Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „Akmenskaldys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Akmenskaldys“ ieškinį atsakovui UAB „Levitransa“ dėl baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 50 000 Lt baudos. Tuo pačiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą civilinėje byloje Nr. 2-1674-391/2010. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeistas ekonomiškumo principas, nes patenkinus ieškinį iš atsakovo teks išieškoti tokią pačią sumą, kokią atsakovas bando išieškoti iš ieškovo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-19 nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepaaiškino, kokias neigiamas pasekmes jam asmeniškai gali sukelti vykdomas išieškojimas, ir kodėl nesustabdžius įsiteisėjusios teismo sprendimo vykdymo, pasunkės arba pasidarys neįmanomu būsimo teismo sprendimo pagal ieškovo ieškinį vykdymas. Be to, teismas nurodė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai nesusijusios su ginčo dalyku. Teismas taip pat sprendė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nebus suinteresuotas greitu ir operatyviu bylos išnagrinėjimu.

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Akmenskaldys“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, pritaikant ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas pažymėjo, kad tarp prašomos sustabdyti bylos ir pateikto ieškinio egzistuoja tiesioginis ryšys, kadangi abu reikalavimai kilę iš tos pačios sutarties. Taip pat apeliantas nurodė, kad abiejų reikalavimų dydis yra tapatus, todėl ieškinio patenkinimo atveju, vykdant sprendimą paprastai galima būtų atlikti įskaitymą tuo atveju, jeigu sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1674-391/2010 vykdymas būtų sustabdytas. Priešingu atveju, pažeidžiamas proceso ekonomiškumo principas. Apeliantas taip pat nesutiko su teismo išvada dėl ieškovo nesuinteresuotumo greitu bylos išnagrinėjimu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad pagal sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1674-391/2010, UAB „Akmenskaldys“ nustatytos procesinės palūkanos iki sprendimo įvykdymo, be to, dėl sprendimo vykdymo areštuotos jo atsiskaitomosios sąskaitos, todėl apeliantas bus suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundo netenkinti, nurodydamas, kad nei ieškinyje, nei atskirajame skunde ieškovas nenurodė, kodėl nesustabdžius kitoje byloje priimto ir įsiteisėjusios teismo sprendimo, nagrinėjamoje byloje priimtino teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti. Vienintelė ieškovo minima aplinkybė – kad atsakovas 2008 m. tariamai turėjo finansinių sunkumų, tačiau ieškovas neįrodinėja, kad tokie sunkumai iš tiesų buvo, nei, kad jie tęsiasi iki šiol. Todėl jau vien dėl to ieškovo prašymas turi būti atmestas, kadangi ieškovas neįrodinėja privalomų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovo teigimu, apeliantas pats turi finansinių sunkumų, yra nesąžiningas ir nevykdo minėto teismo sprendimo, o jį sustabdžius rizika dėl neįvykdymo dar labiau padidėtų, apeliantas galėtų toliau vilkinti išieškojimo procesą, todėl atsakovas patirtų realių nuostolių. Apelianto argumentus dėl tiesioginio ryšio tarp bylų ir abiejų reikalavimų dydžio tapatumo atsakovas atmetė kaip nepagrįstus, pažymėdamas, kad reikalavimų kildinimas iš to paties dokumento savaime nenurodo jų tiesioginio ryšio, o atsakovui priteista suma šiuo metu gerokai viršija ieškovo reikalavimą šioje byloje.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš ieškovo priteistos skolos išieškojimą.

Iš CPK 144 str. 1 d. suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog ieškovui bus priimtas palankus sprendimas. Jei prima facie įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš teismų informacinės sitemos LITEKO duomenų, ieškovo ieškinys 2011-12-06 buvo atmestas, 2012-01-24 byla su apeliaciniu skundu išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą ir dar neišnagrinėta. Kadangi net ir neįsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti pagrindas prima facie įrodymų vertinimui, reikšmingam sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, jog ieškovo pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti ir priėmus ieškovui nepalankų teismo sprendimą, paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai nebuvo pritaikytos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.