Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-03-02 · Civilinė byla Nr. e2S-473-863/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-12-01Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-03-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-02
Bylos Nr.
e2S-473-863/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20083-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-473-863/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20083-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo ,,PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. S., M. A. B., notarė Valdemara Vaičekonienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo A. S. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po tėvo R. S. mirties; leisti nukreipti išieškojimą iš atsakovo ieškovo naudai pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės Svetlanos Bazilienės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3632 į trečiajam asmeniui M. A. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 3/16 dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir statinių, adresu esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi, konstatavęs, kad pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą) ieškovui jokių materialių teisių nesukuria, nes jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti – pasirinkti tokį teisių gynimo būdą, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką, kuriuo byloje būtų sukurti teisiniai padariniai, įtraukti į bylą atsakovais, trečiaisiais asmenimis su tokiu reikalavimu susijusius asmenis ir sumokėti žyminį mokestį už visus pareikštus reikalavimus. Teismas atsisakė priimti ieškinio reikalavimą leisti nukreipti išieškojimą į trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi jokie reikalavimai šiam asmeniui nėra reiškiami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Ieškovui apskundus minėtą teismo nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą patenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3. Apeliacinės instancijos teismui perdavus klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), užtikrina ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą bei civilinio proceso operatyvumą, koncentruotumą ir ekonomiškumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau jokie su tuo susiję reikalavimai nėra reiškiami. Atsižvelgiant į tai ir į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus (be kita ko, į tai, kad ieškinyje nėra ginčijamas kitų įpėdinių palikimo priėmimas; pareikštas reikalavimas leisti nukreipti išieškojimą į trečiajam asmeniui priklausantį turtą; ieškinys yra vientisas dokumentas), teismas ieškovui nustatė terminą trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

4. 2022 m. gruodžio 23 d. ieškovas pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame prašoma priimti patikslintą ieškinį ir iškelti civilinę bylą pagal ieškovo reiškiamus reikalavimus atsakovui; patikslintame ieškinyje trečiuoju asmeniu nurodoma Rokiškio rajono 3-ojo biuro notarė Valdemara Vaičekonienė. Ieškovas nurodė, kad atsisako savo prašymo pakeisti M. A. B. procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovę bei nereiškia reikalavimo nuginčyti kitų įpėdinių palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartyje išvadą, jog įpėdinio, ginčijančio palikimo atsisakymą, teisės į palikimą gali būti įgyvendintos tik nuginčijus kitų įpėdinių palikimo priėmimą, priėmė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009, kurios iš esmės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, atsakovui nesiėmus veiksmų palikimui priimti, atsakovui tenkančio palikimo dalis perėjo trečiojo asmens M. A. B. nuosavybėn ab initio, t. y. nuo to momento, kai atsakovas nutraukė paveldėjimo teisinius santykius, todėl aplinkybės, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas vėliau, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje konstatuota, jog šios kategorijos bylose, po palikėjo mirties įpėdiniui atsisakius / nepriėmus palikimo dvišalė restitucija negalima. Mano, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškovui siekiant įgyvendinti savo teises, būtina nuginčyti kitų įpėdinių palikimo priėmimą. Akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje materialinis santykis, iš kurio kilęs ginčas, yra susijęs su vienašaliu sandoriu, t. y. atsisakymu priimti palikimą (neveikimu), todėl nėra pagrindo vertinti, jog trečiasis asmuo M. A. B., kuri priėmė palikimą, byloje turi būti traukiama atsakove. Mano, jog nėra pagrindo teigti, jog ieškinio reikalavimai yra pareikšti ne tam asmeniui ar į bylą nėra įtraukti visi atsakovai, kadangi trečiasis asmuo M. A. B. ir juolab D. S. nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyviai ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Ieškovo vertinimu, atsakovui pareikšto ieškinio faktinis pagrindas bei ieškinio dalykas, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prašo pripažinti atsakovo sudarytą vienašalį sandorį negaliojančiu, o tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, pareikštu išvestiniu reikalavimu prašo nukreipti skolos išieškojimą į turtą, kuris dėl neteisėtų atsakovo veiksmų perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (t. y. iš esmės reikalavimas taikyti restituciją).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė ir atskirojo skundo argumentai

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi, konstatavęs kad ieškovas tinkamai nepašalino teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovui.

