Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-571/2013 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei E. P. dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo bei atsakovės E. P. priešieškinį ieškovui A. P. dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.), todėl teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliaciniame skunde yra keliami klausimai dėl santuokos iširimo priežasties vertinimo, dėl nekilnojamojo turto ir kompensacijos už jį priteisimo antrajam sutuoktiniui, dėl to teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje, be pačios apeliantės samprotavimų apie ieškovo kaltę bei galimą jo neištikimybę turinčių patvirtinti fotonuotraukų (T.1, b.l. 103), ar jos naudai liudijusios dukters I. P. paaiškinimų, ir liudytojų J. K., I. J., H. M. (T.2, b.l. 84-85) parodymų, kad iš kalbų yra girdėję apie ieškovo neištikimybę, nėra jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kad buvo nelojalus šeimai ar gyvendamas kartu su apeliante bendravo dar ir su kitomis moterimis. Tik tokių aplinkybių nustatymas leistų jo elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių ir dėl šeimos iširimo. Tokią apeliantės pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, suponuoja šalių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Ir priešingai, byloje yra ir kitų įrodymų, šalių pripažintas faktas, kad ne kartą yra kalbėję apie skyrybas, liudytojų E. G., G. D., A. P., šalių dukters R. P. parodymai (T.1, b.l. 112-114), kad pati apeliantė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės moralines pareigas, nustatytas CK 3.26 str. - 3.28 str., t.y. sutuoktinių lygiateisiškumo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam. Todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad teismas netyrė ir neįvertino įrodymų apie ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime atlikta įrodymų analizė ir įvertinimas. Pagal CPK 185 straipsnį įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Bylą nagrinėjęs teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų prieštaringumą, negalėjo pripažinti esant įrodytas tam tikras vieno ar kito sutuoktinio nurodomas aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal įrodymų pakankamumo reikalavimą teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad abu sutuoktiniai yra reiklios ne tik sau, bet ir kitiems asmenybės, kas išryškina akivaizdų charakterių ir požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumą, todėl šalys nesutaria dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertina šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, nevienodai supranta sutuoktinių pareigas. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normas; nustatęs, kad ieškovas ir atsakovė iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį galėjo pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Toks CK 3.60 ir 3.61 straipsnių teisės normų aiškinimas ir taikymas atitinka jų turinį ir neprieštarauja teismų praktikai, todėl naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl santuokinio turto padalijimo. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 str. 1 d.), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo, turtas dalijamas teismo sprendimu. Tuo tikslu ieškinį reiškiančiam sutuoktiniui privalu ieškinyje nurodyti duomenis apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimą jį padalyti (CPK 382 str. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas privalo padalyti visą sutuoktinių turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Todėl bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vieno bei kito asmeninis turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

CK 3.88 straipsnyje nurodyta, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, 3.89 straipsnyje – koks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji taisyklė yra tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d., galiojusio SŠK 21 str. 1 d., 3 d.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t.y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad teismas nepagrįstai pripažino gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovo nuosavybe, kadangi pats ieškovas pripažino tą aplinkybę, jog šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti šį ginčo turtą asmenine nuosavybe, nebuvo ginčijama bendro turto prezumpcija, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir viršijo ieškinio reikalavimų ribas.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. P. su atsakove E. P. susituokė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 140 (T.1, b.l. 10). Ginčo turtas yra įgytas santuokos metu. 1993 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovo vardu už 692440,00 talonų buvo įgytas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 70 %), bendro ploto 260,03 kv.m, naudingo ploto 139,87 kv.m, rūsių plotas – 120,16 kv.m, užstatyto ploto 159,00 kv.m (T.1, b.l. 12-13, 35), esantis (duomenys neskelbtini). 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 7660 ieškovo vardu už 550,00 Lt buvo įgytas 0,1499 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 14, 36). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos nustatyta, jog gyvenamojo namo baigtumas 2011 m. spalio 4 d. yra 97 % (T.1, b.l. 29), bei sklype pastatyti pastatai – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (T.1, b.l. 30-33), kurie nustatyta tvarka nėra įregistruoti.

