- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- 1-43-766/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45617-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)., teistas : 2015-11-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 Eur) bauda; 2016-03-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuo bausmės atleistas pagal laidavimą;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. 2023 m. lapkričio 28 d., apie 10.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančiose (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, žodinio konflikto metu, tyčia, matant kitiems asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais vieno smūgio kumščiu sudavimu E. S. į veidą, jo pargriovimu ant grindų, vieno smūgio koja sudavimu į dešinį skruostikaulį, tuo nukentėjusiajam E. S. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinio žando srityje, apatinio žandikaulio kairiojo kampo projekcijoje kairio užausio srityje, krūtinės ląstos kairėje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairio kelio sąnario srityje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis D. B. teisiamajame posėdyje atsisakė pasakyti ar kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 28 d., iš vakaro, buvo ilgamečio (duomenys neskelbtini) žmonos laidotuvės. Palaidojo. Vakare vyrai pradėjo skambinėti, sakyti, kad E. S. jaučiasi kaip vergvaldys ir neišleido darbuotojų į tas laidotuves. Paprašė, kad jis nuneštų turimas nuotraukas ir dokumentus, kad gal būt S. pasikeis. Atsisako įvardinti žmones, kurie skambino, nes bijo, kad bus mobingas. Turėjo 2012 metų dokumentą, kurį pasirašė S., kad su juo ateityje neturės reikalų. Su S. konfliktavo nuo pat pirmų darbo dienų. Taigi, paskambino buvę bendradarbiai ir paprašė nunešti turimus dokumentus S. Nuotraukos įrodė, kad E. S. vogė iš valstybės ir pardavinėdavo į savo kišenę; kad nepaviešintų valstybės mastu tų nuotraukų, 2012 metais S. parašė susitarimą. Buvo išgėręs, nuėjo pas S. į jo kabinetą. Padavė S. nuotraukas, raštą. S. pradėjo nuotraukas draskyti ir valgyti. Pasakė S., kad garbingiau elgtųsi su darbuotojais ir nebūtų kaip caras. Bandant atimti nuotraukas, S. sudavė smūgį į veidą. Tada jam sudavė atgal, buvo stumdymasis. S. užlaužė kairę ranką ir užvertė jį ant sofos. Stumdėsi, neleido jam paimti už rankos. Vėliau S. pavyko užlaužti ranką. Atėjo (duomenys neskelbtini) ir juos išskyrė. K. S. sudavė į veidą po to, kai jis pirmas jam sudavė. Ant grindų S. nepargriovė, S. jį užvertė. Koja į skruostikaulį nespyrė. Atėjo (duomenys neskelbtini) ir išskyrė. Išėjo iš pastato, paskui sugrįžo pasiimti nuotraukų. Pasirodo, liko tik viena nuotrauka. Lipo į viršų pas S., ėjo į jo kabinetą, bet pasitiko (duomenys neskelbtini), nedaėjo iki kabineto. Eidamas galvojo, kad pakalbės ir S. apsiramins. Niekas nesuteikė teisės eiti ir aiškinti, bet S. negarbingai pasielgė, nes laidotuvėse buvo tik du žmonės. Su S. ieškiniu nesutinka, nes tai yra pasipinigavimas. Dėl Sodros ir ligonių kasos ieškinių sutinka ir padengs. Neaišku kokiu tikslu S. gulėjo ligoninėje. Jeigu bus priteista – sumokės. Nesutinka nei su vienu ieškiniu. Su nukentėjusiuoju konfliktai prasidėjo maždaug nuo 2001 metų. Su S. nėra buvę konfliktų kad jis darbe pasirodydavo neblaivus. Toje įmonėje nebedirba nuo 2013-2014 metų. Turimas kompromatas atskleidžia valstybinio turto grobstymą. Su ta medžiaga (duomenys neskelbtini)neleido kreiptis į policiją, norėjo dirbti, todėl nesikreipė į policiją. Kai ėjo pas S., buvo užėjęs pas (duomenys neskelbtini), klausė kur randasi S. Turėjo tas nuotraukas, bet niekas nenorėjo žiūrėti. Iš jo pusės S. atžvilgiu buvo keiksmų, gal kai (duomenys neskelbtini) išvedinėjo ir koliojosi. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Prieš 10-15 metų buvo gydomas (duomenys neskelbtini). Kai jau nebedirbo įmonėje, buvę konfliktai tarp jo ir S. Paskambindavo S. ir sakydavo, kad keliai negreideriuoti. S. buvo atjungęs jo telefoną, tada negalėdavo prisiskambinti. Buvo atliktas vidinis tyrimas dėl jo turimų dokumentų, kiek suprato, po tyrimo S. buvo pažemintas pareigose. Įvykio metu jam buvo padaryti sužalojimai – trūko kairės rankos abu raiščiai nuo rankos užlaužimo, šį faktą S. galėtų patvirtinti. Po įvykio, kai policija išleidinėjo, pareigūnė davė suprasti, kad jam advokato nereikia ir kad viskas aišku. Savo lėšomis kreipėsi pas gydytojus ir sausio 4 d. buvo išoperuotas. Iki įvykio ar nukrito nuo kopėčių – neatsakys. Eidamas pas S. į kabinetą kairiame petyje skausmų nejuto. Kai jį patalpino į areštinę – tik išleidžiant pareigūnai dalinai jį apžiūrėjo. Skundėsi skausmais areštinėje, medikų pagalbos nesiūlė. Kai stumdėsi su S., galėjo atsitrenkti į daiktus.
