Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Revilis“ atstovui advokatui Vytautui Dargiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Revilis“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“, ieškinį atsakovams Ž. S. ir J. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teisme buvo priimtas nagrinėti ieškovės BUAB „Revilis“ bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ ieškinys atsakovams Ž. S. ir J. K. (buvusiems įmonės vadovams), kuriame prašoma: priteisti ieškovės naudai iš atsakovo Ž. S. 59 124,19 Eur žalos atlyginimą dėl dokumentų ir turto neperdavimo; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo M. J. K. (solidariai) 59 124,19 Eur žalos atlyginimą dėl dokumentų ir turto neperdavimo; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo Ž. S. 9 157,59 Eur žalos atlyginimą dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo M. J. K. (solidariai) 9069,34 Eur žalos atlyginimą dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. 1 t. b. l. 10-19).

Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. vasario 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Įmonei iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotas“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 10 d. Įmonės valdymo organai nevykdė teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų perduoti dokumentus ir bendrovės turtą. Ieškove teigia, kad Ž. S. įmonėje direktoriumi dirbo nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. kovo 14 d. Atleidus direktorių, bendrovės vienintelis akcininkas M. J. K. naujo direktoriaus nepaskyrė. Teigiama, kad įmonė nuo 2014 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki.

Įrodinėjant faktą dėl įmonei padarytos žalos dydžio ir buvusio vadovo atsakomybės, ieškovė nurodė, kad paskutinis įmonės balansas Juridinių asmenų registrui perduotas už 2014 metus. Jame nurodytas įmonės turtas sudarė 59 124,19 Eur (204 144 Lt) sumą. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas, bet ir pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Atsakomybė Ž. S. atsiranda dėl jo neteisėtų veiksmų – nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, bendrovės turto ir dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui. Jis atsakingas dėl įmonei padarytos 59 124,19 Eur žalos.

Dėl dalyvio atsakomybės. Pagal CK 2.50 str. 3 d., kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ieškovė teigė, kad atsakomybė akcininkui M. J. K. atsiranda dėl jo neteisėtų veiksmų – nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, turto ir dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui. Tokiu atveju M. J. K. laikytinas atsakingu dėl Įmonei padarytos 59 124,19 Eur žalos.

Dėl žalos atsiradusios dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei esant nemokiai. LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio Įmonių bankroto įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia Įmonių bankroto įstatymo prasme. Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto Įmonės balanso (2014 m. gruodžio 31 d.) matyti, kad įmonės veikla buvo nuostolinga, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (iš viso: 220 643 Lt; tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos: 155 343 Lt) viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę (iš viso: 204 144 Lt). Kauno apygardos teismas remdamasis paskutiniu pateiktu balansu iškėlė įmonei bankroto bylą. Laikytina, jog vėliausiai nuo 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki.

Kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui ir jos akcininkams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų – ir neteisėtus veiksmus. Įmonės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (LR Buhalterinės apskaitos Įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas). Laikytina, jog vėliausiai nuo 2014 m. gruodžio 31 d., kuomet buvo sudarytas balansas, įmonės vadovas Ž. S. turėjo žinoti apie įmonės nemokumą ir nuo šios datos jam kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo.

M. J. K., kaip akcininkas, apie įmonės nemokumą turėjo sužinoti iki 2015 m. balandžio 30 d., kuomet turėjo būti sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, jam pateikiant tvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis, 58 straipsnio 2 dalis). Laikytina, jog vėliausiai nuo šios nurodomos datos, įmonės dalyvis M.s J. K. sužinojo apie įmonės nemokumą ir nuo šios datos jam kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nei įmonės vadovas, nei įmonės dalyvis nevykdė pareigų ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla įmonei iškelta 2017 m vasario 27 d. nutartimi pagal kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą. Per laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. vasario 27 d. susidarė įmonės įsiskolinimai kreditoriams, kurie vertintini kaip žala.

Kauno apygardos teisme 2018 m. gegužės 23 d. buvo gautas ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio – dėl 59 124,19 Eur žalos iš atsakovų priteisimo, kilusios dėl bendrovės turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo (el. b. 3 t. b. l. 51). Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakymą nuo dalies ieškinio priėmė, šioje dalyje civilinę bylą nutraukė (el. b. 3 t. b. l. 64, 65).

