Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Antano Paulausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus (toliau – ir Institucija) patarėja I. V. 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pripažino kalta pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 56 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nubaudė 15 000 Eur dydžio bauda už tai, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo 6 d., neturėdama parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, (duomenys neskelbtini), nuomoto žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje pastatė ypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį – sandėlį, kurio ilgis 24,1 m, plotis 15,06 m ir aukštis 9,79 m, iš viso užstatymo plotas 362,94 m², o atstumas tarp atramų konstrukcijų apie 14,96 m, taip pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi pakeistas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 56 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 5 000 Eur bauda. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. Paulauskas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį bei paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ minimalią administracinę nuobaudą – 3 000,00 Eur; kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkto (šiuo metu galiojančios reglamento redakcijos 4 priedo 3.1 punkto) dalis, kuri numato, jog ypatingaisiais statiniais yra laikomi negyvenamieji pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam atsakingo valdymo principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui; priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

3.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė SĮ 2 straipsnio 20 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – Reglamentas) V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punktą. Be to, neatsižvelgė į tai, kad Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punktas galbūt yra neteisėtas, dėl to buvo pagrindas inicijuoti jo teisėtumo ištyrimą Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

3.2. Nurodoma, kad, vadovaujantis SĮ 2 straipsnio 20 dalimi, ypatinguoju statiniu yra laikomas statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Neypatingojo statinio samprata yra įtvirtinta SĮ 2 straipsnio 28 dalyje. Pagal ją neypatinguoju yra laikomas statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tuo tarpu pagal SĮ 2 straipsnio 30 dalį nesudėtingasis statinys yra suprantamas kaip paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kv. m ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Institucija ir pirmosios instancijos teismas laikė angarą ypatinguoju statiniu nustatę, jog angaras atitinka vieną iš nurodytų požymių, t. y. jog angaro laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) yra ilgesnės kaip 12 m, konkrečiai – apie 14,96 m. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės nuostatas santykyje su SĮ 2 straipsnio 20 dalimi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelė, kurioje yra nustatyti konkretūs požymiai kitiems negyvenamosios paskirties pastatams, turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į pagrindinį SĮ 2 straipsnio 20 dalyje numatytą kriterijų – reikalavimą, kad statinys būtų sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų, dėl to, Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelėje nustatyti požymiai sudaro pagrindą tik preziumuoti, kad juos atitinkantis konkretus statinys yra sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statinys. Tokia prezumpcija gali būti paneigta, įrodžius, kad nepaisant to, jog statinys ir atitinka Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelėje nustatytus požymius, pagal savo esmę ir pobūdį jis visgi nėra sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statinys. Apelianto vertinimu, toks SĮ 2 straipsnio 20 dalis ir Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės aiškinimas yra logiškas, racionalus ir protingas, atsižvelgiant į tai, kad Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelėje nurodyti požymiai, nors įprastai ir yra būdingi sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniams, patys savaime nelemia ir negali lemti, jog kiekvienas juos atitinkantis statinys išties yra sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statinys. Apeliantas pažymi, kad griežtas ir siauras SĮ 2 straipsnio 20 dalies ir Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės aiškinimas, t. y., kad bent vieną iš Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelėje pateiktų požymių atitinkantis statinys yra laikytinas ypatinguoju statiniu, neatsižvelgiant į tai, kad jis pagal savo savybes gali ir neturėti nei sudėtingų konstrukcijos, nei sudėtingų technologijų, būtų nesuderinamas su įstatymų leidėjo valia ypatingaisiais statiniais pripažinti tik tuos statinius, kurie yra išties sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai. Tokiu atveju ypatingiesiems statiniams taikytinas reguliavimas ir režimas be pagrindo būtų išplečiamas bei taikomas ir tų statinių, kurie pagal savo esmę ir pobūdį iš tiesų nėra sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai, nors ir atitinka, kurį nors iš Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelėje įtvirtintų požymių, atžvilgiu.

