- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- I-1579-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00231-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Rytis Krasauskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Valstybės žemės fondo
- Trečiasis asmuo
- A. B., individualios įmonės „Geolinija“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius
- Advokatai
- Vidmantas Žiemelis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Irenos Paulauskienės,
atsakovo valstybės įmonės Valstybės žemės fondo atstovams Eimantui Smagoriui ir Gražinai Dulko,
trečiojo suinteresuoto asmens individualios įmonės „Geolinija“ atstovui Stanislovui Jucevičiui,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atstovui Vladui Barodicai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys A. B., individuali įmonė „Geolinija“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti VĮ Valstybės žemės fondo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. S-144479 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodė, kad Sprendimu atsakovas neatsakė į pareiškėjos pagrindinius klausimus: kodėl nebuvo atliktas melioracijos įrenginių būklės vertinimas; kodėl nebuvo tinkamai sužymėti sklypai; kur iššvaistyti iš Europos Sąjungos paimti pinigai skirti tiems darbams.
Pažymėjo, kad vietoje dirbamos žemės gavo numirkusią A. B. žemę ir kuris net nepripažįsta, kad paėmė pareiškėjos žemę. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad žemės negalima palikti senoje vietoje, kur prieš tai buvo. Buvo liepos mėnuo, todėl pareiškėja negalėjo įvertinti žemės užmirkimo, be to, tą turėjo padaryti atsakovas, tačiau nepadarė. Pinigai buvo iššvaistyti nežinia kur. Nurodė, kad skambino į VĮ Valstybės žemės fondą norėdama pranešti, kad vykdoma nusikalstama veika, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio. Pareiškėja buvo kaltinama nesugebėjimu įvertinti žemės būklės. Pareiškėjai teko kreiptis į policija. Pažymėjo, kad jos 0,26 ha sklypas jai reikalingas daržovėms auginti. Pareiškėja prašė įvykdyti teisingumą ir nubausti nusikaltusius asmenis, kurie vykdo projektus ir atima žemes, kurias atiduoda didiesiems ūkininkams.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą patenkinti. Pareiškėja nurodė, kad Konsolidacijos projekto rengimo metu nebuvo įvertintas pareiškėjos sklypas. Jai tik paskambinę pasakė, kad matuos žemę ir vėliau davė pasirašyti į knygą. Pareiškėja pasirašė nežinodama ant ko pasirašo ir taip prarado savo žemę. Sklypas nedirbamas, užmerktas. Nurodė, kad 2016 m. dėl sklypo niekur nesikreipė dėl finansų trūkumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad Konsolidacijos projekto tikslas buvo asmenims suformuoti racionalaus dydžio, tvarkingus sklypus. VĮ Valstybės fondas apgavo žmones. Žmonės tikėjosi geresnės žemės, todėl buvo pažeisti žmonių teisėti lūkesčiai. Pareiškėja prarado pasitikėjimą valstybe.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepimo argumentais prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja skunde kelia abstraktaus pobūdžio klausimus. Skunde ne visi keliami klausimai yra susiję su VĮ Valstybės žemės fondo funkcijomis, rengiant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus (toliau – ir NŽT Telšių skyrius) 2015 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 37ŽKĮ-5-(14.37.127.) „Dėl Telšių apskrities Telšių rajono savivaldybės Upynos ir Luokės seniūnijų Kaunatavos, Dirvonėnų ir Upynos kadastro vietovių Kaunatavos, Padvarninkų, Mantvydų, Degučių, Vartelių, Pakalniškių, Dirvonėnų, Užvėdarės, Naujikų, Žalionės, Paškuvėnų, Pėtrikių, Tetervinės kaimų ir jų dalių žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo“ patvirtintu Telšių apskrities Telšių rajono savivaldybės Upynos ir Luokės seniūnijų Kaunatavos, Dirvonėnų ir Upynos kadastro vietovių Kaunatavos, Padvarninkų, Mantvydų, Degučių, Vartelių, Pakalniškių, Dirvonėnų, Užvėdarės, Naujikų, Žalionės, Paškuvėnų, Pėtrikių, Tetervinės, Liepukų kaimų ir jų dalių žemės konsolidacijos projektu Nr. 1IG-KE-12-2-013546-PR001 (toliau – ir Konsolidacijos projektas). Pažymėjo, kad pareiškėjos pagrindiniai keliami klausimai yra susiję su Konsolidacijos projektu, kuris yra užbaigtas dar 2015 m., kuriame aktyviai dalyvavo pati pareiškėja. Be to, pareiškėja iš esmės yra praleidusi terminą ginčyti Konsolidacijos projekto teisėtumą.
