- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- 1-1434-891/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41665-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- I. S., J. S., A. S.
- Civilinis ieškovas
- V. A.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, nurodo gyvenantis (duomenys neskelbtini), trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas: 1) 1999-01-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams su ½ turto konfiskavimu; 2) 1999-08-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnį, 105 straipsnio 8 punktą, 42 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) – 14 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, bausmė subendrinta su 1999-01-19 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. 2003-07-31 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagal 1999-08-30 nuosprendį veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 258 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 1999-01-19 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. 2003-12-16 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pakeista 2003-07-31 nutartis ir paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo. 2007-10-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pakeista 2003-12-16 nutartis ir paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. 2008-08-25 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu paleistas lygtinai neatlikęs 2 metų 1 mėnesio 25 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2009-10-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir grąžintas į pataisos įstaigą atlikti – 2 metų 1 mėnesio 25 dienų bausmę. 2011-11-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu, paleistas lygtinai neatlikęs 10 mėnesių 25 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2012-09-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir grąžintas į pataisos įstaigą atlikti – 10 mėnesių 19 dienų bausmę; 3) 2015-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio bauda; 4) 2015-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 38 straipsniu,
kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2013-11-08, savo namuose, (duomenys neskelbtini), panaudodamas K. K. Vilniaus naujamiesčio vidurinės mokyklos moksleivio pažymėjimą MP Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įklijavo jame savo foto nuotrauką bei įklijavo užrašą POLICIJA, tokiu būdu pagamindamas netikrą dokumentą – policijos pareigūno pažymėjimą bei šį žinomai netikrą dokumentą laikė savo drabužių kišenėje iki 2015-09-25 15.05 val., kuomet Savanorių pr., netoli viešojo transporto stotelės „Savanorių prospektas“, Vilniuje, policijos pareigūnų buvo sulaikytas.
Taip pat, V. K., 2015-06-02 apie 16.35 val., viešoje vietoje, prie Laisvės pr. 42, Vilniuje, esančio namo, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie I. S., dešine ranka nutraukė ant jos kaklo kabėjusią geltono metalo grandinėlę (210 € vertės) ir pradėjo bėgti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi nukentėjusioji I. S. iš jo rankos minėtą grandinėlę atėmė, tokiu būdu V. K. pasikėsino atvirai pagrobti 210 € vertės svetimą – I. S. priklausantį, turtą.
Taip pat, V. K., 2015-09-25 apie 15 val., Savanorių pr. prie viešojo transporto stotelės „Savanorių prospektas“, Vilniuje, pagrobė svetimą turtą, t. y. iš A. S. kelnių kišenės ištraukė piniginę (20 € vertės), kurioje buvo 17,32 €, nuolaidų kortelės, loterijos bilietas, sveikatos žinių pažymėjimas, pažymėjimas apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, transporto priemonės registracijos liudijimas, A. S. vairuotojo pažymėjimas.
Kaltinamasis V. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes pažymėjimą pagamino juokaudamas, dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji I. S.), savo kaltės nepripažįsta, dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusysis A. S.), savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi nusikaltimas baigtas nebuvo.
Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
Kaltinamasis V. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog prieš porą dienų iki jį sulaikant pažymėjimas buvo padarytas dėl juoko, jame matyti, jog tai ne policijos pažymėjimas, o tiesiog buvo užrašas POLICIJA. Sunaikinti pažymėjimo nenorėjo, nes sugadino sesers mokinio pažymėjimą. Norėjo nuimti tas raides, bet užsimiršo. K. K. yra jo sesuo. Ant sesers pažymėjimo buvo įklijuota jo nuotrauka ir užrašas POLICIJA. Pažymėjimą jis padarė maždaug rugsėjo 22 ar 23 d., t. y. prieš kelias dienas iki jį sulaikant. Pažymėjimas buvo piniginėje, o ji kišenėje.
Nepaisant to, jog kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje pripažino tik iš dalies, nurodydamas, jog jis su pažymėjimu nieko neketino daryti, o pažymėjimą pagamino tik juokaudamas, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: iš dalies paties V. K. parodymais, apžiūros protokolu, kitais įrodymais.
Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole užfiksuota, jog iš A. K. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, pažymėjimas su priklijuotu užrašu POLICIJA, rudos spalvos piniginė, kurioje A. S. vairuotojo pažymėjimas ir kt. (t. 3, b. l. 60).
Apžiūros protokole užfiksuota iš V. K. paimto pažymėjimo apžiūra. Kaip matyti iš minėto protokolo ir pažymėjimo kopijos, prieš žodį „pažymėjimas“ yra priklijuotas žodis „Policijos“, įklijuota V. K. nuotrauka, pažymėjimas išduotas K. K. vardu, kitoje pusėje matyti vidurinės mokyklos spaudo antspaudas (t. 3, b. l. 61-64).
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 263/2010, 2K-426/2010, 2K–7–175–303/2015). Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-515-976/2015). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2013, 2K-515-976/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netiki kaltinamojo V. K. parodymais, kad jis policijos pareigūno pažymėjimą pagamino tik juokaudamas, nenorėdamas išmesti sesers mokinio pažymėjimo. Tokie kaltinamojo parodymai, įvertinus jo amžių, kriminalinę praeitį, priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, nuolatinį nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų darymą, yra nelogiški ir neįtikinantys. Priešingai, policijos pareigūno pažymėjimas, suteikia nemažai teisių jį naudojančiam asmeniui, pasinaudojus tokiu pažymėjimu, nors ir ne tobulai pagamintu, galima daug lengviau apgauti žmones, įgyti jų pasitikėjimą, o taip pat ir jų turtą – t. y., jo panaudojimas gali sukelti daug žalingų padarinių.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamojo V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje, nes jis pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė.
Dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį
Kaltinamasis V. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta, nukentėjusioji jį atpažino pagal apgamą. Atpažinimo metu nebuvo daugiau nei vieno asmens su apgamu, tik jis vienas, todėl tyrimas buvo neišsamus. Ant dešinės rankos jis turi tatuiruotę, tai ji turėjo ją pamatyti. Jis nusikaltimo vietoje tikrai nebuvau ir nieko nedarė, paprastai tokiu metu stotelėje laukė savo motinos, o Laisvės pr. apskritai yra ne jo teritorija.
Nepaisant to, jog kaltinamasis V. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje nepripažino, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiosios parodymais, atpažinimo protokolais, kitais įrodymais.
Iš policijos pateiktų duomenų matyti, jo 2016-06-02 16.42 val. pranešėja informavo, kad vyras nuo jos kaklo nuplėšė grandinėlę, bet ji ją grumtynių metu susigražino, o jis pasišalino. Vyras apie 1,80 m ūgio, su barzdele, iki 30 m. amžiaus (t. 1, b. l. 32).
Šalies argumentai
Nukentėjusioji I. S. 2015-06-08 pareiškimu kreipėsi į policiją, jog 2016-06-02 nepažįstamo asmuo, apie 30 metų amžiaus, jai nuo kaklo nuplėšė grandinėlę (t. 1, b. l. 27).
Nukentėjusioji I. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog birželio 2 dieną ji ėjo iš darbo link namų. Ji dirba kelių policijoje. Eidama pastebėjo priešais ateinantį žmogų, jis žiūrėjo į ją žvilgsniu, artėdama ji žiūrėjo jam į veidą, stebėjo jo eiseną. Jis nuo požeminės perėjos ėjo 30-40 m, ir ji jautė jo žvilgsnį, kad ją stebi. Ji nestebėjo jo rankų, bet žiūrėjo į veidą, nes jis į ją intensyviai žiūrėjo. Kai jis artinosi prie jos, ji dar truputį pasitraukė, kad saugiau praeiti. Kai buvo beveik susilyginę, ji pajuto jo ranką, kad slenka link jos. Tada ji suvokė, jog pas ją grandinėlė. Jis griebė už jos grandinėlės, nuplėšė ją, o ji už rankos čiupo ir traukė atgal, išplėšė savo grandinėlę. Jei ne jos budrumas, kaltinamasis būtų pavogęs grandinėlę. Jos rankinė buvo ant kitos rankos. Viskas įvyko labai staigiai, todėl jis nespėjo pabėgti su grandinėle ir jai vytis nereikėjo. Jis, pamatęs, kad ji stvėrė už grandinėlės, „dėjo į kojas“ ir už namų nubėgo. Ji atpažįsta V. K., kaip asmenį bandžiusį pagrobti jos grandinėlę. Atpažinimas buvo vykdomas kelis kartus. Pirmas atpažinimas buvo iš nuotraukų ir be jokių abejonių ji nurodė šį asmenį. Nurodė dėl bendrų veido bruožų. Eidama ji stebėjo jo veidą ir galvojo, kodėl jis į ją žiūri. Gyvame atpažinime jį taip pat atpažino. Jokių abejonių nesukėlė. Jo veidas ilgą laiką „stovėjo“ jos akyse. Po to eidama namo vis darėsi, ar jo nesutiks vėl. Ji jo rankų nestebėjo, tik susilyginus matė slenkančią ranką, o ar buvo tatuiruotė, neatkreipė dėmesio. Jai rodos, jis apsirengęs buvo su trumpomis rankovėmis. Jai buvo nuojauta ar tai įtarimas, ko jis taip į ją žiūri. Gatvėje buvo aplinkui žmonių. Jis stvėrė už grandinėlės, o iš paskos važiavo dviratininkas, jai buvo išgąstis, kad jie dviese veikia. Tačiau dviratininkas nuvažiavo. Stotelė buvo pilna žmonių. Ji jį atpažino pagal bendrus veido bruožus ir esantį apgamą. Civilinį ieškinį ji pateikė ir jį palaiko. Turtinė žala – 20 €, grandinėlės litavimas ir neturtinė žala 1500 €. Neturtinę žalą sudaro tai, kad dar lyg šiol jaučia baimę, nebenešioja grandinėlių.
