Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-19 · Civilinė byla Nr. e2S-544-924/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
e2S-544-924/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08712-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Pareiškėjas
R. H.
Suinteresuotas asmuo
P. H.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
  • 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Civilinė byla Nr. e2S-544-924/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08712-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.5.;3.4.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. H., atstovaujamo advokatės Dianos Višinskienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-16443-429/2018 pagal pareiškėjo R. H. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo P. H..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. H. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui po V. H., mirusios (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 4 d., mirties priimti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina V. H., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties į notarų biurą nesikreipė nei pareiškėjas, nei kitas jos sūnus P. H.. Daugiau pirmos eilės įstatyminių įpėdinių nėra, kiti įpėdiniai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po palikėjos mirties liko jos asmeniniai daiktai, šaldytuvas, televizorius, spinta. Be to, palikėja prieš mirtį sudarė jai priklausiusio buto su rūsiu perleidimo sandorį, kuris pareiškėjo manymu, yra neteisėtas, tačiau neatnaujinus praleisto termino palikimui priimti bei palikimo nepriėmus, pareiškėjas neturi teisės šį sandorį ginčyti. Taip pat, priėmęs palikimą pareiškėjas turės teisinį pagrindą kreiptis į bankus, kuriuose V. H. turėjo atskaitomąsias sąskaitas, su prašymu pateikti informaciją apie gautas pajamas perleidus minėtą turtą, kadangi palikimą sudaro ne tik materialūs daiktai, tačiau ir pinigai, esantys palikėjos banko sąskaitose. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių, nes palikimo atsiradimo momentu sunkiai sirgo bei gydėsi slaugos namuose, o apie motinos mirtį sužinojo tik 2018 m. kovo 7 d., kai pareiškėjui buvo įteikti procesiniai dokumentai kitoje byloje. Ir šiuo metu pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, kur yra prižiūrimas specialistų dėl savo turimos negalios. Dėl savo prastos sveikatos būklės pareiškėjas nežinojo apie motinos mirtį, nedalyvavo laidotuvėse. Sužinojęs apie motinos mirties faktą, pareiškėjas nedelsiant 2018 m. kovo 9 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikdamas prašymą dėl jo teisnių ir teisėtų interesų atstovavimo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo P. H. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą po motinos mirties priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškimą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad ginčo tarp pareiškėjo ir jo brolio P. H. dėl termino atnaujinimo palikimui priimti po motinos V. H. mirties nėra. Pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl savo sunkios ligos (pareiškėjas yra nevaikščiojantis, turintis negalią). Tačiau terminą atnaujinti palikimui priimti ir palikimą galima priimti tik tada, kai jis yra, o jokio turto po savo mirties pareiškėjo motina nepaliko. Tą patvirtina ir civ. byloje Nr. e2YT-5433-924/2018 nustatytos aplinkybės ir faktai (sprendimas dar nėra įsiteisėjęs). Tai, kad pareiškėjo motina paliko kažkokį turtą po savo mirties, nepatvirtino duotais paaiškinimais ir pats pareiškėjas teismo posėdyje. Pareiškėjas sandorį gali ginčyti esant įstatymu nustatytiems pagrindams, nes jis yra mirusiosios sūnus, o jį nuginčijus, tuo pačiu gauti duomenis apie jo motinos parduotą turtą bei jai sumokėtas sumas už šį turtą. Tačiau pareiškėjas net nepateikė teismui įrodymų, kokiuose bankuose jo motina turėjo sąskaitas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą pareiškėjui palikimui po V. H. priimti, nes ji jokio turto po savo mirties nepaliko, jį perleido 2015 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo pareiškimas nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. H. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - R. H. pareiškimą tenkinti, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui po motinos V. H., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nepaisant to, jog pareiškimo dalykas (reikalavimas - svarbios priežastys dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti) buvo įrodytas, teismas jį pripažino, tačiau visiškai nepagrįstai teismas nusprendė atmesti pareiškimą kitu pagrindu, kuris nesusijęs su bylos dalyku, t. y. dėl to, jog neva nėra palikimo, kurį pareiškėjas galėtų paveldėti.