3.3. Apelianto tvirtinimu, nors angaras ir atitinka vieną iš Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkte nustatytų požymių, tačiau jis nėra laikytinas ypatinguoju statiniu. Angaro pardavėjo ir statytojo SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2024-09-16 rašte (žr., pradinio skundo dėl nutarimo 11 priedą) išsamiai paaiškinti angaro požymiai, pobūdis ir konstravimo sudėtingumas bei eiga. Šiame rašte yra aiškiai patvirtinama, kad angaras neturi nei sudėtingų konstrukcijų, nei sudėtingų technologijų bei yra pastatytas iš gamykloje pagamintų modulinių dalių, skirtų greitai ir efektyviai sumontuoti angarą vietoje. SIA „(duomenys neskelbtini) “ (dabar – SIA „(duomenys neskelbtini)“) 2021-02-18 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-18032021 (žr., pradinio skundo dėl nutarimo 2 priedą) patvirtina, kad angaras buvo įsigytas, siekiant jį įrengti (duomenys neskelbtini), ir tai buvo padaryta. Iš šios sutarties turinio matyti, kad angaro įsigijimo ir montavimo bendra kaina siekė vos 40 830,00 Eur. Pažymima, kad už tokią kainą įprastai nėra galimybės pastatyti net nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių. Tuo tarpu šiuo atveju kalbama apie esą sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų ypatingąjį statinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini) “ 2023-12-12 sudaryta sutartis Nr. HALL 12122024 (žr., pradinio skundo dėl nutarimo 3 priedą) ir 2024-01-12 sąskaita Nr. HALL 20401-07 (žr., pradinio skundo dėl nutarimo 5 priedą), taip pat SIA „ (duomenys neskelbtini)“ ir 2024-02-01 sudaryta sutartis Nr. HALL01022024 (žr. pradinio skundo dėl Nutarimo 4 priedą) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-03-13 sąskaita Nr. HALL 2403-06 (žr., pradinio skundo dėl nutarimo 6 priedą) patvirtina, kad angaras buvo demontuotas iš pradinės jo lokacijos (duomenys neskelbtini), vos už 5 050,00 Eur kainą tam, kad jį perkeltų į žemės sklypą, o pačiame žemės sklype jis buvo įrengtas už 7 330,00 Eur. Pažymima, kad tiek angaro demontavimo kaina, tiek angaro įrengimo kaina akivaizdžiai atspindi ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2024-09-16 rašte nurodytas aplinkybes, kad angaras yra paprastų ir lengvai montuojamų konstrukcijų statinys, dėl to jo demontavimas ir įrengimas naujoje vietoje nereikalauja jokių specialių žinių, nėra brangus ir sudėtingas procesas. Tuo atveju, jeigu angaras būtų sudėtingų konstrukcijų ar sudėtingų technologijų statinys, toks jo sąlyginai lengvai įgyvendinamas, laiko prasme operatyvus ir nebrangus demontavimas bei perkėlimas į naują vietą būtų neįmanomas. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pripažino, jog angaras, nors ir yra laikytinas statiniu, turi požymių, būdingų ir kilnojamajam daiktui. Angaro panašumas į kilnojamąjį daiktą tik papildomai liudija ir patvirtina, kad angaras pagal savo savybes negali būti ir nėra sudėtingų konstrukcijų ir / ar sudėtingų technologijų statinys. Todėl, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos pagrindas nepagrįstai nepripažino angaro neypatinguoju statiniu ir nepagrįstai neperkvalifikavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryto administracinio nusižengimo iš SĮ 56 straipsnio 1 dalies į SĮ 56 straipsnio 3 dalį, paskiriant minimalią administracinę nuobaudą – 3 000 Eur dydžio baudą.

3.4. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą. Manoma, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, nepaisant šiame apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, visgi pripažintų, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino SĮ 2 straipsnio 20 dalies ir Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės nuostatas, šioje administracinio nusižengimo byloje yra keltinas Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkto (šiuo metu galiojančios Reglamento redakcijos 4 priedo 3.1 punkto) dalies, kuri numato, jog ypatingaisiais statiniais yra laikomi negyvenamieji pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m, teisėtumo. Pareiškėjo vertinimu, minėta Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkto (šiuo metu galiojančios Reglamento redakcijos 4 priedo 3.1 punkto) dalies nuostata prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam atsakingo valdymo principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui.

