- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-534-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35173-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- I. D.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. D. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei I. D. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Sostinė“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas iš atsakovės priteisti 503,61 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tarp ieškovo ir draudėjos V. K. buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. 710-300-362697, kurios pagrindu apdraustos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Draudėja nurodė, jog tarp 4 ir 5 aukštų trūko šalto vandens stovas, ją užliejo kaimynai iš viršaus, gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas draudėjai sutarties pagrindu išmokėjo 544 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2021 m. sausio 23 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovės buto. Remiantis ERGO pateikta sąmata, išlaidos medžiagoms – 225,80 Eur, ERGO duomenimis remontas apdraustame bute darytas prieš 6 metus. Taikomas 0,8 proc. nusidėvėjimas, iš viso 4,6 proc., o tai sudaro 215,41 Eur. Įvykio metu apgadintos revizinės durys. Ieškovas nurodė, jog butas, iš kurio įvyko vandens pratekėjimas priklausė atsakovei, todėl išmokėta suma turi būti priteista iš atsakovės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo jį atmesti, atitinkamai priteisiamai nuostolių sumai patikslinti žyminio mokesčio dalies dydį, taip pat ieškovui nepateikus atsakymų į pateiktus raštus, reikalavimą dėl 5 proc. palūkanų atmesti. Nurodo, jog atsakovė teismo proceso metu yra nurodžiusi, jog prisiima atsakomybę dėl užliejimo, siekiant greičiau užbaigti bylos nagrinėjimą. 2021 m. sausio 23 d. gavus pranešimą apie buto užliejimą, buvo skubiai per 5-10 min. sustabdytas vandens tiekimas. Buto nuomotojų atsiprašė, atsilygino, daugiau pretenzijų nebuvo gauta. Ieškovo pranešimas pateiktas praėjus pusmečiui, t. y. 2021 m. liepos mėnesį. Į pranešimą buvo atsakyta nedelsiant 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštais, tačiau atsakymo, skambučio dėl susitarimo galimybės nesulaukta. Pasak atsakovės, įformintas užliejimo fakto fiksavimas, sąnaudų skaičiavimas užliejimo defektams šalinti yra nepagrįstas jokiais žiniaraščiais. Turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, kuri nepasirašyta, nurodytų darbų, medžiagų įkainiai neatitinka tikrovės, dirbtinai išpūsti, o tai pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 dalį. Atsakovė nedalyvavo nustatant žalą, todėl yra pagrįstų abejonių dėl sugadintos apdailos parametrų dydžio nustatymo. Nagrinėjant pateiktas nuotraukas, tokia nurodyta apimtis negalima, o įtraukti darbai yra nesusiję su užpylimu. Ieškovo teiginys, jog buto remontas atliktas prieš 6 m. yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Iš pateiktos nuotraukos matyti, jog kolektorinės durys pasenusios. Pasak atsakovės, jeigu tai būtų buvusios naujos durys, net ir užpylus keletą kartų, nebūtų tokios išvaizdos. Žala durims neteisinga, nes vanduo jų nepasiekė. Užliejimas vandeniu buvo greitai sustabdytas, jis nedidelis. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog žala nedidelė. Net ir nutekėjus vandeniui ant grindų, buto užliejimas turėjo būti matomas tik koridoriuje, o tualete, kambaryje užliejimo negalėjo būti. Apskaičiuojant padarytus nuostolius, kainų ir apimčių dydžiai padidinti. Ieškovas yra patvirtinęs, jog nuotoliai buvo nustatinėjami iš pateiktų nuotraukų, nenuvykus į įvykio vietą. Ieškovas neįvykdė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnyje numatytos pareigos, nes nepateikė žalos dydį patvirtinančių dokumentų. Ieškovas 2022 m. spalio 4 d. pateikė taikos sutarties projektą, sumažindamas nuostolių sumą iki 400 Eur, atsakovė ieškovui telefonu pasiūlė 200-300 Eur sumą, kuri, pasak atsakovės, pilnai padengia nuostolius. Atsakymas iš ieškovo negautas. Atkreipia dėmesį, jog taikos sutartis gauta 16 val. paskutinę dieną prieš bylos nagrinėjimą, tad nebuvo laiko apsvarstyti taikos sutarties projekto.
3. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovas nurodo, jog ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas. Žalos dydžio priteisimo klausimą palieka spręsti teismui. Didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė iki patikslinto ieškinio, t. y. 3 521,10 Eur. Remiantis teismų praktika, skirstant bylinėjimosi išlaidas reikia įvertinti kaltininką dėl ko jos susidarė. Pirmiausia, ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą (UAB „Mano Būstas Sostinė“), nors ieškovui buvo nurodoma, jog UAB „Mano Būstas Sostinė“ nėra tinkamas atsakovas, įvyko keletas teismo posėdžių, todėl akivaizdu, jog dėl bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas ieškovas. Atsakovė klaidino ieškovą, nurodydama, jog atsakingas administratorius, todėl kaltės yra ir iš atsakovės pusės. Bylinėjimosi išlaidų sumą prašo priteisti iš ieškovo, tačiau teismui įžvelgus ir atsakovės kaltės, o dėl dalies išlaidų sutikus atsakovei, tai prašo teismo šią sumą priteisti iš atsakovės, o likusią iš ieškovo. Kita bylinėjimosi išlaidų suma susidarė po patikslinto ieškinio pateikimo, t. y. 399,30 Eur, šią sumą turi atlyginti atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui iš atsakovės I. D. 503,61 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (503,61 Eur) nuo patikslinto ieškinio atsakovei priėmimo (2022 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur žyminį mokestį. Priteisė trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Sostinė“ iš ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 1 055,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Sostinė“ iš atsakovės I. D. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės I. D. 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad draudimo sutartis Nr. 710-300-362697, sudaryta tarp ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ir draudėjos V. K., patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. liepos 22 d. buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Z. T. pranešė apie 2021 m. sausio 23 d. įvykį, kurio metu V. K. priklausantis butas užlietas: užliejo kaimynai iš viršaus (prieškambarį ir WC), turto sugadinimai, patirti nuostoliai: lubos, sienos-tapetai ir kolektorinės durys. V. K. 2021 m. vasario 10 d. pranešta apie draudimo išmoką. 2021 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 544 Eur draudėjai dėl ginčo įvykio.
Šalies argumentai
6. Ieškovas 2021 m. gruodžio 31 d. ieškinyje teigia, kad pranešime apie žalą draudėja nurodė, jog ją užliejo kaimynai iš viršaus (duomenys neskelbtini), tačiau jie nurodė, jog vanduo skverbėsi iš bendro naudojimo vamzdyno, todėl atsakingas yra (duomenys neskelbtini), namo administratorius. Ieškovas 2022 m. kovo 9 d. ieškinyje taip pat nurodė, kad virš draudėjo esančio buto savininkė nurodė, kad tarp 4 ir 5 aukštų trūko šalto vandens stovas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad Z. T. pranešime apie 2021 m. sausio 23 d. įvykį nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad vanduo skverbėsi iš bendro naudojimo vamzdyno. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų minėtą aplinkybę. Byloje nėra pateikta ir įrodymų, kad draudėja nurodė, kad 2021 m. sausio 23 d. tarp 4 ir 5 aukštų trūko šalto vandens stovas. Vien tai, kad I. D. 2021 m. liepos 19 d. rašte nurodė aplinkybę apie prieš 7 ar daugiau metų įskilusį vandentiekio stovą, niekaip negali patvirtinti ar paneigti 2021 m. sausio 23 d. įvykusio užpylimo priežasties. Į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovės ar draudėjos butas būtų apžiūrėtas ir nustatyta tikroji užpylimo priežastis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad trečiasis asmuo, kaip namo administratorius, būtų buvęs iškviestas dėl 2021 m. sausio 23 d. įvykio ar jam apie tai pranešta, taip pat kad kas nors būtų iškviestas šalinti užliejimo/gedimo priežasties ar šalinti užliejimo padarinių. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad apliejimas įvyko dėl bendrosios inžinerinės įrangos defektų ar kokių nors trečiojo asmens netinkamo veikimo/neveikimo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad koridoriuje yra skalbyklė, kurios vandens nuleidimas yra į tualetą per sieną, žarnelė iššoko, buvo mažas užliejimas. Taigi, ginčo buto užliejimo priežastis buvo atsakovės bute esančios skalbimo mašinos žarnos pratekėjimas. Teismas sprendė, kad dėl su atsakove susijusių priežasčių žala buvo padaryta žemiau esančiam butui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš byloje esančios turto žalos įvertinimo skaičiuotės matyti, kad žalos suma yra 544 Eur, kurią sudaro 155,20 Eur už lubų dažymą (sugadinimų apimtis 9,7), 14 Eur šviestuvų permontavimas, 300 Eur sienų apmušalų pakeitimas, 22 Eur smulkus durų staktų remontas, 24 Eur tinkavimo darbai, 9,7 Eur patalpų išklojimas apsaugine plėvele/patalpų val., 19,40 Eur patalpų