- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-1203-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15801-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- R. U.
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jelenos Šiškinos,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) D. V. ir atsakovo (apelianto) R. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui R. U. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė D. V. ieškiniu atsakovui R. U. prašė pakeisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, jį padidinant iki 614 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13270-726/2016 buvo priteistas išlaikymas sūnui po 250 Eur kas mėnesį. Pasikeitus vaiko poreikiams, teikiamas ieškinys dėl išlaikymo padidinimo, siekiant labiau apsaugoti vaiko interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išvadoje neprieštaravo ieškinio tenkinimui, tačiau nurodė, kad turėtų būti pateikti poreikius visoje apimtyje patvirtinantys įrodymai.
II. Teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13270-726/2016 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 330 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2019-05-24) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo ieškovei 329 Eur teisinės pagalbos išlaidų; priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 31,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismo vertinimu, skirtingo amžiaus vaiko poreikiai yra skirtingi, jie su amžiumi objektyviai padidėja. Teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai per ketverių metų laikotarpį pasikeitė - jie išaugo. Be to, padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės, vaistų ir kt. kainos.
7. Teismas pažymėjo, kad išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienerius metus padalijant į 12 mėnesių. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos maistui - 140 Eur per mėnesį namuose yra realios ir pripažintinos pagrįstomis. Teismas pripažino racionalia ir pagrįsta suma vaiko maitinimui mokykloje - 60 Eur per mėnesį; vaiko aprangai ir avalynei - 65 Eur per mėnesį; vaiko transportui - 30 Eur per mėnesį; kanceliarinėms priemonėms, edukacijai mokykloje - 30 Eur per mėnesį; vaiko sveikatos priežiūrai, vaistams vaikui susirgus - 20 Eur per mėnesį; higienos priemonėms – 10 Eur per mėnesį; išlaidos būreliams - 80-90 Eur per mėnesį; vaiko laisvalaikiui ir atostogoms - 90-100 Eur per mėnesį; vaiko stovykloms, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį bei atsakovo gyvenamąją vietą užsienyje, apie 60-70 Eur per mėnesį; išlaidos būstui - 50 Eur per mėnesį. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, sprendė, kad ieškovė nepagrįstai į vaiko išlaikymui tenkančias išlaidas įtraukė išlaidas buto kreditui padengti.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši. Vaiko mėnesio poreikiams patenkinti reikalinga apie 1024 Eur suma, tačiau nagrinėjamu atveju nė vieno iš tėvų finansinės galimybės tokių vaiko poreikių užtikrinti neleidžia. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pripažino esant pagrindą iš atsakovo sūnui priteistą išlaikymą padidinti iki 330 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, padidinus vaiko išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimas, o 330 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13270-726/2016 priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, nustatant išlaikymą po 614 Eur per mėnesį. Apeliacinio skundo argumentai:
9.1. Teismas neįvertino visų ieškovės patiriamų išlaidų, siekiant patenkinti mažamečio sūnaus poreikius. Teismas sprendime nepasisakė dėl išlaidų užtikrinant vaiko gerbūvį. Ieškovė sesers vardu įsigijo būstą, kuriame vaikas turės atskirą kambarį ir kurį reikia įrengti. Į byla buvo pateikti įrodymai apie perkamus vaiko kambario baldus. Ieškovė patyrė 1539 Eur išlaidų, kurias padalinus per 12 mėnesių būtų 128,25 Eur suma mėnesiui. Ši suma turėtų būti įtraukta prie vaiko kas mėnesį mokamos išlaikymo sumos, tačiau teismas jos neįtraukė.
9.2. Teismas nevertino ieškovės išsakytų abejonių dėl realios atsakovo finansinės padėties. Ieškovės nuomone, atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei jis deklaruoja, o buhalteriniai duomenys neatspindi realios atsakovo turtinės padėties. Nėra aišku ar atsakovo nurodytos pajamos yra vienintelės. Atsakovas yra įmonės akcininkas, o pagal buhalterinius dokumentus matyti, jog jo įmonė yra skolinga jam kaip akcininkui, todėl ateityje jis gaus pajamas. Nors atsakovas tvirtina butą (duomenys neskelbtini) įgijęs iš tėvų dovanotų lėšų, tačiau dovanojimo sandoris kelia abejonių, nėra notariškai patvirtintas, nėra duomenų apie pinigų pervedimą ar perdavimą, todėl tikėtina, kad atsakovas butą įgijo pats, gaudamas didesnes pajamas. Atsakovo parodymai dėl poreikio finansiškai padėti motinai prieštaringi. Be to, atsakovas nurodė planuojantis grįžti į Lietuvą padėti sunkiai sergančiai motinai, vadinasi, butas (duomenys neskelbtini) galėtų būti parduotas arba išnuomotas, tokiu būdu atsakovas gautų papildomų pajamų, iš kurių galėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai.