Liudytoja S. K., V. K. motina, teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jos sūnus pametė raktą nuo buto, tai buvo maždaug 2015 m birželio mėn. Nuo tada jie visą laiką dalinosi raktais: vieną raktą turėjo ji, o kitą jis (kitos spynos). Jos darbo laikas baigiasi 16 val., Kauno g., ji grįždavo maždaug po 10-15 min. ir sūnus jos dažniausiai laukdavo Savanorių pr. stotelėje. Jis į kitus rajonas nevažinėjo, tik apylinkėse vaikščiojo. Tiksliai, kurią dieną sūnus pametė raktus, pasakyti negali. Jis jos laukdavo kasdien, kol ji grįždavo iš darbo. 2015-06-02 sūnus negalėjo būti Laisvės pr. Jis jos laukdavo tik tada, kai pamėtė raktus. Gal jis ir gegužės mėn. pabaigoje pametė raktus. Kažkiek žino už kokio pobūdžio nusikaltimus sūnus buvo teistas. Sūnus teistas vieną sykį, kalėjo. Žino, kad jis vartoja narkotikus, bandė gydytis, bet nesisekė. Narkotikus pradėjo vartoti išėjęs iš laisvės atėmimo vietos.
Nukentėjusioji I. S. ikiteismini tyrimo metu apklausta pirmą kartą paaiškino, kad 2015-06-02 apie 16.35 val. ėjo Laisvės pr., Vilniuje, šaligatviu. Eidama ties Laisvės pr. 42 namu pastebėjo priešpriešiais ateinantį vyrą. Minėtas vyras atkreipė jos dėmesį, kadangi žiūrėjo jai tiesiai į akis. Ji stebėjo jo elgesį, nes jis atrodė įtartinas. Kai minėtas vyras susilygino su ja, jis staiga prišoko ištiesdamas dešinę ranką link jos kaklo. Ji dar labiau pasitraukė kairiau, tačiau jam pavyko pagriebti už grandinėlė, kabančios ant jo kaklo. Minėtą grandinėlę jis nuplėšė, laikė dešinėje rankoje ir pradėjo bėgti. Ji staigiai griebė už grandinėlės ir ją išplėšė iš rankos. Vyras buvo apie 30 metų amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, tamsių akių, su kelių dienų barzdele, ant veido iš kairės pusės buvo kažkas tamsaus, panašaus į apgamą. Grandinėlę jis nutraukė ją suplėšydamas. Jos vertė 210 €. Jai padaryta 20 € žala, nes tiek kainavo grandinėlės remontas (t. 1, b. l. 34).
2015-06-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog I. S. atpažįsta V. K. kaip asmenį, kuris 2015-06-02 jai nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę ir pasikėsino ją pagrobti. Ji atpažįsta V. K. iš bendrų veido bruožų, barzdos, apgamo kairėje veido pusėje virš lūpos prie nosies, tamsių akių, tamsių trumpų plaukų, apie 1,80 m ūgio (t. 1, b. l. 36-38).
2015-06-17 apžiūros protokole užfiksuota grandinėlės apžiūra, matyti jog grandinėlė 52 cm ilgio, matosi grandinėlės pažeidimai prie užsegimo (t. 1, b. l. 39-41).
2015-06-30 ikiteismini tyrimo metu V. K. paaiškino, kad negali pasakyti, ką jis veikė 2016-06-02, nes nepamena. Nori pabrėžti, kad paprastai darbo dienomis, įtarime nurodytu laiku, t. y. 16.35 val. jis stovi stotelėje „Savanorių prospektas“, visuomet laukia iš darbo grįžtančios mamos, kad ji jam duotų pora eurų ant alaus ir eina su draugais išgerti. Turbūt taip buvo ir įtarime nurodytą dieną, tačiau su kuo gėrė alų pasakyti tikrai negali. Žino, kad mėnesio pradžioje buvo uždarytas 2 PK tyrėjo areštinėje, o išėjęs iš areštinės ėjo į darbo biržą, registruotis į 3 PK, todėl tik grįžęs namo, galės atkurti minėtos dienos seką ir veiksmus. I. S. jis nepažįsta ir grandinėlių vagystėmis nuo kaklo neužsiima, Karoliniškių mikrorajone nesilanko, vartoja narkotikus, vagiliauja parduotuvėse, žmonių neapiplėšinėja (t. 3, b. l. 47, 48).
Iš policijos pateiktų duomenų matyti, jog V. K. į Vilniaus miesto 2 PK buvo pristatytas 2015-06-02 11.10 val., o išleistas 2015-06-02 15.33 val. (t. 3, b. l. 59).
2015-07-01 asmens parodymo atpažinti protokole fiksuota, jog I. S. gyvai atpažino V. K. kaip asmenį, kuris 2015-06-02 jai nuo kaklo nutraukė auksinę grandinėlę. Atpažino pagal veido bruožus, apgamą ant kairės pusės žando, ūgį, kūno sudėjimą (t. 3, b. l. 56-58).
2015-12-02 nukentėjusioji I. S. papildomos apklausos metu paaiškino, kad minėto vaikino požymius gerai įsidėmėjo ir galėjo jį atpažinti, kai jai buvo parodytas. Ji gerai pamena, kad jo išskirtinis bruožas ant veido, kairėje pusėje šalia nosies esantis apgamas (t. 1, b. l. 43).
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad nuo nukentėjusiosios I. S. buvo nuplėšta grandinėlė. Šis faktas patvirtinamas nukentėjusiosios I. S. parodymais, apžiūros protokolu, iš kurio matyti nuplėšta grandinėlė.
BPK 191 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Nukentėjusioji 2015-06-08, praėjus kelioms dienoms po nusikaltimo padarymo, buvo apklausta tyrėjo ir apibūdino asmenį, kuris pasikėsino pagrobti nuo jos kaklo grandinėlę: apie 30 metų amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, tamsių akių, su kelių dienų barzdele, ant veido iš kairės pusės buvo kažkas tamsaus, panašaus į apgamą. 2015-06-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokole užfiksuota, jog I. S. atpažįsta V. K. iš bendrų veido bruožų, barzdos, apgamo kairėje veido pusėje virš lūpos prie nosies, tamsių akių, tamsių trumpų plaukų. Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo, priešingai nei teigia V. K., kad tik jis vienas iš pateiktų atpažinimui asmenų yra su apgamu, pateikti atpažinimui asmenys Nr. 2, 4 ir 5 yra su tam tikromis dėmėmis ant veido, gali būti, kad su apgamais. Be to, nukentėjusioji atpažino V. K. ne vien tik iš apgamo, bet ir tamsių plaukų, kūno sudėjimo. 2015-07-01 nukentėjusioji atpažino V. K. ir gyvai. Teismas neturi pagrindo abejoti I. S. objektyvumu atpažįstant V. K., kaip asmenį atvirai pasikėsinusį pagrobti jos grandinėlę. I. S. ankščiau V. K. nepažinojo, kaltinamasis buvo labai arti priėjęs prie nukentėjusiosios, kadangi griebė už jos grandinėlės, taigi buvo pakankamai laiko įsidėmėti asmenį. V. K. teiginiai, kad nukentėjusioji turėjo matyti jo didelę tatuiruotę ant rankos, jeigu jau ji sugebėjo matyti jo apgamą, kad jis yra 190 m ūgio, o ne 180 m, kaip nurodo nukentėjusioji, nepaneigia I. S. galimybės atpažinti V. K.. Pažymėtina, kad apklausos metu asmuo ne visada gali nurodyti visus individualius atpažintino asmens požymius arba tiksliai juos apibūdinti, nes tam gali turėti reikšmės, kaip ir šioje byloje, nusikaltimo aplinkybės, stresas, apšvietimas, praėjęs laiko tarpas ir kt. I. S. nuosekliai teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji įdėmiai žiūrėjo į jo veidą, jautė, kad yra kaltinamojo stebima, nežiūrėjo į jo rankas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atpažinimų metu gautus duomenis prižaista įrodymais, kadangi jie gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, bei jais vadovaujasi.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš kitų bylos duomenų, V. K. iš Vilniaus miesto 2 policijos komisariato buvo išleistas 2015-06-02 15.33 val., todėl nėra jokio pagrindo abejoti, jog jis galėjo apie 16.30 val. būti prie Laisvės pr. 42. Liudytojos – V. K. motinos, S. K. paaiškinimai nėra pakankami patvirtinti aplinkybę, kad V. K. 2015-06-02 apie 16.30 val. buvo stotelėje „Savanorių prospektas“, ji teisme to vienareikšmiškai patvirtinti negalėjo. Apklaustas 2015-06-30 ikiteisminio tyrimo metu, V. K. nurodė, jog mamos laukdavo Savanorių stotelėje grįžtančios iš darbo, kad ji jam duotų pinigų alui, be to, jis mėnesio pradžioje buvo sulaikytas 2 PK, ėjo registruotis į darbo biržą, todėl tos dienos seką galėtų atkurti tik grįžęs namo (t. 3, b. l. 47, 48). Tik teisminio nagrinėjimo metu V. K. nurodė, jog mamos visada laukdavo tam, kad jai perduotų raktus nuo buto, nes ji negalėjo užeiti namo. Tokie V. K. nuolat keičiami parodymai nėra įtikinantys, kadangi V. K. dar net nepraėjus mėnesiui po nusikaltimo, jau negalėjo tiksliai pasakyti, kur jis buvo 2015-06-02. Be to, jo iškelta versija apie raktų perdavimą motinai yra nelogiška, nes nesuprantama, koks tikslas pasidalinti raktus nuo tų pačių durų skirtingų spynų, nes tokiu atveju į namus galima užeiti tik susitikus kartu, turint abu raktus. Esant tokiai situacijai teismas netiki V. K. versija, kad 2015-06-02 apie 16.30 val. jis buvo Savanorių pr. stotelėje ir V. K. parodymais nesivadovauja.
Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis V. K. atvirai pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi nukentėjusioji I. S. iš jo rankos minėtą grandinėlę atėmė. Kaltinamasis V. K. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis, viešoje vietoje – atvirai, griebė ant nukentėjusiosios kaklo kabėjusią grandinėlę, todėl kaltinamojo V. K. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusysis A. S.)
Kaltinamasis V. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi ten buvo atvira vagystė, fizinio smurto jis nenaudojo. Jie stovėjo stotelėje „Savanorių prospektas“, kur autobusai ir troleibusai važiuoja link Centro. Bestovėdamas pamatė, kad mušasi du vyrai. Niekam nebuvo įdomu, todėl jis nuėjo juos išskirti. Vienas vyras išėjo, o kitas užsivedęs norėjo eiti iš paskos. Nuėjo vyras kitam vyrui iš paskos ir jie pradėjo muštis. Jie taip pat nuėjo iš paskos. Jie ėmė juos skirti. Jis buvo kartu su M. J.. Jie stovėjo kampe, nukentėjusysis A. S. spaudė kitą žmogų į kampą, o tas kitas, kad jo nemuštų, laikė nukentėjusįjį paėmęs už rankų. Jie bandė juos išskirti. Jis paėmęs bandė už pilvo atitraukti nukentėjusįjį, o M. J. stūmė juos už pečių. Kai leido rankas žemyn, buvo išlindusi piniginė, todėl ir paėmė. Įsidėjo piniginę ir nuėjo, tada pareigūnai sulaikė. Besimušančių neišskyrė. Gavę piniginę bandė išeiti. Pareigūnai netoliese sulaikė ir rado piniginę.
Prokurorui pakeitus kaltinimą iš BK 180 straipsnio 1 dalie į 178 straipsnio 2 dalį, V. K. savo kaltę pripažino, tik nurodė, jog jo nuomone jis nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo A. S. parodymais, liudytojų D. M.-Ž., M. S., R. S., daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, apžiūros protokolu, kitais įrodymais.
Nukentėjusysis A. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog jis ėjo iš parduotuvės namo ir prie namų, šalia klombos, priėjo vyras ir jie susiginčijo. Kodėl susiginčijo – nežino, jie nepažįstami. Po to jis prisėdo ant klombos ir sėdėjo, nes buvo šiek tiek išgėręs. Prie jo priėjo du žmonės, kurių veidų jis nematė. Kažkas jį paėmė už kairės rankos, sako einam ir jie nuėjo į kitą pusę prie stotelės, kur stovėjo žmogus su kuriuo jie susipyko. Jam pasirodė, kad jis neturi piniginės ir, kad tai jis ją paėmė, jie vėl su juo susipyko. Tada atvažiavo policija ir jis pasakė, kad dingo pinginė. Jis nematė nei veido asmens, su kuriuo ėjo, nei kas ištraukė jo piniginę. Tada ją pasodino į automobilį ir nuvežė į 2 PK. Jis pasakė, kad dingo piniginė, bet kokiomis aplinkybėmis – nematė ir nežino. Paėmė jo parodymus, nurodė kaip atrodė piniginė, kas joje buvo. Atėjo dar vienas pareigūnas ir pasakė, kad rado piniginę. Tai buvo penktadienis. Žmogui su kuriuo jis susipyko neturėjo jokių pretenzijų, jis jam taip pat. Po to pareigūnas liepė ateiti pirmadienį, jam pateikė 3 pinigines ir jis atpažino savo, pasakė, kas viduje ir jam ją grąžino. Jam žala nepadaryta. Jis nematė, kaip iš jo paėmė pinginę. Kaltinamąjį mato pirmą sykį.
Liudytoja D. M. Ž. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog ji dirba Vilniaus AVPK kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdyboje tyrėja. Atsimena, kad ji su J., S. ir S. dirbo apsirengę civiliais rūbais rugsėjo mėnesį Savanorių pr. ir pamatė du vyris, kurie iš pažiūros buvo neblaivūs, jie priėjo vienas prie kito ir ėmė tampytis. Tuomet prie tų dviejų vyrų priėjo kaltinamasis V. K. ir dar vienas su juo buvęs vaikinas. V. K. iš vyriškos rankinės, kabėjusios ant vieno iš vyriškių, apžiūrėjęs skyrelius matomai bandė ištraukti vertingus daiktus. Šalia V. K. buvęs vaikinas visa tai stebėjo. Kai jie nuo tų vyrų nuėjo, ji priėjo prie jų ir vyriškio, iš kurio rankinės bandė ištraukti, paklausė ar niekas nedingo ir ar neturi jokių pretenzijų dėl tampymosi. Vyras pasakė, jog niekas nedingo ir pretenzijų niekam neturi. Tuomet jis perėjo į kitą pusę, kur prie parduotuvės „Maxima“ yra stotelė. Ji irgi ėjo su juo ir bendravo. Tada pamatė, kad paskui tą vyrą vėl ateina tas vyras su kuriuo jis tampėsi ir V. K. su draugu. Būnant stotelėje pamatė, kad tie du vyrai vienas kitą tampo kampe po stikliniu paviljonu, o vienam iš jų V. K. iš nugaros priėjo ir berods iš dešinės kišenės ištraukė daiktą panašų į piniginę. V. K. prilaikė to vyro ranką, nes tas vyras grumėsi su kitu, kad nesimosikuotų. Šalia V. K. buvo jo draugas, ką jis darė – nepamena. Tai vyko viskas greitai, ištraukė ir jie atsitraukė nuo tų vyrų. Pamačiusi, kad vyras, kuris buvo užspeistas į kampą, ėmė šaukti, jog jam reikalinga policija, tai ji per radijo ryšį pasikvietė savo kolegas buvusius netoliese. Jie atėjo iš kitos gatvės pusės. Ji priėjo prie vyro ir paklausė ar niekas nedingo, jis atsakė, kad dingo piniginė. Tuomet pasakė kolegoms, kad reikia sulaikyti V. K., jo draugą ir du besimušančius asmenis. Tai visi keturi asmenys ir buvo pristatyti į PK. Atstumas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kai jis ištraukė daiktą panašų į piniginę, buvo gal žingsnio, t. y. kaip žmogus prie žmogaus.
Liudytojas M. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog dirba VPK vyriausiuoju patruliu. Kaltinamąjį jis iš matymo žino. Dėl ko jis pakviestas į teismą – nepamena. Jis paties įvykio nematė, tik kolegė M. paprašė pagalbos, kai sulaikinėjo pilietį ir jie su kolega T. jį sulaikė. Nepamena ar asmenį apieškojo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. nurodė, jog 2015-09-25 dirbo apsirengęs civiliais drabužiais kartu su bendradarbiais pareigūnais A. T., R. S., V. J., D. M.-Ž.. Jis su A. T. stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, šalia spaudos kiosko, esančio Savanorių pr. 42, Vilniuje. Matė, kaip V. K. perėjo į kitą gatvės pusę su jam nepažįstamu M. J. ir nuėjo link stotelės „Savanorių pr.“. Ten buvo daug žmonių, nematė ką jis ten darė. Tada jis per radijo stotį gavo pranešimą, jog V. K. su bendrininku kažką ištraukė iš vyriškio ir šalinasi link pėsčiųjų perėjos. Jis su V. T. sulaikė V. K.. Sulaikymo metu pastarasis nesipriešino, paklausus ką jis turi, atsakė, kad nieko neturi. O pakartojus klausimą ar turi svetimų daiktų, jis pasakė, kad turi svetimą piniginę, kurią parodė ištraukęs iš kišenės (t. 2, b. l. 72, 73).
Pagarsinus M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis patvirtino, kad buvo taip, kaip nurodyta jo apklausos protokole.