valymas po remonto darbų. Skaičiuotėje nurodoma, kad išlaidos medžiagoms sudaro 225,80 Eur. Teismas vertindamas skaičiuoklės pabaigoje įrašą „Remontas 2018m“, sprendė, kad toks įrašas skaičiuotėje nepaneigia žalos, atsiradusios dėl ginčo įvykio, fakto ir dydžio. Teismas nurodė, kad skaičiuotė pateikta kartu su ieškiniu, atitinka žalos pobūdį, o atsakovė kitų žalos dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nors atsakovė nurodo, jog darbų ir medžiagų įkainiai yra daug kartų padidinti, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų apie galimas darbų/medžiagų kainas. Nors, atsakovės teigimu, žalos suma yra per didelė, tačiau ji apsiribojo tik bendrais teiginiais, kad žalos dydis per didelis, nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotą žalos dydį.
10. Teismas ištyręs ir išanalizavęs turto žalos įvertinimo skaičiuotėje nurodytas sumas, apgadinto buto nuotraukas, sprendė, kad prašomas priteisti žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas, atsakovei žalos dydžio nenuginčijus leistinais įrodymais, todėl yra visos sąlygos ieškovui priteisti 503,61 Eur nuostolius iš atsakovės, ir ieškinį tenkinti. Taip pat teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio atsakovei priėmimo (2022 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinus, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį.
11. Trečiasis asmuo prašė priteisti jo patirtas 3 920,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju 2022 m. liepos 20 d. ir 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžiai nevyko, o trečiasis asmuo prašo priteisti po 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad jos išrašytos iš anksto, t. y. iki teismo posėdžio, byloje atstovavo tas pats atstovas, byla savo esme nėra sudėtinga, kad būtų pagrindas ypatingai ruoštis bylai, byloje atstovavo profesionalus atstovas (advokato padėjėjas), iki tol vykę teismo posėdžiai buvo trumpi, sprendžiami klausimai dėl tinkamo atsakovo byloje. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas mažinti minėtas bylinėjimosi išlaidas nuo 532,40 Eur iki 100 Eur.
12. Teismas spręsdamas klausimą dėl 3 055,60 Eur (3 920,40 Eur - 532,40 Eur - 532,40 Eur + 100 Eur + 100 Eur) bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir įvertinęs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, kreipdamasis į teismą iš esmės nebuvo pakankamai atidus, pasirinkdamas atsakovą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškinio padavimo metu butas buvo užlietas dėl trečiojo asmens kaltės. Vien tai, kad atsakovė raštais nepripažino savo kaltės, nesudarė pagrindo, nuodugniai neištyrus įvykio, reikalavimą reikšti trečiajam asmeniui. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, todėl yra pagrindas dalį trečiojo asmens išlaidų priteisti iš paties ieškovo.
13. Teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, o iš ieškovo – 1 055,60 Eur. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai vengė ieškovei pateikti su įvykiu susijusią informaciją ir užliejimo priežastį, todėl teismas sprendė, kad jos atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra didesnė nei ieškovo. Bet kokiu atveju, ieškovas nesiėmė įmanomų priemonių, kad nustatytų galimas įvykio priežastis iki kreipimosi į teismą, todėl ir trečiajam asmeniui susidarė bylinėjimosi išlaidos, į kurių atlyginimą jis turi teisę.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Atsakovė (apeliantė) I. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
14.1. Teismas nevertino atsakovės 2022 m. spalio 31 d. atsiliepime pateiktų Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio pažeidimų. Šiame straipsnyje nurodytos draudėjo ir draudiko pareigos, teisės bei būtinas draudiminio įvykio įforminimas. Teismas nevertino fakto, kad ieškovas 2022 m. kovo 19 d. UAB „Mano Būstas Sostinė“ patvirtino, jog nuostoliai buvo nustatinėjami iš pateiktų nuotraukų, neišvykus į įvykio vietą.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria trečiajam asmeniui iš atsakovės I. D. priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad byloje nėra informacijos apie trečiojo asmens teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą. Bylinėjimosi išlaidos pateiktos nesilaikant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. IR-77 patvirtintų rekomendacijų. Teismas savo iniciatyva nežymiai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį iki 3 055,60 Eur sumos, motyvuodamas nevykusių posėdžių arba vykusių labai trumpai pagrindu, nenagrinėjant pateiktų sąskaitų faktūrų. Tikėtina, kad patikslinus teismui pateiktų sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybes bei įvertinus advokatų atliktą darbą pagal faktiškai atliktas apimtis, teismas galėtų teisingai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatomis, proporcingai padalinti ieškovui patirtas faktines bylinėjimosi išlaidas.