Nukentėjusysis E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 28 d., apie 10 val. dirbo, buvo savo kabinete, prie kompiuterio, išgirdo koridoriuje triukšmą, keiksmažodžius. Pamatė agresyviai nusiteikusį į kabinetą įeinantį D. B.. Jį pažinojo. D. B. buvo agresyviai nusiteikęs, parodė kažkokias automobilio nuotraukas. Pasakė, kad jo tai nedomina ir paprašė pasišalinti. D. B. nėjo. Paėmė jį už parankės, norėjo išvesti. Pajuto smūgį į galvos srities kairę pusę, į žandikaulį ar į smakrą. Prasidėjo grumtynės. Jį paėmė už rūbų, pervertė ant sofos ir liepė ramintis. Jis nebesimuistė, apsiramino ir paleido. Bet jis atsistojęs vėl puolė muštis, pargriovė kabinete ant grindų. Bandė stotis, pajuto tuo metu smūgį koja į galvą. D. B. buvo agresyviai nusiteikęs, mojavosi, užtempė megztinį ant galvos, visas kūnas liko nuogas. Pavyko D. B. vėl sugriebti už atlapų, pavertė jį ant stalo ir liepė ramintis. Išgirdo, kad atėjo darbuotojas iš antro aukšto, tada D. B. paleido. Darbuotojas liepė B. pasišalinti, jį išvedė iš kabineto. Paskambino policijai. Po kokių 10 minučių D. B. vėl grįžo į kabinetą, pradėjo ieškoti nuotraukų, nors jis jas buvo pasiėmęs kai išvedė darbuotojas ir išsinešė su savimi. Antrą kartą kai atėjo D. B., iš paskos atėjo du (duomenys neskelbtini), jis keikėsi, koliojosi, sakė, kad visi čia kentės. Buvo daugiau žmonių, tai jį palydėjo laiptais žemyn, o ten jau buvo atvykusi policija. Iš pradžių kai atėjo D. B., sakė, kad jis naudoja mobingą prieš darbuotojus, kad neišleido į darbuotojo laidotuves. Anksčiau B. buvo išprašytas iš darbo, nes buvo neblaivus, buvo parašyti tarnybiniai, buvo tik žodiniai konfliktai, kai nušalindavo nuo darbo, pasakydavo, kad išeitų, ir išeidavo. D. B. sudavė smūgius kai prasidėjo grumtynės, smūgiavo rankomis. Pačioje pradžioje D. B. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, po to spyrė koja į dešinį skruostikaulį. Laikė D. B., o jis kumščiavosi, tai tų smūgių buvo ir daugiau. Dėl streso po užpuolimo ikiteisminio tyrimo metu negalėjo visko prisiminti, vėliau, kai prisiminė, papildė parodymus. Prašo priteisti 227,55 Eur turtinės žalos. Ją sudaro medikamentai, kuriuos vartojo po patirto streso, (duomenys neskelbtini), nes sutriko virškinimas nuo streso, važinėjo pas gydytojus, tai prisideda kuro sąnaudos. Gyvena (duomenys neskelbtini), reikėjo važiuoti pas gydytojus 5-6 kartus į (duomenys neskelbtini)– daugiau kartų. Po užpuolimo prasidėjo virškinimo problemos, stresas, nemiga, išgyvenimas po užpuolimo vyksta iki dabar. Buvo pas (duomenys neskelbtini), išrašyti vaistai, kuriuos vartoja. Dėl psichologinės, emocinės būsenos kreipėsi pas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsirado padidintas jautrumas, atsibudimas naktį. Darbe darbo aplinka ta pati reikia dirbti kur įvyko užpuolimas. Pažeminimą jaučia ne tik po įvykio, bet ir iki šiol, darbuotojai šnekėjo, kad užėjęs į valstybinę įmonę bet kas gali daryti ką nori. Neturtinę žalą vertina 3 500 Eur. Nedarbingas buvo 10 dienų, buvo sutrikusi emocinė būsena, pasirodžius darbe visi darbuotojai viską žinojo ir visi šnekėjo. Emocinė būklė buvo bloga.
