Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, nukentėjusiajai B. V., jos atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei, kaltinamajam K. V. ir jo gynėjui advokatui Giedriui Ulinskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad K. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. kovo 9 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu ranka sudavė kelis kartus, į veidą žmonai B. V., padarydamas kraujosruvas veide ir taip nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą.

Tokia kaltinamojo K. V. veika buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio1 dalį.

K. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad pasikėsino nužudyti savo šeimos narį, tai yra 2013 m. vasario mėnesio pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pajungė elektros įtaisą, kuriuo teka 220 voltų elektros srovė, pavojinga žmogaus gyvybei, prie tvenkinio, esančio prie namų, (duomenys neskelbtini), eketės, ir 2013 m. vasario 20 d. 15 val. 17 min iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė žmonai grįžus į namus nueiti prie tvenkinio ir surinkti iš eketės žuvis, žinodamas, jog prie eketės yra pajungtas žmogaus gyvybei pavojingas elektros įtaisas, taip pasikėsindamas ją nužudyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes žmona B. V., nuėjusi prie nurodyto tvenkinio, pastebėjo tvenkinio eketę aptvertą laidais, kuriais tekėjo 220 voltų elektros srovė, pavojinga žmogaus gyvybei ir išsigandusi nenuėjo.

Tokia kaltinamojo K. V. veika buvo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

K. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą sveikatai veiką, bei sistemingai baugino, naudodamas psichinę prievartą. 2011 m. žiemos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., asmeninio konflikto metu po namų kambarius vaikėsi nuo jo bėgusią žmoną B. V., šiai įbėgus į balkoną, baugindamas žmoną uždarė balkono duris ir jos iš balkono neišleido. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas prie namų teritorijoje esančio tvenkinio, asmeninio konflikto metu paėmė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą ir nukreipęs jį į žmoną B. V., grasino padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, t. y. ,,išnešti akis“, dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką gali būti įvykdytas. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013 m. vasario 28 d. apie 21.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini)., asmeninio konflikto metu, vijosi nuo jo bėgusią žmoną B. V., ją baugino naudodamas psichinę prievartą bei tokiais savo veiksmais sistemingai terorizavo žmoną.

Tokia kaltinamojo K. V. veika buvo kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis dirba AB ,,LESTO“ inžinieriumi ir įvykio vietoje nebuvo. Dėl pateiktos Valstybinės ne maisto inspekcijos išvados nurodė, kad jeigu išvadose minimas elektros apartas pajungtas techniškai tvarkingas, tai srovė nėra pavojinga nei gyvūnui, nei žmogui. Pats įrenginys, generatorius gali būti jungiamas nuo 12 ir 220 voltų. Toliau yra piemens valdymo aptvaras, tas laidas kontakto su žeme neturi. Jei žmogus ar gyvūnas prisiliečia, tai susidaro grandinė ir gauna srovę. Tuo atveju, kai laidas ištiestas aplink tvenkinį, tai ledas ir sniegas nėra laidininkas. Jei niekas prie laido neprisilies, tai nieko ir nebus. Jei prisiliečiama, tai užsidaro grandinė ir atsiranda deginimas. Per atstumą srovė žuvies pritraukti negali. Esant 220-380 voltų žuvis gali svilti. Tuo atveju, jei įrenginyje nebūtų transformatoriaus, tai jis negeneruotų ir į laidą persiduotų 220 voltų įtampa. Iš vaizdo medžiagos galima suprasti, kad žuvis kabojo ant laido ir čirškė ir tai įvyko trumpas sujungimas ir elektrinis piemuo tokio deginimo neduoda. Jeigu įtampa aukštesnė nei 50 voltų, tai pavojinga gyvybei.

Įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 4–6) patvirtina, kad 2013-03-01 apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

AB ,,LESTO“ raštas (t. 1, b. l. 52) patvirtina, kad pagal Marijampolės apskrities VPK informaciją patikrinus (duomenys neskelbtini), nelegalaus elektros energijos vartojimo nenustatyta.

