- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 2A-414/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- O. R. K., J. K.
- Trečiasis asmuo
- J. S., J. V., S. B., A. S.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai, Alytaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus prekyba“
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. R. K. ir trečiojo asmens J. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-633-173/2011 pagal ieškovių J. K., O. R. K. bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. S. ieškinius atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Alytaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus prekyba“ dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei pažeistų teisių gynimo (tretieji asmenys J. V. (J. V. teisių perėmėja), S. B. (teisių perėmėja D. P.), A. S.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl galimybės atkurti nuosavybės teisę į konkretų privačiam juridiniam asmeniui 25 metams komercinei veiklai išnuomotą žemės sklypą Alytuje. Ginčo sklype yra nuomininko statinių, veikia turgavietė, yra nutiestas šaligatvis.
Šalies argumentai
Ieškovė J. K. (po jos mirties teises perėmė R. K.) ieškiniu prašė panaikinti 2001 m. spalio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N11/2001-2338 ir 2006 m. balandžio 3 d. susitarimą Nr. S11/2006-295 dėl 0,3340 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos.
Ieškovės ir trečiųjų asmenų tėvai (seneliai) J. B. ir U. B. A. mieste iki žemės nacionalizacijos turėjo apie 10, 64 ha žemės (duomenys neskelbtini), apie 0, 50 ha žemės (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovė 1991 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. B. ir U. B. įpėdinių turėtą žemę Alytaus mieste.
Pagal 2006 m. rugsėjo 11 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą dabar didžioji šios žemės dalis užimta Jotvingių gatvės, o šiaurinėje jos dalyje yra įrengtas gėlių turgelis, UAB „Alytaus prekyba“ (anksčiau vadinosi KB „Alytaus prekyba“) nuomoja žemę prekybos paslaugoms teikti ((duomenys neskelbtini) veikia turgus, kita į rytus esanti žemės dalis užimta kitų kapitalinių pastatų ir statinių).
Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė suformavo 0, 0333 ha žemės sklypą ir 2007 m. teikė Alytaus apskrities viršininko administracijai atkurti Jono ir Uršulės įpėdiniams nuosavybę į šią žemę, tačiau ieškovė ir kiti pretendentai nesutiko su Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 19 d. žemės sklypo atkūrimo sprendimo projektu, kadangi juo neatkuriamos nuosavybės teisės į gretą esantį laisvą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tai apie 0, 0570 ha ploto žemės sklypas, kuris išnuomotas UAB „Alytaus prekyba“. Pagal kadastro ir registro duomenis (registras Nr. 60/5296) šiame žemės sklype yra keli laikini statiniai: 5E1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6E1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Abu statiniai be pamatų, karkaso konstrukcijos.
3340 kv.m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1999m. liepos 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N11/99-1956, 2001 m. spalio 3 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N112001-2338 ir 2006 m. balandžio 3 d. susitarimu Nr. S11/2006-295 išnuomotas. Ieškovė mano, kad UAB „Alytaus prekyba“ nuomojame žemė nėra užimta, nes ten nėra kapitalinių statinių, kurių aptarnavimui ir eksploatacijai žemė būtų reikalinga. Sklype esantys statiniai yra laikini ir nepagrįstai įregistruoti viešajame registre.
Šalies argumentai
Ieškovė O. R. K. ir tretysis asmuo J. S. 2008 m. sausio 24 d. ieškiniu prašė:
1) pripažinti 1999 m. liepos 26 d. Sutartį Nr. N11/99-1965, 2001 m. spalio 3 d. Sutartį ir 2006 m. balandžio 3 d. Susitarimą negaliojančiais;
Žemesnės instancijos teismas
2) pripažinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu T-212 patvirtintą 0,3340 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą negaliojančiu;
3) įpareigoti Alytaus m. savivaldybę suformuoti savarankiškus žemės sklypus B. ir K.vardu iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausančios teritorijos ribose ir parengti šį sklypą nuosavybės teisių atkūrimui;
4) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos žemės sklypus.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo J. S. patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 9-14) prašė:
1) pripažinti 1999 m. liepos 26 d. ir 2001 m. spalio 3 d. Sutartis bei 2006 m. balandžio 3 d. Susitarimą ir detalųjį planą negaliojančiais;
2) įpareigoti Alytaus m. savivaldybę per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti savarankiškus žemės sklypus J. ir U. B. vardu iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausančios teritorijos ribose, neįtraukiant teritorijos po esamais pastatais, tame tarpe pažymėtą plane raide A ir parengti šiuos sklypus nuosavybės teisių atkūrimui;
3) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per 3 mėn. skaičiuojant nuo minėtų žemės sklypų suformavimo ir žemės naudojimo sąlygų nustatymo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos žemės sklypus.