Dėl melioracijos įrenginių būklės vertinimo nurodė, kad iš melioracijos plano Nr. P6-1973 buvo nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame konsoliduotame žemės sklype drenažo rinktuvų skersmuo yra 75 mm, t. y. mažesnis nei 12,5 cm, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (toliau – ir Melioracijos įstatymas) 6 straipsnio 1 punktu, melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai privalo naudoti pagal paskirtį ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teises priklausančius žemės savininkui. Taip pat skubiai remontuoti, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai.
Dėl reikalavimo atstatyti pareiškėjos žemės sklypą į pradinę padėtį nurodė, kad 2014 m. spalio 17 d. įvyko trečiasis suinteresuotų asmenų susirinkimas, kurio metu buvo pristatyti Konsolidacijos projekto sprendiniai ir Žemės konsolidacijos projekto sprendinių poveikio vertinimo ataskaita. Konsolidacijos projekte dalyvaujantys asmenys, tarp jų ir pareiškėja, susirinkimo metu Konsolidacijos projekto rengėjo IĮ „Geolinija“ buvo informuoti apie bendrą melioracijos sistemų ir jų įrenginių būklę, taip pat buvo paaiškinta, kad melioracijos įrenginių rekonstruoti nėra tikslinga, tačiau šios aplinkybės ateityje galės būti tikslinamos. Pažymėjo, kad rengiant konsolidacijos projektą buvo įvertinti visi Konsolidacijos projekto teritorijoje esantys žemės sklypai. Su Konsolidacijos projekto teritorijoje esančių sklypų žemės vertinimo plano derinimo pažyma pasirašytinai buvo supažindinta ir pareiškėja. Tik suderinus žemės vertinimo planą buvo priimtas sprendimas patvirtinti žemės vertinimo planą.
Nurodė, kad konsoliduotas ginčo žemės sklypas buvo suprojektuotas vadovaujantis teisės aktais ir atsižvelgiant į pareiškėjos ir A. B. abipusį susitarimą sumainyti prieš pertvarkymą nuosavybės teise pareiškėjos valdyto žemės sklypo, kurio plotas 0,26 ha ir A. B. 0,95 ha sklypo dalis. Tuo pagrindu pareiškėjos sklypo ribos buvo pakeistos apie 12 m atstumu. Parengus Konsolidacijos projekto sprendinius ir sprendinių poveikio vertinimo ataskaitą, VĮ Valstybės žemės fondas 2014 m. spalio 17 d. suorganizavo suinteresuotų asmenų susirinkimą, kurio metu pareiškėja ir visi kiti projekto dalyviai buvo supažindinti su parengtais Žemės konsolidacijos projekto sprendiniais ir kitais klausimais bei buvo informuoti apie galimybę pateikti pastabas, pretenzijas, pasiūlymus. Jokių pastabų iš pareiškėjos nebuvo gauta. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. Konsolidacijos sprendiniai ir jų poveikio vertinimo ataskaita buvo viešai eksponuojami Telšių rajono savivaldybės administracijos Luokės ir Upynos seniūnijų patalpose, VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriuje bei VĮ Valstybės žemės fondo internetiniame tinklapyje. Be to, kiekvienam Konsolidacijos projekto dalyviui kvietimai į viešą svarstymą buvo išsiųsti registruotais laiškais. Viešai apsvarstytiems sprendiniams pareiškėja pritarimą išreiškė 2015 m. vasario 10 d. pasirašydama suinteresuotų asmenų pritarimo parengtiems sprendiniams ir sprendinių poveikio vertinimo ataskaitos derinimo pažymoje, kurioje buvo nurodyti perprojektuotų