Iš 2013-02-20 (duomenys neskelbtini) K. M. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 53–59 ) matyti, kad 2013-02-20 buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) ir B. V. sodyboje ant tvenkinio ledo aptiktas neizoliuotas metalinis laidas, kuris eina pro eketę ir ant laido aptikta negyva žuvis. Laidas sujungtas su prailgintoju, kuris veda iki garažo lango, pastato viduje laido šakutė įkišta į elektros lizdą. Sodybos šeimininkas K. V. telefonu paaiškino, jog tai yra apsauga nuo kačių. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos šias aplinkybes patvirtinančios fotonuotraukos.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų asmens duomenų matyti, kad tarp K. V. ir B. V. santuoka sudaryta 2005-05-20 (t. 1, b. l. 72).

Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (t. 2, b. l. 12, 22) matyti, kad nukentėjusioji B. V. iš savo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-02-19 7.49 val. ir 2013-02-19, 9.23 val. į K. V. mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutes ,,Labukas katinuk taip sunkiai miegojau be tavęs. Ar viskas gerai? Sutaise masina? Galesim nulekt į filmą Ir as pakalbėjau su fizaruku dėl to verslo jis tau papasakos. Pasiilgau šiandien as namie greitai parlek. Buckis mamukas“. ,,Gal brangusis tuo gristi? Ka paruost valgyti, ir nupirk duonos ir batona. Jai reiks lekt į miesta tai skamtelsiu paimsi mane. Noriu tavo glebuko“. 2013-09-25 nukentėjusioji B. V. kaltinamajam K. V. išsiuntė SMS žinutę ,,Tikrai lauksiu ir siandien ir rytoj“ (žinučių turinys netaisytas).

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Kaip matyti iš K. V. pateikto kaltinimo jis kaltinamas dėl to, kad 2008-03-09 namuose, Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, ranka sudavė kelis kartus į veidą žmonai B. V., padarydamas kraujosruvas veide ir taip nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis K. V., nukentėjusioji B. V., liudytojai V. K., D. B., V. M. J. N., V. Č. patvirtino, kad matė sužalotą nukentėjusiąją ir ši pasakė, kad tai padarė K. V.. Aptartoje specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šių įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo K. V. veikoje buvo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartyje 2K-P-9/2012 nurodyta, kad esant pagrindui taikyti senatį, neturi būti vertinami kaltės įrodymai, o nutartyje neturi būti naudojami teiginiai, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą dėl asmens kaltės, todėl teismas dėl kaltinamojo K. V. kaltės nepasisako tik konstatuoja teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

Viena iš BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai yra numatyti BK 95 straipsnyje. Veika numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Šio nusikalstamo padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (galiojo nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.) už nesunkų tyčinį nusikaltimą nustatė penkerių metų (1 d. 1 p. ,,b“ p. p.) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus (vėlesnių ir dabartinės redakcijos atitinkami punktai nustato ilgesnius terminus, todėl, atsižvelgiant į BK 3 str. 3 d. nuostatas, netaikytini). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės veiksmingumas, prevencinė reikšmė (LAT nutartis Nr. 2K-7-371/2011). BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. K. V. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Inkriminuoto nusikalstamo padarymo metu galiojusioje BK 95 straipsnio redakcijoje buvo numatytas trumpesnis – penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nagrinėjamoje byloje skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą taikoma nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija. Byloje nėra duomenų, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga būtų sustojusi arba nutrūkusi K. V. atžvilgiu, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo suėjo 2013-03-09 ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nebegali priimti nei apkaltinamojo, nei išteisinamojo nuosprendžio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu (2004-07-13 įstatymo Nr. IX-2314 red.), baudžiamoji byla dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo K. V. atžvilgiu nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Baudžiamoji atsakomybė už K. V. inkriminuotą nusikaltimą – grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, arba žmogaus terorizavimą, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Taigi BK 145 straipsnio 2 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikaltimų sudėčių visuma ir, bet kurios iš nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, K. V. buvo kaltinamas dviem veikom – kad jis, 2012 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas prie namų esančio tvenkinio, asmeninio konflikto metu paėmė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir nukreipęs jį į žmoną B. V. grasino padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, t. y. ,,išnešti akis“, dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką gali būti įvykdytas.