Ieškinio papildymu (t. 2, b. l. 107-110) tretysis asmuo J. S. prašė:
1) leisti nugriauti bešeimininkius, savavališkai pastatytus laikinus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 11/3508):
- pastatą - prekybos kioską, pažymėtą plane indeksu 4E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- pastatą- prekybos kioską, pažymėtą plane indeksu 5E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- pastatą - kasą, pažymėtą plane indeksu 6E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- pastatą - nuomos punktą, pažymėtą plane indeksu 7E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2) išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro (registro Nr. 11/3508, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) šiuos išnykusius daiktus:
- pastatą - prekybos kioską, pažymėtą plane indeksu 4E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- pastatą - prekybos kioską, pažymėtą plane indeksu 5E1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- pastatą - kasą, pažymėtą plane indeksu 6Elž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- pastatą - nuomos punktą, pažymėtą plane indeksu 7Elž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė O. R. K. ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. S., grįsdamos savo reikalavimus nurodė, kad K. ir B. iki nacionalizacijos valdyti žemės sklypai ribojasi. Nacionalizuotos žemės dalis šiuo metu patenka į UAB „Alytaus prekyba“ naudojamą žemę.
R. O. K. tėvas P. K. iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdė 10 ha žemės ir 1991 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
J. S. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. ir U. B. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą kreipėsi 1991 m. lapkričio 19 d.
Kadangi prašymai atkurti nuosavybės teisę buvo pateikti dar iki žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo, kai dalis žemės sklypo (2144 kv.m.) dar buvo laisva ir neužstatyta, todėl tiek nuomos sutartis, tiek detalusis planas tiesiogiai pažeidžia pretendentų teises, valstybės įsipareigojimus atkurti nuosavybę natūra. Statiniai sklype yra laikini, todėl yra galimybė atskirti dalį žemės sklypo, suformuoti naują sklypą ir į jį atkurti nuosavybės teises (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
Žemės plane raide „A“ pažymėta teritorija (B. valdytos žemės teritorija) nėra užstatyta, nėra detaliu planu priskirta valstybės ar savivaldybės poreikiams, yra laisva.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Alytaus prekyba“ su ieškiniais nesutiko. Nurodė, kad nuo 1987 m. rugpjūčio 21 d. teisėtai naudojasi ginčo žemės sklypais bei juose esančiais nelaikinais statiniais, pažymėtais indeksais 5E1/Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6E1/Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais statiniais ir bendru 3340 kv.m. ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (ginčo sklypai patenka į šį plotą). Kauno apygardos teismas 1998 m. spalio 12 d. sprendimu Alytaus apskrities viršininko administraciją įpareigojo sudaryti su UAB „Alytaus prekyba“ šio žemės sklypo nuomos sutartį 25 metų laikotarpiui, kas ir buvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apskrities viršininko administracija (dabar Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) su ieškiniais nesutiko ir nurodė, kad ginčo žemės sklype yra nuolatiniai statiniai. J. B. ir U. B. įpėdinių valdytoje žemėje yra suformuoti žemės sklypai juose esantiems pastatams eksploatuoti, todėl ginčo žemė valstybės išperkamai žemei priskirtina pagal detaliuosius planus.
Šalies argumentai
Alytaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Kauno apygardos teismas 1998 m. spalio 12 d. sprendimu įpareigojo sudaryti ginčo sklypo nuomos sutartį 25 metams (0, 3176 ha žemės sklypo nuoma yra pagal teismo sprendimą, 0, 0164 ha žemės sklypas yra po pastatais, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus miesto taryba 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-212 teisėtai patvirtino 0,3340 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Detaliuoju planu ginčo žemės sklypas, kuriame veikia turgavietė, numatytas kaip reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, todėl šios žemės grąžinimas natūra nėra galimas.
Tretysis asmuo A. S. ieškinius palaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad nuosavybės teisės į žemę, (duomenys neskelbtini), atkurti natūra neįmanoma, kadangi ji užimta, numatyta pastatams eksploatuoti (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalis 1 punktas, 2 dalies 3 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ši žemė valstybės išpirktina.
Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklype (0, 3340 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)) iki 1987 m. liepos 1 d. buvo autobusų stotis. Po to įkurta turgavietė.
1999 m. liepos 26 d. Alytaus apskrities viršininkas sutartimi Nr. 11/99-1956 25 metams išnuomavo kooperatinei bendrovei „Alytaus prekyba“ 0, 3176 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas - komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti.
2001 m. spalio 3 d. Alytaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Alytaus apskrities viršininko 2001 m. sausio 24 d. įsakymu Nr.11-62, ir kooperatinė bendrovė „Alytaus prekyba“ sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N11/2001-2338, kuria iki 2024 m. liepos 26 d. kooperatinei bendrovei „Alytaus prekyba“ išnuomota 0,0164 ha ploto žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), bendrame 0, 3340 ha žemės sklypo plote. Išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis ir ūkinės veiklos būdas - kita paskirtis, ūkinės veikos būdas - komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatavimui.
2006 m. balandžio 3 d. Susitarimu Nr. S11/2006-295, kuriuo padaryti pakeitimai žemės nuomos sutartyse, sutarta, kad kooperatinei bendrovei „Alytaus prekyba“ išnuomojamas 0, 3340 ha ploto žemės sklypas ir 0, 3176 ha ploto žemės sklypo dalis 0, 3340 ha ploto žemės sklype.
Ginčo sklype savavališkai pastatytų statinių nėra. Esantys statiniai ne laikini, jie registruoti nekilnojamojo turto registre, jų savininkas - UAB „Alytaus prekyba“.
Pagal Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius sklypas pakliūva į visuomeninių pastatų zoną, bet galimas ir komercinis šios teritorijos naudojimo būdas. Turgavietė yra ir bus naudojama visuomenės poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
J. S. nurodytas žemės sklypas, plane pažymėtas „A“ nėra laisvas, tai šaligatvis, kuris yra neatsiejama Jotvingių g. dalis, todėl į ją negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 1 p.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Gauti du apeliaciniai skundai.
Šalies argumentai
Ieškovė O. R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo pašalinti kliūtis nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimui, t.y. panaikinti sprendimus, kurių pagrindu sklypas buvo pripažintas valstybės išperkamu, ir tada atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjai dėl nuosavybės atkūrimo kreipėsi 1991 m. lapkričio 19 d., todėl tiek po šios datos, tiek ypač po 2002 m. balandžio 19 d. LR Konstitucinio teismo nutarimo, jeigu atsirado priežasčių (buvo priimta sprendimų), sudarančių kliūtis atkurti nuosavybes teises į ginčo sklypą, teismas turėjo šias kliūtis pašalinti (panaikinti sprendimus) ir įpareigoti atsakovus atkurti nuosavybės teisę į ginčo sklypą. Ginčo žemė nėra nustatyta tvarka teisėtai pripažinta reikalinga visuomenės poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pasielgė atvirkščiai – nepagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklypas yra užimtas statiniais ir detaliuoju planu skirtas statiniams statyti, ir todėl nepagrįstai sklypą pripažino valstybės išperkamu taip neapgindamas pretendentų teisės atkurti nuosavybės teises į sklypą. Teisė į nuosavybės atkūrimą yra fundamentinė ir prigimtinė teisė, kuri yra saugoma Konstitucijos ir įpareigoja valstybę ją ginant panaikinti visas jos realizavimui sukurtas kliūtis.
2. LR Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pasisakė dėl nuosavybės teisių atkūrimo reglamentavimo ir po šio nutarimo nebegalėjo būti taikoma atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, numatanti nuosavybės teisės atkūrimo ribojimus, kaip prieštaraujanti LR Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.
Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 4 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimuose yra pasisakė ir dėl kriterijų, pagal kuriuos sklypas pripažintinas skirtu visuomenės poreikiams, išaiškino sąvokas „visuomenės poreikiai”, „valstybės reikmės”. Sąvoką „valstybės reikmės” Konstitucinis Teismas aiškino kaip tinkamo visų valstybės kaip visuomenės organizacijos funkcijų atlikimo užtikrinimą bei kaip valstybės institucijų (valstybės aparato) veiklos užtikrinimą.