Liudytojas R. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dirba VPK, kaltinamąjį pamena, bet įvykio smulkmenų nepamenu. Įvykis buvo 2015 m. rugsėjo pabaigoje, apie 16-17 val. Savanorių pr. Priešais parduotuvę „Maximą“ jis pamatėme du vyriškius prie ūkininkų turgelio esančioje stotelėje. Tame turgelyje buvo sąmyšis tarp grupelės žmonių: du pagyvenę vyriškiai, tada priėjo kaltinamasis ir dar vienas vyras kamufliažiniais drabužiais ar striuke. Tada tarp pagyvenusių vyriškių prasidėjo konfliktas, o jaunesni gal norėjo išskirti, bet buvo pastebėta kaip kaltinamasis vienam iš vyriškių įlindo į rankinę, buvusią permestą per petį, ką bandė ištraukti – nepasakys. Kitas vaikinas, vilkėjęs kamufliažinius drabužius, stebėjo, bet jokių veiksmų nedarė. Tai vyko 2-3 min. ir konfliktas baigėsi. Jie išsiskirstė. Abu pagyvenę vyriškiai patraukė link pėsčiųjų perėjos, kuri yra link Gerosios Vilties g. Pirmas nuėjo vyras iš kurio bandė ištraukti, o antrasis vyriškis jautėsi įžeistas ir nuėjo jam iš paskos. Tuomet kitoje kelio pusėje atsidūrė abu pagyvenę vyriškiai ir jie vėl ėmė stumdytis, aiškintis. Tada vėl atsirado kaltinamasis su draugu. Jie keturi pradėjo muistytis. Kas ten kaip tiksliai vyko – nepasakys, nes buvo kitoje kelio pusėje. Tada pastebėjo, kad neaišku iš kur, bet pas vaikiną kamufliažine apranga atsirado senovinis lagaminas. Eismas nebuvo intensyvus ir jis matė puikiai, kai kaltinamasis vienam iš vyriškių įkiša ranką berods į kelnių kišenę ir kažką ištraukia. Tada vyko jų išsiskyrimas: pagyvenę liko stotelėje, o kaltinamasis šalinosi link šviesoforo į miesto pusę ir po to jį kolegos sulaikė. Jis su kolega sulaikė vaikiną kamufliažine apranga su lagaminu. Tuomet visus keturis pristatė į PK tolesniam aiškinimuisi. Jis negali pasakyti ar kaltinamasis naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį.
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog A. S. atpažino piniginę Nr. 2, kuri 2015-09-25 rasta pas V. K. kišenėje (t. 2, b. l. 65, 66).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs aukščiau nurodytus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo V. K. veika atitinka požymius kišenvagystės – nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis pagrobė piniginę iš nukentėjusiojo kišenės. Nors kaltinamasis teigia, jog nusikaltimo jis nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, byloje esantys faktiniai duomenys tvirtina ką kitą – kaltinamasis buvo sulaikytas jau pasišalinęs iš nusikaltimo vietos, jis turėjo galimybę pagrobtą piniginę išmesti, paslėpti ar perduoti kitam asmeniui, t. y. teismas daro išvadą, jog kaltinamasis pagrobtu turtu disponavo, todėl nusikaltimas buvo baigtas, padarytas tiesiogine tyčia.
Dėl kaltinimų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (trys veikos, nukentėjusieji J. S., L. O. K., O. A.)
V. K. taip pat buvo pateiktas kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2015-07-08 apie 13.40 val., prie daugiabučio Gerosios Vilties g. 16, Vilniuje, J. S., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais kietais bukais daiktais, sudavė ne mažiau 2 smūgių į galvos sritį, po ko ji (J. S.) parkrito ant žemės bei prarado sąmonę, tokiu būdu J. S. atimdamas galimybę priešintis bei dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžio su aplinkine kraujosruva veido kairėje pusėje, muštinės žaizdos su aplinkine kraujosruva pakaušio srityje padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą, t. y. nuo J. S. kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę (300 € vertės) su auksiniu kryžiuku (70 € vertės), nuo rankos piršto nuėmė auksinį žiedą (150 € vertės), taip pat pagrobė pastarosios rankinę, kurioje buvo sviesto pakuotė (1 € vertės), 1 l pieno (50 € centų vertės), duonos kepalas (50 € centų vertės), raktų ryšulys (30 € vertės), piniginė (10 € vertės), o piniginėje buvo 10 €.
V. K. taip pat buvo pateiktas kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2015-07-20 apie 10.30 val., prie daugiabučio Gerosios Vilties g. 4, Vilniuje, O. L. K. ranka sudavė į galvos sritį, po ko ji (L. O. K.) parkrito ant žemės bei prarado sąmonę, tokiu būdu L. O. K. atimdamas galimybę priešintis bei dėl kairiojo skruostinio lanko ir kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžių su poodine kraujosruva ir daugybiniais odos nubrozdinimais bei muštine žaizda veido kairėje pusėje padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą, t. y. nuo L. O. K. kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę (119 € vertės), taip pat pagrobė pastarosios rankinę (15 € vertės), kurioje buvo dėklas su akiniais (10 € vertės), piniginė (10 € vertės), o piniginėje buvo 3 €, L. K. vardu išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė bei L. O. K. pensininko pažymėjimas.
V. K. taip pat buvo pateiktas kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2015-07-25 apie 15.30 val., Eglių g., Vilniuje, einančiam gatve O. A. ranka sudavė smūgį į galvos sritį, po ko jis (O. A.) parkrito ant žemės bei prarado sąmonę, tokiu būdu O. A. atimdamas galimybę priešintis bei dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų ir dešinio skrusto srityje su dešinio skruostikaulio ir dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžiais padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, O. A. priklausantį turtą, t. y. iš O. A. švarko kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, piniginę, su joje buvusiais 40 € ir O. A. pensininko pažymėjimu.
Kaltinamasis V. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, nepripažįsta, nusikaltimų vietose nebuvo, nieko negali paaiškinti. Jo ūgis nėra 1,95 cm. Rankinė buvo rasta ir atliktas DNR tyrimas. Jo DNR nerado. Jis pažįsta A. M., buvusi M. – su ja buvo draugiški santykiai. Vieną sykį jai buvo davęs aukso dirbinius, bet dienos nepamena. Iš tiesų jie netyčia susitiko „Kauno“ stotelėje, o ne „Gerosios Vilties“ kaip nurodė A.. Iš pradžių prie baro Savanorių prospekte stovėjo jis vienas, tada priėjo prie jo pažįstamas (vardo ir pavardės nežino), kažkoks „Ryžas“, pasakė, kad tas „Lochas“ nuėjo paimti aukso iš buvusios mergaitės: grandinę ir žiedus. Tas žmogus neturėjo dokumento, jis (kaltinamasis) pasakė, jog dokumentą turi, nors iš tiesų taip pat neturėjo. Tuo metu jis vartojo narkotikus. Susitarė paimti tą auksą ir negrąžinti. Jie laukė. Tuo metu kitoje gatvės pusėje jo laukė S. S., norėjo susitikti. Jis jam paskambino ir jis (kaltinamasis) jam pasakė, kad šiuo metu prieiti negali, nes laukia žmogaus. Tuo metu jis kalbėjo su pažįstamu „Ryžu“. Užėjo už baro ir laukė. „Ryžas“ pamatė tą žmogų ir nuėjo prie to „Locho“. Tas žmogus („Lochas“) davė jam grandinėlę ir žiedą ar žiedus, kuriuos „Ryžas“ perdavė jam (kaltinamajam). Jie liko kartu laukti, o jis nuėjo į lombardą. Einant paklausė S. ar jis turi dokumentą, kadangi reikia priduoti auksą ir važiuos nusipirkti narkotikų. Tuo metu, kai ėjo pas S., iš troleibuso išlipo A.. Kadangi ji kartą jį buvo vaišinus, tai nusprendė, kad gali užmušti du zuikius vienu sykiu. Paklausė ar ji turi pasą, ji turėjo ir jie nuėjo į parduotuvės „Maxima“ lombardą, nunešė žiedą ar tai žiedus, paėmė pinigus. Tada jie su taksi nuvažiavo į stotį ir ten A. pridavė grandinėlę. Tada jie nuvažiavo į taborą. Pusę pinigų išleido narkotikams, už kitą pusę nupirko narkotikų „Ryžui“. Iš kažkur grandinėlę ir žiedus gavo „Lochas“, kuris perdavė „Ryžui“. Grandinėle nebuvo nuplėšta. A. M. gali sakyti ne tiesą, nes ji vartojo narkotikus ir tuo metu, kai buvo sulaikyta, buvo abstinencijos būsenoje ir sakė viską, ką jai nurodė. Ji jam skambino, jo motinai skambino ir sakė, kad jai grasino uždaryti. Jai rodė nuotraukas ir sakė, jog tai padarė jis (kaltinamasis). Liepė sakyti, kad jis davė jai auksą ir ji sakė tą, ką jai liepė. Kai jis buvo suimtas, norėjo parašyti A. laišką ir sužinoti to „Ryžo“ vardą, bet jis mirė. Jis neturi pretenzijų A., tik nori pakalbėti. Dėl mobilaus telefono buvo apklaustas jo draugas. Jis žino situaciją, tačiau nusikaltimo jis nedarė ir apie plėšimą V. A. atžvilgiu jis nieko nežino. Jis buvo prie baltų kioskelių ir gėrė vyną vakare, t. y. dieną prieš telefoną užstatant. Priėjo žmogus apie 42 m. amžiaus ir pasakė, jog rado telefoną. Tas žmogus norėjo parduoti telefoną už 10 €, bet jis nupirko jį už 3 €. Kitą dieną nuėjo į lombardą ir jam už jį pasiūlė 10 €. Tada jis surado žmogų, kuris galėtų užstatyti, nes jis pats neturėjo dokumento. Telefoną užstatė tame lombarde su draugo pagalba. S. pridavė telefoną į lombardą. Dėl telefono pokalbio 2015-09-21, tai jis turėjo pinigų, bet neužteko narkotikams. „Privaikščioti“ galima daug, galima prašyti žmonių, galima parduotuvėje pavogti dešrą, o ne žmones mušti. Pokalbio metu gal jis turėjo omenyje pavogti, o ne plėšti.