15. Trečiasis asmuo (apeliantas) UAB „Mano Būstas Sostinė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą, trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinti pilna apimtimi ir jas teismo nuožiūra priteisti arba iš ieškovės, arba iš atsakovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateiktos 8 sąskaitos ir paslaugų ataskaitos bei mokėjimai, kuriuose detalizuojamos trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 3 920,40 Eur. Apelianto nuomone, teismas padarė klaidą nurodydamas, kad už 2022 m. liepos 20 d. ir 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžius trečiasis asmuo patyrė po 532,40 Eur išlaidų už teisinių paslaugų suteikimą. Pagal nurodytas sąskaitas – ataskaitas, akivaizdu, kad už pirmąsias teisines paslaugas suma buvo 465,85 Eur, o ne 532,40 Eur. Taigi, teismas padarė aritmetinę klaidą pasirinkęs netinkamą sąskaitos sumą.
15.2. Pirmosios instancijos teismas mažindamas trečiojo asmens patirtas išlaidas už atstovo pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, nepagrįstai kaip pagrindą mažinti trečiojo asmens patirtas išlaidas nurodo aplinkybę, kad už neįvykusius teismo posėdžius sąskaitos ataskaitos buvo surašyto iš anksto, t. y. iki teismo posėdžių. Pažymėtina, jog teismai laikosi praktikos, kad kliento interesų atstovavimas apima ne vien faktinį atstovo buvimą teismo salėje nagrinėjant bylą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su kliento atstovavimu: susipažinimą su bylos medžiagą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atvykimą į teismo posėdį ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1602-640/2020.
15.3. Apelianto atstovui besiruošiant teismo posėdžiams, nėra galimybės įvertinti, ar civilinės bylos nagrinėjimas teismo posėdyje truks tik 15 min., ar tai truks 3 val., ar teismo posėdis iš vis bus atidėtas. Pažymėjo, kad jo atstovo pasirengimo bylos nagrinėjimui trukmė visiškai nėra susijusi su faktine teismo posėdžių trukme. Todėl kiekviena byla reikalauja pasiruošimo ir neapsiriboja vien teismo posėdžiais. Sąskaitos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų dydžių, už atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, trečiajam asmeniui yra pateikiamos ir jis jas apmoka iki teismo posėdžių momento, nes bet kurio teismo posėdžio metu yra galimybė, kad byla bus išnagrinėta iš esmės, o bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalimi turi būti pateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Šalies argumentai
15.4. Apelianto nuomone, vadovaujantis teismo formuojama logika, proceso šalys dokumentus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidas galėtų pateikti tik pasibaigus kiekvienam teismo posėdžiui, t. y. tik žinant konkrečią jo trukmę, nes tik tokiu būdu būtų galima įvertinti, visų pirma, ar įvyko teismo posėdis, antra, kiek konkrečiai truko teismo posėdis. Tokia praktika, apelianto nuomone, prieštarautų įstatymų leidėjo CPK 98 straipsnio 1 dalyje suformuotai taisyklei – bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai gali būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks prieštaravimas minėtai taisyklei lemtų, jog vieno iš teismo posėdžių metu, kurio pradžioje jo trukmė nėra žinoma bei tokio teismo posėdžio metu baigus nagrinėti bylą iš esmės, proceso šalis negalėtų pateikti šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų bei jam nebūtų priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nors atstovas be abejonės patyrė laiko sąnaudas.