žemės sklypų plotai ir vertės, apskaičiuotos pagal patvirtintą Žemės konsolidacijos projekto teritorijos žemės vertinimo planą. Konsolidacijos projektas buvo patvirtintas NŽT Telšių skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 37ŽKĮ-5-(14.37.127.). Pareiškėjai suprojektuotas 0,2841 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas buvo paženklintas 2015 m. kovo 24 d. Žemės sklypo ribų ženklinimo metu pareiškėja su žemės sklypo ribomis sutiko ir tai patvirtino pasirašydama 2015 m. kovo 24 d. žemės sklypo ribų ženklinimo-parodymo akte Nr. 03-24a. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2015 m. liepos 2 d. buvo parengtas žemės sklypo planas, kurį pareiškėja taip pat pasirašė, sutikdama su paženklintomis žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotas. Suderinus kadastro bylas NŽT Telšių skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 37ŽKĮ-34-(14.37.127.) buvo nuspręsta pertvarkyti pagal Konsolidacijos projektą pareiškėjai suformuotą žemės sklypą. Žemės konsolidacijos sutartis pareiškėjos buvo pasirašyta ir notariškai patvirtinta 2015 m. liepos 24 d. Šios sutarties 8 punktu pareiškėja parašu patvirtino, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, o 13 punktu patvirtino, kad sutartis sudaryta jos valia.
Pažymėjo, kad per visą Konsolidacijos projekto rengimo laikotarpį iš pareiškėjos nebuvo gauta jokių pastabų. Visi pareiškėjos skundai, pretenzijos buvo gauti jau po Konsolidacijos projekto patvirtinimo, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 21 d. Pabrėžė, kad į visus pareiškėjos skundus VĮ Valstybės žemės fondas atsakė išsamiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad keliamo ginčo turinys ir pagrindas yra visai kitas, nei jį formuluoja pareiškėja. Pažymėjo, kad pareiškėja nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu aiškiai nenurodė, dėl kokių priežasčių yra neteisėtas skundžiamas sprendimas. Nurodė, kad pareiškėja dalyvavo Konsolidacijos projekto svarstyme, kur konkrečiai buvo keliamas klausimas dėl melioracijos. Susitikimo metu buvo paaiškinta, kad melioracija yra gera. Taip pat pažymėjo, kad kreiptis į instituciją dėl paklausimų, ar informacijos nieko nekainuoja ir ši galimybė pareiškėjai nebuvo ribojama. Nurodė, kad 2017 m. sklypai daugelyje vietų buvo užmirkę dėl tam tikrų klimato sąlygų. Dėl susitarimo tarp pareiškėjos ir A. B. susimainyti žemės sklypais nurodė, kad tai turėjo būti suprantama, kaip siekis pagal abipusį sutikimą pakeisti gretimų sklypų ribas. Pažymėjo, kad VĮ Valstybės žemės fondas nėra Konsolidacijos projekto dalyvis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad Konsolidacijos projekto rengimas, svarstymas buvo organizuotas viešai, o pareiškėja, dalyvaudama viešame projekto svarstyme, jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu nepareiškė. Pareiškėja taip pat pritarė Konsolidacijos projekto sprendiniams. Pareiškėja 2015 m. liepos 24 d. pasirašė Konsolidacijos projekto sutartį bei, vadovaudamasi šios sutarties 12 punktu, Nekilnojamojo turto registrui pateikė prašymą įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus ir nuosavybės teises į juos.