Nukentėjusioji J. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad nieko nepamena. Jai sudavė į galvą. Ją gydė poliklinikose, gulėjo ligoninėje. Pas ją buvo atėjęs pareigūnas ir matė, kad ji subintuota. Ji nematė, kas jai sudavė. Tik šalia ėjo namo žmonės, kurie ją pažino, pranešė jos vyrui. Atėjo jos vyras ir pakvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Ją nuvežė į ligoninę. Iš jos pavogė vestuvinį žiedą, grandinėlę, kryžiuką. Jai buvo smegenų sutrenkimas, negali žiūrėti į viršų, sukioti galvos, sunku vaikščioti. Buvo dar rankinė su produktais: pienu, duona, sviestu, raktai. Policijos pareigūnai atvežė rankinę su raktais ir piniginę, kurioje buvo 10 €. Grąžino piniginę ir 10 €. Grandinėlės, kryžiuko ir žiedo negrąžino. Jai išmušė visus dantis, ji gydėsi Žalgirio poliklinikoje. Tyrėjas atėjo į polikliniką ir atnešė rankinę. Iš jos pavogė grandinėlę, žiedą ir kryžiuką, kurių jai negrąžino. Taip pat jaučiu moralinę žalą. Ieškinį reiškia ir prašo priteisti. Taip pat ji apžiūrai pateikė anūko grandinėlę, kuri buvo panaši į jos, kurią iš jos pavogė.
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji J. S. pateikė geltono metalo grandinėlę. Grandinėlė vizualiai fiksuota vaizdo fiksavimo priemone (t. 1, 67, 68).
Specialisto išvadoje konstatuota, jog J. S. padaryta: apatinio žandikaulio abipusis lūžis su aplinkine poodine kraujosruva veido kairėje pusėje, muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva pakaušio srityje, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2015-07-08), paveikus kietais, bukais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 80).
Liudytojas L. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad tuo metu jis gyveno Gerosios Vilties g. ir Savanorių pr. sankryžoje. Tvarkydamasis antro aukšto balkone apie 13.30 val. pamatė, kaip tamsiai apsirengęs vyrukas stovėjo, jam pasidarė keista. Ėjo moteris, nuėjo po medžiais. Nuo jo iki įvykio buvo 20 m atstumas. Įvykį jis matė iš antro aukšto. Viskas vyko po medžiais. Tada jis išbėgo ir paskambino policijai. Močiutė gulėjo kraujo klane. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, pareigūnai, jis davė parodymus. Po kurio laiko atbėgo vaikai, pasakė, kad žino kur buvo išmestas rankinukas ir tada nubėgę jie jį atnešė. Nusikaltėlis buvo aukštas, stambaus kūno sudėjimo, pasirodė išskirtinis. Tas žmogus buvo pilnai apsirengęs, užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu. Kaltinamojo jis negalėtų įvardyti kaip ten buvusio asmens. Tas žmogus buvo aukštesnis. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur nurodoma žmogaus išvaizda, jis patvirtina.
Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015-07-08, apie 13 val., buvo pas draugę namuose, (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis tvarkėsi balkone. Pro antro aukšto balkono langą už maždaug 20 metrų matė įtartiną vyrą, kuris stoviniavo prie namo kampo, o takeliu tuo metu ėjo močiutė. Jis pamatė kaip minėtas vyras palaukė einančios močiutės ir tuo metu kai ji ėjo pro medžius (šios vietos pro balkoną nematė) išgirdo duslų garsą lyg kažkam trenktų ir pamatė kaip minėtas vyras bėga link 18 namo, matė kaip jis rankose turėjo tamsiai pilkos spalvos odinę rankinę, kurią prieš tai turėjo močiutė. Jis iškvietė policiją. Apie 14.15 val. prie jo priėjo du 10-12 metų berniukai, kurie paklausė ar jis iškvietė policiją. Jie pasakė, kad rado išmestą pagrobtą rankinę. Jis vėl iškvietė policiją ir pasakė, kad vaikai rado rankinę. Šių berniukų jis nepažįsta. Minėtas vyriškis buvo apie 195 cm ūgio, apie 110 kg, stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų (t. 1, b. l. 84).
Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2015-07-08 13.41 val. pranešta apie įvykį, liudytojo teigimu užpuolikas buvo apie 2 m ūgio, stambus, su treningais, juodais baltais sportbačiais, juoda kepure (t. 1, b. l. 53).
Liudytoja K. L. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog kaltinamojo nepažįsta. Ji dirba lombarde, dažnai būna apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Dėl kokio įvykio yra teisme šiuo metu, nežino, prašo pagarsinti jos tyrėjui duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. L. nurodė, jog 2015-07-08 ji dirbo UAB „Ketavila“ lombarde, Geležinkelio g. 15-16, Vilniuje, kuris yra prie autobusų stoties, šalia parduotuvės IKI. Į lombardą atėjo moteris – A. M., jai nepažįstama, pateikė asmens tapatybės kortelę ir pasakė, kad nori priduoti auksinę grandinėlę. Neatsimena ar ji buvo atėjusi viena. Pagal kvitą tai buvo auksinė grandinėlė 6,34 g, 585 prabos, sutrūkusi, tiksliai nepamena kaip atrodė. Buvo išrašytas kvitas Nr. 1/25471. Buvo išmokėta 120 € (t. 2, b. l. 163-164).
Pagarsinus K. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarojo patvirtino, jog tai tikslūs parodymai. Aplinkybes ji nurodė iš kvito, nes ant jo yra visi duomenys. Ji nežino ar tą moterį yra anksčiau mačiusi, nes ten daug žmonių ateina. Jie pažiūri į asmens dokumentą, į žmogų ir superka. Jos darbas yra priimti dirbinius. Jei žmogus užstato ir norės atsiimti, tai užrašo, kad „sutrūkusi“, jog nebūtų pretenzijų.
Iš UAB „Ketavila“ lombardo paskolos bilieto matyti, jog 2015-07-08 A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) užstatė grandinėlę (6,34 g, AU 585). Jai suteikta 120 € paskola. Lombardo darbuotojas – K. L. (t. 2, b. l. 182).
Iš UAB „Rosava“ kvito matyti, jog 2015-07-08 A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė žiedą (AU 585, 4,84 g), sumokėta 87 € (t. 2, b. l. 193).
Iš UAB „Rosava“ kasos kvito, patvirtinančio 87 € sumokėjimą, matyti, jog fiksuotas laikas – 2015-07-08, 14.23 val. (t. 2, b. l. 196).
Nukentėjusioji O. L. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-07-20, apie 10.30 val., ėjo iš „Maxima“ parduotuvės namo. Priėjo Gerosios vilties g. 4 namo pirmą laiptinę. Tada jau laiko tarpo nepamena, buvo praradusi sąmonę. Sąmonę atgavo medikų automobilyje. Jai sūnus papasakojo, jog kaimynas iš 10 buto rado gulinčią šalia namo kraujo klane. Nepastebėjo, kad kas ją sektų. Nuo kaklo pavogta baltai geltono metalo auksinė grandinėlė, kurios vertė 100 €, rankinė 15 € vertės, joje buvo piniginė, kurios vertė 10 €. Piniginėje buvo 3 €, sūnaus vardu išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė, pensininko pažymėjimas. Taip pat pavogti akiniai su dėklu, vertė 10 € (t. 1, b. l. 149).
2016-03-21 nukentėjusioji O. L. K. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog prie 2015-07-21 apklausos protokolo pateikė tokio pat pynimo ir storio apyrankę, kokia buvo pagrobta nuo jos kaklo 2015-07-20 (t. 1, b. l. 153).
Specialisto išvadoje konstatuota, kad O. L. K. padaryta poodinė kraujosruva galvos kairėje smilkininėje srityje, poodinė kraujosruva su daugybiniais odos nubrozdinimais ir muštine žaizda veido kairėje pusėje, kairiojo skruosto lanko ir kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžiai, odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais veido dešininėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, paveikus kietu, buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-07-20). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 167, 168).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole fiksuota, jog A. M. pareiškė, jog iš jai pateiktų fotonuotraukų su grandinėlėmis jis atpažįsta grandinėlę Nr. 1 (prokuroro pastaba – O. L. K. buvo pateikusi šią grandinėlė ir nurodė, jog tokio pat pynimo ir storio grandinėlė buvo pagrobta nuo kaklo). Būtent tokio formos auksinę grandinėlę, pintą ir balto ir geltono aukso ji pridavė į lombardą autobusų stotyje prie laukimo salės pagal V. K. prašymą (t. 2, b. l. 143-148).