Liudytoja E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. galimai lapkričio mėnesį, tiksliai nepasakys, gavo iškvietimą, kad administracinėse patalpose yra agresyvus žmogus. Nuvyko į (duomenys neskelbtini). Pasitiko darbuotojas, palydėjo į patalpas. Girdėjo, kad D. B. pakeltu balsu šnekėjo, jį nusivedė į laikino sulaikymo patalpas. Nuėjo į antrą aukštą, kur buvo sumuštas asmuo. Jis papasakojo aplinkybes, jam ant smakro matėsi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Užfiksavo įvykio vietą. Atvyko kolega ir konvojavo D. B. į laikino sulaikymo patalpas (duomenys neskelbtini). D. B. kalbėjo pakeltu tonu, tiksliai nepaaiškino kas įvyko, atrodė neblaivus. Girtumo netikrino, bet jis bendravo pakeltu tonu ir buvo alkoholio kvapas. Nukentėjęs pasakojo, kad D. B. atėjo į kabinetą, pradėjo rodyti nuotraukas, paprašė jo išeiti, bet D. B. jam trenkė ir prasidėjo grumtynės. Ant kaltinamojo vizualiai sužalojimų nepastebėjo. Jau prieš ateinant girdėjosi iš patalpų vidaus kaip D. B. vartoja necenzūrinius žodžius. Ji atliko D. B. apžiūrą. Jis pasakė, kad dingo nuotraukos ir jo jau sudegintos, todėl nuėjo į kabinetą, ten apžiūrėjo, bet nuotraukų neužfiksavo, jokio dūmų kvapo nebuvo. Nukentėjusysis pasakė, kad jam į veidą buvo suduotas smūgis kumščiu. Nukentėjusiojo apklausą vykdė ji, jis buvo gan stresinės būsenos, stengėsi jį ramiai apklausti, kiek pavyko.
Liudytoja E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio mėnesį gavo bylą, įtariamasis buvo sulaikytas, vyko į areštinę jo apklausti. Jis gynėjo atsisakė. Su juo procesiniai veiksmai prasidėjo kai jis buvo sulaikytas. Po apklausos atliko jo asmens apžiūrą neuždengtų kūno vietų, kad nustatyti ar buvo jam kokie nors sužalojimai. Sužalojimų neužfiksavo. Kiek prisimena, ir pats įtariamasis neparodė, kad jam būtų buvę kokie sužalojimai. Jeigu jis būtų pageidavęs, būtų davus užduotį nuvykti pas ekspertus. Pasirašytinai D. B. neaiškino, bet žodžiu minėjo, kad gali kreiptis pas ekspertus. Nes nematė tokio pagrindo. Įtarimą surašė pagal nukentėjusiojo pareiškimą, jo apklausą ir pranešimą, kurie buvo informacinėje sistemoje. Kai nuvyko pas D. B., išaiškino teisę dėl gynėjo. Žodžiu D. B. pasakė, kad jeigu jis pajus kad jam kažkur skauda, jis gali nuvykti pas med. ekspertus. Jeigu jis būtų nusprendęs vykti – būtų byloje jam išrašiusi siuntimą vykti pas ekspertus. Įtariamasis nepageidavo vykti pas ekspertus, jis apie tai pasakė žodžiu. Jokios nuotraukos nematė.
