, 102,3 Lt delspinigių ir 1882,15 Lt palūkanų priteisimo. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovo išlaidos, susijusios tiek su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (1 t., 119, 193 b. l.), tiek su automobilio transportavimu atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų vengiant ginčo automobilio grąžinimo (1 t., 12 b. l.), todėl pagrįstai pripažintos papildomais atsakovo nuostoliais. Tiesa, atsakovas apskritai ginčija Sutarties nutraukimo teisėtumą dėl to, kad įsiskolinimui sumokėti buvo nustatytas trumpesnis negu 14 dienų terminas (1 t. 12 b. l., Sutarties 11.2.3 p.), tačiau neginčija, kad ir per dvi savaites po ieškovo 2009 m. rugpjūčio 4 d. pranešimo gavimo (2009 m. rugpjūčio 6 d.) įsiskolinimo nepadengė, todėl minėtas atsakovo argumentas nevertintinas kaip turintis įtakos Sutarties nutraukimo teisėtumui (tai, kad ieškovas turėjo teisę pasinaudoti kitomis reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Sutarties 8.15 p.) taip pat nevaržė jo teisės nutraukti Sutartį 11.2.3 p. pagrindu). Atitinkamai automobilio vertinimo išlaidos (121 Lt) taip pat buvo būtinos siekiant tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, o netesybų (delspinigių) mokėjimas buvo įtvirtintas Sutarties 9.3 punkte, todėl teigti, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo delspinigius, kurių dydį, be kita ko, sumažino, nėra pagrindo (CK 6.38 str., 6.189 str. 1 d.). Be to, nors, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas palūkanas pagal Sutartį, nepagrįstai netaikė CK 6.360 straipsnio 5 dalies nuostatų, tačiau pažymėtina, kad palūkanos pagal Sutartį buvo numatytos kaip sudedamoji įmokų dalis (1 t., 5, 6, 42, 43 b. l.), o jų dydžio paskaičiavimo pagrįstumo apeliantas neginčija.
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė net 2000 Lt atstovavimo išlaidų (1 t., 147 b. l.), nes ieškovo atstovė posėdžiuose dalyvavo tik 4 valandas, o atsiliepimo neteikė. Tačiau pažymėtina, kad 2000 Lt suma ieškovui, kaip proceso dalyviui, priteista bendrai už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, kas apima ieškinio bei jo patikslinimų ruošimą ir pan., o tikslių atliktų darbų ar suteiktų konsultacijų sąrašo nepateikimas negali būti kliūtimi ieškovui priteisti jo faktiškai patirtas atstovavimo išlaidas, kurios, priešingai nei nurodo apeliantas, neviršija Rekomendacijose (8.2, 8.16, 8.18 p.) numatytų dydžių. Tačiau, nagrinėjamu atveju keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovui nepagrįstai nutarta grąžinti dalį už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (2195 Lt), nes toks prašymas neva buvo atmestas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi, tačiau pažymėtina, kad minėta nutartimi (1 t., 205 – 207 b. l.) žyminio mokesčio grąžinimo klausimas apskritai nespręstas. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu išspręstas būtent 2011 m. sausio 4 d. pareiškime, patikslintame 2011 m. vasario 7 d. pareiškimu (1 t., 227 b. l.; 2 t. 13 – 14 b. l.), išdėstyto atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų klausimas.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Tiek ieškovas, tiek atsakovas apeliaciniais skundais nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. papildomu sprendimu, kuriuo išspręstas atsakovo K. V. bei trečiojo asmens J. V. atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, pagal kokį reikalavimą proporcingai skaičiuoti atlygintinas atstovavimo išlaidas, kai ieškovas kelis kartus keičia savo reikalavimo dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2012 yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi vadovautis ieškovo valia sumažinti ieškinio dalyko apimtį. Nagrinėjamu atveju ieškovas, paskutinį kartą patikslinęs ieškinio reikalavimą, reikalavo priteisti iš atsakovo būtent 45 586,40 Lt sumą, todėl būtent nuo šios sumos turėtų būti proporcingai skaičiuojamos atlygintinos žyminio mokesčio, ekspertizės atlikimo išlaidos, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Tačiau svarstant teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju buvo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kadangi, nors ieškovas ginčo automobilį atsiėmė jau kitą dieną po ieškinio pateikimo (1 t., 29, 87 b. l.), tačiau ieškinio, kuriuo buvo prašoma išreikalauti ginčo automobilį iš atsakovo (1 t. 32 b. l.), sumos nesumažino atsiimto turto verte, o priešingai, 2010 m. vasario 23 d. dar ją padidino (1 t. 107 – 109 b. l.), kas sąlygojo padidintas atsakovo bei trečiojo asmens atstovavimo išlaidas (1 t. 70 – 74, 138 – 139). Tokiu būdu, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistinas teisinės pagalbos išlaidas skaičiavo atsižvelgdamas į pradinio ieškinio reikalavimo santykį su patenkinta patikslinto ieškinio reikalavimo dalimi, tačiau priteisdamas beveik po du trečdalius atsakovo bei trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš esmės jų paskirstymo klausimą išsprendė teisingai. Kita vertus, kaip jau anksčiau minėta, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl, keičiant Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą, keistinas tiek šiuo sprendimu, tiek Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. papildomu sprendimu atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
Patenkinus 84,86 proc. apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistina 1092,15 Lt (1287 * 0,8486) žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą (2 t. 83 b. l.).
Perskirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (93 str. 5 d.), atsižvelgtina į tai, kad patenkinta 14,25 proc. (6497,57 / 45 586,40 * 100) ieškovo reikalavimų, todėl pastarajam iš atsakovo priteistina 185,25 Lt (1300 * 0,1425) ekspertizės išlaidų, 183,40 Lt (1287 * 0,1425) žyminio mokesčio išlaidų, o taip pat 345 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidų (1 t., 147 b. l.). Tuo tarpu svarstant atsakovo K. V. ir trečiojo asmens J. V. advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš ieškovo klausimą, visų pirma, pažymėtina, kad minėtos išlaidos (po 4000 Lt kiekvienam), įvertinant tai, jog abu minėtus asmenis atstovauja tas pats advokatas (1 t. 75, 98 b. l.), yra mažintinos (CPK 98 str. 2 d.). Kita vertus, konstatavus, jog Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 3 d. papildomu sprendimu iš ieškovo atsakovui ir trečiajam asmeniui priteisė teisingas atstovavimo išlaidas (po 2649,60 Lt), šių priteistų išlaidų mažinimas (didžiąja dalimi tenkinant apeliacinį skundą) nepagrįstai pablogintų atsakovo bei trečiojo asmens teisinę (CPK 313 str.), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovui bei trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina po 2700 Lt advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų. Be to, proporcingai patenkintų (14,25 proc.) ir atmestų (85,75 proc.) ieškinio reikalavimų dalims paskirstytinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei: 31,56 Lt iš atsakovo ir 189,92 Lt iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą ir 2011 m. gegužės 3 d. papildomą sprendimą bei viso sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko lizingas“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. V. (a. k 35805230639) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko lizingas“ (į. k 145569548) naudai 3792,26 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du litus 26 ct) įsiskolinimą pagal išperkamosios nuomos sutartį, 1882,15 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du litus 15 centų) palūkanų, 102,31 Lt (šimtą du litus 31 centą) delspinigių, 121, 00 Lt (šimtą dvidešimt vieną litą) už automobilio vertinimą, 550,00 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) turėtų išlaidų antstoliui už automobilio suradimą, 50,00 Lt (penkiasdešimt litų) transportavimo išlaidų, ir 5 procentus dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (6497,57 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat 185,25 Lt (šimtą aštuoniasdešimt penkis litus 25 ct) ekspertizės išlaidų, 183,40 Lt (šimtą aštuoniasdešimt tris litus 40 ct) žyminio mokesčio išlaidų ir 345 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus) advokatės teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko lizingas“ po 2700 Lt (du tūkstančius septynis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti atsakovams K. V. ir J. V. (a. k. 46003281499) ir 189,92 Lt (šimtą aštuoniasdešimt devynis litus 92 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei.
Priteisti iš atsakovo K. V. 31,56 Lt (trisdešimt vieną litą 56 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei.
Priimti ieškovo atsisakymą nuo 82 542,19 Lt vertės ieškinio reikalavimų dalies ir šioje dalyje bylą nutraukti. Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“ 2195,00 Lt (du tūkstančius šimtą devyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio permoką“.
Priteisti atsakovui K. V. iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko lizingas“ 1092,15 Lt (tūkstantį devyniasdešimt du litus 15 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.