6.2. Pareiškėjas neprivalėjo įrodinėti, jog egzistuoja turtas ar teisės, kurios priklausė palikėjai jos mirties momentu, kadangi minėtas klausimas nėra bylos dėl termino atnaujinimo nagrinėjimo dalykas ir tokia pareiga pareiškėjui nėra numatyta reiškiant valią priimti palikimą. Pareiškėjas nurodė siekiantis paveldėti reikalavimo teises, t. y. motinos vardu (kaip teisių perėmėjas) ginčyti buto perleidimo sandorį.

6.3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog kreiptis į teismą pareiškėjas gali ir nepriėmęs palikimo, kaip palikėjos sūnus. Suinteresuotas asmuo P. H. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, siekdamas nuginčyti buto pirkimo–pardavimo sutartį kaip V. H. sūnus, tačiau teismas nustatė ieškinio trūkumus, nurodydamas, jog P. H. privalo pateikti įrodymus, kad yra perėmęs V. H. teises. Taigi, tik atnaujinus terminą palikimui priimti ir priėmus V. H. palikimą, pareiškėjas galės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl minėto sandorio nuginčijimo.

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui po motinos V. H., mirusios 2017 m. kovo 4 d., priimti. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad palikėja V. H. turtą pardavė 2015 m. rugpjūčio 5 d., t. y. jokio turto po savo mirties nepaliko, skundžiama nutartimi pareiškimą atmetė.

11. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nepagrįstai atmetė pareiškimą kitu pagrindu, kuris nesusijęs su bylos dalyku. Pareiškėjas neprivalėjo įrodinėti, jog egzistuoja turtas ar teisės, kurios priklausė palikėjai jos mirties momentu ir tokia pareiga pareiškėjui nėra numatyta reiškiant valią priimti palikimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka.

12. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo motina V. H. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po jos mirties nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo faktų (b. l. 64). Pareiškėjas palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) sirgo bei gydėsi slaugos namuose, pateiktas Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad ir šiuo metu pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. Nr. 18). Pareiškėjas apie motinos mirtį sužinojo 2018 m. kovo 7 d., kai pareiškėjui buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. e2YT-5433-924/2018 (b. l. 17).

15. Taigi, pareiškėjas trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl sunkios ligos ir neįgalumo, pareiškėjas yra nevaikščiojantis, turintis judėjimo negalią, palikimo atsiradimo metu jis gydėsi slaugos namuose. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas nežinojo apie savo motinos V. H. mirtį, taip pat nedalyvavo jos laidotuvėse. Asmens neįgalumo faktas reiškia objektyvų veiklos galimybių sumažėjimą, t. y. kad asmuo dėl ligos ar neįgalumo negalėjo laiku atlikti būtinų palikimui priimti veiksmų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti svarbiomis.

16. Pareiškėjas, sužinojęs apie motinos mirties faktą, elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai, todėl nedelsiant (2018 m. kovo 9 d.) kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikdamas prašymą dėl jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimo. Šiuo atveju termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisėtų interesų, kadangi nei vienas įstatyminis įpėdinis per tris mėnesius po V. H. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kitas palikėjos pirmos eilės įpėdinis - suinteresuotas asmuo P. H. su pareiškėjo prašymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo sutiko. Be to, įsiteisėjusiu 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje e2YT-5433-924/2018 atmestas pareiškėjo (šioje byloje suinteresuoto asmens) P. H. pareiškimas suinteresuotiems asmenims R. H., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis priėmė palikimą po savo motinos mirties, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nustatymo (sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 7 d.). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos šios nutarties 13 punkte nurodytos sąlygos tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl pirmosios instancijos nepagrįstai šį prašymą atmetė.

17. Kaip minėta, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi: nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti ir nustatęs, jog minėtas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, neturėjo teisinio pagrindo nustatinėti aplinkybių dėl palikėjai mirties momentu priklausiusio turto.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės kokį konkretų turtą palikėjas valdė iki mirties bei kokį turtą pareiškėjas pradėjo valdyti po palikėjo mirties yra aktualios nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, tačiau ne nagrinėjant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Taip pat pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, kad jis kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nes tik priėmus palikimą, galės paveldėti visas motinos teises, tarp jų ir procesinę teisę ginčyti palikėjos sudarytą jai priklausiusio buto su rūsiu perleidimo sandorį, neturi reikšmės nagrinėjant bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nes, kaip minėta, teismas turi apsiriboti tik aukščiau minėtų trijų sąlygų nustatymu.

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

20. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo pareiškimas tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti pareiškėjui R. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui po V. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas