Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisi­mo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Finverta“ ir atsakovė R. P. 2015 m. birželio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutar­­tį Nr. 51499, pagal kurią atsako­vei suteik­tas 200 Eur kredi­­tas 60 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kredi­tą ir sumokėti 39,55 Eur kredito mokestį iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. (el. b. l. 15–22, 40–42). Pini­gai buvo perves­ti į atsa­ko­vės banko sąskaitą (el. b. l. 13). 2017 m. vasario 13 d. reikalavimo perlei­di­mo sutartimi Nr. RP20170213/01 UAB „Finverta“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą perlei­do ieškovei „BnP Finan­ce“, AB (el. b. l. 24–29, 31). Ieškovė atsakovei apie reikala­vi­mo teisės perlei­dimą prane­šė 2017 m. vasario 14 d. pranešimu ir paragino sumokėti skolą (el. b. l. 36).

Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civi­li­nio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievo­lės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straip­s­nis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvyk­domos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Neįvyk­džius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reika­lauti nuostolių atlyginimo ar nete­sy­bų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuosto­lius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino pralei­dimą įstatymų ar sutarčių nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palū­ka­nų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).

Duomenų, jog atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir nustatyta tvarka bei termi­nais grąžinusi jai suteiktą vartojimo kreditą, byloje nėra. Atsakovė atsiliepimo į ieški­nį nepa­­tei­­­kė, prievolės negin­čijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinusi suteiktą varto­ji­mo kreditą, nepa­tei­kė (CPK 178 straips­nis). Teismas sprendžia, kad ieškovės „BnP Finance“, AB, kaip pradi­­­nės kreditorės UAB „Finverta“ reikalavimo teisių įgijėjos, reikalavimai priteisti iš atsa­ko­vės 200 Eur negrąžinto kredito, 26,09 Eur kredito mokesčio, 20,35 Eur delspinigių yra pagrįsti ir ten­kin­tini.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atlie­ka­mai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendro­­sios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų prakti­kai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygy­­bės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylan­­čia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vieno­du­mą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitin­ka­mų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylo­se; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kate­go­­rijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – prece­dentų tų kategorijų bylose.

Teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenimis nustatyta, kad apylin­kių ir apygardų teis­muo­se jau yra išnagrinėtų analogiškų bylų pagal tos pačios ieškovės ieškinius ir jos pačios apelia­­­cinius skundus dėl skolų, perleistų pagal reikalavimo perleidimo sutartis, palūkanų, delspi­ni­gių ir byli­nėjimosi išlaidų pritei­si­mo (Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civi­li­nė­je byloje Nr. e2A-1101-324/2017, 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1139-601/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1053-262/2017, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1516-450/2017). Atsi­­ž­vel­g­­da­mas į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, nurodytose bylose sukurtais prece­den­tais, kurie pagrįs­­ti kasacinio teismo praktika, teismas vadovaujasi ir nagrinėjamoje byloje.

Teismas pažymi, kad už suteiktą vartojimo kreditą pelno (mokėjimo) palūkanos gali būti maži­namos (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kredi­to­riaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti varto­jimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutar­tį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino suti­ki­mą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsa­kin­gai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausi­­mą dėl prašo­mų priteis­ti palū­ka­nų, atsižvel­gia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra varto­toja, sudarydama sutar­tį buvo silpnes­nioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąly­gų. Teismo verti­nimu, nagr­i­nėjamu atveju paskaičiuotų mokėjimo palūkanų dydis yra nepagrįstai dide­lis, verti­nant tai, kad prisijun­gimo būdu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl sutarties sąly­gos aiš­ki­­­­­namos tas sąlygas pasiū­­liusios šalies nenau­dai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atve­jais sutar­­ties sąly­gos turi būti aiškinamos varto­to­jų naudai ir sutartį prisijungimo būdu suda­riu­sios šalies naudai (CK 6.193 straips­­nio 4 dalis). Vartotojo, kaip silpnesniosios sutar­ties šalies, interesai turi būti ginami teismo inicia­tyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reika­lavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas ver­ti­nami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje bylo­je Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruo­džio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012). Pagal teismų praktiką palūka­nos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Pagal CK 1.5 straipsnį, teismas turi teisę mažinti ir pagal sutartį nusta­­­tytų palūkanų kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį. Iš ieškinio matyti, kad mokėjimo palūkanos paskai­čiuo­­tos už naudojimąsi vartojimo kredito suma nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (už laikotarpį nuo 2015 m. rugp­jūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.), už 744 dienas, t. y. daugiau nei už dvejus metus. Liteko duomenimis nustatyta, kad pradi­­­­nė kreditorė UAB „Finverta“ dėl skolos priteisimo iš atsa­­ko­­vės per nurodytą laikotarpį nei karto nesi­krei­pė, nors maty­da­ma, kad atsa­kovė nevykdo savo parei­­­gos, tai padaryti turėjo visas galimy­bes. Ieškovei, perkančiai reika­la­vi­mo teisę į atsakovės skolą, šios aplin­ky­bės buvo žinomos. Per daugiau nei dvejų metų laiko­tar­pį paskai­čiuotos palū­ka­nos (490,43 Eur) daugiau kaip du kartus viršija paskolos sumą (200 Eur). Atsižvelgiant į negrą­žin­tos kredito sumos ir prašomų priteisti palūkanų dydį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palū­ka­nos, vado­vau­jantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į pradi­­nės kreditorės veiklos speci­fi­ką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisi­jun­­gimo būdu, prašo­mų priteis­ti palūkanų dydis teismo iniciatyva mažintinas per pusę, t. y. iki 245,22 Eur, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus. Kitoje dalyje reikalavimas dėl palū­ka­­nų pritei­­simo atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs sko­­lininkas (fizi­­­­­­­nis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią su­mo­kėti praleis­­­­­­­­­­­tas termi­nas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūka­nas už pri­teistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvyk­dy­mo ten­kin­tinas.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieško­­vė prašė iš atsakovės priteisti 736,87 Eur sumą, teis­mas ieško­­vės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 491,66 Eur, t. y. patenkino 66,72 procentus pareikštų reikalavimų. Ieškovė, pateikdama ieškinį, patyrė 138 Eur bylinėjimosi išlaidų: 17 Eur žymi­­nio mokesčio ir 121 Eur už advokato teisinę pagalbą (el. b. l. 33, 37, 38). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 92,07 Eur (138 Eur x 66,72 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,51 Eur), iš atsakovės nepriteis­ti­nos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) negrąžinto kredito, 26,09 Eur (dvidešimt šešis eurus 09 ct) kredito mokesčio, 245,22 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 22 ct) palūkanų, 20,35 Eur (dvidešimt eurų 35 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. rugsėjo 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 92,07 Eur (devyniasdešimt du eurus 07 ct) bylinė­ji­mo­si išlaidų ieško­vės „BnP Finance“, AB, juridinio asmens kodas 302447985, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apelia­ci­nį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.