Liudytojas G. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis – tiesioginis vadovas, kaltinamąjį pažįsta iš matymo. 2023 m. lapkričio mėnesį į darbovietę atėjo D. ir trenkė (duomenys neskelbtini). To įvykio nematė, tik išgirdo kaip (duomenys neskelbtini) E. D. jį kviečia. Atėjusi pasakė, kad yra atėjęs žmogus ir mušasi su (duomenys neskelbtini). Paskambino policijai ir išėjo pasitikti pareigūnės, įleido ją į administracines patalpas. Patikslina, kad ėjo iš kiemo pro garažą ir matė, kaip gestais jį kviečia (duomenys neskelbtini). Pravėrus duris į administracinį pastatą, girdėjosi kaip kažkas stumdytų kėdes. Matė, kaip laiptais leidosi D. B. su E. S.. E. S. iš smakro kraujavo. Matė, kaip D. B. pareigūnė nuvedė į tarnybinį automobilį. Dėl ko kilo konfliktas nežino.
Liudytojas A. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. rudenį darbo (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose, matė, kaip D. B. išėjo iš teritorijos. Kieme stovėjo darbininkai, pasakė, kad D. B. nuėjo į viršų. Paprašytas (duomenys neskelbtini) ir jis nuėjo į viršų. Trečiame aukšte, (duomenys neskelbtini) kabinete, matė kad E. veidas buvo kruvinas ir vyko žodinis konfliktas. Keiksmažodžius vartojo D. B., E. visą tą laiką tylėjo. D. B. buvo išgėręs, yra matęs jį ir blaivų, ir išgėrusį. Paprašė D. B. palikti patalpas, jis atsakė necenzūriniais žodžiais, o tada apsisuko ir išėjo lauk, pats išėjo jam iš paskos. Nesidomėjo dėl ko įvyko konfliktas. D. B. atrodė agresyvus, išgėręs jis visada agresyvus. Nepastebėjo, kad D. B. būtų sužalotas.
Liudytojas E. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju bendradarbiai, kaltinamąjį pažįsta iš kalbų. 2023 m. lapkričio 28 d. buvo kabinete, dirbo darbus. Atėjo D. B. garsiai klausdamas kur (duomenys neskelbtini), siūlė pažiūrėti nuotraukas, bet jis atsisakė. D. B. išėjo iš kabineto. Kabinete, virš jo, išgirdo triukšmą. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) kabinetą ir pamatė kaip E. laikė rankomis prispaudęs D. prie stalo. Paėmė D. už rankos ir vedė iš kabineto žemyn. Kažkas perėmė jį ir nuvedė laiptais žemyn. Paskui, sėdint kabinete, vėl išgirdo triukšmą virš kabineto. Nespėjo nueiti, matė, kad vėl D. B. veda laiptais žemyn. Pamatė pareigūnę, nebesikišo į šį reikalą. D. B. pasirodė neblaivus iš elgesio, leksikos galima buvo suprasti. Ant E. smakro matė kraujo dėmes. Kai pirmą kartą nuėjo į (duomenys neskelbtini) kabinetą, iš B. pusės buvo visokių negražių žodžių, taip pat ir jo atžvilgiu. Viename kabinete dirba su darbuotoja E. Kai grįžo į kabinetą, E. buvo užsirakinusi duris iš vidaus, stresavo kad niekas į kabinetą neateitų. Ir jam pačiam buvo stresas, nemalonus jausmas. Nežino dėl ko D. B. ėjo į viršų. Atsimena savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos palaiko. E. buvo prispaudęs B. prie stalo, saugojosi nuo B. O B. ranka laikė už jo megztinio. Suprato, kad E. S. gynėsi. Pačio konflikto nematė. Kai atėjo, matė jus susikibusius. Prieš ateinant į kabinetą, buvo girdėti jų balsai ir grumtynių triukšmas. Kai užėjo į kabinetą, D. B. atrodė agresyvus. Kai suėmė jam už rankos, jis nelabai priešinosi, bet žodžiai jo buvo įžeidžiantys tiek S., tiek jo atžvilgiu. Pats D. B. jokiais sužalojimais nesiskundė.
Specialistė K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina savo išvadą. Apžiūrėjo nukentėjusįjį, kuris atvyko į skyrių. Laiko praėjo daug, pokalbio neatsimena. Viskas parašyta išvadoje. Smūgis klūpančiam nukentėjusiajam teorinė galimybė yra dėl kraujosruvos atsiradimo smakre. Teigti konkrečiai kad tai buvo ranka ar koja – negali. Buvo suduota buku daiktu. Kad tai buvo koja – tokios galimybės neatmestų. Su specialisto išvada dėl D. B. sužalojimo susipažino. Esant išvadoje nurodytiems sužalojimams, žmogus turėtų jausti skausmą, judesiai turėtų būti apriboti. Alkoholis gali daryti slopinantį poveikį.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, specialistės paaiškinimų teisme, teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Iš 2023-11-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38-40).