3. Jeigu detaliu planu žemės ar jos dalis tenka komercinei veiklai kaip kad ginčo sklypas, o ne visuomeninam naudojimui, tai tokia teritorija nėra laikoma valstybės išperkama.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsižvelgiant į ginčo žemės komercinę paskirtį, privataus juridinio asmens naudojimą komerciniais privačiais tikslias ir nebuvimą detaliųjų planų, pagal kuriuos ginčo žemės dalis būtų skirta konkrečiam visuomeninės ar išimtiniam valstybės poreikiui, konstatuotina, kad ginčo žemė nėra valstybės išperkama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 22 d. administracinėje byloje Nr. A10-640/2007 suformavo precedentą, kad net ir išnuomotas žemės sklypas nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad, jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nurodydamas, į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teises, negalima šio turto traktuoti kaip įeinančio į valstybinį laisvos žemės fondą. Kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas kaip ginčo objektas negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-384/1999, Nr. 3K-3-1128/2000, Nr. 3K-3-937/2002, Nr. 3K-7-655/2004, Nr. 3K-3-611/2006, Nr. 3K-3-593/2006 ir kt.).
3. Ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo neišspręstas 20 metų (prašymas atkurti nuosavybės teises paduotas dar 1991 m.), byla nagrinėjama nepateisinamai ilgai, kas pažeidžia teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo J. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą išnagrinėjus žodinio proceso tvarka, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir ieškovė O. R. K.. J. S. siekia atkurti nuosavybės teisę į dvi šalia esančias teritorijas. Teritorija, pažymėta „A“, kurią atsakovas vadina šaligatviu, nors ši teritorija neužstatyta ir niekam nepriskirta, ir teritoriją „B“, kuria naudojasi UAB „Alytaus prekyba“ ir kurioje, apeliantės vertinimu, nėra teisėtai pastatytų nuolatinių statinių. Apeliantė akcentuoja tai, kad teritorija „A“ yra išklota trinkelėmis, tačiau iš gretimų teritorijų ir pateikto plano matyti, kad į lygiagrečiai esančią sklypų dalį, kuri neįeina į gatvę, atkuriama nuosavybės teisė, todėl nepagrįstai teismas sprendė, kad teritorija „A“ - tai šaligatvis, kuris yra neatsiejama Jotvingių g. dalis ir todėl nuosavybės teisės į sklypą „A“ negali būti atkurtos natūra.
Gauti 4 atsiliepimai į apeliacinius skundus.
Atsiliepimas
Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinių skundų netenkinti. Nurodo, kad UAB „Alytaus prekyba“ išnuomotas žemės sklypas yra detaliai suplanuotas, užimtas nekilnojamo turto registre įregistruotų pastatų. Sklype yra infrastruktūros objektas, aptarnaujantis gyventojus - turgavietė. 1987 m. rugsėjo 21 d. statybos leidimas Nr. 88-15C įrodo, kad jau nuo tada ginčo žemės sklypą teisėtai užėmė Alytaus miesto vartotojų kooperatyvas, kurio teisių ir pareigų perėmėja tapo UAB „Alytaus prekyba“.
Šalies argumentai
Apeliantės teigia, kad žemės sklypai, užimti komercinės paskirties pastatais, nėra priskiriami negrąžintiniems (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.), tačiau įstatymas tokių išimčių nenumato - pastatai negali būti skirstomi pagal jų priklausomybę ir paskirtį kai taikoma Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalingą pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė ją nuomoti yra įstatyminė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymo 9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010).
J. S. sąlyginai raide „A“ identifikuojamas sklypas pagal LR Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtintą Statybos techninį reglamentą „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos” yra miesto susisiekimo infrastruktūros dalis, t. y. Jotvingių gatvės šaligatvis. Apeliantė J. S. reikalauja formuoti žemės sklypą transporto infrastruktūros objekto zonoje - tarp gatvės raudonųjų linijų ir netgi susiaurinti šaligatvį.
Apeliantės nepagrįstai reikalauja nugriauti ginčo sklype esančius statinius kaip bešeimininkius. Šie pastatai priklauso UAB „Alytaus prekyba”.
LR Konstitucinis Teismas, priešingai nei teigia apeliantės, ne kartą yra konstatavęs, kad piliečių teisė į nekilnojamąjį turtą ne visada turi ir gali būti atkurta natūra turėtoje vietoje, kadangi po nacionalizacijos įvykę daugybė socialinių, politinių, gyvenimo realijų, dėl kurių to padaryti neįmanoma. (LR Konstitucinio teismo 2002 m. gegužės 10 d., 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).