3.5. Pažymima, kad pagal Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, valdžios galias riboja Konstitucija. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2003-01-24 nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, kad minėto konstitucinio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose. Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010-04-20 sprendimas, 2011-02-14, 2011-12-22 nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-12-13, 2006-01-16, 2007-08-13 nutarimai).

3.6. Konstitucinis teisinės valstybės principas taip pat suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-05-31, 2007-08-13, 2009-10-08, 2013-04-02, 2015-06-16 nutarimai). Taigi, iš šio principo be kita ko, kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos.

3.7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra akcentavęs, jog įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995-10-26, 1996-12-19, 2004-03-05, 2014-05-09 nutarimai). Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-12-30, 2004-03-05, 2005-02-07, 2007-05-05 nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002-08-21, 2004-12-13 nutarimai). Šie principai iš esmės yra įtvirtinti TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte, reglamentuojančiame sistemiškumo, kaip vieną iš teisėkūros principų. Vertinant Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkto (šiuo metu galiojančios Reglamento redakcijos 4 priedo 3.1 punkto) dalies, kuri numato, jog ypatingaisiais statiniais yra laikomi negyvenamieji pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) yra ilgesnės kaip 12 m, suderinamumą su anksčiau išdėstytais principais, kylančiais iš konstitucinio teisinės valstybės principo aiškinimo ir TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 7 punkto, yra akcentuotina, kad ši Reglamento dalis buvo priimta, siekiant įgyvendinti SĮ 2 straipsnio 20 punktą.

3.8. Nurodoma, kad, vadovaujantis SĮ 2 straipsnio 20 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucijai (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai) buvo pavesta jos priimamuose normatyviniuose statybos techniniuose reglamentuose nustatyti požymius ir techninius parametrus, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar konkretus statinys yra sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys, siekiant užtikrinti tinkamą tokio statinio klasifikavimą. Taigi, įgyvendindama SĮ 2 straipsnio 20 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija buvo įgaliota nustatyti tokius sudėtingumo požymius ir techninius parametrus, kurie sudarytą pagrindą pagrįstai pripažinti, jog atitinkamas statinys yra sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų. Pažymima, kad, vykdydama šį pavedimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija turėjo nustatyti ne bet kokius, o tokius požymius ir parametrus, kurie atspindėtų realų konstrukcijų ar technologijų sudėtingumą, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią ypatingaisiais statiniais laikyti būtent ne bet kokius, o būtent sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinius. Apelianto įsitikinimu, Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkte (šiuo metu galiojančios Reglamento redakcijos 4 priede 3.1 punkte) numatytas negyvenamųjų pastatų požymis siejamas su atitinkamu laikančiųjų konstrukcijų tarp atramų (angos) ilgiu, pats savaime nėra pakankamas požymis statinį laikyti sudėtingų konstrukcijų ar sudėtingų technologijų statiniu.