Ir kad jis, 2011 m. žiemos metu, asmeninio konflikto metu, po namus vaikėsi nuo jo bėgusią žmoną B. V., šiai įbėgus į balkoną, baugindamas ją uždarė balkono duris ir jos iš balkono neišleido.

2013-02-28, apie 21. 30 val. jis, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., asmeninio konflikto metu, vijosi nuo jo bėgusią žmoną B. V., taip ją baugino naudodamas psichinę prievartą bei tokiais savo veiksmais sistemingai terorizavo žmoną B. V..

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis K. V. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį žmonai pneumatiniu šautuvu, negrasino, nukreipęs jo į ją nebuvo ir nesakė, kad ,,išneš akis“. Iš esmės kaltinamasis tokius parodymus, nepripažindamas kaltės, davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 90). Taigi teismui pripažinti, kad tokie kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, nėra jokio pagrindo. Priešingai nei teigė kaltinamasis, nukentėjusioji B. V., nurodė, kad minimu laiku, namuose, prie šalia esančio tvenkinio, K. V., būdamas neblaivus, grasino šautuvu, ji išsigando, kad gali būti sužalota ir manė, jog kaltinamojo ketinimas realus. Kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios B. V. aiškinimus, byloje nėra ir vien nukentėjusiosios bei liudytojų jos sūnaus D. B. ir V. M. parodymų, kad apie šį įvykį žino tik tiek, kiek jai pasakojo nukentėjusioji, nepakanka padaryti neginčijamą išvadą, kad K. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą teismų praktikoje suprantamas ir aiškinamas ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai, siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui (LAT nutartis Nr. 2K-586/2011). Kaltinamasis B. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl 2011 m. žiemą padarytų veiksmų B. V. atžvilgiu, neprisipažino, nurodydamas, kad gyvenamojo namo antro aukšto balkono duris uždarė nežinodamas, kad jame yra nukentėjusioji. Tokie kaltinamojo parodymai paneigti byloje esančiais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji parodė, kad tarp jos ir kaltinamojo minėtu laiku įvyko konfliktas, kaltinamasis ją vijosi ir namo antrajame aukšte įstūmęs į balkoną uždarė duris. Ji išsigando, nes buvo žiema, o į balkoną buvo įstumta tik su chalatu. Byloje apklausti liudytojai V. K. ir V. Č. patvirtino, kad jie matė B. V. stovinčią balkone ir šaukiančią pagalbos. Kai V. K. siūlė kviesti policiją,ši atsisakė. Vėliau V. K. kalbėjo su kaltinamuoju dėl nukentėjusiosios ir jis atsakė, kad ,,kai atvės tuomet ir išleis“. Nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymai esminėse detalėse sutampa ir paneigia kaltinamojo aiškinimus. Tai teismui, aptartų įrodymų pagrindu, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuos veiksmus prieš nukentėjusiąją K. V. padarė tyčia taip baugindamas žmoną B. V..

Kaltinamasis K. V. kaltu, dėl jam inkriminuotų veiksmų, padarytų 2013-02-28, neprisipažino ir parodė, kad minimu laiku žmonos B. V. po namus nesivaikė ir jos nebaugino. Nukentėjusioji B. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad po apklausos grįžus iš policijos komisariato K. V. pradėjo reikšti pretenzijas dėl parodymų, vijo ją iš namų, ji bėgo nuo jo ir buvo išgąsdinta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojais minėti kaimynai, nukentėjusiosios ir kaltinamojo sūnūs D. B. ir A. V., policijos pareigūnas G. L., kurie nepatvirtino B. V. parodymų, o kitų įrodymų išskyrus nukentėjusiosios parodymus byloje nėra. Neabejotina, kad aptarti veiksmai vyko namuose, kai juose kitų asmenų nebuvo, tačiau kaltinamajam kategoriškai neigiant jam inkriminuotus veiksmus, teismas negali remtis tik vienos nukentėjusiosios parodymais ir padaryti neginčijamą išvadą dėl K. V. kaltės. Teismas padarydamas tokią išvadą atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai paaštrėjo po įvykių ant tvenkinio ledo, jie ruošėsi nutraukti santuoką. Nukentėjusioji B. V. gyveno kaltinamajam nuosavybės teise priklausančiame name, taigi ji, tam tikra prasme dėl užgyvento turto jautėsi nuskriausta. Taigi vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, jų parodymų patikimumui teismas skyrė didesnį dėmesį įvertindamas parodymų savarankiškumą bei objektyvumą, pripažindamas tik tokius įrodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinti ir kitais aptartais byloje esančiais įrodymais.