UAB „Alytaus prekyba” atsiliepimu taip pat prašo apeliacinių skundu netenkinti. Nurodo, kad ginčo sklypu teisėtai naudojasi dar nuo 1987 metų. Ginčo žemės sklypas yra išnuomotas pagal Kauno apygardos 1998 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-155/98. Sklype esantys statiniai nėra laikini, o turgavietė tenkina visuomeninius bendruomenės poreikius. UAB „Alytaus prekyba“ atsakomybė galėtų kilti tik įrodžius įmonės kaltę, kurios nėra.
Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius atsiliepimu prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčo sklype esantys pastatai ir statiniai registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jie negali būti laikomi laikinaisiais statiniais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 25 d. nutartyje (administracinė byla A11-263-03), aiškindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto normą, pažymėjo, kad, joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes.
Alytaus miesto taryba 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-212 patvirtino 0,3340 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.
R. K. ir J. V. atsiliepimu prašo J. S. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad po Atkūrimo įstatymo 2002 m. pakeitimų dėl ginčo žemės nebuvo galima daryti juridinių veiksmų, galinčių tapti nuosavybės teisių atkūrimo ir gražinimo natūra kliūtimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini
Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją. Tai ne kartą pabrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d., 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimuose formuodamas oficialiąją konstitucinę piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo doktriną. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir 12 straipsniu, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2012).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės keliamas galimybės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra konkrečioje vietoje klausimas. Byloje nėra ginčo dėl apeliančių teisės apskritai atkurti nuosavybės teises, tačiau yra kilęs ginčas tarp apeliančių ir už nuosavybės teisių atkūrimo procesą atsakingų institucijų dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (apeliantės pageidavo atkurti nuosavybės teisę būtent natūra ir būtent turėtoje vietoje, todėl nesutiko su Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 19 d. žemės sklypo atkūrimo projektu, pagal nuosavybė būtų atkurta į suformuotą kitą 0,0333 ha žemės sklypą).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuosavybės teisės į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkurti natūra neįmanoma, kadangi ji užimta pastatams eksploatuoti ir yra valstybės išpirktina. Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo.
1997 m. liepos 9 d. įsigaliojus LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (toliau – Atkūrimo įstatymas) dar neišnagrinėti piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, kurie buvo pateikti anksčiau galiojusio įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais, turėjo būti nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis Atkūrimo įstatymo nuostatų (Atkūrimo įstatymo 21 str. 1 d.). Taigi bylos išsprendimui aktualios būtent Atkūrimo įstatymo nuostatos.
Sąlygos, dėl kurių išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) išperka valstybė, yra nustatytos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu žemė po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.); yra suteikta individualiai statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose.
Apeliantės siekia įrodyti, kad nuosavybės teisės į ginčo žemę, esančią (duomenys neskelbtini), gali būti atkurtos, nes ginčo žemės sklypas nėra nustatyta tvarka teisėtai priskirtas reikalingu visuomenės poreikiams, taip pat nėra užimtas statiniais ir detaliuoju planu skirtas statiniams statyti. Dėl šių priežasčių žemės sklypas, apeliančių vertinimu, nepriskirtinas prie valstybės išperkamų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, žemė valstybės išperkama, kai egzistuoja konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu yra požymių, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardytas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtinamas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardytos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263-03).
Pagal bylos duomenis ginčo sklypas ilgą laiką naudojamas visuomenės poreikiams. Iš pradžių jis buvo naudojamas autobusų stoties, vėliau jame buvo įrengta turgavietė, kurioje yra tiek Nekilnojamojo turto registre įregistruoti mūriniai pastatai, tiek laikini statiniai, o 2005 metais buvo numatyta nugriauti menkaverčius kilnojamus medinius prekybos paviljonus ir pasatyti naują stacionarų prekybinį pastatą. UAB „Alytaus prekyba” leidimas statyti dviejų aukštų prekybos paviljoną (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono apylinkės teismui 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo išduotas (Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. SD-6472(6.18) UAB „Alytaus prekyba“). Taigi ginčo sklypas ilgą laiką buvo naudojamas komercinei veiklai, kuri tenkino Alytaus gyventojų poreikius.