Teisėjų kolegija pripažįsta tą aplinkybę, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad A. P. galėjo turėti savo asmeninių lėšų ir juos panaudoti ginčo turto įsigijimui. Iš byloje esančios pirkimo – pardavimo sutarties (registro Nr. 1844, T.1, b.l. 34) matyti, jog 1993-04-19 A. P. už 850000 talonų pardavė jam pagal 1986-02-12 dovanojimo sutartį (registro Nr. 282, T.1, b.l. 33) asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas šias lėšas panaudojo ginčo turto įgijimui, tačiau, byloje nėra pateikta įrodymų, kur tiksliai buvo panaudotos lėšos už parduotą A. P. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, ir nėra galimybės jų tiksliai apskaičiuoti, nes ginčo turtas buvo įgytas anksčiau, nei buvo parduotas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Teisėjų kolegija taip pats sutinka su apeliantės E. P. argumentais, jog ji taip pat yra savo asmeninėmis lėšomis yra prisidėjusi prie turto įgijimo, jo įrengimo, įgyto turto išlaikymo, be to, mokėjo mokesčius, kai šalys jau kartu nebegyveno. Šias apeliantės nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys mokėjimo kvitai sąskaitos, pinigų priėmimo kvitai, dovanojimo sutartis (T.2, b.l. 6-76, 109).