Apibendrindami nurodė, kad pareiškėja dėl Konsolidacijos projekto neteisėtumo jokių skundų, ar pretenzijų įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė, todėl tenkinti pareiškėjos skundą nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas yra išsamus ir juo pareiškėjai atsakyta į visus jai rūpimus klausimus. Nurodė, kad pareiškėja dalyvavo Konsolidacijos projekto svarstyme ir galėjo laiku reikšti visas pretenzijas. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos kviesti žemės savininką parodyti jo laiką.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo IĮ „Geolinija“ atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodė, kad 2014-2016 metais atliko Konsolidacijos projektą. Parengiamųjų darbų metu buvo analizuojami nusausintos ir drėkinamos žemės planai. Išanalizavus planus, kurie yra viešai prieinami, buvo nustatyta, kad žemės sklypai patenka į drenažu ir grioviais sausinamų plotų ribas, tačiau informacijos, kad ginčo sklypas patenka į blogos būklės melioruotus plotus nėra. Taip pat ginčo sklype nebuvo nustatytų jokių sklypo užpelkėjimo požymių. Nurodė, kad buvo nustatoma sklypo vertė. Pareiškėjai naujai suprojektuotas sklypas pateko į aukštesnės zonos teritoriją, dėl ko sklypo vertė padidėjo. Žemės sklypo vertinimas buvo suderintas su pareiškėja, kuri jokių pastabų nepareiškė. Projektavimo metu pareiškėjos sklypo ribos pasikeitė nežymiai. Sklypo ribos pasikeitė dėl to, kad buvo koreguojamas privažiavimo kelias ir stambinama gretima žemės valda, priklausanti A. B.. Viešo svarstymo metu pareiškėja pastabų dėl to nereiškė. Sklypų ribos buvo ženklinamos dalyvaujant pareiškėjai, kuri pasirašė sklypo paženklinimo-parodymo akte, taip sutikdama su nustatytomis žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) ribomis. Konsolidacijos sutartis notariškai buvo pasirašyta 2015 m. Pareiškėja sklypu naudojosi 2016 metais ir pretenzijų nebuvo pareiškusi. Pretenzijos buvo pareikštos 2017 m. vasarą ir rudenį, kai tuo metu rajone dėl liūčių buvo paskelbta ekstremali situacija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pats buvo nuvykęs į ginčo lauką dar 2017 m. balandžio 25 d. ir nustatė, kad ginčo lauke esanti drenažo sistema veikia, žiotys funkcionavo. Paaiškino, kad abu sklypai tiek iki projekto, tiek po projekto yra ant tos pačios drenažo sistemos. Žiotys abu sklypus sausina. Pažymėjo, kad Konsolidacijos projektas tai nėra melioracijos projektas, todėl jokios melioracijos ekspertizės neatliekamos, tai yra projektas, kai keičiamos sklypų ribos. Nurodė, kad po Konsolidacijos projekto pareiškėjos sklypas pateko į geresnę kategorija, nes brangesnė hektaro kaina. Pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja, prieš atliekant kadastrinius matavimus, iš anksto asmeniui parodyti jo sklypą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja ginčo sklypą dirba dvidešimt metų ir sklypas nebuvo apmirkęs. Pažymėjo, kad sklypo ribos buvo ženklinamos liepos 25 dieną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas keliamas dėl VĮ Valstybės žemės fondo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. S-144479 teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Iš į bylą pateiktų pareiškėjos pranešimų, prašymų, skundų (II b. l. 156–157, 160, 161, 162, 163–167, 168, 178–179) turinio nustatyta, kad pareiškėja į VĮ Valstybės žemės fondą kreipėsi iš esmės prieštaraudama, kad po Konsolidacijos projekto įvykdymo, pasikeitus nuosavybės teise valdomos žemės (kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini)) riboms, pareiškėja prarado dalį geros, dirbamos žemės. Pareiškėjai atiteko užmirkusi, netinkama dirbti žemė. Pareiškėja skunduose prašė ištirti pažeidimus, padarytus rengiant Konsolidacijos projektą, prašė grąžinti iki projekto valdytą žemės dalį, prieštaravo, jog vykdant Konsolidacijos projektą nebuvo įvertinta melioracijos įrenginių būklė, taip pat aprašė jos atžvilgiu taikytą psichologinį smurtą, siekiant įtikinti, kad pareiškėja pati sutiko paimti tokį sklypą.
