Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Elis Textile Service“ (buvęs pavadinimas „Berendsen Textile Service“) ieškinį atsakovei UAB „Soscredit“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Eduardas Zaleskis, iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas Tomas Vagnorius palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys 2015 m. sausio 17 d. ir 2015 m. sausio 19 d. sudarė sutartis (su priedais Nr. 104355/1048664) (b.l. 71-74), kurių pagrindu ieškovė teikė atsakovei kilimėlių nuomos paslaugas. Šalys susitarė, kad atsakovei perduoti kilimėliai išlieka ieškovės nuosavybe (Sutarties 3 dalies 1 punktas), todėl nutraukus sutartinius įsipareigojimus, atsakovė privalo grąžinti ieškovei visus jai priklausančius kilimėlius (Sutarties 4 dalies 4 punktas). Šalys taip pat sutarė, kad 115x210 dydžio kilimėlio kaina be PVM yra 100,00 Eur. Ieškovė atsakovei išnuomojo du tokius kilimėlius. Ieškovė taip pat papildomai perdavė atsakovei du vienetus nurodyto dydžio kilimėlius (2017-11-09 priėmimo-perdavimo aktas) (b.l. 75). Šalių susirašinėjimo turinys rodo, kad iš tiesų buvo dingę du ieškovės pateikti kilimėliai, todėl buvo pakloti kiti ir dėl dingusių kilimėlių išrašyta PVM sąskaita-faktūra (b.l. 25-29, 8). Atsakovė 2018 m. sausio 10 d. pranešimu informavo ieškovę apie Sutarties (b.l. 6).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemiantis tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismo įsitikinimas yra pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Dėl žalos

Sprendžiant dėl sutartinės civilinės atsakomybės, privalu nustatyti visas jos taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, taip pat kaltę). Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o netinkamai jas įvykdęs - privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, t.y. neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai yra aiškinami kaip asmens elgesio neatitiktis teisei, t.y. ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, apimant ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikalavimą priteisti iš atsakovės 484,00 Eur žalą argumentuoja aplinkybe, kad kilimėliai dingo, o atsakovė nei už juos, nei už paslaugas nesumokėjo. Konkrečiu atveju ieškovė įsipareigojo atsakovei už užmokestį išnuomoti kilimėlius (keičiant juos sutarta tvarka) (Sutarčių 1.1 punktai), o atsakovė įsipareigojo mokėti už paslaugas (Paslaugų sutarčių 2.1 punktai). Neapmokėjimo atveju atsakovė už kiekvieną uždelstą dieną įsipareigojo mokėti delspinigius – po 0,2 proc. skaičiuojant nuo uždelstos sumokėti sumos. Kaip minėta, šalys susitarė, kad atsakovei perduoti kilimėliai išlieka ieškovės nuosavybe (Sutarčių 3.1 punktai), todėl dingus kilimėliui (ar jo sugadinimo atveju) atsakovė šalių sutartą sumą turi sumokėti (Sutarčių 3.3 punktai), o nutraukus sutartinius santykius, atsakovė privalo nedelsiant grąžinti ieškovei visus jai priklausančius kilimėlius (Sutarčių 4.4 punktas). Teismo nuomone, į bylą pateikto šalių susirašinėjimo turinys rodo, kad atsakovė iš esmės neginčijo kilimėlių dingimo fakto ir jai buvo ir suprantama, ir žinoma, jog dėl nurodyto ieškovė pateiks kilimėlius ir išrašys sąskaitą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad gruodžio mėnesį kilimėliai dingo ne dėl jos kaltės. Vadinasi atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškovės patirta žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), ir yra priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos.

Apibendrinant išdėstytą, konstatuojant, kad yra įrodytos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei jos patirtą žalą, teismas sprendžia, kad pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl 484,00 Eur žalos atlyginimo yra tenkinamas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Dėl skolos

Kaip minėta, prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Už suteiktas paslaugas yra privalu sumokėti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, CK 6.720 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad atsakovei sąskaitos buvo siunčiamos jos nurodytu elektroniniu paštu ir ji (atsakovė) įsipareigojo apmokėti sąskaitas pavedimu. Nustatyta, kad ieškovė perdavė atsakovei nuomojamą daiktą – kilimėlį (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ieškovei pareiškusi pretenziją (-as) dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo 2017 m. gruodžio mėn.. Tad konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šalių susitarimą (Sutarčių 3.4 punktas), yra pagrindas manyti, kad ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovė nustatytais terminais neatsiskaitė pagal jai išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (Sutarties 2.1 punktas). Apibendrindamas išdėstytą teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės naudai priteisti iš atsakovės 62,92 Eur skolą ir 6,49 Eur palūkanų (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Dėl palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Ieškovė pateikė reikalavimą dėl 8 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktus, 2 straipsnio 3 dalį bei 3 straipsnio 3-4 dalis.

Nagrinėjamu atveju, šalių sudarytam susitarimui (dėl žalos) Lietuvos Respublikos mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas netaikytinas, nes ginčo susitarimai patenka į vieną iš Įstatymo taikymo srities išimčių (konkrečiai – 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas) – Įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Atsižvelgiant į tai, ir į CK 6.37 straipsnio 2 dalies bei Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 69,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalie ir 6.210 straipsnio 1 dalies, nuostatas ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 484,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Juolab, kad anot Kasacinio teismo, įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 520,00 Eur (20,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) (CPK 93 straipsnis).

Teismo turėtos pašto išlaidos sudaro 7,03 Eur sumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas), kuri valstybės naudai priteistina iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Soscredit“, į.k. 302776742, ieškovės UAB „Elis Textile Service“, į.k. 110694894, naudai 484,00 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 00 ct) žalos, 62,92 Eur (šešiasdešimt du eurai 92 ct) skolos, 6,49 Eur (šešis eurus 49 ct) palūkanų, 8 proc. (aštuonių procentų) dydžio metinės palūkanas už priteistą 69,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 proc. (šešių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą 484,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 520,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Soscredit“, į.k. 302776742, valstybės naudai 7,03 Eur (septynis eurus 03 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.