Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam A. F., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai I. L., nukentėjusiosios atstovei advokato padėjėjai Gražinai Goštautaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-18 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 24 str. 3 d., 284 str. 1 d., LR BK 93 str. pagrindu, teistas:

1. 2011-11-29 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 2 m laisvės apribojimo.

2. 2012-07-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo, BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. pagrindu subendrinus bausmes su 2011-11-29 nuosprendžiu paskirta bausme 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

3. 2013-04-30 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 63 str., 1, 4, 5 d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 63 str. 1. 4 d. bausmė subendrinta su 2012 07 12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

4. 2013-09-27 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 149 str. 1 d., 63 str. 4 d., laisvės atėmimu 4 m., atliekantis bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 233 str. 1 d., aprašytos 2014-10-17 kaltinamajame akte, padarymu (kaltinamųjų E. V. ir M. B. baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

veikdamas kartu su kitais dviem jam padėjusiems asmenimis, siekdamas paveikti nukentėjusiąją I. L., kad ši atsiimtų pareiškimą dėl išžaginimo ir duotų kitokius parodymus ikiteisminio tyrimo Nr. 1-23-1-00388-2012 byloje, apie 2012 m. balandžio 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, paskambino telefonu nukentėjusiajai I. L. ir, darydamas jai poveikį dėl pareiškimo apie išžaginimą atsiėmimo ir, siekdamas susitarti su ja dėl jos parodymų pakeitimo bei po kelių dienų Petrašiūnų vidurinės mokyklos, esančios M.Gimbutienės g. 9, Kaune, stadione, E. V. tuo tikslu susitikus su nukentėjusiąja I. L. ir pokalbio metu susitarus dėl 5000 litų atlygio už parodymų pakeitimą A. F. naudai jos išžaginimo byloje, ir, I. L. sutikus pinigus paimti bei pakeisti parodymus, dar po 2-3 dienų, tiksliau nenustatytu laiku prie to paties stadiono M. B. susitikus su nukentėjusiąja I. L. ir jai perdavus 1000 litų pasakant, kad nesumokėtieji 4000 litai bus sumokėti vėliau, kai ji pakeis parodymus, tokiu būdu kaltinamasis siekė paveikti nukentėjusiąją I. L. kad ši ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų jam naudingus parodymus dėl 2012-04-28 įvykio ir atsiimtų policijai paduotą pareiškimą dėl išžaginimo, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 233 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad sutinka su dalimi faktų, kurie yra išdėstyti kaltinamajame akte, pripažįsta, kad skambino I. L. dieną ar dvi po įvykio, dėl kurio jis yra pripažintas kaltu dėl nukentėjusiosios išžaginimo ir paklausė, ar tai ji parašė policijai pareiškimą dėl išprievartavimo, nes žinojo, kad policija jo dėl to ieško. Skambino jai tik vieną kartą. Kadangi jis žinojo, kad yra nekaltas, jokio išprievartavimo nebuvo, viskas vyko jų abiejų sutikimu, todėl nutarė bet kokiu būdu priversti I. L. sakyti tiesą. Jis pats iniciatyvos nesiėmė, bet turi daug draugų ir dauguma jų sužinojo, kad jis įtariamas ir ieškomas dėl išprievartavimo ir norėjo jam padėti. E. V. savo iniciatyva susitiko su I. L., norėdamas išsiaiškinti kodėl ji parašė pareiškimą. Jis pats to E. V. neprašė ir neprašė, kad siūlytų pinigų už parodymų pakeitimą. E. V. po susitikimo su I. L. pasakė, kad ji prašo 10000 litų už parodymų pakeitimą (pareiškimo atsiėmimą). E. V. savo iniciatyva su ja suderėjo, kad A. F. jai sumokės 5000 litų ir ji sutiko. Būtų bendromis jėgomis surinkę tą sumą. Jo tikslas buvo surinkti įrodymus, kad I. L. jį reketuoja, dėl to jis ir davė M. B. 1000 litų, paprašė M. B., kad perduotų šiuos pinigus I. L.. Kitų 4000 litų jis jai neketino duoti. Bet buvo sutaręs su draugais sakyti, kad likusius jai duos, kai ji atsiims pareiškimą. M. B. nukentėjusiajai perdavė pinigus netoli jos namų, Petrašiūnų vidurinės mokyklos aikštelėje. Jis, A. F., tuo metu iš už krūmų veiksmą filmavo maža buitine kamera. Pats M. B. tuo metu slapta mobiliojo ryšio telefono pagalba darė telefoninį jų pokalbio su I. L. įrašą. Tie įrašai buvo pateikti policijos darbuotojams, ištirti teisme. Kiek jis žino, kitų įrašų nebuvo. Jei I. L. būtų atsiėmusi pareiškimą, pats ją būtų padavęs į teismą už šmeižtą su visais fiksuotais įrodymais. Nukentėjusiosios neišžagino, ji lytiškai santykiavo su juo savo valia, pareiškimą policijai parašė, verčiama tuometinio jos draugo, parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, siekdama gauti pinigų.

Nukentėjusioji I. L. parodė, kad 2012-04-28 A. F. ją išžagino prie Kauno marių. Iškart dėl to kreipėsi į policiją ir buvo dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jau kitos dienos rytą, gal apie 11 val. jai prasidėjo spaudimas dėl to, kad pranešė apie įvykį policijai. Pirmasis paskambino A. F.. Jai užduodamų klausimų esmė buvo tokia: ar ji ne kvaila, kad parašė pareiškimą, ar supranta, ką padarė ir panašiai. Tai skambėjo kaip kažkoks kaltinimas, kad ji A. F. kažką blogo padarė, o ne jis jai. Po to skambino keli vyriškiai, galimai M. B., E. V.. Iš pradžių jai buvo užduodami klausimai, kodėl ji taip pasielgė – parašė pareiškimą policijai. Vėliau sekė raginimas susitikti. Suprato, kad susitikus kalba bus apie tai, kad ji atsiimtų savo pareiškimą dėl išžaginimo ar panašiai. Jų prašoma, ji du kartus susitiko su jais šiuo klausimu: vieną kartą su E. V., kitą kartą - su M. B.. Pirmiausiai susitiko su E. V., su juo apie tai susitarusi telefonu, jo iniciatyva. Kada tai tiksliai buvo, nepamena, valandos taip pat nepamena. Iš anksto nebuvo aptarę, apie ką konkrečiai kalbės, bet abu žinojo, apie ką bus kalba. Susitiko netoli jos namų, Petrašiūnų vidurinės mokyklos stadione. Jis buvo vienas, blaivus. Ji taip pat buvo viena. Jis klausė, kodėl ji parašė pareiškimą ir ko norėtų iš jų, kad atsiimtų pareiškimą. Kadangi ji pati neatsakė jam į tuos klausimus, tai jis pats pasiūlė 5000 litų sumą už tai, kad ji pakeistų parodymus ir pasakytų, kad su A. F. susipyko, dėl to pasakė policijai, kad jis ją išprievartavo, jie siekė, kad ji patvirtintų, kad jokios prievartos nebuvo, o viskas vyko jų abiejų su A. F. sutikimu. Ji su tomis sąlygomis sutiko, nes norėjo, kad jie jai atlygintų žalą už patirtą moralinę ir fizinę traumą. Gal po dviejų – trijų dienų jai telefonu paskambino M. B., susitarė su juo susitikti dienos metu, M. B. jai davė 1000 litų už tai, kad ji atsiimtų pareiškimą dėl išžaginimo ir pakeistų parodymus. Ji pinigus paėmė, pažadėjo atsiimti pareiškimą ir pakeisti parodymus, nors to daryti neketino. Niekam apie pinigų paėmimą nepasakojo. Apie tai pasakė policijos darbuotojams po to, kai jie patys apie tai jos užklausė. Dėl to, kad A. F., M. B. ir E. V. prašė atsiimti pareiškimą dėl išžaginimo ir pakeisti parodymus ji iki šiol jaučia baimę, patiria stresą, todėl prašo priteisti iš A. F. ir kitų kaltinamųjų 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Parodė, kad kaltinamasis A. F. jai jokio spaudimo niekada nedarė ir niekada negrasino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai iš dalies sutampa.

Aprašęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus teismas daro išvadą, kad nėra galimybių kvestionuoti Kauno apylinkės teismo 2013-09-27 nuosprendžio, priimto kaltinamojo atžvilgiu dėl nukentėjusiosios išžaginimo.

2013-09-27 nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis (liudytojais apklaustų E. V. ir M. B. parodymais, kurie čia aptariamoje byloje kartu su A. F. yra pripažinti kaltinamaisiais) teismas vadovaujasi kaip įrodymais, priimdamas čia aptariamą nuosprendį (2013-09-27 nuosprendis yra įsiteisėjęs).

Įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuojama, kad „M. B. nurodė, jog kaltinamąjį (A. F.) pažįsta nuo vaikystės, santykiai geri. Nukentėjusiąją taip pat pažįsta. A. jam pasakojo, jog pasimylėjo su I., o paskui I. parašė pareiškimą, kad jis ją išprievartavo. Aleksandras pasakojo, kad taip ji pasielgė todėl, kad jos draugas sužinojo apie tai ir liepė jai rašyti pareiškimą. I. sakė, kad jei gaus pinigų, atsiims pareiškimą, tačiau ji to nepadarė, sakė, jog neišeina to padaryti. Pinigų grąžinti neprašė, nes daugiau jos nematė. Su I. L. kalbėjo apie 5000 litų, iš pradžių ji prašė 10 000 Lt. E. susitarė, kad duos 5000 Lt. M. B. klausė I., kiek A. turi paduoti pinigų, I. sakė, kad 5000 Lt. Kiek M. B. nešė paduoti pinigų nežinojo, tik vėliau sužinojo, kad ten buvo 1000 Lt. Pats Jachtklube nebuvo ir nieko nematė. M. B. pats asmeniškai perdavė pinigus ir įrašinėjo pokalbį, filmavo kitas draugas, bet neprisimena kas. Kai M. B. padavė susuktus į ritinėlį pinigus, po 10-15 min. gavo žinutę, kad čia yra vienas. Apie tai pasakė A. F., o jis sakė, kad paduos kitą dalį, laiko nenurodė. Pinigų paėmimo metu . šypsojosi, vėliau vaikščiojo į klubus“.

Įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuojama, kad „E. V. nurodė, jog kaltinamasis yra kiemo draugas, nukentėjusiąją žino iš matymo, ji yra iš to paties rajono. 2012-04-28 buvo su drauge Jachtklube, priėjo prie A. F. kompanijos, kurie sėdėjo prie staliuko. Ten buvo ir I., A. F. bendravo su ja – visi šnekėjosi, jis (E. V.) buvo išgėręs, girtas nebuvo. Nukentėjusioji prie staliuko buvo linksma, nieko blogo nebuvo. Gali būti, kad A. F. nuėjo kažkur nuo staliuko – visko neatsimena, buvo išgėręs. Iš baro išvyko su drauge, kiti asmenys dar liko. Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo įsivelti į bylą, dabar sako tiesą. I. L. matydavo kiekvieną dieną, jos namas už 100 metrų nuo jo namo, ji jaunesnė 2 m., E. V. 22 metai, A. F. bus 22 m. I. L. E. V. prašė 10 000 Lt, sakydama, kad daugiau nieko nebus. Paklausus, gal užteks 5000 Lt, ji sutiko. A. buvo baisu dėl šio dalyko, E. V. ėjo pas I. L., todėl, kad buvo su ja pažįstamas, ėjo savo iniciatyva. Jai pinigų nedavė, apie tą pokalbį papasakojo A. F. ir kitiems draugams, visiems buvo baisu, A. F. reakcija buvo baisi. Žino, kad I. L. buvo perduota kažkiek pinigų, bet nežino kiek. Kai I. pasakė, kad nori 5000 litų, apie tai pasakė A. F. ir jis nusprendė nufilmuoti, kad matytųsi, ko ji nori.

