- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-1207-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12722-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB „Akmenskaldys“
- Atsakovas
- UAB „Levitransa“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Akmenskaldys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Akmenskaldys“ ieškinį atsakovui UAB „Levitransa“ dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas UAB „Akmenskaldys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Levitransa“ 50 000 Lt baudą, atnaujinti sutrumpintą ieškinio senaties terminą baudos išieškojimui bei priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Nurodė, kad 2009 01 23 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui pastatą – sandėlį, unikalus Nr., plane pažymėtą b, 1232,62 kv. m. ploto, esantį Vilniaus r. sav., Nemėžio k. Pagal sutarties 3.1. p. pastatas buvo parduotas už 550 000 Lt, iš jų 50 000 Lt, pagal sutarties 3.1.4 p. turėjo būti sumokėti iki 2009-04-15. Pagal sutarties 8.2. p. ieškovui iki 2009 04 15 negavus visų reikalingų dokumentų (projektavimo sąlygų sąvado) dėl sandėliavimo ir biuro patalpų, statybos ir/ar rekonstrukcijos Vilniaus m. sav. Metalo g. 4, atsakovas privalės sumokėti ieškovui 50 000 Lt baudą. Pastatas, esantis Vilniaus m. sav. Metalo g. 4, priklausė ieškovui ir pagal 2008-12-15 nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6704, ieškovas minėtą pastatą pardavė J. R. ir B. R. už 550 000 Lt, iš minėtos sumos 50 000 Lt turėjo būti sumokėta iki 2009 04 15. Pirkėjai sutiko pirkti šį turtą su sąlygą, kad bus gautas aukščiau minėtas projektavimo sąlygų sąvadas, todėl ieškovas įsipareigojo iki 2009 04 15 gauti sąvadą, o neįvykdęs įsipareigojimo - sumokėti 50 000 Lt baudą pirkėjams. Ieškovas iki minėtos datos sąvado negavo, tačiau pirkėjai nereikalavo sutartyje numatytos baudos. 2010 12 07 Vilniaus rajono 4-ajame notarų biure ieškovui buvo išduotas liudijimas apie atsiskaitymą pagal sutartį Nr. 6704, kuriame nurodyta, jog su ieškovu pirkėjai atsiskaitė įskaitymo būdu, t.y. įskaitė prievolę sumokėti baudą. Ieškovas bandė derėtis su atsakovu dėl sutarties 3.1.4. ir 8.2. p. nustatytų sąlygų įvykdymo arba jų pakeitimo, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. J. R. ir B. R. kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl projektavimo sąlygų sąvado, tačiau paaiškėjo, kad jo gauti neįmanoma. Atsakovas buvo informuotas apie susiklosčiusią padėtį, o ieškovas būdamas sąžiningas nereikalavo iš atsakovo baudos pagal sutartį. Ieškovo teigimu, ieškinio senaties terminas dėl netesybų išieškojimo šiuo atveju buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turėtų būti atnaujintas ir skaičiuojamas nuo 2010 12 07, kuomet buvo išduotas liudijimas, dėl pirkėjų prievolės įskaitymu įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Levitransa“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog sąlyga, su kuria ieškovas sieja savo reikalavimą, buvo neįmanoma, o CK 1.68 str. 3 d. ir 6.31 str. 2-3 d. yra nustatyta, kad jeigu atidedamosios sąlygos objektyviai negali būti, sandoris yra niekinis. Sąlyga gali būti tik tokia aplinkybė, kurios buvimas ar nebuvimas yra įmanomas, priešingu atveju tokia sąlyga negalioja ir daro negaliojančią prievolę, kuri su ja susijusi. Atsakovo teigimu, jeigu sąvado nebuvo įmanoma gauti tai atsakovo prievolė sumokėti 50 000 Lt baudą negalioja ir yra niekinė. Byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad sąvado gavimas nėra įmanomas, nes, tam kad pradėti sąvado gavimo procedūrą, turėjo būti pateiktas prašymas, o tokio prašymo ar jo nuorašo byloje nėra. Ieškinyje teigiama, kad sąvado kreipėsi J. R. ir B. R., nors sąvadą turėjo gauti būtent ieškovas. Pažymėjo, kad pagal CK 1.127 str. teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą, šiuo atveju bauda turėjo būti sumokėta iki 2009 04 15, todėl ieškovo paaiškinimai, kad 2010 12 07 turėtų būti laikoma teisės į ieškinį atsiradimo diena, yra neaiškūs. Teiginiai, kad ieškovui sutrukdė kita civilinė byla, taip pat nepagrįsti – minėta byla buvo iškelta jau pasibaigus ieškinio senaties terminui ir tai niekaip negalėjo ieškovui sutrukdyti pradėti šią bylą, todėl atsakovas prašo byloje taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS SPRENDIMO ESMĖ.