15.5. 2022 m. liepos 20 d. ir 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžiai neįvyko dėl ieškovo nesąžiningų ir procesu piktnaudžiaujančių veiksmų, o tai lėmė nepagrįstą civilinės bylos nagrinėjimo užtęsimą bei ekonomiškumo principo pažeidimą. Ieškovas tomis pačiomis dienomis kaip ir nurodyti teismo posėdžiai, prieš teismo posėdžius abu kartus teismui pateikė prašymus atidėti teismo posėdžius. Teismas atidėjo aktualius teismo posėdžius ir šie suplanuotą dieną neįvyko, tačiau apelianto atstovas, rūpestingai ir atsakingai šiems teismo posėdžiams rengėsi ir objektyviai patyrė laiko ir darbo sąnaudas. Akivaizdu, kad prašymo atidėti teismo posėdį įkėlimas tą pačią dieną, kurią turi vykti teismo posėdis, objektyviai neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų turinio ir jų įgyvendinimo. Apelianto nuomone, ieškovas piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis prašyti atidėti teismo posėdį, siekė sukelti trečiajam asmeniui papildomų bylinėjimosi išlaidų bei nepagrįstai užtęsti civilinės bylos nagrinėjimą. Apelianto nuomone, bylinėjimosi išlaidų dydis buvo pagrįstas, realus ir objektyvus, todėl nebuvo jokių teisėtų pagrindų jas taip drastiškai sumažinti iš 3 920,40 Eur į 3 055,60 Eur vadovaujantis tik formaliu pagrindu – teismo posėdžių neįvykimu.
Šalies argumentai
15.6. Apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos atitiko reikšmingus bei objektyvius vertinimo kriterijus, tokius kaip: Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus galimus priteisti už atitinkamas teisines paslaugas maksimalius dydžius. Bylinėjimosi išlaidos atitiko civilinės bylos sudėtingumą ir reikalaujamų žinių lygį.
15.7. Dėl subrogacijos būdu pasikeitusio galimo „kreditoriaus“ bei praėjusio laiko nuo galimai įvykusio „draudiminio įvykio“, tokiose bylose tikrąsias faktines bylos aplinkybes išsiaiškinti yra ypatingai sudėtinga, o jau nustatytoms ginčo aplinkybėms ištirti reikia didelių visų proceso šalių pastangų. Šioje byloje tikrąsias faktines bylos aplinkybes išsiaiškinti mažų mažiausiai nebuvo lengva, o jau nustatytoms ginčo aplinkybėms ištirti reikėjo reikšmingų atstovo pastangų. Taip pat ypatingą reikšmę bylos sudėtingumui turi aplinkybė, kad civilinėje byloje vyko ilgas ir varginantis svarstymas bei įrodinėjimas dėl tinkamo atsakovo nustatymo. Civilinėje byloje prireikė netgi septynių teismo posėdžių, tam kad būtų tinkamai išnagrinėtos bylos aplinkybės. Akcentuotina, kad tokiose bylose yra aktualus ir reikalaujamų specialiųjų žinių lygis. Atstovas turi tinkamai išmanyti bylos aplinkybių techninę pusę bei jų teisinį reguliavimą, o nagrinėjamu atveju tai būtų vandentiekio sistemos ypatybes ir fizines, chemines vandens pratekėjimo bei žalos sukėlimo savybes.
15.8. Apeliantas nurodo, kad kliento atstovavimas bei bylinėjimosi išlaidų susidarymas apima ne vien faktinį atstovo dalyvavimą teismo salėje nagrinėjant bylą, bet ir kitus veiksmus, tokius kaip susipažinimą su bylos medžiagą ir pasirengimą bylos nagrinėjimui. Akcentuoja, kad kokybiškas pasirengimas bylai objektyviai užtrunka mažiausiai kelias valandas, nes pirmiausiai yra rengiamas prašymas dėl prieigos suteikimo bei prie prašymo yra pridedami priedai. Prisijungus prie civilinės bylos yra susipažįstama su bylos medžiaga, įvertinami procesiniai dokumentai, rengiama atstovaujamos proceso šalies pozicija, kurios bus laikomasi bylos nagrinėjimo teisme metu, nuolat bendraujama su klientu. Taip pat renkama teismų praktika, vertinama tose bylose susiklosčiusi situacija. Ruošiamasi bylos nagrinėjimui, ruošiantis kitiems posėdžiams yra išklausomi buvę teismo posėdžių įrašai. Akivaizdu, kad ruošiantis teismo posėdžiams yra sugaištamas ilgas laiko tarpas. Tik imantis visų nurodytų pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmų, gali būti užtikrinamas profesionalus, rūpestingas ir adekvatus kliento interesų atstovavimas.