Nors posėdžio metu E. V. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis sakė netiesą, tačiau jo parodymai iš esmės sutampa su teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Tik ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog pats gėrė daug alkoholio, todėl nelabai gerai viską atsimena. Kažkuriuo metu pamatė, kad prie to paties stalelio sėdi I. L., kaip ji atsirado, kas ją pakvietė, ar ji pati atėjo, nežino ir pasakyti negali. Su kuo ji bendravo, prie ko sėdėjo, ar gėrė, pasakyti negali“.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad A. F. siekė padaryti poveikį nukentėjusiajai I. L. - per kitus asmenis perdavė jai 1000 litų už tai, kad ji atsiimtų pareiškimą dėl jo padaryto išžaginimo.

Kaltinamasis kaltas dėl šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje aprašyto nusikaltimo padarymo ir baustinas.

Veikos kvalifikavimas.

Veika kvalifikuojama pagal LR BK 233 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis siekė paveikti nukentėjusiąją I. L. byloje, kurioje jis buvo kaltinamas nukentėjusiosios I. L. išžaginimu.

Skirtina bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.

Kaltinamasis padarė čia aptariamą nusikaltimą po to, kai buvo kelis kartus teistas už kitų nusikaltimų padarymą. Dėl šios aplinkybės teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir neskirtinos švelnesnės bausmių rūšys, numatytos LR BK 233 str. 1 d. sankcijoje.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2013-09-27 nuosprendžiu, taikant bausmių apėmimo principą, numatytą LR BK 63 str. 5 d. 2 p., konstatuojant faktą, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, numatytoms LR BK 10 ir 11 straipsniuose.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji I. L. prieš įrodymų tyrimą teisiamajame posėdyje pareiškė 3000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jai padarytos žalos atlyginimo. Parodė, kad dėl kaltinamojo ir kitų asmenų jai padaryto poveikio iki šiol jaučia stresą, bijo išeiti į gatvę. Parodė, kad kaltinamasis A. F. niekada jai negrasino, kad su kaltinamuoju po išžaginimo kalbėjosi vieną kartą telefonu, po išžaginimo su juo susitikusi nebuvo.

50000 litų dydžio civilinį ieškinį ji buvo pareiškusi ir baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis A. F. buvo pripažintas kaltu dėl jos išžaginimo. Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl A. F. veiksmų – išžaginimo metu pavartoto fizinio smurto ir psichinės prievartos buvo nustatytas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – potrauminis streso sutrikimas, byloje nagrinėjami įvykiai veikia psichotraumuojančiai. Dėl prieš ją padarytos nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinį skausmą bet ir didelį stresą, dvasinį bei emocinį sukrėtimą, patirti emociniai išgyvenimai tęsiasi iki šiol. Padarytas nusikaltimas sukėlė didelius nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nebegali saugiai jaustis viešose vietose ir nuolat jaučia didelę įtampą bei baimę dėl savo saugumo. Nuolatinis nerimo, baimės jausmas, išgyvenimai dėl savo saugumo, neleidžia mėgautis pilnaverčiu gyvenimu – nuolatos baiminasi, jog vėl gali būti užpulta. Po jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo bendravimas tapo iki minimumo apribotas, nepasitiki savimi bei kitų žmonių geranoriškumu. Visi šie neigiami išgyvenimai, besitęsiantis nerimo, baimės jausmas yra destruktyvūs ir todėl vertintini kaip darantys neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš kalto asmens. Teisiamojo posėdžio metu I. L. patikslino, jog po įvykio jos gyvenimas pasikeitė, negali bendrauti su žmonėmis, negali susikaupti, negali mokytis, bijo kažkur išeiti, susitikti kaltinamojo draugus. Teko atsisakyti sportinių šokių. Teismas 2013-09-27 nuosprendžiu nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkino iš dalies: priteisė jai 11000 litų konstatuodamas, kad visa nusikaltimu padaryta žala yra 12000 litų, kad 1000 litų nukentėjusioji jau yra gavusi, kai A. F. per M. B. perdavė nukentėjusiajai 1000 litų už tai, kad ji atsiimtų pareiškimą dėl išžaginimo ir pakeistų parodymus.

