- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-1002-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00948-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Egidijus Tamašauskas (pran.), Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovui advokatui V. R., atsakovei E. P., jos atstovui advokatui V. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės E. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-7-571/2013 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei E. P. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
šalys 1986 m. balandžio 30 d. sudarė santuoką Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 140).
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise pripažinti 0,1499 ha žemės sklypą, pastatą–gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, šiltnamį (177 578 Lt vertės), esančius (duomenys neskelbtini), automobilį „Audi Allroad“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (22 000 Lt vertės) ir kitą kilnojamąjį turtą, iš viso turto už 229 885 Lt, atsakovei asmeninės nuosavybės teise pripažinti – automobilį „Audi A4 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7 500 Lt vertės), automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 600 Lt vertės), priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės), E. P. prekybos įmonę (1 000 Lt vertės), kilnojamąjį turtą, iš viso turto už 16 350 Lt; priteisti iš ieškovo atsakovei 34 635 Lt kompensaciją; po santuokos nutraukimo palikti pavardes P. ir P-ė.
Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką pripažįstant, kad ji iširo dėl ieškovo kaltės, padalinti santuokos metu įgytą turtą: jai asmeninės nuosavybės teise pripažinti: žemės sklypą (23 057 Lt vertės), pastatą–gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, šiltnamį (177 578 Lt vertės), esančius (duomenys neskelbtini), automobilį „Audi A4 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7 500 Lt vertės), automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 600 Lt vertės), priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės), E. P. prekybos įmonę (1 000 Lt vertės), kilnojamąjį turtą; ieškovui asmeninės nuosavybės teise pripažinti: automobilį „Audi Allroad“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (22 000 Lt vertės), automobilį „Seat Ibiza“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6 000 Lt vertės), kilnojamąjį turtą, 88 067,50 Lt kompensaciją už tenkančią didesnę turto natūra dalį ir 4 250 Lt už ieškovo panaudotas asmenines lėšas, perkant bendrąją jungtinę nuosavybę. Šias sumas atsakovė įsipareigojo sumokėti per dvejus metus nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo dienos. Po santuokos nutraukimo prašė palikti P-ės pavardę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, sudarytą 1986 m. balandžio 30 d., pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę P-ė. Teismas ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė: gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o iš ieškovo atsakovei – 47 803,34 Lt kompensaciją; ieškovui asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė automobilį „Audi Allroad“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (22 000 Lt vertės), minkštų baldų komplektą (1 200 Lt vertės), minkštų baldų komplektą (1 000 Lt vertės), virtuvės baldų komplektą (500 Lt vertės), sofą–lovą (200 Lt vertės), kilimą (200 Lt vertės), šaldytuvą virtuvėje (400 Lt vertės), šaldiklį Nr. 1 (350 Lt vertės), televizorių „Sony“ (200 Lt vertės), kompiuterį ir monitorių (300 Lt vertės), radijo centrą (200 Lt vertės), indaplovę (200 Lt vertės), vaizdo kamerą (200 Lt vertės), sekciją „Nemunas“ (700 Lt vertės), naktinio matymo žiūronus (400 Lt vertės), graižtvinį šautuvą HOVE (1 400 Lt vertės), graižtvinį šautuvą ZKM (900 Lt vertės), lygiavamzdį šautuvą IŽ (450 Lt vertės), seifą (200 Lt vertės). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė automobilį „Audi A4 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7 500 Lt vertės), automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 600 Lt vertės), priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės), E. P. prekybos įmonę (1 000 Lt vertės), šaldiklį Nr. 2 (350 Lt vertės), šaldiklį–dėžę (450 Lt vertės), dujinę viryklę (300 Lt vertės), televizorių „Sharp“ (200 Lt vertės), televizorių (100 Lt vertės), minkštų baldų komplektą (1 400 Lt vertės), sekciją (2 000 Lt vertės), komodą (800 Lt vertės), prieškambario spintą (400 Lt vertės), kompiuterio stalą su kėde (250 Lt vertės), miegamojo baldus (800 Lt vertės). Teismas į dalytinų daiktų sąrašą neįtraukė automobilio „Seat Ibiza“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vaikų kambario baldų. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė.