Liudytoja T. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015-07-20 dirbo UAB „Zoloto“ lombarde, Sodų g. 22, Vilniuje, kuris yra autobusų stoties patalpose, laukimo salėje. 2015-07-20, apie 13 val., atėjo jei nepažįstama moteris A. M., kuri pateikė tapatybės kortelę ir pasakė, kad nori priduoti auksinę grandinėlę. Grandinėlė buvo 7,44 g, 585 prabos. Nepamena kaip atrodė. Buvo surašytas pirkimo kvitas Nr. 10675. Išmokėta 119 € (t. 2, b. l. 166, 167).
Iš UAB „Zoloto“ pirkimo kvito Nr. 1067 matyti, jog 2015-07-20 A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) parduoda grandinėlę AU 585, 7,44 g, įvertinimo suma – 119 € (t. 2, b. l. 176).
Iš UAB „Zoloto“ kasos čekio matyti, jog 2015-07-20 13.18 val., išmokama 119 € (2 t., b. l. 175).
Liudytoja A. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta, kartu kartais vartojo narkotikus. Ji buvo apklausiama dėl lombardo. Auksas buvo V. K. merginos, kadangi jis neturėjo dokumentų, tai paprašė jos užstatyti. Jis sakė, kad auksas jo merginos. Vieną dieną jie susitiko troleibuse. Jis neturėjo dokumento ir paprašė, kad ji užstatytų. Jis pasakė, kad auksas buvo jo buvusios merginos. Kitą kartą, jai rodos, jis jai paskambino ir paprašė vėl užstatyti ir vėl sakė, kad merginos. Jis norėjo atsikratyti daiktų, kurie priminė merginą. Jo merginą ji matė, berods ji vardu buvo A.. Daugiau nelabai ką gali paaiškinti.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. nurodė, jog pažinojo V. K. apie porą mėnesių. Su juo susipažino 2015 m. vasaros pirmoje pusėje. Ji tuo metu vartojo narkotikus, jis taip pat vartojo. Jie bendravo apie pora mėnesių, o rugsėjo mėnesį jis kažkur dingo, nustojo jai skambinti. Susitikinėjo su juo kelis kartus per savaitę, buvo pas jį namuose, jis gyveno su tėvais, niekur nedirbo. Jis sake, kad buvo teistas už nužudymą, bet apie daromus plėšimus jei nieko nepasakojo. Vieną dieną, pirmoje dienos pusėje, V. K. sutiko prie Gerosios vilties stotelės, kuris pasakė, kad nori važiuoti į lombardą ir priduoti savo kažkokios buvusios merginos grandinėlę, bet neturi dokumento, kurį kažkur pametė, bet užsakys naują. Ta grandinėlė buvo moteriška, vidutinio ilgio, pinta ir balto ir geltono aukso. Jie autobusu nuvažiavo prie autobusų stoties į lombardą šalia IKI parduotuvės, kur ji savo vardu pridavė minėtą grandinėlę už maždaug 70-80 €. Pinigus ir kvitą ji atidavė V. K.. Maždaug po savaitė V. K. paprašė vėl pagalbos, jam reikėjo į lombardą priduoti du vestuvinius žiedus. Jis pasakė, kad tai jo žiedai, kuriuos buvo paruošęs kai norėjo pirštis savo merginai, bet su ja susipyko ir nori jų atsikratyti. Ji sutiko padėti, atvažiavo prie Gerosios vilties stotelės ir nuėjo į lombardą, esantį prie Savanorių pr. „Maxima“ parduotuvės. Savo vardu ji šiuos žiedus pardavė už 70-80 €. Kvitą ir pinigus atidavė jam. Tai buvo standartiniai vestuviniai žiedai geltono aukso, vienas didesnis, kitas šiek tiek mažesnis, be etikečių, neįpakuoti. Po kurio laiko dar analogiškai pridavė pagal jo prašymą stoties lombarde, prie laukimo salės, geltono aukso moterišką mažesnę grandinėlę už 40 €. Pinigus ir kvitą atidavė V. K.. Kiek žino, pinigus jis pagrinde išleisdavo narkotikams. Nepamena ar jis jai davė priduoti daugiau daiktų, nes lombarduose užstatinėjo ir savo papuošalus (vestuvinį žiedą su deimančiuku ir grandinėlę). Ji nežinojo, kad jis davė daiktus, kurie įgyti plėšimo metu (t. 2, b. l. 137, 138).
2016-02-01 papildomos apklausos metu A. M. nurodė, jog nori patikslinti, kad su V. K. susipažino 2015 m. liepos mėnesio pradžioje, nes iki tol dirbo Rudaminoje ir jo nepažinojo. Bendravo daugiausia liepos-rugpjūčio mėnesiais, o rugsėjo mėnesį buvome susitikę gal porą kartų. Taip pat nori pasakyti, kad visus minėtus apklausoje juvelyrinius dirbinius ji pridavė į lombardus pagal seną savo asmens tapatybės kortelę, kurioje jos pavardė įrašyta M.. Nauja asmens tapatybės kortelė (su pavarde M.) jai buvo pagaminta 2015-08-06. Su šiuo dokumentu ji, kiek pamena, nieko į lombardus nepridavinėjo (t. 2, b. l. 139, 140).
2016-02-04 papildomos apklausos metu A. M. nurodė, dėl jai parodytų lombardų pridavimų kvitų, gali paaiškinti, jog ankstesnėje apklausoje ji galėjo netiksliai nurodyti kur kokį pridavė auksą, nes neatsimena, bet pažiūrėjus į kvitus bandys patikslinti:
pagal 2015-07-08 kvitą į lombardą, esantį Savanorių pr. 33, Vilniuje, ji pridavė vestuvinį auksinį žiedą geltono aukso, kurį paprašė priduoti V. K., nes neturėjo savo asmens dokumento, kada tai buvo, tiksliai nepamena, atrodo kažkur vidurdienį. Jis aiškino, kad šį žiedą turi, nes norėjo tuoktis, bet susipyko su mergina ir žiedas liko. Visus gautus pinigus atidavė jam;
tą pačią dieną, tik vėliau, jie vėl susitiko ir jis vėl paprašė jos pagalbos – priduoti į lombardą grandinėlę geltono aukso. Iš kur ją turi, neaiškino. Jie nuvažiavo į stotį. Pagal 2015-07-08 kvitą į lombardą, esantį stotyje šalia IKI parduotuvės aš pridavė moterišką auksinę grandinėlę. Visus gautus pinigus atidavė jam;
pagal 2015-07-11 kvitą į lombardą, esantį stotyje, šalia IKI parduotuvės, ji vėl pagal V. K. prašymą pridavė du vestuvinius žiedus geltono aukso, kuriuos jis jai davė kai susitiko. Sakė, kad tai jo ir jo buvusios merginos žiedai, po neįvykusių vestuvių. Visus gautus pinigus atidavė jam;
pagal 2015-07-20 kvitą į lombardą, esantį stotyje, prie laukimo salės, ji pridavė auksinę grandinėlę, kurią jai davė ir paprašė priduoti V. K.. Iš kur ją turi – nesakė. Tai buvo pinta grandinėlė kasytės formos iš balto ir geltono aukso, galėtų atpažinti iš išvaizdos, tikslaus ilgio nepamena. Visus gautus pinigus atidavė jam. Jis jai pinigų neduodavo. Abu vartojo narkotikus, bet ji turėjo savo pinigų (t. 2, b. l. 141, 142).
Pagarsinus A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastaroji patvirtino, jog tai tikslūs parodymai. Ji V. K. jokio pykčio nejaučia. Pati ji grandinėlių nesimatavo, rankoje laikė, bet būklės nežiūrėjo, ar grandinėlės buvo nuplėštos ar ne, nežino. Lombarde priima pagal svorį, ne pagal būklę. Daiktai buvo ne nauji. Ji skambino V. K. mamai ir klausė, kodėl ją kviečia į policiją. Jai rodė močiutės nuotraukas, ji buvo pakraupus ir nepatikėjo. Jai sakė, kad tai kaltinamasis padarė, bet ji nepatikėjo. Jai pasiūlė akistatą, bet ji nenorėjo susitikti, tačiau vėliau pagalvojo, kad nieko blogo ir gali būti ta akistata. Gal po savaitės pasakė, kad nėra nusiteikus prieš akistatą. S. ji gal tik kartą yra mačius, net jo vardo nežinojo.