2013-09-27 nuosprendyje buvo konstatuota, kad įvykio (išžaginimo) metu „patirtas stresas neigiamai paveikė nukentėjusiosios gyvenimą, tačiau priteisiant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, jog nukentėjusioji atsisakė psichologinės pagalbos, kas būtų leidę greičiau pasveikti po patirto streso (ką nurodė teisme apklaustos specialistės), taip pat į tai, jog teismui nepateikta duomenų, jog būtent dėl išžaginimo nukentėjusioji buvo priversta pakeisti mokyklą, jog suprastėjo mokslo rezultatai. Taip pat nepagrįstas nukentėjusiosios teiginys, jog ji negali saugiai jaustis viešose vietose ir nuolat jaučia didelę įtampą. Iš teismui pateiktų ir nukentėjusiosios komentuotų nuotraukų akivaizdu, jog nukentėjusioji aktyviai dalyvauja viešame gyvenime ir savo nuotraukas skelbia tinkle ,,Facebook“, kuris yra pakankamai viešas profilis. Priteistinos žalos dydis nustatytinas įvertinus ir tai, jog nukentėjusioji buvo labai jauno amžiaus (septyniolikos su puse metų), prieš ją buvo atliktas vienas lytinis aktas ir jį atliko vienas asmuo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį – nors šiuo metu A. F. atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki suėmimo niekur nedirbo, darė nusikalstamas veikas, tačiau yra sveikas ir darbingas, kas ateityje leis jam dirbti, gauti pajamas ir atlyginti padarytą žalą. Įvertinus tai, jog neturtinė žala atsirado dėl tyčinių kaltininko veiksmų, duomenų, jog pasekmės išliko nėra, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 12000 litų. Įvertinus, jog 1000 litų nukentėjusiajai atlyginta, iš A. F. priteistina 11000 litų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str.).

Aptartų duomenų pagrindu teismas konstatuoja, kad iš kaltinamojo A. F. nukentėjusiajai jo nusikalstama veika padaryta žala jau yra priteista, todėl nukentėjusiosios I. L. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kaltinamojo A. F. atžvilgiu atmestinas: A. F. šioje byloje yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu tuoj pat po 2012-04-28 įvykio, tai yra dar prieš 2013-09-27 nuosprendį, pagal kurį jis buvo pripažintas kaltu dėl nukentėjusiosios I. L. išžaginimo. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, kad kaltinamasis A. F. siekimu pakeisti jos parodymus dėl išžaginimo padarė jai kokią nors didesnę žalą, nei yra nukentėjusiajai priteista Kauno apylinkės teismo 2013-09-27 nuosprendžiu.

Kartu teismas pastebi, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltais dėl siekimo padaryti poveikį nukentėjusiajai pripažinus kitus asmenis, jų atžvilgiu galimai padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimas galėtų būti svarstomas: civilinis ieškinys byloje pareikštas ne tik kaltinamajam A. F., bet ir kitiems asmenims, kurių atžvilgiu byla išskirta į kitą bylą.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio vykdymo pradžios neskirtina, nes A. F. atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Daiktiniai įrodymai.

Dvi kompaktinės plokštelės su garso bei vaizdo įrašais, saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje (LR BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtąją bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2013-09-27 nuosprendžiu, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti A. F. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2013-09-27 nuosprendį.

Kardomosios priemonės neskirti, nes kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusiosios I. L. civilinį ieškinį kaltinamojo A. F. atžvilgiu - atmesti.

Daiktinius įrodymus (dvi kompaktinės plokštelės su garso bei vaizdo įrašais, esančias byloje), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.