Kaip minėta BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis sistemingas bauginimas suprantamas ir aiškinamas kaip ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. K. V. pareikštame kaltinime nurodyti tik du aptarti veiksmai nukentėjusiąją bauginant naudojant psichinę prievartą. Nusikaltimo atskiras, aukščiau aptartas požymis – grasinimas nukentėjusiajai padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, teismo nuomone negali būti vertinamas kaip sistemingų veiksmų atlikimas, nes tai yra savarankiškas baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

Pažymėtina ir tai, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamojo 2011 m. padarytas pirmas veiksmas, teismo pripažintas įrodytu ir tarp antro kaltinime nurodyto veiksmo, padaryto 2013 m., praėjo du metai, taigi net ir dėl šios aplinkybės teismas negalėtų vertinti, kad veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo padaryti sistemingai.

Taigi, įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis K. V. turi būti išteisintas nes jis nepadarė nusikaltimo, turinčio BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Visi aukščiau aptarti duomenys, kuriais buvo grindžiamas šis kaltinimas, gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka ir jie pripažintini įrodymais. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo K. V. veika buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas nužudyti savo žmoną. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinė veika, kuria tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Aplinkybės, nepriklausančios nuo kaltininko valios, dėl kurių nebaigta veika – įvairaus pobūdžio aplinkybės, neleidžiančios sėkmingai pabaigti pradėtos nusikalstamos veikos, būtent, šios aplinkybės, o ne pats kaltininkas sustabdo nusikalstamą veiką. Pasikėsinimas – kryptinga, tikslinga veika, todėl padaromas tik tiesiogine apibrėžta tyčia, kuri gali būti iš anksto apgalvota ar staiga kilusi, konkreti arba alternatyvi (LAT nutartys Nr. 2K-442/2006 2K-500/2007, 2K-443/2011, 2K-501/2011). Baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką iškyla tada, kai veika, atitinkančia BK 22 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus požymius, pradedama, bet dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių nepabaigiama vykdyti tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis (paprastai sudėties objektyvioji pusė), numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti asmenį, tik esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę. Esant apibrėžtai tyčiai, asmuo, darydamas pavojingą veiką, suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori griežtai kiekybiškai apibrėžtų padarinių. Tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal kaltininko tyčios kryptingumą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis K. V. savo sodyboje esančiuose tvenkiniuose augino žuvis ir 2013 m,. žiemos metu užšalus tvenkiniui žuvys pradėjo dusti, buvo iškirstos eketės ir iš jų katės pradėjo gaudyti žuvis. Turėdamas tikslą apsaugoti žuvis, jis įrengė apsaugą – tvenkinį aptvėrė viela ir elektrinio aparato pagalba buvo paleista srovė. Kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios teigė, kad ši srovė nebuvo žmogui pavojinga, nes viela tekėjo tik 12 voltų srovė, kadangi buvo panaudotas vadinamas elektrinis piemuo, kurį vėliau policijos pareigūnai paėmė ir jis buvo ištirtas. Jis teigė, kad nukentėjusioji niekada ant tvenkinių ledo nėjo, žuvų išgrėbti iš