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 12 06 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Akmenskaldys“ atsakovo UAB „Levitransa“ naudai 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teidmas nurodė, jog šalys neginčijo aplinkybės, kad baudos mokėjimas buvo sąlyginis priklausantis nuo to ar ieškovas gaus Sąvadą nekilnojamam turtui, esančiam Metalo g., Vilniuje, t.y. turtui nesusijusiam su parduodamu turtu. Ieškovas pažymėjo, kad pasirašant sutartį su atsakovu jam iš esmės jau buvo žinoma, kad Sąvado greičiausiai negaus, be to, tikrasis ieškovo siekis buvo užsitikrinti, kad už perkamą daiktą iš atsakovo, ieškovas turės mokėti ne daugiau kaip jam teks mokėti Ruzgiams. Ieškovas pažymėjo, kad jis nesikreipė dėl Sąvado gavimo, ir iš esmės jokių pastangų sąlygai įvykdyti nedėjo. Sąvadas nėra gautas iki šiol. Todėl teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog apskritai tokios sąlygos įvykdymas yra įmanomas, sprendė, kad 2009 m. sausio 23 d. tarp UAB „Akmenskaldys“ ir UAB „Levitransa“ sudarytos Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui pastatą – sandėlį, unikalus Nr. , plane pažymėtą, kv. m. bendro ploto, esantį Vilniaus r. sav., k., 8.2. punkto sąlyga, jog šalys susitaria, kad ieškovui iki 2009 m. balandžio 15 d. negavus visų reikalingų dokumentų (projektavimo sąlygų sąvado pagal tokias charakteristikas: tūris 9000-10000 kub. m., aukštis 8,5-9 m., bendras plotas 2100 kv. m., užstatymo plotas 1050-1200 kv. m., kaimynų sutikimų ir t.t.) dėl sandėliavimo ir biuro patalpų, statybos ir/ar rekonstrukcijos Vilniaus m. sav. Metalo g., atsakovas privalės sumokėti pirkėjui 50 000 Lt baudą, yra pripažintina negaliojančia, todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Teismas nurodė, jog bauda, atsižvelgiant į sutarties sąlygas turėjo būti sumokėta iki 2009 04 15, todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009 04 15. Kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos pakankamu pagrindu ieškinio senaties atnaujinimui, todėl ieškovo ieškinį teismas atmetė ir šiuo pagrindu.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į APELIACINĮ SKUNDĄ ARGUMENTAI.
Ieškovas UAB „Akmenskaldys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-06 sprendimą, ieškovo ieškinį pilnai patenkinti. Nurodė, kad derybų metu prieš pasirašant sutartį, atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas už pastatą galės sumokėti tiek, kiek gaus už parduotą turtą Metalo g., Vilniuje. Atsakovas buvo informuotas, kad turto, esančio Metalo g., Vilniuje, pardavimo kaina yra 550 000 Lt, o paskutinė įmoka – 50 000 Lt bus įvykdyta tik po minėto sąlygų sąvado gavimo, todėl į sutartį buvo įtrauktas 8.2. p. Ieškovas atsakovą informavo, kad projektavimo sąlygų sąvado gavimo galimybės yra ribotos, tačiau atsakovas su pasiūlymu sutiko ir sutartį pasirašė. Ieškovas nurodė, kad realiai sutartyje buvo numatytas turto kainos sumažinimas, tuo atveju jeigu sąvadas nebus gautas, o ne bauda, kaip netesybų forma, tačiau atsakovas pasinaudojo susiklosčiusia situacija ir inicijavo civ. bylą Nr. 2-1674-391/2010, kurioje buvo patenkintas jo ieškinys dėl 50 000 Lt priteisimo. Pirmos instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą neatkreipė tinkamo dėmesio į šias aplinkybes. Pažymėjo, kad atsiskaitymas tarp ieškovo ir pirkėjų pagal 2008 12 15 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį įvyko tik 2010 12 07 įskaitymo būdu, todėl būtent nuo 2008 12 15 nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutarties sąlygų įvykdymo priklauso galimybė reikalauti baudos pagal 2009 01 23 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 8.2. p. Iki nurodytos datos negalėjo būti jokio apibrėžtumo dėl baudos pagal 2009 01 23 sutartį priteisimo, nes abi sutartys yra glaudžiai susijusios. Be to tuo metu vyko teisminis ginčas su atsakovu dėl paskutinės įmokos pagal 2009 01 23 sutartį priteisimo. Todėl ieškinio senaties terminas dėl 50 000 Lt baudos atstatytinas, nes santykius tarp šalių po 2009 04 15 galima apibrėžti kaip derybas dėl 2009 01 23 sutarties sąlygų pakeitimo ir teisminius ginčus, kurių baigtis nebuvo aiški.