9.3. Teismas nevertino atsakovo pastangų ieškant papildomo darbo, siekiant prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taip pat nepasisakė dėl galimybės nukrypti nuo lygybės principo taikymo išlaikant vaiką.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesine padėtimi. Atsiliepimo argumentai:
10.1. Ieškovė su ieškiniu siekia padidinti išlaikymą vaikui, kas reiškia, jog ieškiniu turėjo būti pagrindžiamas esminės ieškovės ir/arba atsakovo turtinės padėties pasikeitimas arba kitokios aplinkybės, objektyviai lemiančios reikalavimo pagrįstumą. Šiuo atveju, patyrusi vienkartines išlaidas, ieškovė jas prašo priteisti iš atsakovo, kurias lygiomis mėnesinėmis dalimis atsakovas turėtų mokėti iki vaikui sukaks pilnametystė. Tokie ieškovės skundo argumentai yra nelogiški ir nesąžiningi.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovė kelia abejones dėl atsakovo finansinių galimybių, tačiau jos teiginiai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
10.3. Vien tai, kad ieškovė geba ir gali pakeisti gyvenamąjį būstą, įsigyti jos pajamas neatitinkančius buitinius prietaisus, baldus, apstatyti naujai įsigytą būstą, rodo, kad ieškovės pajamos iš esmės nesumažėjo, o priešingai - padidėjo arba yra stabilios. Vadinasi, ieškovės bandymai įtikinėti teismą, kad atsakovas nesiima priemonių uždirbti ir gauti daugiau pajamų rodo ne ką kita kaip norą atsakovo sąskaita pagerinti ne tik vaiko, bet ir savo gyvenimo, buities sąlygas.
11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai:
11.1 .Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad yra pagrindas išlaikymo dydį padidinti. Įstatymiškai išlaikymo dydžio pakeitimas sietinas su šalių iš esmės pasikeitusia finansine padėtimi arba vaiko poreikių pasikeitimu. Vien kainų padidėjimas savaime nesudaro pagrindo padidinti išlaikymo dydį. Atsakovas mokėjo ne tik papildomas lėšas prireikus (vidutiniškai per metus po 308 Eur kas mėnesį), bet ir rūpinosi sūnaus poreikių patenkinimu savanoriškai peržengdamas nustatyto išlaikymo ribas. Tai nepelnytai liko byloje neįvertinta.
11.2 .Prieš kelis metus išlaikymo dydis buvo nustatytas žymiai aukštesnis už vidutiniškai teismų priteisiamus dydžius. Šalys tokiu būdu siekė, kad artimoje ateityje nebūtų dėl to diskusijų. Be to, išlaikymo dydis indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos. Tokiu būdu priteistas išlaikymo dydis apsaugomas nuo piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimo. Todėl negalima sutikti su teismo vertinimu, jog vien kainų padidėjimas savaime sudaro vieną iš pagrindų padidinti nesenoje praeityje priteisto išlaikymo dydį.
11.3 .Nesutinka su teismo išvada, kad praėję keli metai sudaro pagrindą pakeisti nustatytą išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis nustatytas, kai sūnui buvo šešeri metai, o padavus ieškinį - devyneri. Tokio amžiaus tarpsnyje išlaidos iš esmės lieka tos pačios, kadangi nėra pakitusi nei vaiko augimo sparta, nei esminiai poreikiai.