Ieškovė Kauno apygardos teisme 2018 m. gegužės 25 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovams (el. b. 3 t. b. l. 82, 83), kuriame nurodė, jog įmonė nuo 2014 gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki, abiems atsakovams apie tai žinant. Todėl nuo šio laiko išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo Ž. S. vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 2014 gruodžio 31 d. iki 2016 kovo 14 d. laikytinas jo įmonei padaryta žala. Išaugęs įmonės skolos dydis, atleidus atsakovą Ž. S. iš vadovo pareigų laikotarpiu nuo 2016 kovo 15 d., laikytinas atsakovo M. K. įmonei padaryta žala. Iš ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų (laikotarpiu nuo 2014 gruodžio 31 d. iki 2016 m. kovo 14 d.) matyti, kad tuo metu atsirado šie kreditoriniai reikalavimai: VMI - 4285,78 Eur, VSDFV - 2134,18 Eur, BTA - 499,97 Eur skola. Nesikreipęs į teismą tuo laikotarpiu dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei iškėlimo, atsakovas Ž. S. padarė bendrovei 6919,93 Eur žalą. Iš ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo atsirado 2237,64 Eur skola VSDFV. Taigi, atsakovas M. K., nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po 2016 m. kovo 15 d., padarė 2237,64 Eur žalą bendrovei. Ieškovas, vadovaudamasis nurodomais argumentais, teismo prašė priteisti iš Ž. S. ieškovei 6919,93 Eur sumą žalai atlyginti, o iš M. J. K. priteisti 2237,64 Eur žalai atlyginti.

Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad įmonė nuo 2015 metų veiklos nevykdė, tik realizavo turtą, jos apyvarta buvo maža, siekė tik apie 6 000 Eur sumą. Nuo 2014 metų pabaigos bendrovė buvo nemoki, tuo metu atsirado pareiga bendrovės valdymo organams kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas nebuvo padaryta. Dėl to vadovams kyla civilinė teisinė atsakomybė. Mano, kad bendrovei padarytos žalos dydį įrodinėja tinkamai, žalą sudaro atsakovų vadovavimo bendrovei metu atsiradusi (padidėjusi) kreditorinių reikalavimų suma.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus, 2) kaltę 3) atsiradusią žalą, 4) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Mano, kad ieškovė neįrodė būtinų jo civilinės teisinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius visiškai nepagrįstai teigia, jog UAB „Revilis“ jau 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Vertinant 2014 metų balansą UAB „Revilis“ turtą sudarė: ilgalaikis turtas 18 228 Eur (62 937 Lt) + 40 896 Eur (1 456 974 Lt) = 59 124 Eur. O įsipareigojimai sudarė 63 903 Eur (220 643 Lt) sumą, tačiau per vienerius metus mokėtina buvo tik 44 990 Eur (155 343 Lt) suma. Tačiau įmonės nemokumui nustatyti nepakanka tik dokumentinio įmonės nemokumo nustatymo. Per 2015 metus įmonė vykdė veiklą, gavo pajamas, visiškai nebeliko pirkėjų įsiskolinimų, dėl ko buvo dengiamas įsiskolinimas įmonės kreditoriams, iš to seka, kad įmonė tęsdama savo veiklą, mažino skolas. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, jog įmonė vykdė savo įsipareigojimus, mažino skolas, tęsdama veiką galėjo atsiskaityti su kreditoriais, todėl 2014 m. gruodžio 31 d. dienai nebuvo pareigos jam, kaip įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovas M. J. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu jo atstovė siūlė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais įmonės bankroto administratorius kelia buvusio iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovo ir bendrovės akcininko (faktinio įmonės vadovo) civilinės teisinės atsakomybės klausimus ir įrodinėja atsakovų prievolę atlyginti bendrovei padarytą žalą, kuri ieškovės teigimu sudaro atsiradusių atsakovų vadovavimo įmonei laikotarpiu kreditorinių reikalavimų bendrovės bankroto byloje sumai.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog atsakovas Ž. S. dirbo bendrovės „Revilis“ vadovu nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. kovo 15 d., kai buvo atleistas vienintelio bendrovės akcininko M. J. K. sprendimu. Nuo 2016 m. kovo 15 d. bendrovės faktiniu vadovu buvo jos vienintelis akcininkas M. J. K., nes jis naujo vadovo nepaskyrė. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Revilis“ iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotas“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 10 d.

Dėl bendrovės nemokumo ir jos buvusių vadovų civilinės teisinės atsakomybės pagrindų

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas, išnagrinėjęs bylą pažymi, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti būtina nustatyti atsakovų neteisėtus veiksmus, padarytą įmonei žalą, jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovų kaltę (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti pirmąsias tris sąlygas teko ieškovei, o atsakovai turėjo paneigti savo kaltės prezumpciją (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis).