eketės neprašė, jis niekada neleisdavo anūkui ant tvenkinio ledo žaisti. Neabejotinai nustatyta ir tai, kad nukentėjusioji 2013-02-20, kaip ji teigia kaltinamojo prašymu, kartu su broliu nuėjo ant ledo ir šis pastebėjo laidus ir eketėje užkritusią ant vielos svylančią žuvį. Nukentėjusioji teigė, kad tuo metu su kaltinamuoju santykiai buvo įtemti, jie ruošėsi nutraukti santuoką ir kaltinamasis, vengdamas ginčų dėl galimo turto padalinimo, siekė ja atsikratyti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti policijos pareigūnai A. B., K. M. ir Ž. G., kurie pirmieji pagal nukentėjusiosios pranešimą, atvyko į K. V. sodybą prie minėto tvenkinio ir matė eketėje ant laido užkritusią svylančią žuvį. Pažymėtina ir tai, kad A. B. yra baigęs Alytaus politechnikumą ir jam pripažinta techniko elektriko kvalifikacija (t. 2, b. l. 73). Taigi jis, kaip asmuo turintis tam tikrų žinių, galėjo vertinti ant tvenkinio esamą situaciją ir patį įrenginį. Policijos pareigūnai apžiūrėję aplink tvenkinį ištiestą vielą ir ritę su laidu, nors ir buvo prisnigta, tačiau eidami pagal vielą ir laidą, kito įrenginio neaptiko ir laidas atvedė iki garažo lango, o vėliau garažą atrakinus buvo nustatyta, kad laido kištukas įkištas į elektros lizdą, kurį patikrinus elektriniu prietaisu šis veikė. Liudytojas Ž. G. patvirtino šias aplinkybes, nurodė, kad jis įvykio vietoje fotografavo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė geros kokybės nuotraukas iš kurių matyti, kad iš ritės fazinio laido pajungta viela vedanti aplink tvenkinį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. G., dirbantis AB ,,Lesto“ inžinieriumi ir susipažinęs su teismo posėdyje pateiktomis nuotraukomis nurodė, kad viela tekėjo 220 voltų srovė, nes ant vielos užkritusi žuvis, užsidarius grandinei, galėjo svilti tik nuo 220 voltų srovės. Jis atmetė teiginį, kad žuvis svilo nuo 12 voltų srovės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju J. L., Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, peržiūrėjus vaizdo įrašą ir fotonuotraukas patvirtino, kad žuvis tokiu būdu iššokti iš eketės ir užšokti ant laido negalėjo. Teismo nuomone, vertinant elektros srovės tekėjimą viela ir jos stiprumą, esminės reikšmės, kaip minėta žuvis galėjo patekti ant vielos, neturi, nustačius faktą, kad ji dėl minėtos srovės stiprumo svilo.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ant tvenkinio buvusi viela ir ritė su prailginimo laidu iš įvykio vietos nebuvo paimti, procesine tvarka tai nebuvo tinkamai įforminta, o apsiribota tik minėto tarnybinio pranešimo surašymu ir prie medžiagos pridedant gan prastos kokybės fotonuotraukas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą K. V. veika, šių trūkumų pasekoje buvo kvalifikuota ir įtarimai pareikšti bei kaltinamasis aktas surašytas konstatuojant, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje (vienas iš veiksmų). Taigi, vertinant aptartus įrodymus bei minėtas aplinkybes, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo K. V. parodymai dėl tvenkinio apsaugai panaudoto elektros įrenginio, vadinamo elektriniu piemeniu, kuriuo teka 12 voltų srovė ir dėl kurio Valstybinės ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (t. 1, b. l. 62) pateikė išvadą, yra neteisingi. Vėlgi teismas pažymi, kad išvadoje aptartą įrenginį, vielą, ritę su pailginimo laidu policijos pareigūnai iš kaltinamojo paėmė 2013-04-18 – praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po aptariamo įvykio (t. 1, b. l. 103–106).