11.4 .Teismas netinkamai paskaičiavo vaiko poreikiams reikalingą sumą. Vertindamas lėšų poreikį vaiko mitybai mokykloje, neatsižvelgė į aplinkybę, kad dėl pandeminės situacijos Lietuvoje moksleiviai mokykliniame ugdyme dalyvauja nuotolinėmis priemonėmis, dėl ko ir maitinimas mokykloje nevyksta arba stipriai sumažėjęs. Ieškovė byloje nepateikė kanceliarinių išlaidų pagrindimo, todėl teismas nepagrįstai 30 Eur per mėnesį pripažino pagrįstomis. Nesutinka, kad aprangai ir avalynei reikalinga 65 Eur per mėnesį suma, nes ją skirti nėra objektyvaus poreikio. Vaiko sveikatos priežiūrai atsakovas sutinka su 10 Eur suma per mėnesį. Atsakovas sutiktų su racionaliomis 40-50 Eur per mėnesį išlaidomis vaiko būreliams, o teismo nustatyta 80-90 Eur per mėnesį suma yra neracionali esant ribotoms šalių finansinėms galimybėms. Atsakovas nesutinka, kad išlaidos stovykloms turi būti skaičiuojamos atsietai nuo laisvalaikio.
11.5 .Pagal suformuotą teismų praktiką orientacinis dydis vaikui išlaikyti yra 1 MMA. Be to, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Iš savivaldybės ieškovė už sūnų gauna 70 Eur kasmėnesinių išmokų, tačiau teismas nepagrįstai šios sumos neišminusavo iš poreikių sumos. Netgi skaičiuojant ne pagal faktinius vaiko poreikius (realiai jie protingai turi siekti 500 Eur sumą), o pagal minimalią algą, nelieka nepadengtos tarp tėvų pusiau dalijamos sumos. Abu tėvai prisidėję prie vaiko išlaikymo po 250 Eur ir dar gavę 70 Eur vaiko pinigų, pilnai užtikrina jo protingus ir pakankamus poreikius su bendra 570 Eur suma.
11.6 .Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
12.1. Atsakovas nurodo, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalies normai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų — esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Atsakovas nepagrįstai akcentuoja tik vieną iš alternatyvų - esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą, tačiau nekreipia dėmesio į tą faktą, kad padidėjo vaiko poreikiai, kad vaikas pradėjo eiti į mokyklą, lankyti būrelius, atsirado mokyklinių, kanceliarinių prekių pirkimo poreikis, kad augančiam vaikui perkamos prekės brangiau kainuoja ir kt.
12.2. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė savo teiginių, kad savo sūnui mokėdavo 308 Eur sumą kas mėnesį.
12.3. Turėtų būti kritiškai vertinama atsakovo pozicija, jog vaiko išlaikymo dydis turėtų siekti 1 MMA, nes teismų praktikoje šis vaikui išlaikyti dydis yra tik orientacinis.
12.4. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad padidintas išlaikymo dydis ieškovei reikalingas ne tiek dėl vaiko poreikių tenkinimo, o jos interesams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
3. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13270-726/2016 buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas sūnui periodinėmis 250 Eur išmokomis. Ieškovė siekia padidinti atsakovo mokamas išmokas vaikui iki 614 Eur kas mėnesį, motyvuojant pasikeitusiais vaiko poreikiais bei atsakovo turtine padėtimi, leidžiančia mokėti didesnį išlaikymą vaikui.
4. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus ir padidino priteisto vaikui išlaikymo dydį nuo 250 Eur iki 330 Eur tuo pagrindu, kad pasikeitė vaiko poreikiai, padidėjo kainos, tėvų finansines galimybes pripažino lygiavertėmis.
5. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.
6. Nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
7. Atsakovas apeliaciniame skunde, siekdamas palikti nepakeistą 250 Eur išlaikymo dydį, remiasi tuo, kad vaiko poreikiai nėra pakitę. Tvirtina, kad išlaikymo dydis nustatytas, kai sūnui buvo šešeri metai, o padavus ieškinį - devyneri. Jo tvirtinimu, tokio amžiaus tarpsnyje išlaidos iš esmės nekinta, nes nėra pakitusi nei vaiko augimo sparta, nei esminiai poreikiai. Be to, prieš kelis metus išlaikymo dydis buvo nustatytas žymiai aukštesnis už vidutiniškai teismų priteisiamus dydžius, todėl šis išlaikymo dydis turi atitikti ir dabartinius vaiko poreikius. Pažymėjo ir tai, kad išlaikymo dydis indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos, tokiu būdu priteistą išlaikymo dydį apsaugant nuo piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimo.
8. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 250 Eur išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių bendru sutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, kuomet nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos aplinkybės dėl šalių turtinės padėties, finansinių galimybių ir nepilnamečio vaiko poreikių.
9. Teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad šešerių ir devynerių metų (šiuo metu vaikui jau yra vienuolika metų) vaikų poreikiai iš esmės nesiskiria. Pritartina ieškovės argumentams, kad šalių vaikui pradėjus eiti į mokyklą, atsirado mokyklinių, kanceliarinių prekių pirkimo poreikis, akivaizdu, kad reikia daugiau lėšų mokant už būrelius, lėšų vaiko laisvalaikiui, augančio vaiko mitybai ir aprangai.
10. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, išlaikymo dydis yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos (CK 3.208 straipsnis). Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (LR Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Apeliantas nepagrindė, kad išmokų dydžio indeksavimas ne dalinai, o pilnai padengia vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimą, atsižvelgiant į egzistuojančius rinkos pokyčius bei kainų pasikeitimus per pastaruosius penkerius metus.
11. Apeliaciniame skunde apeliantas remiamasi tuo, kad teismas netinkamai paskaičiavo vaiko poreikių sumą, neatsižvelgė į tai, kad bendra vaiko poreikių suma mažintina ieškovės iš savivaldybės gaunama 70 Eur kasmėnesinių išmokų suma. Jo tvirtinimu, abu tėvai prisidėję prie vaiko išlaikymo po 250 Eur ir dar gavę 70 Eur vaiko pinigų, pilnai užtikrina vaiko protingus ir pakankamus poreikius su bendra 570 Eur suma.
12. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, iš tėvų priteistinas išlaikymas gali būti ir nemažinamas išmokų suma. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vieno mėnesio vaiko poreikiams reikalinga suma sudaro apie 665 Eur. Atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, teismas sprendė, kad jų turtinė padėtis leidžia tenkinti būtinuosius vaiko poreikius (apeliantas šios aplinkybės nepaneigė). Todėl šiuo konkrečiu atveju iš tėvų priteistinas išlaikymas pagrįstai nebuvo mažinamas valstybės vaikui mokamų išmokų suma.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vieno mėnesio vaiko poreikiams suma sudaro apie 665 Eur, todėl kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis – 330 Eur. Nors apeliantas su teismo vertinimu dėl vaiko poreikių dydžio paskaičiavimu iš dalies nesutinka, tačiau tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad prireikus jis mokėdavo ir didesnes sumas, savanoriškai peržengdamas teismo nustatyto išlaikymo dydžio ribas, vidutiniškai kas mėnesį mokėdamas išlaikymui po 308 Eur. Aptartos paties apelianto nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad vaiko išlaikymui 250 Eur suma buvo nepakankama, o jo faktiškai mokėta mėnesio suma ir teismo paskaičiuota kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis nedaug skiriasi.
14. Atsižvelgiant į aptartą, teismo nustatyta 330 Eur periodinių išmokų vaiko išlaikymui suma laikytina atitinkančia tiek vaiko poreikius, tiek atsakovo finansines galimybes (šių aplinkybių atsakovas nepaneigė), todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo nustatytą vaiko išlaikymo sumą mažinti.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
15. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo teismo nustatytą vaiko išlaikymo sumą padidinti iki 614 Eur per mėnesį.
16. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi tuo, kad teismas neįvertino visų ieškovės patiriamų išlaidų, užtikrinant vaiko gerbūvį. Jos tvirtinimu, į vaiko poreikiams priteistinų išlaidų sumą nebuvo įtrauktos būsto (vaiko kambario) įrengimui skirtos lėšos. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus argumentus laiko nepagrįstais, nes apeliantės nurodytos išlaidos yra vienkartinės, todėl jų įtraukimas į periodines išmokas, mokėtinas iki vaiko pilnametystės, neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų bei periodinių išmokų paskirties.
17. Ieškovės nuomone, atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei jis deklaruoja, teismas nevertino ieškovės pozicijos dėl nukrypimo nuo lygybės principo taikymo išlaikant vaiką.
18. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
19. Teismas iš viešų registrų duomenų ir paaiškinimų nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos yra apie 1165 Eur, taip pat ji gauna 70 Eur/mėn. išmoką vaikui, jai nuosavybės teise priklausė 2 kambarių butas, kurį ji pardavė, jos vardu yra įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, atsakovo paaiškinimais teismas nustatė, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini)15 metų, yra įmonės vadovas, jo darbo užmokestis yra apie 1200 svarų (apie 1300 Eur). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), atsakovas moka kredito įmokas apie 660 svarų per mėnesį. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, teismas konstatavo, kad šalių turtinė padėtis yra lygiavertė, abu tėvai turi vienodas galimybes išlaikyti vaiką.