Nors atsakovai nesutiko su ieškovo teiginiais, jog UAB „Revilis“ 2014 metų pabaigoje buvo nemoki, tačiau iš byloje ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinio ir prie jų pridėtų rašytinių įrodymų yra nustatyta, jog pagal 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, balanso aiškinamąjį raštą (el. b. 1 t. b. l. 20-23, 32-35) ieškovė buvo nemoki, jos skolos viršijo pusę apskaitomo turto vertės, bendrovė nuo 2015 metų nevykdė praktiškai jokios ūkinės finansinės veiklos. Nuo 2015 metų pradžios ženkliai išaugo skolos kreditoriams, bendrovė nevykdė būtinųjų mokėjimų VSDFV biudžetui, VMI (el. b. 3 t. b. l. 77-81). Kauno apygardos teismas iškeliant bendrovei bankroto bylą, 2017 m. vasario 27 d. nutartimi konstatavo (el. b. 1 t. b. l. 29-31), jog bendrovės vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, 2014 metų bendrovės veikla buvo nuostolinga, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo įmonės turto vertę, bendrovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Visos pirmiau nurodomos aplinkybės patvirtina, kad bendrovei esant nemokiai, tuometinis bendrovės vadovas Ž. S. 2015 metų pradžioje turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), tačiau šios pareigos nevykdė. Atsakovas Ž. S. 2016 m. kovo 14 d. atsakovo bendrovės akcininko M. J. K. sprendimu buvo iš pareigų atleistas, naujas bendrovės direktorius akcininko nebuvo paskirtas, todėl nuo 2016 m. kovo 15 dienos pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo perėmė faktinis įmonės vadovas M. J. K.. Nustatyta, kad jis šios pareigos taip pat nevykdė, kadangi bankroto bylą inicijavo bendrovės kreditorė VSDF valdyba (el. b. 1 t. b. l. 29-31).

Teismas pirmiau nurodomų aplinkybių pagrindu nustatė, kad atsakovų neteisėtus veiksmus 2015-216 metais ieškovė įrodė (CPK 178 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis), o atsakovai savo kaltės prezumpcijos nepaneigė (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis, CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės įrodinėjamos žalos dydžio ir padarytos žalos nustatymo kriterijų

Įrodinėjimo dalykas nagrinėjamu atveju yra faktas, jog įmonės vadovams laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto procedūros taikymo, nesikreipimo laikotarpiu padidėjo įmonės skola kreditoriams, taip buvo padaryta konkreti turtinė žala įmonei (jos būsimiems kreditoriams), kurią privalo atlyginti dėl to kaltas asmuo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, kad žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, jog jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei nagrinėjamu atveju atsiranda tokiu būdu, kad laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. O žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs per nesikreipimo laikotarpį įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams.

Iš ieškovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. atsirado ir iki 2016 m. kovo 14 d. UAB „Revilis“ buvo apskaitoma VMI 4285,78 Eur skola, 2134,18 Eur skola VSDFV biudžetui, 499,97 Eur skola AAS „BTA BIC“ filialui Lietuvoje (el. b. 3 t. b. l. 77-81). Šiame teismo sprendime jau minėta, kad bendrovė nuo 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovaujamai įmonei iškėlimo, bendrovei esant nemokiai, atsakovas Ž. S. padarė bendrovei 6919,93 Eur žalą (4285,78 Eur + 2134,18 Eur + 499,97 Eur). Šią sumą teismas pripažįsta bankrutuojančiai bendrovei padaryta žala, kadangi tarp atsakovo Ž. S. neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kurią turi atlyginti atsakovas (CPK 178 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Todėl teismas priteisia ieškovei iš atsakovo Ž. S. 6919,93 Eur sumą žalai atlyginti.

Iš ieškovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad laikotarpiu po 2016 m. kovo 15 d. 2134,18 Eur skola VSDFV biudžetui padidėjo iki 4371,82 Eur, t. y. padidėjo 2237,64 Eur suma (el. b. 3 t. b. l. 79). Šią teismas pripažįsta bankrutuojančiai bendrovei padaryta žala, kadangi tarp atsakovo M. J. K. neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kurią turi atlyginti atsakovas (CPK 178 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Todėl teismas priteisia ieškovei iš atsakovo M. J. K. 2237,64 Eur sumą žalai atlyginti.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (el. b. 1 t. b. l. 10-19). Ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovų priteisiama 5 procentų metinės palūkanos nuo ieškovei iš atsakovų priteistų sumų, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nustatyta, kad valstybė byloje turėjo 21,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. l. 1). Ieškinį patenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos valstybės turėtos išlaidos (CPK 92 straipsnis).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo Ž. S. priteisiama 156 Eur žyminio mokesčio, o iš M. J. K. 50 žyminio mokesčio suma (LR CPK 96 straipsnis).

Ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, prašymo priteisti atstovavimo išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Revilis (į. k. 302536850) iš Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6919,93 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6919,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Revilis (į. k. 302536850) iš M. J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2237,64 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2237,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 156 Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur valstybės turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš M. J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur valstybės turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.