Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1208-259/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Revilis” ieškinį atsakovams Ž. S. ir M. J. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

12. Ieškovės BUAB ,,Revilis“ bankroto administratorė reiškė reikalavimą atsakovams, buvusiam bendrovės vadovui Ž. S. ir akcininkui M. J. K., dėl žalos, patirtos pavėlavus iniciuoti bankrotą, atlyginimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įrodytos visos sąlygų šių asmenų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės patikslintą ieškinį patenkino visiškai. Apeliacinį skundą byloje pateikė tik vienas iš atsakovų, buvęs bendrovės vadovas Ž. S., prašydamas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys jo atžvilgiu patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – jam pareikštą ieškinį atmesti. Bylos šalims neginčijant tos teismo sprendimo dalies, kuria žalos atlyginimas priteistas iš kito atsakovo (M. J. K.), apeliacine tvarka bus patikrintas tik tos teismo sprendimo dalies, kuria iš apelianto Ž. S., kaip buvusio bendrovės vadovo, priteistas 6 919,93 Eur žalos atlyginimas, teisėtumas bei pagrįstumas (CPK 320 str.).

Dėl įmonės vadovo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą, nevykdymo

13. Įmonės vadovas turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir / arba negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės mokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai ar neveikimas neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių pavėluotą vykdymą skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

14. Tačiau tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Dėl apelianto civilinės atsakomybės sąlygų

15. Tam, kad būtų galima konstatuoti pirmąją sąlygą vadovo civilinei atsakomybei kilti (jo veiksmų neteisėtumą), visų pirma būtina nustatyti neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, t. y. kada konkrečiai atsirado pagrindas pripažinti bendrovę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus.

16. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

17. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškovės VĮ registrų centrui pateikto balanso už 2014 metus, bendrovė turėjo turto už 59 124,19 Eur (204 144 Lt), t. y. 40 896,37 Eur (141 207 Lt) trumpalaikio turto ir 18 227,82 Eur (63 937 Lt) ilgalaikio turto. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 63 902,63 Eur (220 643 Lt), iš jų po vienerių mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 18 912,19 Eur (65 300 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 44 990,44 Eur (155 343 Lt).

18. Šiame kontekste aktualus yra kasacinio teismo išaiškinimas, kad aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

19. Bendrovės nemokumo momentas nustatomas ir, atitinkamai, konstatuojama jos vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuomet, kai bendrovė ir nevykdo savo įsipareigojimų, ir šie jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į balansą įrašytos turto vertės. Kitaip tariant, turėtų būti nustatyta abiejų tokią vadovo pareigą lemiančių aplinkybių (įsipareigojimų nevykdymas, turto ir pradelstų prievolių santykis) sutaptis. Akivaizdu, kad sprendžiant klausimą dėl turto ir pradelstų prievolių santykio turi būti atsižvelgiama tik į tas bendrovės prievoles, kurių mokėjimo terminai jau suėję / pradelsti. Todėl bendrovės parengtame balanse mokėtinų sumų ir įsipareigojimų grafose įvardijama jų bendra suma negali būti vertinama ir suprantama kaip jau pradelsti mokėjimai ar besąlyginis pagrindas konstatuoti bendrovės nemokumą ĮBĮ nuostatų prasme. Šiuo konkrečiu atveju balanse nurodyta 18 912,19 Eur (65 300 Lt) finansinė skola, t. y. akcininko bendrovei suteikta paskola (žr. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą už 2014 m.), priskiriama prie po vienerių metų vykdytinų įsipareigojimų. Todėl sutiktina su apeliantu, kad ši suma objektyviai negalėjo būti įvertinta kaip bendrovės pradelstas mokėjimas. Taip pat nėra pagrindo ir tokiai išvadai padaryti, kad visų balanse už 2014 metus nurodytų kaip per vienerius metus mokėtinų sumų bei trumpalaikių įsipareigojimų mokėjimo terminai šio balanso parengimo momentu jau buvo suėję (pradelsti).