3.9. Apeliantas pastebi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nėra pateikusi jokių racionalių paaiškinimų, kurie patvirtintų, kad vien pats laikančiųjų konstrukcijų atstumas tarp atramų (angos), neatsižvelgiant į kitus papildomus atitinkamo statinio kriterijus, gali lemti tokį reikšmingą statinio konstrukcijų ar technologijų sudėtingumo pokytį lyginant statiniais, kurių laikančiųjų konstrukcijų atstumas tarp atramų (angos) yra mažesnis. Priešingai, šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamas atvejis, kai ypatingajam statiniui vien dėl atitikimo minėtam kriterijui buvo priskirtas angaras, kuris pagal savo savybes yra sudarytas iš modulinių ir lengvai ir greitai tvirtinamų bei išardomų konstrukcijų, liudija, jog atstumas tarp laikančiųjų konstrukcijų nėra tinkamas kriterijus vertinant statinio konstrukcinį ar technologinį sudėtingumą. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas įsitikinęs, kad Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkto (šiuo metu galiojančios Reglamento redakcijos 4 priedo 3.1 punkto) dalis, numatanti, jog ypatingaisiais statiniais yra laikomi negyvenamieji pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) yra ilgesnės kaip 12 m, neatitinka SĮ 2 straipsnio 20 punkto, kadangi ja yra nepaisoma SĮ 2 straipsnio 20 punkto reikalavimo nustatyti tokius sudėtingumo požymius ir techninius parametrus, kurie realiai atitiktų įstatymo leidėjo valią ypatingiesiems statiniams priskirti tik sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinius. Tokiu būdu poįstatyminiu aktu iš principo buvo pakeista įstatymo leidėjo valia ir ypatingiems statiniams priskirti ir tie statiniai, kurie nors ir turi laikančiąsias konstrukcijas, kurių atstumas tarp atramų (angos) yra ilgesnis kaip 12 m, bet pagal bendras savo savybes nepasižymi jokiomis sudėtingomis konstrukcijomis ar technologijomis. Be to, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir atsakingo valdymo principas (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-07-01 nutarimai, 2010-10-27 išvada). Šis konstitucinis principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais ir tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-10-26, 2012-11-10 išvados, 2014-05-27, 2016-07-08 nutarimai).

3.10. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tinkamas, atsakingas valdymas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma tiek bendrųjų teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.), tiek gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2015-10-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1095-492/2015; 2019-05-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-8-520/2019). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015; nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Atsakingo valdymo užtikrinimo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdant reglamentavimo veiklą teisės aktuose yra įtvirtintos procedūrinės galimybės teisėkūros subjektui nustatyti priimamo teisinio reguliavimo prielaidas (faktines situacijos aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančius tam tikrus duomenis), visapusiškai įvertinti priimamų teisės normų (teisės akto projekto) teigiamas ir neigiamas pasekmes, ir tai pateikti teisės akto projekto lydimuosiuose dokumentuose ar pačiame teisės akte (jo prieduose). Šių procedūrinių galimybių išnaudojimas teisėkūros procese, atsižvelgiant į konkrečią reglamentavimo sritį ir nustatomų teisės normų pobūdį, sudaro prielaidas ne tik priimti teisėtus inter alia proporcingus, objektyvius ir aiškius norminius administracinius aktus, bet ir užtikrina, jog atsižvelgiant į teisėkūros subjekto pateiktą priimamo teisinio reguliavimo pagrindimą, bus galima tinkamai atlikti priimtų teisinio reguliavimo nuostatų teisėtumo teisminę patikrą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. el-6-502/2017; 2019-05-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-8-520/2019).

3.11. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog teisėkūros subjekto diskrecija, kad ir esanti labai plati, negali būti aiškinama, kaip paneigianti viešojo administravimo subjekto pareigą apskritai pagrįsti savo priimamus sprendimus, todėl, priimant konkretų norminį administracinį aktą (nustatant konkrečias teisės normas), turi būti aiškūs faktai, argumentai, teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi. Nustatomo teisinio reguliavimo pagrindimas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tokio pagrindimo stoka apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą, ypač kai administracinis aktas, kurio teisėtumas yra tiriamas, reglamentuoja specialiųjų žinių reikalaujančią sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. el-6-502/2017; 2019-05-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019).