Atsiliepimas
16. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti šalis turi pareigą jas įrodyti. Šiuo atveju gadinantis vandens poveikis buvo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovė, kaip buto savininkė, privalėjo jai nuosavybės teise priklausantį butą ir jame esančią įrangą prižiūrėti taip, kad nebūtų daroma žalos žemiau esančioms patalpoms, tačiau šiuo atveju savo pareigos nevykdė ir būtent dėl to įvyko užpylimas ir atsirado žala, kurią atlygino draudikė. Taigi šiuo atveju yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys, CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių nenustatyta, o statinių savininko deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovei, kaip buto savininkei, šiuo atveju kyla civilinė atsakomybė ir ji turi pareigą atlyginti padarytą žalą.
16.2. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
Atsiliepimas
17. Ieškovas atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovas nesutinka su trečiojo asmens apeliaciniu skundu dalyje, kurioje prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ERGO. Bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos tik iš atsakovės, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl 2021 m. sausio 23 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovės buto yra atsakinga būtent atsakovė. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
17.2. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti šalis turi pareigą jas įrodyti. Atsakovė pripažino, kad jos butas yra virš užlietų prekybos patalpų. Buto savininkas privalo rūpintis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jis tuo turtu naudojasi, jame gyvena. Gadinantis vandens poveikis buvo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute buvusios atsakovei priklausiusios susidėvėjusios santechnikos įrangos.
17.3. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys, CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių nenustatyta, o statinių savininko deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovei, kaip buto savininkei, šiuo atveju kyla civilinė atsakomybė ir ji turi pareigą atlyginti padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Nustatyta, kad tarp ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ir draudėjos V. K. sudaryta draudimo sutartis Nr. 710-300-362697, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. liepos 22 d. buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Z. T. ieškovui pranešė apie 2021 m. sausio 23 d. įvykį, nurodė, kad V. K. priklausantį butą užliejo kaimynai iš viršaus. Ieškovas 2021 m. vasario 10 d. V. K. pranešė apie draudimo išmoką ir 2021 m. vasario 11 d. pervedė 544 Eur draudėjai dėl ginčo įvykio.
Žemesnės instancijos teismas
20. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas iš atsakovės I. D. priteisti 503,61 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, konstatuodamas, kad ginčo buto užliejimo priežastis buvo atsakovės bute esančios skalbimo mašinos žarnos pratekėjimas. Teismas sprendė, jog dėl su atsakove susijusių priežasčių žala buvo padaryta žemiau esančiam butui. Teismas ištyręs ir išanalizavęs turto žalos įvertinimo skaičiuotėje nurodytas sumas, apgadinto buto nuotraukas, sprendė, kad prašomas priteisti žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas, atsakovei žalos dydžio nenuginčijus leistinais įrodymais, yra visos sąlygos ieškovui priteisti 503,61 Eur nuostolius iš atsakovės, ir ieškinį tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
Dėl atsakovės I. D. apeliacinio skundo
21. Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą nevertino, kad nuostoliai buvo nustatinėjami iš pateiktų nuotraukų, neišvykus į įvykio vietą, nebuvo pateikti žalos dydį patvirtinantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
22. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis). Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. sausio 23 d. draudėjai V. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), užliejo kaimynai iš viršaus, t. y. atsakovė. Apie įvykį ieškovei buvo pranešta. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ginčo buto užliejimo priežastis buvo atsakovės bute, esančios skalbimo mašinos žarnos pratekėjimas, žala buvo padaryta dėl su atsakove susijusių priežasčių. Apeliantė šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija.