Teismas konstatavo, kad pagrindinis šalių ginčas byloje kilo dėl santuokoje įgyto nebaigto statyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) padalinimo. Teismas, remdamasis atsakovės pateikta pažyma dėl gyvenamojo namo baigtumo 1993-03-31, kurioje nurodyta namo baigtumas – 56 procentai, o ginčo metu 2012 metais baigtumas – 70 procentų, sprendė, kad ieškovas už savo asmenines lėšas įsigijo namą baigto 56 procentų įrengimo. Namas buvo įrenginėjamas santuokos metu ir jo baigtumas yra 70 procentų, tai yra už bendras sutuoktinių lėšas jo baigtumas pakito tik 14 procentų. Teismas sprendė, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų įsigijo ženkliai didesnę namo įrengtumo dalį nei šalys įdėjo bendrų santuokinių lėšų jį rengiant ir gerinant, gyvenant santuokoje, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe, o atsakovei galima taikyti tik įdėtų lėšų kompensavimo principą. Teismas nustatė, kad į bendrą statybinių medžiagų sąrašą yra įtraukta žemės sklypui skirtas durpžemis, žvyras įvažiavimui, tujos, žolės sėklos, trinkelės. Iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad bendra suma, kuri buvo panaudota statybinių medžiagų ir įrengimų pirkimui yra 74 091,33 Lt, taigi, šalys įdėjo bendrų santuokinių lėšų už 74 091,33 Lt, todėl šios lėšos dalintinos pusiau, tai yra po 37 045,66 Lt. Naujai pastatytų tvarto ir šiltnamio statymo medžiagos detaliai yra aprašytos sąmatoje, iš kurios pusė sumos yra priteista atsakovei, todėl papildomų lėšų atsakovei teismas nepriteisė. Teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti jai 3 859,68 Lt įdėtų savo asmeninių lėšų, pagerinant bendrąją jungtinę nuosavybę ir nurodė, kad anglys buvo perkamos namo, kuriame ji pati gyveno, šildymui. Teismas priteisė atsakovei dalį žemės mokesčio, t. y. 346 Lt, sumokėto už 2011-2012 metus, 719,60 Lt už vonios, rūsio vamzdyno remontą, bei 3 986,68 Lt, pusę atsakovės patirtų išlaidų.
Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir santuokoje šalių įgytą turtą padalijo taip: priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „Audi Allroad“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (22 000 Lt vertė), minkštų baldų komplektą (1 200 Lt vertės), minkštų baldų komplektą (1 000 Lt vertės), virtuvės baldų komplektą (500 Lt vertės), sofą–lovą (200 Lt vertės), kilimą (200 Lt vertės), šaldytuvą virtuvėje (400 Lt vertės), šaldiklį Nr. 1 (350 Lt vertės), televizorių „Sony“ (200 Lt vertės), kompiuterį su monitoriumi (300 Lt vertės), radijo centrą (200 Lt vertės), indaplovę (200 Lt vertės), vaizdo kamerą JVC VVC GR-D33ER (250 Lt vertės), sekciją „Nemunas“ (700 Lt vertės), naktinio matymo žiūronus NV Exelon 4x50, Nr. 30442787 (400 Lt vertės), graižtvinį šautuvą HOVA 1500 su optiniu taikikliu HAWKE 3-9x50 Nr. B097637 (1 400 Lt vertės), graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini) LUX su optiniu taikikliu Nr. 065431 (900 Lt vertės), lygiavamzdį šautuvą IŽ-12 Nr. 065431 (450 Lt vertės), seifą (200 Lt vertės) ir 25 559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m., iš viso turto už 56 609,71 Lt; priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą (170 000 Lt vertės), 0,1499 ha žemės sklypą (23 057 Lt vertės) ir neregistruotų ūkinių pastatų ir šiltnamio statybines medžiagas (7 578 Lt vertės), esančius (duomenys neskelbtini), automobilį „Audi A4 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7 500 Lt vertės), automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 600 Lt vertės), priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės), E. P. prekybos įmonę (1 000 Lt vertės), šaldiklį Nr. 2 (350 Lt vertės), šaldiklį–dėžę (450 Lt vertės), dujinę viryklę (300 Lt vertės), televizorių „Sharp“ (vertė 200 Lt), televizorių (100 Lt vertės), minkštų baldų komplektą (1 400 Lt vertės), sekciją (2 000 Lt vertės), komodą (raudonas kambarys) (800 Lt vertės), prieškambario spintą (400 Lt vertės), kompiuterio stalą su kėde (250 Lt vertės), miegamojo baldus (800 Lt vertės), iš viso turto už 217 885 Lt; priteisė ieškovui iš atsakovės 80 637,65 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ir išdėstė 80 637,65 Lt mokėjimą lygiomis dalimis per dvylika mėnesių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), padalijimo; 25 559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m., priteisimo ieškovui A. P.; 80 637,65 Lt kompensacijos priteisimo ieškovui A. P. iš atsakovės E. P. ir išdėstymo lygiomis dalimis per 12 mėnesių, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti - panaikinti jo dalį dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo priteisimo ieškovui, bei kompensacijos atsakovei priteisimo, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – patenkinti priešieškinį – priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, priteisti iš atsakovės ieškovui 69 205,09 Lt piniginę kompensaciją, kurios mokėjimas išdėstytinas per dvejus metus, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 1-7).
Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad nekilnojamasis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, nes pats ieškovas nurodė, jog tai yra bendra jungtinė nuosavybė, ir prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi yra panaudojęs daugiau savo asmeninių ieškovo lėšų. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti nurodytą turtą ieškovo asmenine nuosavybe, todėl teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo yra nepagrįsta.
Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai nustatė turto vertę ir panaudotas lėšas namo pagerinimui, todėl nesutinka, jog ieškovo panaudotų asmeninių lėšų, įgyjant gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, vertė santuokos pabaigoje yra lygi namo dalies baigtumo procentinei išraiškai, buvusiai nurodyto turto įsigijimo metu. Mano, jog tokia nuostata nėra pagrįsta, nes formalus kriterijus - namo baigtumo procentas, kuris iš esmės yra reikalingas tik tam, kad įregistruoti nekilnojamojo turto objektą nekilnojamojo turto kadastre, nėra tiesiogiai susijęs su jo verte. Šiuo atveju santuokos nutraukimo momentu nustatant ieškovo asmeninių lėšų, panaudotų bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui, vertę, būtina įvertinti gyvenamojo namo realią būklę, buvusią jo įsigijimo momentu. Sandorio sudarymo metu gyvenamasis namas nebuvo pritaikytas gyventi, o santuokos pabaigoje, nors jis ir nėra visiškai įrengtas, tačiau jis jau yra tinkamai įrengtas gyventi vienai šeimai. Teismas, skaičiuodamas kompensaciją turėjo remtis tais pačiais principais – tiek dėl ieškovo asmeninių lėšų, panaudotų turto įsigijimui ir įrengimui, tiek šalių bendrų lėšų, panaudotų gyvenamojo namo įsigijimui, nes priešingu atveju yra pažeidžiami šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad sprendžiant dėl ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio būtina įvertinti teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, jog automobilį Mitsubishi Pajero Sport ieškovas buvo įsigijęs už 36 095,10 Lt iš jungtine nuosavybe esančių lėšų tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl apeliantė turi teisę į kompensaciją iš ieškovo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo, bei aplinkybę, jog ieškovo buvęs darbdavys, yra išmokėjęs ieškovui darbo užmokesčio įsiskolinimą, kadangi pajamos iš darbinės veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė, apeliantei turi būti pripažinta teisė į pusę šios sumos.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 3, b. l. 11-6). Nurodė, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino galiojančias teisės normas, išvadas padarė, remdamasis visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, dėl to pirmos instancijos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovo vertinimu apeliantė nepagrįstai teigia, kad padalinant sutuoktinių nekilnojamąjį turtą, atsakovės interesai buvo pažeisti. Ieškovas mano, kad niekuo nepagrįstas apeliantės nurodytas privalomas taikyti turto vertės apskaičiavimo būdas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį ir toje dalyje bylą grąžinus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pasisakytina tik dėl grąžintos nagrinėti iš naujo ginčo dalies (CPK 320 straipsnis).
Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir padalijimo būdo nustatymo
Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos; turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3. 117 straipsnio 1 dalis). Iš tokio teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Tačiau Civilinio kodekso normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys. Viena tokių išimčių nurodyta CK 3.117 straipsnyje. Nors šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso numatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, aptartos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis), sąrašas. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, jam įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje kaip svarbios aplinkybės, leidžiančiomis nukrypti nuo lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstama vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-220/2007). Nustatinėjant, ar egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos CPK XIII skyriaus pirmajame skirsnyje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1993 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovo vardu už 692 440 laikinųjų pinigų–talonų buvo įgytas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (baigtumas 70 proc.) (duomenys neskelbtini). 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 7660 ieškovo vardu už 550 Lt buvo įgytas 0,1499 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2011 m. spalio 4 d. buvo fiksuotas 97 proc. gyvenamojo namo baigtumas ir sklype pastatyti pastatai – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nustatyta tvarka neįregistruoti. Nurodytas nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokos metu; tai, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, tarp šalių iš esmės ginčo nebuvo. Tačiau ieškovas, prašydamas teismo priteisti jam ginčo turtą natūra, o atsakovei – kompensaciją, nurodė, kad šis turtas buvo įsigytas (ir pastatai rekonstruojami) už jo asmenines lėšas, gautas 1993 m. balandžio 19 d. pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), už 850 000 laikinųjų pinigų–talonų.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Kai šalis remiasi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, ji neturi įrodinėti faktų, kurie, remiantis įstatymu, yra preziumuojami (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Šalis, prieš kurią taikoma prezumpcija, norėdama šią nuginčyti, turi pateikti ją paneigiančių leistinų įrodymų. Bylos duomenimis, atsakovė atsiliepime į ieškinį, taip pat ir priešieškinyje pripažino, kad namas ir žemės sklypas buvo pirktas ir remontuojamas už ieškovo asmenines lėšas, šiam pardavus asmenine nuosavybės teise priklausančias 3/5 dalis gyvenamojo namo su kiemo įrenginiais (duomenys neskelbtini)6, už 850 000 laikinųjų pinigų–talonų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, pažymėjo, jog dėl nurodytų ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimo tiek ieškovo, tiek ir atsakovės paaiškinimai iš esmės sutampa, t. y., kad namas (duomenys neskelbtini), pirktas už 692 440 laikinųjų pinigų-talonų, gautų ieškovui pardavus asmenine nuosavybės teise jam priklausančias 3/5 dalis gyvenamojo namo su kiemo įrenginiais (duomenys neskelbtini), kaip ir žemės sklypas – už 550 Lt, likusi suma panaudota įsigytam ginčo turtui (duomenys neskelbtini), pagerinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčo turtas buvo įsigytas anksčiau (1993 m. kovo 31 d.), nei ieškovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), (1993 m. balandžio 19 d.), nepaneigia išvados, kad už parduotą turtą ieškovo gauti pinigai buvo panaudoti ginčo turtui įsigyti, ką, minėta, patvirtino ir pati atsakovė, teikdama procesinius dokumentus šioje byloje. Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), 1993 m. balandžio 19 d. pirkimo–pradavimo sutartyje nustatyta, kad 850 000 laikinųjų pinigų–talonų ieškovas gavo prieš sudarant sutartį, todėl kasacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ginčo turtas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už ieškovo asmenines lėšas.
Minėta, kad 1993 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovo vardu įgyto nebaigto statyti gyvenamojo namo baigtumas 70 proc., santuokos pabaigoje - 97 proc. Atsakovės teigimu, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad gyvenamajam namui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ieškovo asmeninės lėšos, nėra pagrindo sutikti su tuo, kad ieškovo panaudotų asmeninių lėšų, įgyjant gyvenamąjį namą, vertė santuokos pabaigoje yra lygi namo dalies baigtumo procentinei išraiškai, buvusiai nurodyto turto įsigijimo metu. Atsakovė nurodo, kad namo baigtumo procentas, kuris iš esmės yra reikalingas tik tam, kad būtų galima įregistruoti nekilnojamojo turto objektą nekilnojamojo turto kadastre, nėra tiesiogiai susijęs su jo verte. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Atsakovei teigiant, kad namas nebuvo pritaikytas gyventi, o santuokos pabaigoje, nors jis ir nėra visiškai įrengtas, tačiau tinkamas gyventi vienai šeimai, kad žemės sklype pastatyti nauji ūkiniai pastatai, kurių nebuvo sandorio sudarymo metu, kad žemės sklypo teritorija ir aplinka yra sutvarkyta, įrengta ir išgrįsta įvaža t. y., kad esminę šio turto dabartinės rinkos vertės dalį sudaro ne ieškovo panaudotos asmeninės lėšos jį įsigyjant, o būtent iš sutuoktinių bendrų lėšų ir bendru darbu atliktas gyvenamojo namo įrengimas, statybinių medžiagų pirkimas, naujų pastatų pastatymas ir žemės sklypo sutvarkymas, kolegija sprendė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl gyvenamojo namo būklės ir vertės, buvusios jo įsigijimo momentu. Taigi nagrinėjamu atveju ne ieškovas turi įrodinėti, kad namo įsigijimo metu namo vertė nesudaro 70 proc. jo vertės santuokos pabaigoje, bet atsakovė turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių, kad ieškovo panaudotų asmeninių lėšų, įgyjant gyvenamąjį namą, vertė santuokos pabaigoje nėra lygi namo dalies baigtumo procentinei išraiškai (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Kolegija, atsižvelgdama į viešą šios bylos interesą, vadovaudamasi CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, 2014 m. birželio 12 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, siekdama suteikti šaliai, kuri siekia įrodyti, jog ieškovo asmeninės lėšos gyvenamajam namui ir žemės sklypui įsigyti sudaro ne daugiau kaip 10 procentų dabartinės šio turto rinkos vertės, galimybę pateikti įrodymus, kaip namo statybos baigtumo procentas jo įgijimo metu yra susijęs su jo verte bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovė, iškėlusi abejones dėl turto vertės jo įgijimo metu, naujų įrodymų į bylą neteikė, kolegijai sprendžiant, jog yra pagrindas patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlius pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes (CPK 159, 179 straipsniai) specialių žinių pagalba (CPK 212 straipsnis), atsakovė tokia galimybe nepasinaudojo, todėl nagrinėjamoje byloje, nenustačius aplinkybių, dėl kurių nagrinėjant šią civilinę bylą teismas turėtų būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl sprendžiant kilusį ginčą vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos pateikė šalys.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad tiek namas, tiek žemės sklypas yra įgytas už ieškovo lėšas, sprendė, kad ginčo turto nėra pagrindo pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe. Kolegija sutikdama su faktinių aplinkybių įvertinimu ir nesutikdama su išvada, jog ginčo turto nėra pagrindo pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė dėl asmeninių lėšų panaudojimo įgyjant santuokoje turtą, šioje byloje sudaro pagrindą pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe ir „kita svarbia aplinkybe“, reikšminga sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo būdo, padalijant santuokoje įgytą turtą natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas ir vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Dėl nurodytos priežasties, esant byloje nustatytai ir šalių pripažįstamai aplinkybei dėl ieškovo asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant ginčo turtą ir jį remontuojant, nesant pagrindo vertinti, jog namo baigtumo procentas neatitinka jo vertės santykio, yra pagrindas taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatyti nelygias sutuoktinių dalis namų valdoje, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Teisėjų kolegija, taikydama šią teisės normą, pažymi, kad turto padalijimas natūra taip pat reiškia atsižvelgimą į sutuoktinių interesus, o kai jie yra priešingi, juos derina, taikydama nurodytoje normoje išvardytus kriterijus, tarp kurių gali būti įvairios, bet visada pripažintinos svarbiomis aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014). Nagrinėjamoje byloje abi šalys pripažino, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas turi būti priskirti vienam iš jų, o ne padalyti jiems dalimis. Teisėjų kolegija pripažįsta tinkamu pirmosios instancijos teismo sprendimą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypą, paskirti tik ieškovui, nes jis į šį turtą investavo dalį asmeninių lėšų ir kaip jau minėta, įrodymų, jog namo baigtumo procentas neatitinka procentinės vertės, byloje nepateikta. Taigi šis turtas, turto padalijimo momentu esantis bendru santuokiniu turtu, po santuokinio turto padalijimo paliktinas ieškovui natūra valdyti asmeninės nuosavybės teise. Ieškovui pirmosios instancijos teismo priskirto turto sudėties teisėjų kolegija nekeičia.
Nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė, buvusi pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, dėl kurios tarp šalių ginčo nekilo, – 200 635 Lt. Kaip jau minėta, atsakovė apart paaiškinimų byloje neteikė įrodymų, jog namo baigtumo procentas jo įsigijimo metu nėra tiesiogiai susijęs su jo verte santuokos pabaigoje. Kolegija nesutikdama su pateiktu atsakovės turto vertinimu, jog ieškovo panaudotos lėšos vertintinos santykiu 100 talonų = 1 litas, kadangi už tuo metu įgyta nuosavybė proporcinga tuo laikotarpiu įmokėtoms įmokoms. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes apie namo baigtumą jo įsigijimo metu ir santuokos pabaigos metu, šalių pripažįstamas aplinkybes apie panaudotų namo įrengimui statybinių medžiagų vertę, darbų atlikimo apimtis ir aplinkybes (darbai buvo atliekami ūkio būdu, prisidedant giminaičiams), be to, byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė, sumokėdama už vonios, vamzdynų remontą, taip pat įdėjo į turto pagerinimus 3 267,08 Lt ir 719,60 Lt savo asmeninių lėšų (iš viso - 3 986,68 Lt), teisėjų kolegija sprendžiam, kad nustatyti teisiškai reikšmingi faktai sudaro pagrindą, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatyti nelygias sutuoktinių dalis namų valdoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Esant pagrindui spręsti, jog namo baigtumas santuokos pabaigoje padidėjo 27 procentais, byloje nustatyti reikšmingi faktai sudaro prielaidas pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 2/3 dalis namų valdos, atsakovei – 1/3 dalį. Pripažinus pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl turto priskyrimo natūra ieškovui, iš ieškovo atsakovei priteistina kompensacija t. y. 1/3 namų valdos (200 635 Lt/3) 66 878,33 Lt.