Įstatymo nustatyta prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti nuginčyta. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Be to, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Kadangi santuoka tarp bylos šalių buvo sudaryta 1986 metais, mokėjimai už įgyjamą turtą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą atlikti 1993 metais, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad buvo aiškiai išreikšta ieškovo valia įsigyti ginčo turtą asmeninėn nuosavybėn, įvertinus, kad sutuoktiniai kartu gerino namą, ir byloje nepaneigus turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1499 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 14, 36), registruoti ieškovo A. P. vardu, bei pastatai – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (T.1, b.l. 30-33), kurie nustatyta tvarka nėra įregistruoti yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. P. ir E. P. nuosavybė.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog teismas netinkamai nustatė turto vertę, remdamasis 1993 m. sutartyse nurodytomis kainomis. Be to teisėjų kolegija pažymi, jog dalindamas turtą teismas nesudarė santuokoje įgyto turto balanso. Pagal teismų praktiką dalijamo tarp šalių bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Šiuo atveju dalijamas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) kurio vertė nustatoma remiantis VĮ Registrų centro duomenimis - nebaigto statyti gyvenamasis namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė vertė remiantis VĮ „Registrų centras“ parengtu pastato padalijimo projektu 170000,00 Lt (T.1, b.l. 12-13, 22 35), 1499 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė vertė remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu yra 23057,00 Lt (T.1, b.l. 14, 36), neregistruotų pastatų – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (T.1, b.l. 30-33), šalių neginčijama nurodyta vertė yra 7578,00 Lt. Dėl nurodyto kilnojamojo turto (namų apyvokos daiktų) turto vertės tarp šalių ginčo nėra, tačiau teisėjų kolegija pagal 2013-02-15 turto vertinimo ataskaitą Nr. 13-002 (T.2, b.l. 148) patikslina vaizdo kameros JVC VVC GR-D33ER vertę, nurodant, kad jos vertė yra 250,00 Lt. Teismas šalių nurodytas kilnojamųjų daiktų rinkos kainas laiko teisingomis ir protingomis, atitinkančiomis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Be to teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad į dalintino turto sąrašą turėjo būti įtraukta 25559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m., kadangi pajamos gautos iš darbinės veiklos yra pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.; Kauno apygardos teismo 2010-04-13 nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, T.2, b.l. 116-125). Pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti dalintino turto balansą, nustatyti dalintino turto rinkos kainą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis žemiau išvardintas turtas: nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė vertė 170000,00 Lt, 0,1499 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė vertė 23057,00 Lt, neregistruoti pastatai – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (T.1, b.l. 30-33), kurių vertė yra 7578,00 Lt, esantys(duomenys neskelbtini), automobilis Audi Allroad, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 22000,00 Lt, automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7500,00 Lt, automobilis Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1600,00 Lt, priekaba valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 100,00 Lt (T.1, b.l. 19-21), minkštų baldų komplektas (raudonas kambarys) – 1200,00 Lt vertės, minkštų baldų komplektas (valgomasis) – 1000,00 Lt vertės, virtuvės baldų komplektas – 500,00 Lt vertės, sofa – lova (mažas kambarys antrame aukšte) – 200,00 Lt vertės, kilimas (raudonas kambarys) – 200,00 Lt vertės, šaldytuvas virtuvėje – 400,00 Lt vertės, šaldiklis Nr.1 – 350,00 Lt vertės, šaldiklis Nr.2 – 350,00 Lt vertės, šaldiklis – dėžė 450,00 Lt vertės, dujinė viryklė – 300,00 Lt vertės, televizorius „Sony“ (raudonas kambarys) – 200,00 Lt vertės, televizorius „Sharp“ (miegamasis), kurio vertė 200,00 Lt, televizorius (virtuvė) – 100,00 Lt vertės, kompiuteris su monitoriumi – 300,00 Lt vertės, kompiuterio stalas su kėde, kurių vertė 250,00 Lt, radijo centras – 200,00 Lt vertės, indaplovė – 200,00 Lt vertės, vaizdo kamera JVC VVC GR-D33ER – 250,00 Lt vertės, sekcija „Nemunas“ – 700,00 Lt vertės, naktinio matymo žiūronai NV Exelon 4x50, Nr. (duomenys neskelbtini)– 400,00 Lt vertės, graižtvinis šautuvas HOVA 1500 su optiniu taikikliu HAWKE 3-9x50, Nr. (duomenys neskelbtini)- 1400,00 Lt vertės, graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) LUX su optiniu taikikliu Nr. (duomenys neskelbtini)– 900,00 Lt vertės, lygiavamzdis šautuvas IŽ-12 Nr. (duomenys neskelbtini)– 450,00 Lt vertės, seifas – 200,00 Lt vertės. E. P. prekybos įmonė, kurios vertė 1000,00 Lt, minkštų baldų komplektas (mėlynas kambarys) -1400,00 Lt vertės, sekcija (raudonas kambarys) – 2000,00 Lt vertės, komoda (raudonas kambarys), kurios vertė 800,00 Lt, prieškambario spinta, kurios vertė 400,00 Lt, miegamojo baldai – 800,00 Lt vertės, bei 25559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė į dalintinų daiktų sąrašą automobilį SEAT IBIZA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vaikų kambario baldus, kadangi šiuo turtu naudojasi nors ir suaugę šalių vaikai. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad į dalintino turto balansą turėtų būti įtrauktas kad automobilis Mitsubishi Pajero Sport, kurį ieškovas pardavė ir taip sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę. Pati atsakovė pripažįsta, kad gautus už automobilį pinigus ieškovas atidavė dukroms, todėl nėra pagrindo teigti, jog gautos už automobilį lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys turėtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad šalys santuokos metu įgijo turto už 274494,71 Lt, kuris sudaro bendrą sutuoktinių turto balansą ir nutraukiant santuoką turėtų būti dalinamas (CK 3.118 str. 1 d.).