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Levitransa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, nurodė, kad ieškovas buvo nesąžiningas ir derybų metu neįspėjo atsakovo apie sąvado gavimo problemas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis į savivaldybės institucijas dėl sąvado gavimo, teismo proceso metu buvo nustatyta tik tiek, kad sąvadas faktiškai nėra gautas, be to apklausti V. B. ir J. R. patys nepatvirtino, jog kreipėsi dėl sąvado gavimo. Vadovaujantis paties pripažinimu, kad sąlyga, su kuria sietinas ieškinio reikalavimas, buvo neįmanoma, ir tai paaiškėjo po to kai ji neįvyko, atsakovo tariama prievolė mokėti 50 000 Lt baudą negalioja ir yra niekinė. Aplinkybę, kad su ieškinio reikalavimu sietina sąlyga buvo neįmanoma, ieškovas aiškiai pripažino ieškinyje, todėl ieškinys turi būti atmestas. Jeigu buvo neįmanoma gauti sąvadą, tuomet iš atsakovo negalima reikalauti baudos, už tai kad nebuvo įvykdyta neįmanoma sąlyga. Ieškovo pareikštu prisipažinimu, kad jis nesikreipė dėl sąvado gavimo, patvirtino, kad savo veiksmais užkirto sau kelią pasinaudoti sutarties 8.2.p. nurodyta nuostata. Ieškovo reikalavimas dėl baudos iš atsakovo priteisimo yra nesąžiningas ir neturi būti teismo ginamas. Atsakovo teigimu ieškovas nenurodė svarbių priežasčių dėl ko galėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas bei termino skaičiavimo pradžia niekaip negali būti 2010 12 07, nes nėra aišku kokiu būdu ieškovo ir pirkėjų sandoris galėjo paveikti ieškinio senatį šioje byloje. Kitos civilinės bylos nagrinėjimas niekaip negalėjo ieškovui sutrukdyti nagrinėti šią bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.)
Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.
Byloje yra kilęs ginčas iš nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo santykių. Nors apeliantas remdamasis liudytojų parodymais teigia jog tikroji ginčo sutarties 8.2 punkto prasmė nagrinėjant bylą nebuvo atskleista, nes šiuo punktu iš tikrųjų buvo siekiama ne įpareigoti pardavėją (atsakovą) sumokėti baudą, jei pirkėjas (ieškovas) nepateiks sąvado ir kitų dokumentų jo paties parduodamo turto pirkėjams, bet tokiu būdu buvo įformintas šalių susitarimas, jog parduodamo daikto kaina priklausys nuo to kokią kainą gaus ieškovas už savo parduodamą kitą nekilnojamąjį turtą (sandėlį Metalo g. 4, Vilniuje), tačiau reikia pažymėti jog kaina, kurią turėjo gauti ieškovas pagal minėtą sutartį sandorį taip pat priklausė nuo tos pačios atidedamosios sąlygos 2008 12 15 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 5.8 punkte buvo nurodyta analogiška ginčo 8.2. punkte suformuluotai, sąlyga ateities faktas, kurio įvykimas ar neįvykimas ateityje priklausė nuo paties apelianto valios. Atsižvelgiant į tai konstatuotina jog pirmosios instancijos teismas teisingai šį šalių susitarimą kvalifikavo kaip sąlyginį sandorį, kurio samprata suformuluota CK 1. 66 straipsnio 1 dalyje, numatančioje sąlyginio sandorio esmę. Pagal minėtą įstatymo nuostatą, sąlyginiu laikomas toks sandoris kai teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris padaro priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Sąlyginiai sandoriai gali būti sudaromi su atidedamąja sąlyga kai šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padaro priklausomą nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas ( CK 1.66 straipsnio 2 dalis) arba su naikinamąja sąlyga, kai šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (CK 1.66 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties 8.2. punkte suformuluotas susitarimas šalių teises ir pareigas susieti su sąlyga jog ieškovas gaus sąvadą dėl kitos pirkimo – pardavimo sutarties objektu tapusio nekilnojamojo turto sandėlio, esančio adresu M g. Vilniuje, pertvarkymo yra sudarytas su atidedamąja ir naikinamąja sąlyga atsakovo teisių ir pareigų atžvilgiu, nes pagal šio punkto sąlygą ieškovui gavus sąvadą iki 2009 04 19 atsakovui neturėjo atsirasti prievolės sumokėti 50 000 Lt baudą, o ieškovui teisės reikalauti sumokėti baudą, o ieškovui negavus sąvado atsakovui kiltų pareiga mokėti baudą.