Dėl 25 559,71 Lt įtraukimo į sutuoktinių turto balansą
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos ir pajamos, sudarius santuoką gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Civiliniame kodekse nepateikta pajamų sąvokos. Pajamos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, kurioje, be kita ko, joms priskiriamas gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi skiriamasis pajamų požymis yra naudos gavimas, atlygintinumas. Sutuoktinio gautas darbo užmokestis atitinka pajamų sampratą ir pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).
Vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, į dalytino turto sąrašą pirmosios instancijos teismas įtraukė 25 559,71 Lt išmokas, susijusias su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m., pripažįstant šias pajamas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). CPK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad ieškovui realiai buvo išmokėta 9 420,33 Lt dengiant sumą iš garantinio fondo (sumokėta 2010 m. spalio 27 d.), taip pat 2012 m. kovo 8 d. ieškovui bankroto byloje buvo sumokėta 7 706,23 Lt, likusi neišmokėta suma sudaro 8 433,15 Lt (3 t. b. l. 195). Dėl nurodytų priežasčių į sutuoktinių turto balansą įtrauktina ne 25 559,71 Lt suma, tačiau 17 126,56 Lt.
Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi šioje byloje pažymėjo, jog nagrinėjant bylą iš naujo dalyje dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), padalijimo, turi būti atsižvelgta į tai, kiek asmeninių lėšų buvo panaudota bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat nustatyta, kiek realiai ieškovas gavo su darbo užmokesčiu susijusių lėšų iš UAB „Šilna“, ko pasėkoje bus galima spręsti apie kompensacijos dydį.
Esant pagrindui spręsti, kad ieškovui pripažintina nuosavybės teisę į 2/3 dalis namų valdos, atsakovei – 1/3 dalį, bei nekeičiant teismo sprendimo dalies dėl priskirto turto sudėties, be to, apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad į sutuoktinių turto balansą įtrauktina ne 25 559,71 Lt suma, tačiau 17 126,56 Lt suma, susijusi su UAB „Šilna“ išmokėtomis darbo išmokomis, ir ši suma keičia pirmosios instancijos teismo nustatytą turto balansą, kuris sumažėja 8 433,15 Lt (25 559,71 Lt – 17 126,56 Lt), todėl atsakovei teismo sprendimu priteistos kompensacijos dydis keistinas, ją padidinant iki 81 866,61 Lt ((66 878,33 Lt (kompensacija už namų valdą) + 6 425 Lt (kompensacija už tenkančią mažesnę priskirto kilnojamojo turto vertę) + 8 563,28 lt (kompensacija už išmokėtą darbo užmokestį)).
Civilinio proceso kodekso 761 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą.
Nagrinėjamu atveju vykdant įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. procesinį sprendimą, kuriuo buvo pakeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimas turto priskyrimo dalyje ir iš atsakovės ieškovui priteista piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį, atsakovė ieškovui yra išmokėjusi ¼ dalį priteisto kompensacijos – 53 760 Lt (3 t. b. l. 187-194). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. procesinis sprendimas dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimo ir išmokų su darbo santykiais priteisimo panaikintas ir šioje dalyje byla perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismui nusprendus nekeisti teismo sprendimo dalies dėl priskirto turto sudėties ir iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, pakeičiant sprendimo dalį, ir padidinti iš ieškovo atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, spręstinas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas (CPK 760 str. 1 d.; 761 str. 1 d.) ir ieškovas įpareigojamas grąžinti atsakovei jos sumokėtas vykdant Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. procesinį sprendimą, sumas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos atsakovei E. P. už ieškovui A. P. tenkančią didesnę turto dalį pakeisti ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš ieškovo A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) piniginę 81 866,61 Lt (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis litus, 61 ct)(atitinka 23 710,21 Eur) kompensaciją atsakovės E. P. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.”
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Įpareigoti ieškovą A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovei E. P. a. k. (duomenys neskelbtini) jos sumokėtas 53 760 Lt (atitinka 15569,97 Eur) vykdant Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1314-657/2013, sumas.