20. Nors apeliantė siekia, kad būtų nukrypta nuo lygybės principo taikymo išlaikant vaiką ir tvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis ženkliai geresnė, kad atsakovas neatskleidžia tikrosios turtinės padėties, jo pateikti buhalteriniai dokumentai galimai suklastoti. Apeliantė taip pat remiasi tuo, kad atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir auklėjimo, todėl visa našta tenka ieškovei.
21. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
22. Sutiktina, kad sūnui gyvenanat su ieškove, jai neišvengiamai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta. Tačiau nenustatyta, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties galėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei atsakovas įrodinėja, kad atsakovo teikti dokumentai galimai suklastoti, tačiau nurodyti argumentai yra tik hipotetiniai ir nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Taigi iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šalių turtinė padėtis lygiavertė ir jie abu turi galimybę vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą vaiko išlaikymo išlaidas abiems šalims paskirstyti vienodai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
23. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
24. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad yra patenkinta 54 procentai ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 513 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės — 184 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 329 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apelianto tvirtinimu, ieškinys buvo tenkintas tik 22 procentais (21,97).
25. Kolegija apelianto argumentus pripažįsta pagrįstais, todėl perskirsto pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Ieškovė galutiniu patikslintu ieškiniu prašė padidinti išlaikymo sumą nuo 250 Eur iki 614 Eur, t. y. padidinti 364 Eur suma. Teismas išlaikymo dydį padidino iki 330 Eur, t. y. 80 Eur suma. Taigi ieškinys buvo tenkintas 22 procentais (80×100/364=21,97), o ne 54 procentais.
27. Teismas yra nustatęs, kad ieškovė yra patyrusi 950 Eur, o atsakovas – 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl perskirstant bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovo priteistina 22 procentai teismo pripažintų pagrįstų išlaidų teisinėms paslaugoms, t. y. 209 Eur, atitinkamai atmestų reikalavimų procentinei išraiškai (78 procentai) priteistina atsakovui iš ieškovės 312 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas atsakovui iš ieškovės priteisia 103 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylos baigties
28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui, tinkamai įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo pakeitimą (CK 3.201 straipsnis). Tačiau, teismui netinkamai pritaikius procesines teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tikslintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į aptartą, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ginčijamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tačiau tikslintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodant, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 103 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
30. Šiuo atveju abiejų šalių apeliaciniai skundai dėl ginčo esmės yra atmesti, tenkintas atsakovo apeliacinis skundas tik dalyje dėl išvestinio reikalavimo – dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Todėl konstatuotina, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas 10 procentų.
31. Atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų ir 29 Eur žyminio mokesčio, viso 329 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nėra pateikusi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus 10 procentų, atsakovui iš ieškovės priteistina 32,9 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą
32. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
34. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo ieškovei skirti baudą už tai, kad ji apeliaciniame skunde atsakovą kaltina esą pateikus šioje civilinėje byloje tikrovės neatitinkančius įrodymus ir taip galimai juos suklastojus. Be to, atsakovo tvirtinimu, ieškovė nuolat teikia vis naujus įrodymus ir taip šį teisinį ginčą dirbtinai užtęsia. Tai rodo, kad ieškovė piktnaudžiauja procesine teise, kuri trukdo teisingam ir greitam bylos išnagrinėjimui ir išsprendimui.
35. Kolegijos vertinimu, ieškovės išdėstyta nuomonė dėl atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų ar jos procesinis elgesys teikiant naujus įrodymus pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nenustatyta, kad ieškovė savo veiksmais akivaizdžiai būtų vilkinusi bylos nagrinėjimą ar pareikštais procesiniais dokumentais būtų siekusi kitų, atsakovo teises pažeidžiančių tikslų, ar dėl ieškovės procesinio elgesio atsakovui būtų padaryta žala. Todėl atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas (CPK 95 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, tačiau patikslinti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas), nurodant, kad atsakovui R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisiama 103 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui R. U. iš ieškovės D. V. 32,9 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti atsakovo prašymą dėl ieškovei baudos skyrimo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.