Liudytojas V. A. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis yra nukentėjusiojo sūnus. Jo tėvas yra miręs. Nusikaltimo nematė, žino tik tiek, ką pasakojo tėvas. Sulaukė skambučio iš Lazdynų ligoninės. Paskambino tėvo tuometinė draugė, pas kurią jis paskutiniu metu gyveno. Jis sėdo į taksi ir nuvažiavo. Tėvas nematė, kas jam trenkė. Buvo sąmoningas. Po to jį vežė į Žalgirio ligoninę. Iš tėvo pavogė telefoną ir piniginę. Piniginėje buvo 40 €, o po to piniginę grąžino, joje buvo dokumentai. 2015-11-14 tėvas mirė. Šiuo metu yra trys tėvo turto paveldėtojai. Jis pateikė civilinį ieškinį atsiimdamas telefoną. Civilinį ieškinį palaiko, paveldėjimo liudijimą jis turiu, tik šiuo metu neturi. Pagal įstatymą paveldėtojais yra jis, sesuo ir brolis. Piniginę rado ir atnešė žmonės.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. A. paaiškino, kad 2015-07-25 apie 15.30 val. jis ėjo Eglių g., Vilniuje, link savo namų, (duomenys neskelbtini). Einant ties garažų masyvu jis pajuto stiprų smūgį iš galo į galvos sritį ir parkritęs ant žemės prarado sąmonę. Sąmonę atgavo tik po kiek laiko, jau būdamas namuose. Į namus jį atvedė kaimynė N., iš jų namo, 4-to buto. Kadangi buvo smarkiai sužalotas, jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykstant medikams pastebėjo, kad iš švarko kišenės buvo pagrobtas jo mobiliojo ryšio telefonas Nokia 206 IMEI (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta „Bitė“ operatoriaus kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo juodos spalvos piniginė su 40 € ir pensininko pažymėjimas. Kas jį užpuolė ir apvogė, jis nežino, kadangi nieko nematė. Iš paskos niekas nesekė (t. 2, b. l. 2).
Specialisto išvadoje užfiksuota, jog O. A. padarytas odos nubrozdinimas su muštine žaizda kaktoje, odos nubrozdinimas nosyje, kairiame rieše, kairės plaštakos II-ame piršte, poodinė kraujosruva dešinės akies vokų ir dešinio skruosto srityje su dešinio skruostikaulio ir dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžiais, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinėje plaštakoje, abiejų kelių sąnarių srityse, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje plaštakoje, kontaktuojant su kietu, buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-07-25). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 15, 16).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog liudytoja A. K. pateikė telefoną „Nokia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 35).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas J. S. pateikė 2015-07-27 kvitą, kuriame užfiksuota, jog 2015-07-27 S. S. parduoda telefoną „Nokia 206“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 44, 45).
Liudytojas R. Z. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog kaltinamojo nepamena. Atsimena, kad buvo apklaustas dėl telefono, nes dirbo telefonų taisykloje „Mobilcom“, Savanorių pr. 43, Vilniuje. Žmogus atėjo vienas ir pasiūlė naują telefoną „Sony experia“ su dėžute. Jis nusipirko tą telefoną be dokumentų. Paskui įdėjo skelbimą, nes norėjo parduoti. Tada sulaukė skambučio ir atėjo pareigūnas. Jam rodė nuotraukas atpažinimui, bet tiksliai žmogaus nepamena.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Z. paaiškino, jog 2015-07-27 dirbo parduotuvėje „Mobilcom“. Į parduotuvę užėjo du vyrai ir vienas iš jų pasiūlė nupirkti telefoną. Telefonas buvo „Nokia 206“. Pagal kvitą šį telefoną pridavė S. S.. Kartu su juo buvęs vyras buvo stambesnio-sportiško sudėjimo, trumpų plaukų. Mano, kad galėtų atpažinti (t. 2, b. l. 48).
Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis nurodė, jog dėl jo darbo pobūdžio jam dažnai tekdavo duoti parodymus policijai. Turbūt pradžioje jis kalbėjo apie dar vieną įvykį. Šio įvykio nepamena, nes kasdien daug žmonių ateina. Jam rodė nuotraukas atpažinimui. Kaltinamojo nepamena. Šiuo metu „Mobilcom“ nebedirba. Tuo metu, kai vyko atpažinimas, gerai prisiminė, nes mažai buvo laiko praėję. Dabar negali pasakyti ar ten buvo kaltinamasis, ar ne.
Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog liudytojas R. Z. parodė, kad kartu su S. S. buvo asmuo Nr. 2015032. Iš 2015-09-10 tarnybinio pranešimo matyti, jog asmuo Nr. 2015032 – V. K. (t. 2, b. l. 49, 50).
Teisminio nagrinėjimo metu S. S. paaiškino, jog kaltinamąjį pažįsta iš matymo, vaikščiojo į vieną mokyklą, gyveno abu Savanorių pr., Vilniuje. Jie lankė 13 vidurinę mokyklą. Jis yra teistas, paskutinį kartą 2010 m., paskirtą bausmę atlikęs. Atsimena įvykį, nes gavo kaltinamąjį aktą. Jis tuo metu buvo Palangoje su tėvais, žmona ir vaikais. Iš Palangos grįžo 25 d., o 26 d. ar tai 27 d. gėrė alų su kaltinamuoju Savanorių pr., už baltų kioskų. Baigėsi pinigai, norėjo nusipirkti dar alaus. V. pasakė, kad nusipirko telefoną už 2-3 €. Jis tą telefoną perpirko iš kito žmogaus. Jie kartu nuėjo į parduotuvę, esančią Savanorių pr., kurioje remontuoja ir superka telefonus ir jis savo vardu telefoną pardavė. Nežinojo, kad telefonas gautas nusikalstamu būdu. Pardavė telefoną už 10 € ir juos išleido alui. Jis nesidomėjo ar V. vartojo narkotikus, jam jis normalus žmogus, kurį pažįsta nuo mokyklos laikų. Girdėjo, kad jis buvo teistas. A. M. nepažįsta, žino ją tik iš matymo. Labiau pažįsta jos vyrą. Jis negali tiksliai prisiminti, nes buvo išgėręs, bet jam rodos kažkas rado telefoną, bet V. K. tą telefoną iš kažko nusipirko. V. sakė, jog jis tą telefoną nusipirko iš geriančio asmens. „Lochas“ ir „Ryžas“ pravardėmis asmenys jam nepažįstami. Jis savo vardu buvo tik telefoną užstatęs.
Ikiteisminio tyrimo metu, įtariamasis S. S. nurodė, jog 2015-07-27 sutiko V. K. prie spaudos kiosko, esančio Savanorių pr. 31. Jie pasišnekėjo, išgėrė alaus, tad V. K. paklausė ar jis turi asmens dokumentą. Tada jam parodė telefoną „Nokia“ ir paprašė, kad jį nuneštų į telefonų supirktuvę. Jie kartu nuėjo į „Mobilcon“, esančią Savanorių pr. 43. Parduotuvėje už telefoną davė 10 €, jis pasirašė kvitą. Nežinojo, kad telefonas vogtas, V. K. jam pasakė, kad telefoną rado prie „Maxima“ parduotuvės (t. 3, b. l. 10).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole fiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. K.). 2015-09-21 16.08 val. V. K. telefonu kalba su asmeniu „Sania“, kalba, kad apie pinigų trūkumą, jog jų nėra, po ko V. K. sako, „Visiškai? Galas? Supratau. Na gerai, kiek čia pas mane? Reikia sužvejoti, eisiu turbūt pasivaikščioti, greitai, reikia kažką privaikščioti, nors kažką“; 2015-09-24 7.12 val. V. K. kalba telefonu su nenustatytu asmeniu apie narkotinių medžiagų įsigijimą (t. 4, b. l. 10-12).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole fiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. M.). 2016-01-25 12.20 val. (prokuroro pastaba – pokalbis po A. M. pirminės apklausos, vykusios tą pačią dieną). A. M. kalba su nenustatytu asmeniu, jog ji nori susisiekti su V. K., taip pat kalba apie vykusios apklausos aplinkybes, jog jis jos prašė įkeisti auksą ir kt. (t. 4, b. l. 67-69).