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, o CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta kita įstatyminė prezumpcija – sutuoktinių bendro turto dalių lygybė. Aptariamos įstatymo ir teismų praktikos nuostatos patvirtina, kad dalijamas yra sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 str.), nustatęs turto vertę (CK 3.119 str.) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str., 3.123 str.), teismas paskirsto dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta įstatyminė prezumpcija – sutuoktinių bendro turto dalių lygybė, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Šioje byloje nustatyta, kad šalys neturi ypatingai didelės vertės turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.), nes tikėtina, kad abi šalys turto įgijimui, pagerinimui ir išlaikymui naudojo asmenines lėšas, o ieškovo gautų lėšų už parduotą turtą panaudojimo nėra galimybės nustatyti, todėl dalinant santuokoje įgytą turtą, kiekvienai šaliai priklausytų turto už 137247,35 Lt (274494,71 : 2).

Sprendžiant iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė E. P. iš esmės nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovui natūra ir 47803,34 Lt piniginės kompensacijos už šio turto pagerinimą jai priteisimo.

Tiek įstatyme (CK 3.127 str. 3 d.), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Taigi turto nedalumas gali situaciją modifikuoti taip, kad nesant galimybės nedalaus turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Atkreiptinas dėmesys, kad įpareigojant vieną sutuoktinį kompensuoti antrajam tenkančio turto dalį pinigais, turi būti įvertinta, ar sutuoktinis, iš kurio priteisiama piniginė kompensacija, turi realias finansines galimybes tokią kompensaciją sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalinant bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe pripažintą turtą, būtina įvertinti šalių galimybę valdyti, administruoti atskirus dalijamus objektus, sutuoktinių poreikius, amžių, sveikatos būklę, finansinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nustatė, kad namas ir ginčo metu nėra pilnai įrengtas, kad pilnai neįrengti rūsiai, kad pagal ieškovo su pradiniu ieškiniu siūlomą padalijimo projektą šalys jame gyventi negalėtų. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje namų valdoje dabar faktiškai gyvena atsakovė su dukra, ieškovas gyvena ir dirba Baltarusijoje (T.1, b.l. 37-38). Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad pasibaigus darbo sutarčiai Baltarusijoje jis grįš ir gyvens name, nes neturi kito gyvenamojo būsto, teisėjų kolegija vertina kaip labiau deklaratyvius, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad išvykęs į Baltarusiją nuo 2009 m. ieškovas savo darbu ar lėšomis būtų prisidėjęs prie šio nekilnojamojo turto tolimesnio įrengimo ir išlaikymo. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymo suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Todėl įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija pripažįsta esant tikslinga nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė vertė 170000,00 Lt, 0,1499 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė vertė 23057,00 Lt ir neregistruotus pastatus – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių statybinių medžiagų vertė yra 7578,00 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) paskirti apeliantės E. P. nuosavybėn. Apeliantei po santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teismas paskyrė kilnojamojo turto už 17250,00 Lt, dėl kurio ginčo nėra. Tokiu būdu atsakovei po santuokos nutraukimo atitenka turto natūra už 217885,00 Lt (170000,00 + 23057,00 + 7578,00 + 17250,00).

Apeliacinės instancijos teismas nekeičia teismo sprendimo dalies dėl kilnojamojo turto padalijimo, tik remiantis 2013-02-15 turto vertinimo ataskaita Nr. 13-002, kurią pateikė ieškovas (T.2, b.l. 148) patikslina vaizdo kameros JVC VVC GR-D33ER vertę, nurodant, kad jos vertė yra 250,00 Lt bei priteisia ieškovui 25559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m. Tokiu būdu atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka kilnojamojo turto už 56609,71 Lt - automobilis Audi Allroad, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 22000,00 Lt, minkštų baldų komplektas (raudonas kambarys) – 1200,00 Lt vertės, minkštų baldų komplektas (valgomasis) – 1000,00 Lt vertės, virtuvės baldų komplektas – 500,00 Lt vertės, sofa – lova (mažas kambarys antrame aukšte) – 200,00 Lt vertės, kilimas (raudonas kambarys) – 200,00 Lt vertės, šaldytuvas virtuvėje – 400,00 Lt vertės, šaldiklis Nr.1 – 350,00 Lt vertės, televizorius „Sony“ (raudonas kambarys) – 200,00 Lt vertės, kompiuteris su monitoriumi – 300,00 Lt vertės, radijo centras – 200,00 Lt vertės, indaplovė – 200,00 Lt vertės, vaizdo kamera JVC VVC GR-D33ER – 250,00 Lt vertės (pagal 2013-02-15 turto vertinimo ataskaitą Nr. 13-002, T.2, b.l. 148), sekcija „Nemunas“ – 700,00 Lt vertės, naktinio matymo žiūronai NV Exelon 4x50, Nr. (duomenys neskelbtini)– 400,00 Lt vertės, graižtvinis šautuvas HOVA 1500 su optiniu taikikliu HAWKE 3-9x50, Nr. (duomenys neskelbtini)- 1400,00 Lt vertės, graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) LUX su optiniu taikikliu Nr. (duomenys neskelbtini)– 900,00 Lt vertės, lygiavamzdis šautuvas IŽ-12 Nr. (duomenys neskelbtini)– 450,00 Lt vertės, seifas – 200,00 Lt vertės bei 25559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m.