Iš 2024-02-19 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų apžiūros rezultatai (t. 1, b. l. 35-37).
Iš 2023-11-28 alkoholio kiekio matuoklio parodymų matyti, kad įtariamajam D. B. buvo nustatytas 1,85 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 47-48).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad E. S. veide ties smakru yra 20 mm x 3 mm dydžio kirstinė žaizda, ant kaklo po smakru matosi 30 mm x 3 mm dydžio nubrozdinimas, ant kairės kojos kelio matosi 30 mm x 20 mm nubrozdinimas ir patinimas (t. 1, b. l. 90-92).
Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. S. nustatyta: poodinės kraujosruvos dešinio žando srityje, apatinio žandikaulio kairiojo kampo projekcijoje kairio užausio srityje, krūtinės ląstos kairėje; odos nubrozdinimai smakro dešinėje, kakle, pilvo kairėje; odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairio kelio sąnario srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu įvykio laiku. E. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei nukentėjusiojo papildytomis (apžiūros (duomenys neskelbtini) 2023-11-29 metu) įvykio aplinkybėmis. Poodinės kraujosruvos dešinio žando srityje, apatinio žandikaulio kairiojo kampo projekcijoje kairio užausio srityje, krūtinės ląstos kairėje; odos nubrozdinimai smakro dešinėje, kakle, pilvo kairėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairio kelio sąnario srityje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. E. S. nustatyti sužalojimai padaryti 9 trauminiais poveikiais. E. S. nustatytų sužalojimų atvejais, įprastomis sąlygomis, sužalojimų padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas. Iš turimų duomenų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokioje padėtyje buvo E. S. kūno sužalojimų jam padarymo metu. Poodinės kraujosruvos dešinio žando srityje, apatinio žandikaulio kairiojo kampo projekcijoje kairio užausio srityje, krūtinės ląstos kairėje; odos nubrozdinimai smakro dešinėje, kakle, pilvo kairėje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairio kelio sąnario srityje galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar, galimai, paviršių. E. S. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 104-105, 1 t.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. B. nustatyta kairio peties „rotatorių manžetės“ raumenų sausgyslių sužalojimai, pasireiškę viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimu, dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslės plyšimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. tiek smūginio kontakto metu nukritus nuo kopėčių ant kairės rankos, tiek fizinės traukos metu „užlaužus“ kairę ranką už nugaros (t. 3, b. l. 48-49).
Iš G. A. C. teismo medicinos eksperto konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. S. nustatyta: kraujosruva kairio užausio srityje, kraujosruva ties kairiu apatinio žandikaulio kampu, kraujosruva dešiniame žande, nubrozdinimas smakro dešinėje, nubrozdinimas kaklo priekyje, kraujosruvos krūtinės kairėje, nubrozdinimas pilvo kairėje, nubrozdinimas su kraujosruva kairio kelio srityje. Kraujosruvų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad kraujosruvos padarytos kelių savaičių laikotarpiu iki jų nustatymo teismo medicinos apžiūros metu 2023-11-29. Nubrozdinimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad nubrozdinimai padaryti prieš ne daugiau kaip keturias paras iki jų nustatymo teismo medicinos apžiūros metu 2023-11-29. Sužalojimai – kraujosruvos, nubrozdinimai – padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimų – kraujosruvų, nubrozdinimų – vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su tiriamojo kūnu ir (arba) tiriamojo kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Duomenų apie susirgimus ir (arba) kitus faktus, dėl kurių tiriamasis E. S. negalėtų pats susižaloti, nėra. Sužalojimų – kraujosruvų, nubrozdinimų – vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti skirtingu metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių: du padarant kraujosruvą kairio užausio srityje, kraujosruvą ties kairiu apatinio žandikaulio kampu, kraujosruvą dešiniame žande, nubrozdinimą smakro dešinėje, nubrozdinimą kaklo priekyje, vienas padarant kraujosruvas krūtinės kairėje, pilvo kairėje; vienas padarant nubrozdinimą su kraujosruva kairio kelio srityje. Padaryti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 3, b. l. 76-80).
Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Šiuo atveju kaltinamajam inkriminuojamas įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams bei aplinkai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).
Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, teisiamojo posėdžio metu atsisakė pasakyti ar kaltę pripažįsta. Nurodė, kad pirmas smūgį jam į veidą sudavė nukentėjusysis E. S., jis trenkė atgal. Nepripažįsta aplinkybių kad pargriovė nukentėjusįjį ant
grindų ir koja spyrė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą. Tačiau šiuos teiginius paneigia nukentėjusiojo E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, kurie yra nuoseklūs, jais netikėti pagrindo nėra, juos papildo liudytojų duoti parodymai. Nukentėjusysis parodė, kad D. B. atėjus į kabinetą, paprašė jo išeiti; D. B. buvo nusiteikęs agresyviai, kumščiu trenkė jam į veidą, jie pradėjo stumdytis, D. B. pervertė jį ant grindų ir spyrė koja į veidą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada dėl sužalojimų padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus, kaltinamasis – apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,85 promilių neblaivumas). Kaltinamasis nurodo, kad įvykio metu E. S. užlauždamas jo kairę ranką ją sužalojo – trūko raiščiai. Iš specialisto išvados, kurią pateikė pats kaltinamasis, matyti, kad jis 2023-11-24 nukrito nuo kopėčių, susitrenkė kairį petį, o 2023-11-28, konflikto metu, asmuo užlaužė kairę ranką už nugaros; išvada – D. B. nustatyta kairio peties „rotatorių manžetės“ raumenų sausgyslių sužalojimai, pasireiškę viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimu, dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslės plyšimu; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūginio kontakto metu nukritus nuo kopėčių ant kairės rankos, tiek fizinės traukos metu „užlaužus“ kairę ranką už nugaros. Taigi, ši specialisto išvada nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo parodymus dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamasis D. B., būdamas neblaivus, atėjęs į nukentėjusiojo E. S. darbo vietą – kabinetą, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu įžūliais veiksmais – suduodamas vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, pargriovęs jį ant grindų, koja suduodamas smūgį į veidą, vartodamas necenzūrinius žodžius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvykis vyko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, nukentėjusiojo darbo vietoje, į kurią gali bet kada ateiti darbuotojai, kiti asmenys. Liudytojas E. V., išgirdęs triukšmą E. S. kabinete, nuėjęs pamatė kaip E. S. laikė rankomis prispaudęs D. B. prie stalo. Tiek liudytojas E. V., tiek liudytojai G. B., A. D. nurodė, kad D. B. buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusysis ir liudytojai nurodė, kad buvo sutrikdytas darbas, jautėsi nemaloniai, buvo stresas.
Toks kaltinamojo elgesys buvo įžūlus ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, kurios reikalauja visus nesusipratimas ir konfliktus spręsti ne kumščiais ir smurtu, o laikantis nustatytos tvarkos. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Asmuo turi teisę į būtinąją gintį (BK 28 straipsnio 1 dalis). BK 28 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto arba tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pabrėžtina, kad aptariamo straipsnio taikymui būtina tai, jog situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus bei akivaizdus. Pagal teismų praktiką, kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne tik besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-64-696/2017). Atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-697/2017, 2K-71-895/2018).
Kaltinamojo gynėjas prašo taikyti BK 28 straipsnį ir D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad nėra sąlygų, numatytų BK 28 straipsnio 2 dalyje, taikymui. Kaltinamasis atėjo pas nukentėjusįjį į jo darbo vietą norėdamas išsiaiškinti dėl mobingo vykdymo (pasak kaltinamojo), tam jis neturėjo jokių įgaliojimų, buvo neblaivus, sukėlė triukšmą, konfliktą, prašomas neišėjo iš kabineto, konfliktas prasidėjo dėl paties kaltinamojo veiksmų. Taigi, nurodytos situacijos negalima vertinti kaip veikimo esant būtinosios ginties situacijai, nes gintis pačiam ar ginti nuosavybę bei kitas teises nuo pradėto ar gresiančio pavojingo kėsinimosi BK 28 straipsnio prasme, nebuvo pagrindo.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo resocializacijos poreikius.