3. VĮ Valstybės žemės fondas į pareiškėjos pranešimus, prašymus, skundus atsakė 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. S-144479, dėl kurio neteisėtumo pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą.
4. Pareiškėja skunde teismui suformulavo reikalavimą panaikinti Sprendimą, tačiau skunde nėra nurodyta jokių Sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų. Pareiškėja iš esmės ginčija 2014-2016 metais parengtą Konsolidacijos projektą, pabrėždama savo teisių pažeidimą, kuris pasireiškė tuo, kad po projekto įvykdymo pasikeitė pareiškėjos vieno iš sklypų ribos ir pareiškėjai teko šlapias, užmirkęs sklypas. Pareiškėjos teigimu, pasikeitus jos ir kaimyno A. B. nuosavybės teise valdomų sklypų riboms, pareiškėja atsidūrė blogesnėje padėtyje, nes jai teko netinkama darbui sklypo dalis. Iš esmės analogiškais argumentais pareiškėja savo teisių pažeidimą argumentavo ir teismo posėdžio metu (pareiškėja buvo apgauta, nesuprato ant kokių dokumentų pasirašo, nebuvo ištirta melioracijos sistema, prieš pasirašant dokumentus nebuvo supažindinta su jos sklypo ribomis ir pan.).
5. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad pareiškėja, nagrinėjamu atveju, kelia parengto ir dar 2015 metais užbaigto ir patvirtinto Konsolidacijos projekto neteisėtumo klausimus, dėl ko laikytina, kad pareiškėja yra praleidusi terminą ginčyti Konsolidacijos projektą ir jo sprendinius. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad Konsolidacijos projektas baigtas vykdyti pareiškėjai pasirašius 2015 metų Žemės konsolidacijos sutartį (I t. b. l. 120). Pasirašydama sutartį pareiškėja patvirtino, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos šalių nuosavybės teisei į įsigytus žemės sklypus. Taip pat patvirtino, kad sutartis sudaryta laisva šalių valia. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. 2014 m. spalio 17 d. trečiojo suinteresuotų asmenų susirinkimo, kurio metu buvo pristatyti Žemės konsolidacijos projekto sprendiniai ir sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, protokolo (I t. b. l. 93); Konsolidacijos projekto teritorijoje esančių žemės sklypų žemės vertinimo plano derinimo pažymos (I t. b. l. 107); Suinteresuotų asmenų pritarimo parengtiems sprendiniams ir sprendinių poveikio vertinimo ataskaitai derinimo pažymos, kurioje buvo nurodyti perprojektuotų žemės sklypų plotai ir vertės, apskaičiuotos pagal patvirtintą Žemės konsolidacijos projekto teritorijos žemės vertinimo planą (I t. b. l. 108); 2015 m. kovo 24 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 03-24a (I t. b. l. 113); 2015 m. liepos 24 d. Žemės konsolidacijos sutarties (I t. b. l. 120) matyti, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo Konsolidacijos projekto rengimo procese. Projekto rengimo metu priimti esminiai dokumentai (aukščiau paminėti) yra patvirtinti pareiškėjos parašais ir tai tik patvirtina, kad pareiškėja pasirašydama dokumentus su jų turiniu sutiko. Byloje nėra duomenų, šių aplinkybių priešingai neįrodė ir pati pareiškėja, kad ji, Konsolidacijos projekto rengimo eigoje, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais būtų reiškusi pretenzijas, skundus raštu ar žodžiu dėl projekto procedūrinių pažeidimų, ar priimtų sprendimų teisėtumo, ar į jos prieštaravimus nebūtų reaguota. Bylos medžiaga nenustatyta, kad pareiškėjai būtų/buvo ribojama teisė, galimybė teikti skundus, prieštaravimus Konsolidacijos projekto rengimo eigoje.