3.12. Apeliantas dar kartą akcentuoja, kad Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkte (šiuo metu galiojančios Reglamento redakcijos 4 priedo 3.1 punkte) numatytas reguliavimas, pagal kurį negyvenamieji pastatai yra priskiriami sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniams vien pagal tai, ar jų laikančiųjų konstrukcijų ilgis tarp atramų (angos) yra didesnis kaip 12 m, neturi jokio racionalaus pagrindimo. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, kyla pagrįstų abejonių, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, įtvirtindama tokį reguliavimą, veikė pagal atsakingo valdymo ir gero administravimo principų reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad statinio priskyrimas ypatingųjų, neypatingųjų ar nesudėtingųjų statinių kategorijai lemia skirtingų reikalavimų taikymą atitinkamo statinio statybos procese. Todėl nepagrįstas atitinkamo statinio priskyrimas ypatingųjų statinių kategorijai reiškia, jog tokio atitinkamo statinio statybai yra taikomi griežtesni reikalavimai, nei jie būtų taikomi tuo atveju, jeigu jis būtų priskirtas neypatingųjų statinių kategorijai. Tokia situacija akivaizdžiai suponuoja lygiateisiškumo principo pažeidimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai; antra, reikia atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal jų hierarchiją, reguliavimo apimtį ir kt.; trečia, būtina įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias sąlygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslą. Konkrečių teisės normų pagrįstumas gali būti įtikinamas tik tais atvejais, kai į visas anksčiau nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta. Jeigu būtų ignoruojama bent viena sąlyga, galėtų kilti abejonių dėl specialios teisės normos atitikimo konstitucinėms nuostatoms (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996-02-28, 2009-06-06 nutarimai, 2010-04-20 sprendimas, 2010-06-29, 2011-02-14, 2012-02-06, 2013-02-22, 2015-02-06, 2015-05-14 nutarimai).

3.13. Apelianto tvirtinimu, išdėstyti argumentai pagrindžia, kad Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkte (šiuo metu galiojančios Reglamento redakcijos 4 priedo 3.1 punkte) įtvirtintas reguliavimas nepagrįstai priskiria negyvenamuosius pastatus, kurių laikančiųjų konstrukcijų ilgis tarp atramų (angos) yra didesnis kaip 12 m, ypatingiesiems statiniams, dėl to tokių statinių statytojams nepagrįstai yra taikomas ne neypatingųjų statinių statybai taikytinas reguliavimas, o griežtesnius reikalavimus nustatančios ypatingųjų statinių statybą reglamentuojančios teisės normos, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad tokių statinių statybai, pažeidžiant lygiateisiškumo principą, be pakankamo pagrindo yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, tokiu būdu traktuojant tokių statinių statytojus nevienodai su statytojais, kurie stato sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų neturinčius neypatinguosius statinius.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato A. Paulausko apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėja L. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).

7. Apeliaciniu skundu neneigiama, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo 6 d., neturėdama parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, (duomenys neskelbtini), nuomoto žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje pastatė sandėliavimo paskirties statinį – sandėlį, tačiau prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, teigiant, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas netinkamai nustatė statinio kategoriją, kadangi angaras yra neypatingasis statinys. Akcentuojama, kad Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkte (šiuo metu galiojančios Reglamento redakcijos 4 priedo 3.1 punkte) numatytas reguliavimas, pagal kurį negyvenamieji pastatai yra priskiriami sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniams vien pagal tai, ar jų laikančiųjų konstrukcijų ilgis tarp atramų (angos) yra didesnis kaip 12 m, neturi jokio racionalaus pagrindimo. Be to, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pripažino, jog angaras, nors ir yra laikytinas statiniu, turi požymių, būdingų ir kilnojamajam daiktui, todėl angaro panašumas į kilnojamąjį daiktą tik papildomai liudija ir patvirtina, kad angaras pagal savo savybes negali būti ir nėra sudėtingų konstrukcijų ir / ar sudėtingų technologijų statinys.

8. Iš byloje esančio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akto nustatyta, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama nustatyta tvarka patvirtinto statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo 6 d. ant nuomotos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė ypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį – sandėlį. Statybos darbai atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, todėl konstatuota, kad sandėlio statyba yra savavališka (b. l. 37–52).

9. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte (aktuali įstatymo redakcija) buvo numatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

10. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte (aktuali įstatymo redakcija) numatyta, kad naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį.

11. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas ar inžinerinis statinys) turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

12. Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje nurodyta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Be to, pagal šio įstatymo 2 straipsnio 90 dalį statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).

