- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- eAS-89-602/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08168-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- "Registrų centras" Telšių filialas, Valstybinė įmonė valstybės žemės fondas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Individuali įmonė ,,Geolinija", Šiaulių apygardos skyriaus viršininkas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. G. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė: (i) išdėstytą bylos medžiagą perduoti nagrinėti atitinkamų struktūrų pareigūnams, kad atliktų ikiteisminius tyrimus ir patrauktų asmenis teisinėn atsakomybėn; (ii) sugrąžinti apgaulės būdu nusavintą 26 arų žemės sklypo ribas į buvusią vietą iki 2013 m., atlyginant visas išlaidas, susijusias su kadastriniais matavimai bei sklypo įregistravimu valstybės įmonėje Telšių registro centre.
II.
Vilniaus apygardos administracinis 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
Teismas įvertino, kad pareiškėja pateiktame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Susipažinęs su pareiškėjos skundo turiniu (padrikai išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis) bei pridėtais priedais (atitinkamų institucijų raštais, teismų procesiniais dokumentais ir kt.), teismas pažymėjo, jog nors skunde pareiškėja reikalavimo tiesiogiai nenurodė, tačiau akivaizdu, kad pateikti argumentai yra susiję su nuosavybės teisės gynimu, siekiant atkurti nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas į buvusią padėtį iki nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo konsolidacijos.
Apžvelgęs teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 9 d., 30 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 str. 2 ir 4 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 str. 5 d.), teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos reikalavimai dėl nuosavybės teisės gynimo, susiję ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1579-1063/2018 konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą ginčyti teisėtumą administraciniam teismui pagal kompetenciją priskirtinų viešojo administravimo aktų – Konsolidacijos projekto ir jo sprendinių. Lietuvos vyriausias administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai valstybės įmonė Valstybės žemės fondas 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S-144479 pateikė išsamią informaciją apie konsolidacijos projekto ir sutarties rengimo sąlygas ir eigą bei išaiškino teisę ginčyti Konsolidacijos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-424-438/2020).
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos reikalavimai vertinti atitinkamų pareigūnų veiksmų neteisėtumą ir kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pareigūnų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn nepriskirti administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 str. 2 d.).
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Pareiškėja teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Pareiškėja vadovaujasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi ir prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumą, turi iš esmės išnagrinėti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinis 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas turi iš esmės išnagrinėti skundą, visų pirma pažymi, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-499-629/2022).
Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).
Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.
ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-424-438/2020 pagal pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui valstybės įmonei Valstybės žemės fondui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. B., individuali įmonė „Geolinija“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius) dėl sprendimo panaikinimo, nurodė, jog žemės konsolidacijos sutartis yra civilinio teisinio pobūdžio sandoris, kuris gali būti nuginčytas tik teismine tvarka (Civilinio kodekso 1.78 str.2 ir 4 d.). Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad atsakovas pareiškėjai pateikė išsamią informaciją apie konsolidacijos projekto, sutarties rengimo sąlygas ir eigą bei išaiškino teisę ginčyti sutartį Civilinio proceso kodekso tvarka.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo ir atskirojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pareiškėjos reikalavimai dėl nuosavybės teisės gynimo (sugrąžinti apgaulės būdu nusavintą 26 arų žemės sklypo ribas į buvusią vietą iki 2013 m.) yra kilę iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėja skunde, be kita ko, vadovavosi ABTĮ 111 straipsniu ir prašė išdėstytą bylos medžiagą perduoti nagrinėti atitinkamų struktūrų pareigūnams, kad atliktų ikiteisminius tyrimus ir patrauktų asmenis teisinėn atsakomybėn. Teisėjų kolegija nurodo, kad minėtas pareiškėjos prašymas yra ne materialusis teisinis reikalavimas, o procesinio pobūdžio prašymas, kuris byloje negali būti savarankišku skundo reikalavimu. Kartu pažymėtina, kad pareiškėja pati gali ginti jos manymu pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka, jei mano, kad tam tikrų asmenų veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.