Pareiškėja sutikimą su Konsolidacijos projekto sprendiniais išreiškė pasirašydama 2015 m. liepos 24 d. Žemės konsolidacijos sutartį, kuri įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos. Ši faktinė aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja dėl Konsolidacijos projekto pažeidimų į VĮ Valstybės žemės fondą, NŽT kreipdamasi 2017 metais, praleido terminą ginčyti Konsolidacijos projektą ir jo sprendinius. Pažymėtina, jog pareiškėja nors ir nurodė, kad projekto vykdymo metu jos atžvilgiu buvo taikomi nusikalstami veiksmai, psichologinis spaudimas, tačiau byloje šias aplinkybes patvirtinančių, ar kitaip sudarančių pagrindą prielaidai, kad taip galėjo būti, įrodymų nėra pateikta. Darytina išvada, kad pareiškėja praleido terminą ginčyti Konsolidacijos projektą ir jo sprendinius, todėl, nagrinėjamu atveju, Konsolidacijos projekto teisėtumas iš esmės negali būti nagrinėjamas.
6. Nustačius, kad pareiškėja neturi teisės ginčyti Konsolidacijos projekto ir jo sprendinių iš esmės, teismui skundžiamas sprendimas bus vertinamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos kontekste.
7. Pareiškėja skunde teismui nenurodė, kuo konkrečiai yra ydingas skundžiamas sprendimas, o tik abstrakčiai nurodė, kad Sprendimu nebuvo atsakyta į pareiškėjos pagrindinius klausimus: kodėl vykdant Konsolidacijos projektą nebuvo atliktas melioracijos įrenginių būklės vertinimas; kodėl nebuvo tinkamai sužymėti sklypai; kur iššvaistyti iš Europos Sąjungos paimti pinigai skirti tiems darbams.
8. Skundžiamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas, o atsakovas nagrinėjamu atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-952/2008. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013).
9. Skundžiamo Sprendimo turinį įvertinusi VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaujantis protingumo principu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Sprendime gana plačiai išdėstyti motyvai pasisakant dėl pareiškėjos keliamų klausimų (konsolidacijos projekto teisėtumas) iš esmės. Esminių Sprendimo turinio trūkumų, pažeidžiančių pareiškėjos teises, nenustatyta.
10. Minėta, kad pareiškėja su skundais, prašymais, pretenzijomis, į kuriuos buvo atsakyta skundžiamu sprendimu, į atsakovą kreipėsi dėl pažeidimų atliekant Konsolidacijos projektą. Pareiškėja skunduose kritiškai vertino ginčo sklype esančius, tačiau, jos teigimu, neveikiančius melioracijos įrenginius, jų būklės nepatikrinimą laiku, taip pat pabrėžė kaimyno nesąžiningumą, institucijų atstovų apgaulę.
11. Pažymėtina, kad pareiškėja į atsakovą su skundais kreipėsi 2017 metais dėl 2014-2015 metais ginčo sklype buvusios padėties. Iš pareiškėjos argumentų aiškiai nenustatyta, kada ji pastebėjusi, kad jos sklypas netinkamas daržovėms auginti, užmirkęs. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl to į institucijas su skundais, pretenzijomis 2016 metais nesikreipė dėl lėšų trūkumo. Tačiau posėdžio metu pareiškėja taip pat paaiškino, tam pritarė ir kaimynas A. B., kad pareiškėja sklypą dirba dvidešimt metų.
12. Iš byloje pateikto 2014 m. spalio 21 d. suinteresuotų asmenų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo metu buvo nagrinėjami klausimai, susiję su melioracijos sistemomis ir jos įrenginių būkle. Susirinkimo metu buvo nustatyta, kad bendra melioracijos sistemų ir jų įrenginių būklė yra gera, o rekonstruoti esamų melioracijos įrenginių nėra tikslinga. Teismo posėdžio metu IĮ „Geolinija“ atstovas taip pat paaiškino, kad parengiamųjų darbų metu buvo analizuojami nusausintos ir drėkinamos žemės planai, kurie yra viešai prieinami. Buvo nustatyta, kad žemės sklypai patenka į drenažu ir grioviais sausinamų plotų ribas, tačiau informacijos, kad ginčo sklypas patenka į blogos būklės melioruotus plotus nebuvo. Taip pat ginčo sklype nebuvo nustatytų jokių sklypo užpelkėjimo požymių. IĮ „Geolinija“ atstovas į bylą pateikė jau 2018 metais darytas ginčo sklypo foto nuotraukas, iš kurių, kaip jis nurodė, matosi, kad drenažo sistemos veikia gerai (vanduo bėga), laukas nešlapias (II t. b. l. 169, 173, 174, 175, 176). Atstovas paaiškino, kad iš melioracijos plano ištraukos (II t. b. l. 172) taip pat matyti, kad tiek pareiškėjos, tiek jos kaimyno sklypuose yra įrengti drenažai (geltonos linijos), kurie sausina sklypus, iš kurių vanduo suteka į drenažo žiotis, kurios yra veikiančios.