13. Iš tarp SIA „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos 2021 m. vasario 18 d. pirkimo sutarties Nr. 1-18032021 nustatyta, kad šiuo atveju aptariamas objektas įvardijamas kaip angaras (b. l. 25–26, 27–28).

14. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai naudojimo vietoje montuojami ypač didelio ploto sandėliai, angarai ar garažai turi būti laikomi statiniais, nes jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti. Tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas. Be to, didelio ploto angaro montavimas reikalauja nemažų sąnaudų, todėl jį išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuotas objektas. Taigi, išardžius tokį daiktą sumažėja jo vertė, reikalingos papildomos investicijos tam, kad būtų paruoštas pagrindas, angaras sumontuotas kitoje vietoje ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

15. Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką pažymėtina, kad sprendžiant dėl objekto mobilumo ir galimybės jį lengvai perkelti į kitą vietą, nepakanka remtis vien gamintojo techninių dokumentų nuorodomis, bet būtina įvertinti ir kitus požymius: galimybę jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt. Ir jei angarą išardžius prarandama jo paskirtis, išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį ir jis turi būti montuojamas iš naujo, toks angaras laikytinas nekilnojamuoju daiktu – statiniu.

16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akto nustatyta, kad atliekat fotofiksaciją užfiksuoti pažeidimai: angaro aukštis 9,79 m, plotis 15,06 m, ilgis 24,1 m. Konstrukcijos pritvirtintos prie asfaltuotos dangos. Laikančiosios konstrukcijos įrengtos kas 2,95 m, susideda iš trijų atskirų dalių, tarpusavį jungiant, suveržiant 2-4 vnt. metaliniais varžtais, kurių skersmuo apie 10 mm, taip pat laikančiosios konstrukcijos sujungtos metaline jungtimi sudedant 6 vnt. papildomas metalines įstrižaines kiekvienai laikančiajai konstrukcijai, kurios taip pat suveržtos apie 10 mm metaliniais varžtais. Kiekviename tarpe laikančiosios konstrukcijos papildomai įtemptos kryžiuojant lynus, iš abiejų sandėlio pusių papildomai įtemptas lynas per visą statinio ilgį. Taip pat užfiksavo laikančiųjų konstrukcijų metalines plokštes 3-8 vnt. tvirtinimo varžtais (ankeriais), kurių skersmuo kintantis nuo 12 iki 25 mm, kurie buvo gręžiami į asfaltuotą aikštelės dangą ir gruntą. Į sandėlį patekti įrengta anga ir pakeliamų vartų sistema, kurios taip pat įrengtos iš atskirų metalinių detalių, sujungiant ir suveržiant metaliniais varžtais. Sandėlio PVC tentas taip pat pritvirtintas uždedant (užspaudžiant) metaline juosta, kuri pritvirtinta prie asfaltuotos dangos, tvirtinant tvirtinimo kaiščiais kas 0,5 m. Sandėlio viduje sumontuoti 11 vnt. skirtingų pločių (nuo 2,1 m iki 4,28 m) stovų su prailginimo dalimi. Pramoninės lentynos, stelažai, visų aukštis vienodas (apie 5,06 m), jie taip pat pritvirtinti prie asfaltuotos dangos tvirtinimo varžtais (ankeriais), kurių skersmuo apie 10 mm (b. l. 37–52).

17. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte užfiksuotus duomenis, prie jo pridėtas fotonuotraukas, neturi jokio pagrindo nesutikti, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas ir į aptartą kasacinio teismo praktiką, teisingai nustatė, jog aptariamo sandėlio (angaro) negalima perkelti iš vienos vietos į kitą neatlikus jo ardymo darbų ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Minėtą sandėlį (angarą) perkeliant iš vienos vietos į kitą, buvo reikalingos papildomos investicijos, medžiagos jo išrinkimui ir surinkimui kitoje vietoje į vientisą objektą, įranga darbams atlikti, tokiam darbui atlikti reikalingi ir atitinkami specialistai, o sandėlio išmontavimo iš pradinės jo buvimo vietos Kaune darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainavo 5 050,00 Eur, bei už sandėlio įrengimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo SIA „(duomenys neskelbtini)“ 7 330,00 Eur (b. l. 34–36), kai bendra sandėlio pirkimo kaina buvo 40 830,00 Eur (b. l. 25–26). Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad sandėlio išmontavimo bei sumontavimo kitoje vietoje kaštai siekė net 12 380 Eur, o tai sudaro apie 30 procentų prekės (angaro) įsigijimo kainos, ir šie duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog sandėlio montavimas reikalauja pakankamai didelių sąnaudų. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nustatytomis ir išsamiai aptartomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, kad angarą išmontavus, likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuotas objektas, nepastačius metalinių konstrukcijų tam specialiai skirtoje ir pritaikytoje vietoje, neuždengus jų tentu, nepritvirtinus angaro prie asfalto dangos, atskiros konstrukcinės detalės negalėtų būti naudojamos daiktų sandėliavimui. Tam, kad būtų paruoštas pagrindas ir sandėlis būtų sumontuotas kitoje vietoje, ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, buvo reikalingas tiek naujas tam pritaikytas žemės sklypas, tiek papildomos investicijos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad sandėlis (angaras) yra tvirtai susijęs su žeme, todėl apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, priimant nutarimą, buvo pagrįstai konstatuota, jog pagal CK 4.2 straipsnio 1 dalį, vertinamas sandėlis yra su žemės sklypu susijęs daiktas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus vertės, todėl aptarimą statinį pagrįstai vertino kaip nekilnojamąjį daiktą.

18. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte (aktuali įstatymo redakcija) imperatyviai įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje (aktuali įstatymo redakcija) numatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

19. Nagrinėjamu atveju pastatytas sandėlis (angaras) buvo priskirtas ypatingojo statinio kategorijai.

20. Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija.

21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkte (aktuali įstatymo redakcija) nurodyta, kad ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami negyvenamosios paskirties pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m, t. y. nustatytas būtent konkretus požymis, kai statinys priskiriamas ypatingosios kategorijos statiniui, o šiuo atveju, kaip jau nustatyta, aptariamas sandėlys (angaras) yra statinys, nes jis tvirtai susijęs su žeme, buvo montuojamas iš naujo, jo sumontavimui reikėjo ir nemažų kaštų, o šio sandėliavimo paskirties statinio – sandėlio (angaro) (duomenys neskelbtini), atstumas tarp atraminių konstrukcijų 1 m aukštyje yra apie 14,96 m, todėl nekyla net menkiausios abejonės, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą, aptariamas statinys pagrįstai priskirtas būtent ypatingosios kategorijos statiniui, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį (aktualios įstatymo redakcijos), nes laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo 6 d., neturėdama parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, (duomenys neskelbtini), nuomoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje pastatė ypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį – sandėlį, kurio ilgis 24,1 m, plotis 15,06 m ir aukštis 9,79 m, iš viso užstatymo plotas 362,94 m², o atstumas tarp atramų konstrukcijų apie 14,96 m.

22. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, aptartą teisinį reglamentavimą, apygardos teismas pažymi ir tai, kad vien apelianto įsitikinimas, jog Reglamento V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkte (šiuo metu galiojančios Reglamento redakcijos 4 priede 3.1 punkte) numatytas negyvenamųjų pastatų požymis siejamas su atitinkamu laikančiųjų konstrukcijų tarp atramų (angos) ilgiu, pats savaime nėra pakankamas požymis statinį laikyti sudėtingų konstrukcijų ar sudėtingų technologijų statiniu, nėra pagrindas kreiptis į administracinį teismą su prašymu tam, kad patikrintų, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ V skyriaus antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punktas (šiuo metu galiojančios reglamento redakcijos 4 priedo 3.1 punkto) neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam atsakingo valdymo principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui ar Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui.

23. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

24. Apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą (ANK 666 straipsnis). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą ir uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Antano Paulausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.