20. Apelianto teigimu, po 2016-03-14 atleidimo iš vadovo pareigų jis visus dokumentus perdavė akcininkui, atsakovui M. J. K.. Šiuos jo teiginius patvirtina byloje esantis apelianto ir akcininko 2016-03-15, t. y. praėjus po atleidimo vienai dienai, pasirašytas UAB ,,Revilis“ dokumentų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 2016-P-P-1 (el. b. t. 1, b. l. 105). Ir nors bylos nagrinėjimo metu (2018-03-05) atsakovo M. J. K. advokatė pateikė teismui dalį bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015-2016 metus (PVM sąskaitas faktūras, sutartis, kasos duomenis, balanso ataskaitas, skolų suderinimo aktus, sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, akcininko sprendimą, darbo laiko žiniaraščius), kurie anksčiau nebuvo perduoti bankroto administratorei, iš šio atsakovo atstovės 2018-05-07 pranešimo taip pat matyti, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 metus neįmanoma pateikti dėl itin sunkios jos atstovaujamojo fizinės ir psichinės sveikatos būklės, neleidžiančios jam objektyviai įvertinti situacijos ir pateikti įrodymus (el. b. t. 3, b. l. 47-50).

21. Taigi, dėl objektyviai susiklosčiusios situacijos, t. y. neperdavus dokumentų, pagrindžiančių balanse nurodytų įsipareigojimų atsiradimo pagrindą bei jų įvykdymo terminus, nėra galimybės visiškai tiksliai nustatyti bendrovės finansinę padėtį, o tuo pačiu ir spręsti, kad jau 2014 metų pabaigoje bendrovė buvo nemoki, todėl jai nuo 2010-08-02 iki 2016-03-14 vadovavęs apeliantas privalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

22. Kaip minėta, paskutinį kartą balansas VĮ Registrų centrui buvo pateiktas už 2014 metus. Kita vertus, akcininko (jo atstovės) į bylą pateiktas balansas už 2015 m. ir balansas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-03-14 taip pat yra pasirašyti tuometinio bendrovės vadovo (apelianto) ir buhalterės, nors Registrų tvarkytojui šie dokumentai ir nebuvo pateikti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimo dėl juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo 89 punktą metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenumato kitaip. VĮ Registrų centro skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad juridiniai asmenys, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metines finansines ataskaitas Registrų centrui turi pateikti kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 31 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad aptarti dokumentai buvo parengti 2016-03-01 ir 2016-03-14, pareiga juos pateikti Registro tvarkytojui teko ne apeliantui, kuris buvo atleistas nesuėjus terminams, iki kada tokie dokumentai privalo būti pateikti, o naujo vadovo nepaskyrusiam akcininkui. Atitinkamai, apeliantui negali kilti neigiami padariniai dėl šių dokumentų nepateikimo laiku. Atsakingų asmenų pasirašytų, bet VĮ Registrų centrui nepateiktų balansų turinys, jų duomenų teisingumas bei patikimumas nekvestionuojami. Tokiu atveju teisėjų kolegija, siekdama įvertinti apeliacinio skundo argumentus, kad apelianto civilinės atsakomybės klausimas buvo išspręstas neteisingai, taip pat analizuos bei vertins ir naujesnių balansų duomenis.

23. Iš bendrovės balanso už 2015 metus matyti, kad per finansinius metus, t. y. nuo 2014 m. iki 2015 m., bendrovės turto masė sumažėjo nuo 59 124 Eur iki 9 842 Eur, kita vertus, nuo 63 903 Eur iki 31 056 Eur taip pat sumažėjo ir mokėtinos sumos bei įsipareigojimai. Balanso už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-03-14 (apelianto atleidimo dienos) duomenimis, turto vertė sumažėjo nuo 9 842 Eur iki 826 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo nuo 31 056 Eur iki 32 239 Eur. Pagal kartu su balansais pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, 2014 m. bendrovė patyrė 24 803 Eur, 2015 m. – 16 436 Eur, 2016 m. I ketvirtį – 10 199 Eur nuostolius.