24. Ieškovas prašydama priteisti iš atsakovės 503,61 Eur sumą, teismui pateikė turto žalos įvertinimo skaičiuotę, paaiškino, kad žala buvo nustatyta pagal pateiktas nuotraukas, paaiškinimus apie žalos mastą ir buto planą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo neįvykdytos Draudimo įstatymo 98 straipsnyje nurodytos draudėjo ir draudiko pareigos, ar draudiminis įvykis netinkamai įformintas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią turto žalos įvertinimo skaičiuotę, apgadinto buto nuotraukas, kuriose matyti užliejimu padaryti apgadinimai, pagrįstai sprendė, jog prašomas priteisti žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas, atitinka žalos pobūdį. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad nuostoliai buvo nustatinėjami neišvykus į įvykio vietą, nepaneigia teismo išvadų, nes byloje esantys įrodymai patvirtina prašomo priteisti žalos dydžio teisingumą. Tuo tarpu, apeliantė nesutikdama su žalos dydžiu, nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovo apskaičiuotą žalos dydį. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai, nepaneigia fakto, kad ieškovo apskaičiuota žalos suma yra teisinga ir pagrįsta. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas neįrodė kokio dydžio žalą patyrė draudėja.
25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria trečiajam asmeniui iš atsakovės priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra informacijos apie trečiojo asmens teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą, bylinėjimosi išlaidos pateiktos nesilaikant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. IR-77 patvirtintų rekomendacijų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
26. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo yra konstatavęs, jog išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).
27. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, prašydamas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė teismui PVM sąskaitas faktūras, darbų ataskaitas, kuriose aprašyti kokie darbai buvo atlikti pagal išrašytas sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus, patvirtinančius atliktus mokėjimus pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina jo patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą. Nagrinėjamu atveju ieškinys bylos nagrinėjimo eigoje buvo tikslinamas kelis kartus, sprendžiamas klausimas dėl tinkamo atsakovo byloje, nagrinėjant bylą įvyko keli teismo posėdžiai. Trečiojo asmens patirtos advokato išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai vengė ieškovui pateikti su įvykiu susijusią informaciją, užliejimo priežastį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra didesnė nei ieškovo. Įvertinus tai, daryti išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir nėra jokio pagrindo mažinti iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Sostinė“ apeliacinio skundo
28. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 3 055,60 Eur ir prašo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinti pilna apimtimi.
29. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
30. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
31. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2022 m. liepos 20 d. ir 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžiai nevyko, o trečiasis asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą minėtiems teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose, taip pat įvertino, jog byla savo esme nėra sudėtinga, vykę teismo posėdžiai buvo trumpi, sprendžiami klausimai dėl tinkamo atsakovo byloje, pagrįstai mažino trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 2022 m. liepos 20 d. teismo posėdį trečiasis asmuo patyrė 465,85 Eur, o 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdį - 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu teismas mažindamas bylinėjimosi išlaidų dydį nurodė, jog už abu minėtus teismo posėdžius trečiasis asmuo patyrė po 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, nesudaro pagrindo didinti priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą, kadangi pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl prašomų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir kitas svarbias aplinkybes.
32. Apeliantas nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymas apima ne vien faktinį atstovo dalyvavimą teismo salėje nagrinėjant bylą, bet ir kitus veiksmus, tokius kaip susipažinimą su bylos medžiagą ir pasirengimą bylos nagrinėjimui. Apeliantas teigia, kad kokybiškas pasirengimas bylai objektyviai užtrunka mažiausiai kelias valandas, nes susipažįstama su byla, įvertinami procesiniai dokumentai, rengiama atstovaujamos proceso šalies pozicija, kurios bus laikomasi bylos nagrinėjimo teisme metu, nuolat bendraujama su klientu, renkama teismų praktika ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pasiruošimas kiekvienam teismo posėdžiui užtrunka tiek pat laiko, kaip pirmajam teismo posėdžiui. Ruošdamasis sekantiems teismo posėdžiams atstovas jau yra susipažinęs su bylos medžiaga, reikia susipažinti tik su papildomai gautais dokumentais. Be to, ir susipažinimas su tokio pobūdžio bylos medžiaga nereikalauja daug laiko. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, be to byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo didinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
33. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Toks bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
34. Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1729-640/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2266-640/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1710-866/2021, kuriose atlyginamų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra mažinamas net ir tokiais atvejais, kai teismo posėdžiai iš vis neįvyksta arba trunka itin trumpai. Tačiau apelianto nurodomų bylų ir šios bylos ginčo faktinės aplinkybės nėra tapačios.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Skundus atmetus, UAB „Mano Būstas Sostinė“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.