Pagal bylos duomenis Lietuvos apeliacinis teismas 1999 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-31/1999 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 1998 m. spalio 12 d. sprendimą, kuriuo Alytaus apskrities viršininko administracija buvo įpareigota sudaryti su Kooperatine bendrove „Alytaus prekyba” 3176 kv.m. ploto žemės sklypo (pagal Alytaus m. valdybos 1997 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 257 priedą sklypo plotų “A” 1032 kv.m. ir “C” 2144 kv.m.) (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos sutartį 25 metams. Nors šioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje be kita ko konstatuota, kad nagrinėjant bylą nepasitvirtino atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos argumentas, jog šį žemės sklypą numatoma naudoti visuomenės poreikiams, kad 1998 m. dar nebuvo ginčo žemės sklypo detalaus suplanavimo projekto, kuriame būtų numatyta visuomeninės paskirties objektų statyba, vėliau, t.y. 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T-212 9 punktu Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, pagal kurį sklypas pakliūna į visuomeninių pastatų zoną ir gali būti naudojamas ir komerciniams tikslams (ginčo žemėje pagal detaliuosius planus suformuoti žemės sklypai juose esantiems pastatams eksploatuoti). Kadangi minėti sklype esantys pastatai naudojami turgavietės veiklai, o ji tenkina vietinių gyventojų poreikius, darytina išvada, kad iš ginčo sklypo detaliojo plano matyti, jog egzistuoja visuomenės poreikį į ginčo sklypą įrodančios aplinkybės.
Vertinant, ar turgavietės eksploatavimo faktas gali būti pripažintas rodančiu visuomenės poreikį į ginčo sklypą, paminėtina, kad tai kiekvienu atveju nustatoma įvertinus konkrečias bylos aplinkybių visumą. Skirtingai nei bylose, kuriose turgavietės eksploatavimas nebuvo pripažintas aplinkybe, rodančia visuomenės poreikį į ginčo sklypą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-3411/2011), šioje byloje neįrodyta, kad ginčo sklype esanti turgavietė neveiktų, realiai netenkintų gyventojų poreikių, o jos teritorijoje visi esantys statiniai būtų išimtinai laikini. Atvirkščiai, byloje įrodyta, kad sklype buvo numatyta papildomai (vietoje laikinų statinių) statyti dviejų aukštų prekybos paviljoną, kurio statybai leidimas neišduotas ir statyba nepradėta dėl to, kad teismas šioje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
2010 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-744/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad vien tik detaliojo plano aiškinamojo rašto teiginių apie sklypo panaudojimą ateityje turgaus plėtrai nepakanka, kad pripažinti visuomenės poreikio realumą ir kad šis sklypas turi būti valstybės išperkamas, tačiau skirtingai nei šioje byloje, nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra statinių ir kad pagal teritorinį suplanavimą šiems statiniams yra būtinas žemės sklypas (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.).
Tuo tarpu 2010 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1253/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aplinkybę, jog detaliajame plane numatyta ginčo sklypo paskirtis – turgavietė - vertino kaip rodančią akivaizdų visuomeninį poreikį į žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą priskirtina valstybės išperkamai žemei, skirtai visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti.
Ši teismų praktika rodo, kad ginčo žemės sklypas, kuriame yra UAB „Alytaus prekyba” priklausantys Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai, naudojami realiai veikiančio turgaus eksploatacijai, gali būti pripažįstamas valstybės išperkamu ir todėl į jį natūra turėtos nuosavybės teisės pretendentams pagrįstai neatkuriamos.
Suformuoti laisvo žemės sklypo, į kurį apeliantės galėtų atkurti nuosavybės teises, sklypo prieš (duomenys neskelbtini), taip pat negalima, nes tai šaligatvio praplėtimas, tarnaujantis miesto žmonėms.
Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, būtina įvertinti ir žemės sklypo faktinę padėtį, ar jis yra laisvas, neužstatytas. Žemės sklypas yra užstatytas, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas naudojamas. Ginčo sklype esantys ir UAB „Alytaus prekyba“ priklausantys statiniai yra kaip nelaikini statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o šio registro duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantės teigia, kad ginčo sklype esantys statiniai yra nenuolatiniai, tačiau šios aplinkybės neįrodė ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nepaneigė.
Dėl išdėstytų motyvų visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliantėms teisėtai atsisakyta suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypą ginčo teritorijoje ir ieškovų teisių pažeidimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo. Išdėstyti motyvai yra pakankami, kad skundžiamą sprendimą kaip teisėtą palikti nepakeistą, todėl dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija nebepasisako kaip dėl teisiškai nebereikšmingų bylos išnagrinėjimui.
Prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas, kadangi byloje yra visi jos tinkamam išnagrinėjimui reikalingi duomenys ir įrodymai, papildomi šalių paaiškinimai nebūtini.
Kadangi apeliaciniai skundai netenkinami, apeliantėms jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.