24. Taigi, iš aptartų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad po pirmosios instancijos teismo nustatyto ir ieškovės bankroto byloje nurodomo bendrovės nemokumo momento (2014-12-31) bendrovė mažino savo įsipareigojimus tiek tiekėjams, tiek darbuotojams, ir per 2015 m. jie buvo sumažinti pusiau. Pažymėtina taip pat tai, kad ieškovės bankroto byloje patvirtinti vos trijų kreditorių finansiniai reikalavimai – 2017-05-18 nutartimi patvirtinti 4 371,82 Eur VSDFV, kuri teismo 2017-08-25 nutartimi pakeista jos reikalavimą perėmusiu VĮ Turto banku, bei 4 285,80 Eur VMI antros eilės kreditoriniai reikalavimai, o 2017-09-28 nutartimi patvirtintas „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, 499,97 Eur reikalavimas (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-265-390/2019; CPK 179 str. 3 d.).

25. Iš į bylą pateiktų ir teismo liudijimo pagrindu gautų VMI 2018-06-19 ir VSDFV Kauno skyriaus 2018-06-05 raštų nustatyta, kad bendrovės bankroto byloje patvirtintas VSDFV kreditorinis reikalavimas susidarė ne 2014-12-31, o 2016 metų I ketvirtį. Kreditorės VMI reikalavimas, kuris susidarė 2014-12-31, iki apelianto atleidimo iš pareigų sumažėjo beveik per pusę, t. y. nuo buvusios 7 423,83 Eur sumos iki bankroto byloje patvirtintos 4 285,80 Eur sumos. Tuo tarpu draudimo bendrovės reikalavimo pagrindas yra ieškovės darbuotojo 2014-12-18 sukelto eismo įvykio metu padaryta žala, kuri nėra niekaip susijusi su bendrovės valdymu ar jos mokumu ginčo laikotarpiu. Vadinasi, iš aptartų duomenų darytina išvada, kad ir po 2014-12-31 bendrovė vykdė tam tikrą veiklą, atliko atsiskaitymus su kreditoriais, dar daugiau, jos įsipareigojimai kreditoriams (pavyzdžiui, VMI), kurių patvirtintus bankroto byloje reikalavimus teismas pripažino ieškovei padaryta žala, atsiradusia (išaugusia) apeliantui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, ne padidėjo, bet, priešingai, sumažėjo.

26. Faktą, kad apelianto vadovavimo metu buvo mokami ne tik mokesčiai, bet ir darbo užmokestis darbuotojams, atsiskaitoma su tiekėjais, taip pat patvirtina ir 2018-03-05 į bylą pateikti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai, avanso apyskaitos, pinigų priėmimo kvitai, mokėjimo kvitai. Bet kuriuo atveju nuo 2015 metų bendrovės įsipareigojimai nuosekliai mažėjo, bet ne didėjo, kaip kad tvirtina savo procesiniuose dokumentuose ieškovė. Ir nors kartu su šiuo finansiniu rodikliu tolygiai mažėjo ir bendrovės turto apimtis, vis tik lieka nepaneigti apelianto teiginiai dėl, nepaisant turėtų finansinių sunkumų, toliau vykdytos bendrovės veiklos, generuojamų pajamų, panaudojamų, be kita ko, ir atsiskaitymams su kreditoriais. Aplinkybę dėl vykdomos veiklos patvirtina ir kiti nagrinėjamos bylos bei viešai prieinami duomenys, liudijantys, kad 2015 m. rugsėjo mėn. bendrovė turėjo 7 darbuotojus.

27. Aptarti bylos duomenys, vertinant juos kartu su teismų praktikoje vyraujančia pozicija, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti bendrovę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią bendrovę, neteikia pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas jau 2014-12-31 turėjo pareigą inicijuoti UAB ,,Revilis” bankroto bylą.