Sprendžiant ginčą taip pat aktualus CK 1.67 straipsnis numatantis nesąžiningo sukliudymo ar padėjimo sąlygai atsirasti pasekmes, kuriame įsakmiai numatyta, kad: jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai ta sąlyga nenaudinga, tai pripažįstama, kad sąlyga buvo (CK 1.67 straipsnio 1 dalis ), jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai padėjo šalis, kuriai ta sąlyga naudinga, tai pripažįstama, kad sąlygos nebuvo. Šiuo atveju baudos mokėjimas buvo susietas su paties ieškovo veiksmais tiksliau neveikimu (gaunant sąvadą). Ieškovui sąvado negavus, atsakovui turėjo kilti pareiga sumokėti 50 000 Lt baudos, taigi laikytina jog byloje nustačius, kad atsakovas nedėjo maksimalių pastangų sąvadui gauti, atsakovui neturi kilti pareiga sumokėti numatytąją baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad abi sutartys buvo sudarytos tokiu būdu, kad ieškovas nebuvo suinteresuotas gauti sąvadą ir kitus dokumentus, nes netgi sumokėjęs baudą pagal 2008 12 15 pirkimo – pardavimo sutartį, turėjo teisę tokios paties dydžio baudos reikalauti ginčo sutartyje. Todėl pirmosios instancijos teismas byloje nustatęs jog ieškovas nedėjo maksimalių pastangų gauti sąvadą ir kitus dokumentus pagrįstai sprendė jog sąlyga negalioja, nes ieškovas savo neveikimu padėjo atidedamajai sąlygai atsakovo prievolei mokėti baudą atsirasti.
Be to, kolegija pažymi, kad netgi sutinkant su atsakovo versija, kad ginčo sutartyje buvo numatytas ne bauda, nors 8. 2 punktas nevienareikšmiškai tokią baudą numato, bet sutarta sąlyga įtakosianti parduodamo daikto kainą ateityje,
sprendžiant ginčą būtina vadovautis CK 1.68 straipsnio 3,4 dalių nuostatomis numatančiomis, kad jeigu atidedamosios sąlygos objektyviai negali būti, tai sandoris yra niekinis, o jeigu objektyviai negali būti naikinamosios sąlygos, sandoris yra besąlyginis. Jeigu atidedamosios sąlygos buvimas išimtinai priklauso tik nuo skolininko valios, tai sandoris yra niekinis. Taigi šiuo atveju, kai ieškovas (kuris šiuo atveju yra skolininkas turėjo sumokėti sutartyje aptartą kainą) pats pripažįsta jog kaina, kurią jis privalėjo sumokėti priklausė nuo to ar jis (jo atstovas) gaus sąvadą laikytina, kad šis susitarimas dėl baudos yra niekinis ir remiantis ir CK 1.68 straipsnio 4 dalimi. Be to apeliantas apeliaciniame skunde yra patvirtinęs, kad jau sudarydamas sutartį žinojo jog sąvado greičiausiai negaus, todėl bylose susiklosčiusi situacija labai artima ir CK 1.68 straipsnio 3 dalyje apibrėžtai situacijai.
Kaip jau minėta ginčo sutarties 8.2. punkte buvo aiškiai įvardijama bauda, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimui taikė įstatyme (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte) numatytą sutrumpintą senaties terminą ieškiniams dėl netesybų reikšti, kurio pradžia aiškiai apibrėžta minėtame ginčo sutarties 8.2. punkte įvardijama data 2009 04 15, iki kurios ieškovui negavus sąvado jam (ieškovui) atsirado teisė reikalauti, kad atsakovas sumokėtų baudą.
Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
NUTARIA:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.