Kaltinamasis D. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. B. praeityje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymą, S. S. nusikaltamą veiką įvykdė neteistas, teistumui išnykus (b.l. 108-114), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 70-75), dirbantis, (duomenys neskelbtini). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) centro pažymos matyti, kad D. B. nėra pacientų registre (t. 2, b. l. 78). Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pažymos matyti, kad D. B. yra klinikos registre, diagnozė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 81). Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos įvykdymą sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimais, kurie padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 28 d. 11.00 val. iki 2023 m. lapkričio 29 d. 11.40 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 171,43 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (t. 3, b. l. 15-16). Žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo D. B. veiksmais, jos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. B. priteistina 171,43 Eur suma Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė ieškinį dėl 1088,91 žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 184-193). Dėl patirtų sužalojimų E. S. buvo laikinai nedarbingas, todėl Fondo valdybos Klaipėdos skyrius paskyrė 1088,91 Eur dydžio ligos išmoką. Kadangi E. S. nedarbingas tapo dėl darbo metu patirtų sužalojimų, nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad žalos dydis įrodytas byloje esančiais dokumentais, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. B. priteistina 1088,91 Eur suma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys dėl 227,55 Eur turtinės ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pateiktame civiliniame ieškinyje E. S. nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad dėl D. B. neteisėtų veiksmų jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Prašo priteisti 227,55 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro 90,00 Eur individualių psichologo konsultacijų išlaidos, 46,90 Eur dydžio išlaidos degalams vykstant pas gydytojus (vykta 12 kartų pas gydytojus ir 3 kartus pas psichologę), 1,00 Eur stovėjimo aikštelės išlaidų, 27,68 Eur už vaistus. Kaltinamasis su ieškiniu dėl turtinės žalos priteisimo nesutinka. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo paaiškinimus, prie ieškinio pridėtus įrodymus – medicininių dokumentų nuorašus, mokėjimo kvitų nuorašus, psichologės raštų nuorašus, daro išvadą, kad ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant 227,55 Eur iš kaltinamojo D. B..
Nukentėjusysis iš kaltinamojo prašo priteisti 3500 eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad įvykio metu patyrė fizinius sužalojimus ir didelį skausmą, kuris kamavo ne tik įvykio metu, bet ir po jo; patyrė itin rimtus neigiamus dvasinius išgyvenimus – didelį išgąstį, šoką, baimę, gėdą dėl subjaurotos išvaizdos patyrus sužalojimus veido srityje. Dėl šių traumų patyrė emocinius išgyvenimus, sutriko miegas, kankina dideli išgyvenimai, depresinė nuotaika, didelis nerimas. Dėl patirtos psichologinės traumos lankėsi pas (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajam, jo psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam E. S. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas panaudojus fizinį smurtą, sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo kaltę – tyčinę formą, taip pat įvertina nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, patirtus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, taip pat į tai, kad kaltinamasis dėl tokio savo elgesio nukentėjusiojo neatsiprašė. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai, priteisdamas iš kaltinamojo 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose.
Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Nukentėjusiajam byloje teisinę pagalbą teikė advokatė, kuriai už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusysis sumokėjo 1700 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiojo išlaidos advokatei buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti nukentėjusiojo teisių gynimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovei patvirtina byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, patvirtinančios, kad nukentėjusysis už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo 800 eurų (t. 1, b. l. 140-142), už atstovavimą teisme 900,00 eurų (t. 3, b. l. 86-87). Taigi, nukentėjusiojo teisinės paslaugos yra realiai pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų ir todėl gali būti atlygintos visa apimtimi, todėl priteistinos iš kaltinamojo D. B..
2024 m. kovo 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. B. turtą – žemės sklypą, žemės ūkio paskirties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė, 11.90 ha, Nr. (duomenys neskelbtini), vertės 4373,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: 3699,87 Eur., taikytinas iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, panaikintinas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu D. B. įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 28 d. 11.00 val. iki 2023 m. lapkričio 29 d. 11.40 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. B. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 171,43 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 43 ct) už nukentėjusiajam E. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini).
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. B. 1088,91 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt aštuonis eurus 91 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš D. B. 227,55 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų 55 ct) turtinę ir 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinę žalą.
Priteisti iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiajam E. S. 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.
2024 m. kovo 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. B. turtą – žemės sklypą, žemės ūkio paskirties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini). v., asmeninė nuosavybė, 11.90 ha, Nr. (duomenys neskelbtini), vertės 4373,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: 3699,87 Eur., taikyti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.