28. Kaip matyti iš balanso, kuris sudarytas apelianto atleidimo iš darbo dienai, t. y. 2016-03-14, per pirmuosius tris 2016 m. mėnesius pirmą kartą per visą analizuojamą laikotarpį bendrovės įsipareigojimai kreditoriams ne mažėjo, o padidėjo 1 183 Eur suma, t. y. nuo 2015 metais buvusių 31 056 Eur iki 32 239 Eur. Taip pat 2016-03-16 buvo atleisti visi bendrovės darbuotojai, o keliomis dienomis anksčiau – ir jos vadovas (apeliantas). Visa tai jau neleido pagrįstai tikėtis bendrovės veiklos tęstinumu, taigi ieškovė įgijo faktiškai nemokios bendrovės statusą, o tuo pačiu atsirado pareiga inicijuoti jos bankroto bylą. Tačiau byloje liko nepaneigta ir laikytina labiau tikėtina tokia apelianto apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad jam supratus, jog bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga ir iki tol naudotos priemonės bei priimti verslo sprendimai nepadės stabilizuoti jos mokumo, apie tai pranešus bendrovės akcininkui ir paprašius nuostolius padengti papildomu įnašu, jis buvo atleistas iš vadovo pareigų.

29. Taigi, byloje susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kuomet sutampa tiek pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vadovo atleidimo iš užimamų pareigų momentas, darytina išvada, kad apeliantui, praradusiam įgaliojimus veikti bendrovės vardu ir interesais, nekilo ir ĮBĮ numatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Kitaip tariant, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo išvadai dėl apelianto veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės. Atitinkamai, nėra pagrindo ir tokiai išvadai, kad apeliantas turi atsakyti už žalą, kuri buvo padaryta dėl to, kad po jo įgaliojimų pabaigos nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Apeliantas dirbo pagal darbo sutartį, jis nebuvo bendrovės akcininkas.

30. Tokiu atveju teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant tą jo dalį, kuria ieškinys dėl žalos ir palūkanų priteisimo iš apelianto Ž. S. buvo patenkintas, šioje dalyje priimant naują sprendimą – ieškinį apelianto atžvilgiu atmetant kaip nepagrįstą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Apeliantas Ž. S. taip pat nurodė nesutinkantis su teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos jo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė pusę už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, skirstydamas išlaidas už suteiktą teisinį pagalbą neįvertino to, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimo dėl 59 124,19 Eur žalos atlyginimo.

32. Panaikinus skundžiamą teismo spendimo dalį ir ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš apelianto atmetus, nepriklausomai nuo pirmiau aptartų ir apelianto išdėstytų argumentų, iš naujo spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 92 str. 5 d.).

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, joje įtvirtintas bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi šalis moka.

34. Apeliantas prašė priteisti iš ieškovės 1 200 Eur išlaidas, patirtas advokatui rengiant atsiliepimą į ieškinį, atstovaujant jo interesams teisme, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

35. Prašoma priteisti suma neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, žr. 5, 8.2, 8.19 punktuose nustatytus dydžius). Atsižvelgiant į tai, apeliantui iš ieškovės priteistina visa jo prašyme nurodyta 1 200 Eur suma.

36. Taip pat apeliantui, kurio apeliacinis skundas patenkintas visiškai, iš ieškovės priteistinos ir jo patirtos 700 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, kurios neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte numatyto maksimalaus priteistino dydžio. Kitos bylos šalys nepateikė įrodymų apie tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

37. Kauno apygardos teismo 2017-10-06 nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti apeliantui Ž. S. ir atsakovui M. J. K. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškinio sumai areštuotas jiems priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant, ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, esančios pas apeliantą ir atsakovą arba trečiuosius asmenis.

38. Kadangi apeliacinės instancijos teisme ieškovės reikalavimai apeliantui Ž. S. netenkinami, šiuos reikalavimus užtikrinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis išnyko. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo taikyti disponavimo apelianto turtu draudimai panaikintini (CPK 150 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Ž. S. priteistas 6 919,93 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ieškovei, taip pat 156 Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, panaikinti ir šioje ginčo dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Revilis“ ieškinį atsakovo Ž. S. atžvilgiu atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Revilis“ atsakovui Ž. S. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nustatant, kad išlaidos turi būti atlyginamos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Revilis“ atsakovui Ž. S. 700 Eur (septinis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nustatant, kad išlaidos turi būti atlyginamos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui Ž. S. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kurio vertė ar suma 68 281,78 Eur, areštą

Apie turto arešto panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.