Ieškovui iš atsakovės priteistina 80637,65 Lt piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį (217885,00 – 137247,35).

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalijimą, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl turto padalijimo, tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai išlieka patenkinti dalinai, apeliacinės instancijos teismui kitokiu būdu padalinant turtą nenukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos.

Dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo. Remiantis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams, kokiais dydžiais sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstomas. Taigi, įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Apeliantė prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą dviems metams grindė savo sunkia turtine padėtimi - ji nurodė gaunanti apie 500,00 Lt dydžio pajamas, kito būsto neturinti, todėl negalinti sumokėti teismo priteistą kompensaciją ieškovui iš karto.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra ginčo turto bendraturčiai, jiems priklausančios santuokoje įgyto turto dalys yra lygios (po ½ dalį), taigi, sprendžiant turto padalijimo klausimą, negali būti akcentuojami, ginami vieno iš bendraturčių interesai. Teismas, nuspręsdamas, kad nekilnojamojo turto padalijimas natūra yra negalimas, ir priteisdamas ieškovui piniginę kompensaciją, negali jos mokėjimo išdėstyti tokiam ilgam terminui, kad tokia kompensacija prarastų iš esmės visą savo kompensuojamąją vertę. Apeliantės prašymas kompensacijos mokėjimą išdėstyti dviems metams, prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams.

Įvertinus abiejų šalių interesus, ir atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė neturi kito būsto, kad ieškovas iki 2013 m. gruodžio mėnesio pagal darbo sutartį dirba Baltarusijoje, į tai, kad apeliantė turi kito asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (T.1, b.l. 15-19), kad kartu su atsakove gyvena šalių dukra, kad ieškovo turtinė padėtis nėra nei kiek ne geresnė už atsakovės, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovui yra svarbu gauti priteistą kompensaciją, kad už ją galėtų įsigyti bent minimalų, bet kokios būklės būstą yra reikšmingi socialine prasme, į juos negali būti neatsižvelgiama, sprendžiant dėl termino, kuriam sprendimo vykdymas išdėstomas, trukmės. Pažymėtina, kad kompensacijos mokėjimas atsakovės siūlomomis lygiomis dalimis (maždaug po 3359,90 Lt per mėnesį) nesudarytų jokių galimybių įgyti būstą nuosavybėn, tokia kompensacijos mokėjimo tvarka aiškiai būtų neteisinga, diskriminacinė ieškovo atžvilgiu, neužtikrintų ginčo šalių lygiateisiškumo, todėl teismo negali būti taikoma.