Baudžiamojoje byloje, iš liudytojos A. M. parodymų, lombardo kvitų ir čekių nustatyta, kad daiktus – grandinėlę ir žiedą, A. M. gavo iš V. K. 2015-07-08 ir pridavė į lombardus per du kartus. Žiedas buvo priduotas 2015-07-08 14.23 val., t. y. praėjus trims su puse valandos po nusikaltimo prieš J. S. padarymo. Dar vieną grandinėlę A. M. taip pat gavo iš V. K. ir pridavė į lombardą 2015-07-20 13.18 val., t. y. nuo nusikaltimo prieš O. L. K. praėjus beveik trims valandoms. Nors V. K. ir nurodė, jog nieko apie nusikaltimus pasakyti negali ir, kad A. M. jis tik vieną kartą buvo davęs priduoti grandinėlę ir žiedą ar žiedus, kuriuos gavo iš kažkokio „Locho“ per „Ryžą“, teismas neturi pagrindo abejoti A. M. paaiškinimais, jie logiški ir įtikinantys, sutampa su kitais bylos dokumentais (lombardų kvitais). Juo labiau ir pats V. K. pripažino, kad kartu su A. M. tuo metu buvo draugai ir vartojo narkotines medžiagas. Be to, paties V. K. pateikta versija apie, tai kaip jis iš kažkokio „Locho“ per „Ryžą“ gavo grandinėlę ir žiedą yra paini ir neįtikinanti. Kaip matyti iš S. S. paaiškinimų, telefoną „Nokia“ jis gavo iš V. K. ir į lombardą pridavė taip pat jo prašymu, praėjus kelioms dienoms po plėšimo O. A. atžvilgiu. Visi trys nusikaltimai buvo padaryti praktiškai toje pačioje teritorijoje – Gerosio Vilties ir Eigulių g., panašiu būdu, suduodant senyvo amžiaus aukoms, taip jas apsvaiginant. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog į lombardą A. M. priduoti grandinėlės ir žiedas buvo ne nusikaltimų aukų J. S. ir O. L. K., kadangi vieną iš jų atpažino pati A. M. pagal O. L. K. pateiktą panašią grandinėlę, kuri buvo pagrobta iš jos, o priduoto žiedo svoris sutampa su J. S. nurodytu žiedo svoriu. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į visų byloje surinktų įrodymų kontekstą, ypač telefoninius V. K. ir A. M. pokalbius, neabejotina, jog V. K. yra susijęs su nusikalstamomis veikomis J. S., O. L. K. ir O. A. atžvilgiu, kadangi jis disponavo iš jų pagrobtais daiktais. Be abejonės, V. K. kriminalinė praeitis, jo polinkis daryti administracinius teisės pažeidimus, net smurtinius nusikaltimus (iš byloje esančio nuosprendžio matyti, jog V. K. 1999-08-30 buvo tiestas už nužudymą, nužudymas buvo įvykdytas siekiant užvaldyti svetimą turtą (t. 3, b. l. 178-182), priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, ypač neigiamai charakterizuoja V. K.. Tarnybiniame pranešime dėl plėšimų Savanorių pr. ir Gerosios Vilties g. rajone buvo apibendrinta situacija apie plėšimus nuo 2015-04-30 iki 2015-09-25. Pranešime aprašytas panašus plėšimų braižas, taip pat užfiksuota, kad plėšimai liovėsi sulaikius V. K. (t. 2, b. l. 129-131). Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti tik prielaidas, jog V. K. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoje byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, leidžiančio daryti išvadą, kad būtent V. K. įvykdė plėšimus. Liudytojos V. M. parodymai apie, jog aukso dirbinius, kuriuos ji pridavė į lombardą, ir S. S. parodymai, pagal kuriuos telefoną, kurį jis pridavė į lombardą, jis gavo iš V. K., tik netiesiogiai nurodo, kad V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas. Be to, liudytoja V. M. duodama paaiškinimus teismui nurodė, jog ji nežino iš kur iš tikrųjų V. K. gavo aukso dirbinius, nes pastarasis sakė, kad tai jo buvusios draugės daiktai.
Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo, L. K. – kuris yra vienintelis nusikaltimo prieš J. S. tiesioginis liudytojas, nurodė, kad asmuo įvykdęs nusikaltimą (prieš J. S.) panašus į asmenį Nr. 2015205, nes jis yra panašaus sudėjimo ir plaukų, tačiau tikrai negali pasakyti ar tai tas asmuo (t. 1, b. l. 94). Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad asmuo Nr. 2015205 yra J. L., tačiau nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu pastarasis buvo Vokietijoje. L. K. nusikaltimą įvykdžiusio asmens veido nematė (t. 1, b. l. 95). Teisminio nagrinėjimo metu L. K. nurodė, jog kaltinamojo V. K. jis negalėtų įvardyti kaip ten buvusio asmens. Nusikaltimą padaręs asmuo, anot liudytojo, buvo aukštesnis nei V. K.. Iš S. S., V. M. ir V. K. parodymų matyti, jog S. S. taip pat kelis kartus dalyvavo priduodant pagrobtus daiktus į lombardą, kas leidžia daryti iš esmės tokias pat prielaidas, kad S. S. taip pat galėjo įvykdyti V. K. inkriminuotus plėšimus.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis.
Nagrinėjamoje byloje, vertinant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo ir pakankamai netiesioginių įrodymų, kurių visuma ar kiekvienas iš jų atskirai galėtų patvirtinti, jog būtent V. K. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimus bei remdamasis įrodymų visumos vertinimu, teismas daro išvadą, jog byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad buvo įvykdyti nusikalstamai, numatyti BK 180 straipsnio 1 dalyje (V. S., O. L. K., O. A. atžvilgiu) tačiau remiantis bylos duomenimis negalima daryti neabejotinos išvados, kad šiuos nusikaltimus padarė V. K., todėl jis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Nors kaltinamasis ir nurodė, jog dėl nusikaltimo, numatyto A. S. atžvilgiu kaltę pripažįsta, visgi jis nesutiko, jog vagystė buvo baigta, teigė, kad nusikaltimo jis nebaigė, t. y. kaltę pripažino tik iš dalies.
Teismas, skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus, vienas apysunkis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 2 kartus, taip pat ir už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis – iš savanaudiškų paskatų, už nusikaltimus nuosavybei, taip pat už baudžiamąjį nusižengimą susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 44 ir 50 straipsnius už narkotikų vartojimą ir smulkias vagystes, nedirba) kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. V. K. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydį teismas atsižvelgia, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Kaip matyti iš kaltinamojo teistumų ir patraukimų administracinėn atsakomybėn, jis išvadų nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, vartoja narkotines medžiagas, nedirba. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė artimesnė sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis.
Nukentėjusioji I. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 20 € turtinės žalos, padarytos nusikalstam veika, atlyginimo (t. 1, b. l. 44, 45). I. S. pareikštas 20 € civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, turtinė žala – sugadinta grandinėlę, buvo padaryta nusikalstamų V. K. veiksmų padarinyje, nurodytas žalos dydis yra pagrįstas (t. 1, b. l. 45), todėl šis ieškinys tenkintinas pilnai.
Nukentėjusioji I. S. taip pat pareiškė 1500 € dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Anot nukentėjusiosios, dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė emocinį stresą, atsirado daug ilgalaikių neigiamų sveikatos pasekmių, neigiamai paveikė jos socialinius įgūdžius – tapo uždaresnė, lygi šiol jaučia baimę, nebenešioja grandinėlių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad nukentėjusioji I. S. dėl V. K. padaryto nusikaltimo jos atžvilgiu patyrė dvasinių išgyvenimų, patyrė emocinį stresą, jaučia baimę būtį apiplėšta. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų sužalota, patyrusi skausmą, ar dėl nusikaltimo pablogėtų jos sveikatos būklė, t. y. byloje nėra jokių duomenų apie nusikaltimo ilgalaikes pasekmes nukentėjusiajai. Teismo vertinimu, kaltinamasis nusikalstamai veikė prieš pakankamai jauną, energingą, darbingą moterį – policijos pareigūnę, kurios reakcija į jo atžvilgiu vykdomą nusikaltimą, neturi būti itin jautri, pvz., kaip senyvo amžiaus žmogaus. Įvertinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai I. S. buvo padaryta neturtinės žalos, tačiau ne tokio dydžio kaip nurodo nukentėjusioji. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamojo įvykdyta vagystė nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pats kaltinamasis pajamų neturi, yra suimtas. Įvertinant tai bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo priteistina neturtinė žala – 200 €.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 3487,45 € dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiųjų O. A., O. L. K. ir J. S. gydymą ir prie ieškinio pridėjo duomenis, kokios medicininės paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiesiems (t. 7, b. l. 31-38), tačiau civilinis ieškinys atmestinas, kadangi V. K. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje (O. A., O. L. K. ir J. S. atžvilgiu) išteisintinas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu (BPK 115 straipsnio 3 dalis 1 punktas).
Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius taip pat pareiškė ir J. S. (t. 1, b. l. 76) bei V. A. (O. A. sūnus) (t. 2, b. l. 23), tačiau jų civiliniai ieškiniai atmestini, kadangi V. K. išteisintinas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu (BPK 115 straipsnio 3 dalis 1 punktas).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – „policijos pažymėjimas“, kompaktiniai diskai (Vokai Nr. 1, 2, 3, 4) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.
Atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu V. K. pareiškė prašymą sulaikymo metu iš V. K. paimtus daiktus grąžinti, minėti daiktai: telefonas „Nokia“ ir kt., perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (t. 3, b. l. 71, 72), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Iš V. K. sulaikymo metu paimti 1,37 € ir perduoti laikinai saugoti į Vilniaus apskrities VPK kasą (t. 3, b. l. 73), nukreiptini I. S. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo padengimui.
Baudžiamojoje byloje iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo V. K. 336,75 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų – advokato užmokestį. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo. Teismas sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 51 straipsnio 1 punkto 7 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtina, nagrinėjant bylas kai kaltinamasis yra suimtas. Būtent šia nuostata teismas ir vadovavosi paskirdamas kaltinamam gynėją. Šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Todėl Vilniaus valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje bei jam paskirti:
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant prie griežčiausios 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti V. K. subendrintą bausmę – 4 (keturis) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-09-25 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016-09-22.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
V. K. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant tris nusikalstamas veikas (V. S., O. L. K. ir O. A. atžvilgiu), numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Nukentėjusiosios I. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir iš V. K. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui I. S. priteisti 20 €, o civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš V. K. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui I. S. priteisti 200 €.
Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiųjų J. S. ir V. A. (O. A. sūnus) ieškinius atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – suklastotą policijos pažymėjimą, kompaktinius diskus (Vokai Nr. 1, 2, 3, 4), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.
Sulaikymo metu iš V. K. paimtus daiktus: telefoną „Nokia“ ir kt., perduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (t. 3, b. l. 71, 72), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Iš V. K. sulaikymo metu paimtus 1,37 € ir perduotus laikinai saugoti į Vilniaus apskrities VPK kasą (t. 3, b. l. 73), nukreipti I. S. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos padengimui.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo V. K. 336,75 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.