Sprendime atsakovas pareiškėjai į jos skundus bendrai pažymėjo 2015 m. vykusio ir patvirtinto Konsolidacijos projekto esminius etapus, Sprendimo turinys yra informacinio pobūdžio ir juo pareiškėjai nėra sukuriamos jokios teisės ar pareigos. Nors Sprendime nėra plačiai aptarto klausimo dėl melioracijos sistemų tuometinės būklės tinkamumo, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Sprendimo panaikinimas vien tik tuo pagrindu iš esmės būtų beprasmis, nes net ir tuo atveju, jei juo būtų atsakyta į pareiškėjos keliamą klausimą (dėl melioracijos) ir pareiškėja su atsakymu nesutiktų, Sprendimo panaikinimas pareiškėjos teisių neapgintų. Konsolidacijos projektas yra patvirtintas 2015 m. liepos 24 d. sutartimi ir pareiškėja jo tinkamumą yra patvirtinusi savo parašu, o tai reiškia, kad pareiškėja su visais projekto sprendiniais sutiko. Be to, kaip nustatyta bylos medžiaga, Konsolidacijos projekto vykdymo metu pareiškėja buvo aktyvi, todėl turėjo galimybes savalaikiai prieštarauti, teikti skundus, pretenzijas visais Konsolidacijos projekto klausimais, tame tarpe ir dėl melioracijos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja tokia teise būtų pasinaudojusi, tuo labiau, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad, priešingai, nei skunde nurodo pareiškėja, Konsolidacijos projekto vykdymo metu buvo vertinama melioracijos įrenginių būklė.
13. Pareiškėja skunduose prieštaravo, kodėl nebuvo tinkamai sužymėti sklypai. Byloje pateiktas 2015 m. kovo 24 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 03-24 a. patvirtina sklypo ribų paženklinimą. Pareiškėja aktą yra patvirtinusi savo parašu, akte pastabų nėra fiksuota. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad sklypai buvo sužymėti tinkamai ir pareiškėja pretenzijų neturėjo. Atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėja pasirašydama akte patvirtino, kad sutinka su pagal patvirtintą Konsolidacijos projektą pertvarkyto žemės sklypo ribomis, kurios buvo nustatytos kadastrinių matavimų metu.
14. Pareiškėjos abstraktaus pobūdžio klausimas, kur iššvaistyti iš Europos Sąjungos paimti pinigai skirti tiems darbams atlikti vertintinas kaip niekuo nepagrįstas. Iš tokio klausimo nėra aišku, kaip piniginių lėšų panaudojimas pažeidė/pažeidžia pareiškėjos teises. Pareiškėja į bylą nepateikė jokių įrodymų apie konstatuotą piniginių lėšų, skirtų Konsolidacijos projektui, panaudojimą ne pagal paskirtį. Šis prieštaravimas (dėl neatsakyto vieno iš pagrindinių pareiškėjos užduotų klausimų) nelaikytinas pagrindu panaikinti Skundžiamą sprendimą.
15. Apibendrinus darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pareiškėjos argumentai, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja jos teisei sužinoti atitinkamus klausimus (melioracija, ribų ženklinimas, lėšų švaistymas ir pan.) yra nepagrįstas ir paneigtas šiame sprendime išdėstytais motyvais. Skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip neapgrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. G.skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.