Kaip jau minėt veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti asmenį, tik esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę. Esant apibrėžtai tyčiai, asmuo, darydamas pavojingą veiką, suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori griežtai kiekybiškai apibrėžtų padarinių. Teismas įvertinęs K. V. parodymus apie elektrinio įrenginio tikslingumą (tvenkinyje esamų žuvų apsauga) iš dalies nukentėjusiosios B. V. parodymus bei faktines bylos aplinkybes, daro neginčytiną išvadą, kad kaltinamasis nesuvokė savo veiksmų pavojingumo ir nenumatė, kokius padarinius gali sukelti aptarti veiksmai ir nenorėjo (neturėjo tyčios), kad tokiu būdu nukentėjusiajai nuo elektros srovės būtų atimta gyvybė.

Ikiteisminio tyrimo metu minėtas kaltinimas (BK 145 str. 2 d.) buvo grindžiamas nukentėjusiosios parodymais, kad tuo metu su kaltinamuoju santykiai buvo blogi, jie tarpusavyje konfliktavo, ruošėsi nutraukti santuoką, kad kaltinamasis 2013-02-20 jai skambino ir nurodė iš eketės išgrėbti žuvis ir apie tai girdėjo jos brolis A. N., kad 2013-02-17 K. V., jo sūnus A. V. su sūnumi bei ji buvo ant tvenkinio ledo ir jokių vielų aplink tvenkinį nematė ir, viela galėjo būti išvedžiota dieną prieš įvykį. TELE 2 operatoriaus pateikti ir aptarti duomenys patvirtina, kad iš kaltinamojo mobilaus telefono buvo skambinta nukentėjusiajai. Neabejotinai nustatyta, kad viela buvo aptvertas tvenkinys, tačiau ji buvo pakelta nuo žemės ant putplasčio ir gerai matoma (nuotraukose fiksuoti vaizdai, kaltinamojo ir liudytojo A. B. parodymai), netgi iškritus gausiam sniegui ir tai patvirtina, kad kaltinamasis K. V. jos paslėpęs nebuvo ir nesiekė, kad nukentėjusioji jos nepastebėtų ir turėtų kontaktą su ja. Pripažintina, kad nukentėjusioji, pastebėjusi vielą ir svylančią eketėje žuvį, išsigando, tačiau esamoje situacijoje negalėjo padaryti išvados, kad su ja norima tokiu būdu susidoroti. Teismas, darydamas tokią išvadą vertina K. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktas SMS žinutes, kurias nukentėjusioji jam siuntė 2013-02-19. Teismo nuomone, šių SMS žinučių žmogiškas, švelnus ir geranoriškas turinys atskleidžia, kad tuo metu santykiai tarp sutuoktinių B. V. ir jos vyro K. V. buvo geri ir tik vėliau, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, šios žinutės buvo nuvertintos, savaip jas interpretuojant sau naudinga linkme. Taigi ir ši aplinkybė patvirtina, kad kaltinamasis, netgi įvertinus jo melagingus parodymus dėl elektrinio įrenginio (12 voltų srovė) buvimo, neturėjo ketinimų pasikėsinti į žmonos gyvybę ir neesant kaltinamojo K. V. aptartoje veikoje tyčios, – būtino subjektyvaus nusikaltimo požymio, jis išteisintinas konstatuojant, kad jis nepadarė nusikaltimo, turinčio BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusioji B. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamojo K. V. priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Kaltinamasis K. V. šiuo pagrindu yra išteisintas, todėl nukentėjusiosios B. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos paliktinas nenagrinėtu ir nukentėjusiajai išaiškintina, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu iš kaltinamojo K. V. paimtas elektrinis įrenginys, vielos atkarpa ir ritė su prailginimo laidu, pneumatinis šautuvas bei 247 kulkos, saugomi Marijampolės apskrities VPK (t.1, b. l. 63–64) grąžintini K. V. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. V. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 108), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,

nusprend ž i a:

K. V. pagal BK 140 straipsnio 1dalį bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1d. 2 p.).

K. V. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

K. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

B. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėtą ir jai išaiškintina, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Daiktinis įrodymus: elektrinį įrenginį, vielos atkarpą, ritę su prailginimo laidu ir pneumatinį šautuvą Shadov 640 modelio Gamo Nr. 04-1C-504592-08 ir 247 kulkas, saugomus Marijampolės apskrities VPK, grąžintini K. V..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.