Teismas, priteisdamas kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovo turto dalį, neturi pareigos aiškintis, ar atsakovė turi pakankamai lėšų tokios kompensacijos sumokėjimui. Pati atsakovė priešieškiniu prašė jai priteisti turtą natūra, o ieškovui priteisti kompensaciją. Su priešingu variantu (kad turtas atitektų ieškovui, o atsakovei būtų priteista kompensacija) ji nesutiko, todėl atsakovė, gaudama turtą, neturi teisėto pagrindo tikėtis, kad kompensacijos nereikės išmokėti arba jos mokėjimas bus išdėstytas taip kaip patogu jai, neatsižvelgiant į ieškovo teisėtą interesą gauti kompensaciją už turtą, kurio ji teismo sprendimo pagrindu netenka.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus abiejų ginčo šalių dėmesio vertus interesus yra tikslinga kompensacijos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis (po 6719,80 Lt kas mėnesį), sumokant kompensaciją ieškovui per dvylika mėnesių (CPK 284 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi abi šalys buvo iš dalies atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, bei atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pakeisti ir jį išdėstyti:

Priteisti ieškovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Audi Allroad, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 22000,00 Lt, minkštų baldų komplektą (raudonas kambarys) – 1200,00 Lt vertės, minkštų baldų komplektą (valgomasis) – 1000,00 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą – 500,00 Lt vertės, sofą – lovą (mažas kambarys antrame aukšte) – 200,00 Lt vertės, kilimą (raudonas kambarys) – 200,00 Lt vertės, šaldytuvą virtuvėje – 400,00 Lt vertės, šaldiklį Nr.1 – 350,00 Lt vertės, televizorių „Sony“ (raudonas kambarys) – 200,00 Lt vertės, kompiuterį su monitoriumi – 300,00 Lt vertės, radijo centrą – 200,00 Lt vertės, indaplovę – 200,00 Lt vertės, vaizdo kamerą JVC VVC GR-D33ER – 250,00 Lt vertės, sekciją „Nemunas“ – 700,00 Lt vertės, naktinio matymo žiūronus NV Exelon 4x50, Nr. (duomenys neskelbtini)– 400,00 Lt vertės, graižtvinį šautuvą HOVA 1500 su optiniu taikikliu HAWKE 3-9x50, Nr. (duomenys neskelbtini)- 1400,00 Lt vertės, graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini) LUX su optiniu taikikliu Nr. (duomenys neskelbtini)– 900,00 Lt vertės, lygiavamzdį šautuvą IŽ-12 Nr. (duomenys neskelbtini)– 450,00 Lt vertės, seifą – 200,00 Lt vertės bei 25559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m.; viso turto už 56609,71 Lt (penkiasdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus devynis litus septyniasdešimt vieną centą).

Priteisti atsakovei E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 170000,00 Lt, 01499 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 23057,00 Lt ir neregistruotų pastatų – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybines medžiagas, kurių vertė 7578,00 Lt, esančius(duomenys neskelbtini), automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7500,00 Lt, automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1600,00 Lt, priekabą valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 100,00 Lt, E. P. prekybos įmonę, kurios vertė 1000,00 Lt, šaldiklį Nr.2, kurio vertė 350,00 Lt, šaldiklį – dėžę, kurio vertė 450,00 Lt, dujinę viryklę, kurios vertė 300,00 Lt, televizorių „Sharp“ (miegamasis), kurio vertė 200,00 Lt, televizorių (virtuvė), kurio vertė 100,00 Lt, minkštų baldų komplektą (mėlynas kambarys), kurio vertė 1400,00 Lt, sekciją (raudonas kambarys), kurios vertė 2000,00 Lt, komodą (raudonas kambarys), kurios vertė 800,00 Lt, prieškambario spintą, kurios vertė 400,00 Lt, kompiuterio stalą su kėde, kurių vertė 250,00 Lt, miegamojo baldus, kurių vertė 800,00 Lt; viso turto už 217885,00 Lt (du šimtus septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus).

Priteisti iš atsakovės E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją 80637,65 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių šešis šimtus trisdešimt septynis litus šešiasdešimt penkis centus) už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Išdėstyti iš atsakovės E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) piniginės kompensacijos 80637,65 Lt mokėjimą lygiomis dalimis per 12 (dvylika) mėnesių.“

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.