Šalies argumentai

6. Ieškovas PlusPlus Capital AS 2023 m. sausio 13 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovo ieškinio atsakovui priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

6.1. Ieškovas mano, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pareikšti reikalavimus, kuriais ginčijamas kitų įpėdinių palikimo priėmimas. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartyje savo išvadą padarė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 206/2009, kurios iš esmės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje jis nesiekia nuginčyti nei atsakovo sesers, nei atsakovo motinos nuosavybės teisės į palikimą sudarantį turtą. Ieškovo įsitikinimu, atsakovui neįgyvendinus savo paveldėjimo teisių ir tokiu būdu pažeidus ieškovo interesus, tretieji asmenys, priimdami palikimą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Atsakovui nesiėmus veiksmų palikimui priimti, jam tenkančio palikimo dalis perėjo trečiojo asmens M. A. B. nuosavybėn ab initio, t. y. nuo to momento, kai atsakovas nutraukė paveldėjimo teisinius santykius. Kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, jog tokiais atvejais restitucija yra kiek kitokia – išieškojimas yra nukreipiamas į svetimą turtą, todėl galima pagrįstai konstatuoti, jog aplinkybė, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas vėliau, šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės. Mano, kad nėra jokio pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju, ieškovui siekiant įgyvendinti savo teises, būtina nuginčyti kitų įpėdinių palikimo priėmimą.

6.2. Ieškovas pažymi, kad jokie materialiniai teisiniai santykiai, sukuriantys šalims teises ir pareigas, nesieja ir niekada nesiejo ieškovo su trečiaisiais asmenimis M. A. B. ir D. S.; tretieji asmenys nėra ieškovo skolininkai, šalių nesieja jokie sutartiniai ar deliktiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo bei apskritai negali jų atžvilgiu reikšti savarankiškus reikalavimus bei keisti jų procesinę padėtį. Mano, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškinio reikalavimai yra pareikšti ne tam asmeniui ar į bylą nėra įtraukti visi atsakovai, kadangi trečiasis asmuo M. A. B., ir juolab D. S., nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyviai ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

6.3. Ieškovo vertinimu, atsakovui pareikšto patikslinto ieškinio (tiek ir pradinio) faktinis pagrindas bei ieškinio dalykas, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei analogiškose bylose formuojamą teismų praktiką, suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, grąžindamas ieškinį ieškovui, nepagrįstai sprendė, jog jam nepašalinus ieškinio trūkumų, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra pažymėta, jog ieškovas ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pats pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Tačiau tik nagrinėjant bylą bus išsiaiškinta ir nustatyta, ar pagal ieškovo pareikštą reikalavimą yra atsakingas būtent ieškovo nurodytas atsakovas, ir ar ieškovas pasirinko tinkamą atsakovą, tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje tokios aplinkybės nesiaiškinamos ir nenustatomos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai taikė trūkumų šalinimo institutą, ieškinį laikė nepaduotu dėl ne esminių trūkumų, kadangi nustatyti procesinio dokumento trūkumai nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai ir tokiu būdu apribojo ieškovo teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys, konstatavus, kad ieškovas tinkamai nepašalino teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui 2022 m. spalio 6 d. kreipusis į teismą su ieškiniu atsakovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi, konstatavęs, kad pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą) ieškovui jokių materialių teisių nesukuria, nes jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti – pasirinkti tokį teisių gynimo būdą, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką, kuriuo byloje būtų sukurti teisiniai padariniai, įtraukti į bylą atsakovais, trečiaisiais asmenimis su tokiu reikalavimu susijusius asmenis ir sumokėti žyminį mokestį už visus pareikštus reikalavimus; taip pat teismas atsisakė priimti ieškinio reikalavimą leisti nukreipti išieškojimą į trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi jokie reikalavimai šiam asmeniui nėra reiškiami. Ieškovui apskundus minėtą teismo nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą patenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įpėdinio, ginčijančio palikimo atsisakymą, teisės į palikimą gali būti įgyvendintos tik nuginčijus kitų įpėdinių palikimo priėmimą. Dėl reikalavimo leisti nukreipti išieškojimą į trečiajam asmeniui priklausantį turtą apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad jei ieškovo ieškinio reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, reiškiamas ne tam asmeniui ar į bylą nėra įtraukti visi atsakovai, kuriems ieškovas reiškia reikalavimus, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

10. Apeliacinės instancijos teismui perdavus klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi, atsižvelgdamas į minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas 2022 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo ir patikslintą ieškinį, kuriame į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė notarą, kartu primokėjo žyminį mokestį. Tačiau ieškovas nesutiko, kad jam siekiant įgyvendinti savo teises, būtina nuginčyti kitų įpėdinių palikimo priėmimą, taip pat sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškinio reikalavimai yra pareikšti ne tam asmeniui ar į bylą nėra įtraukti visi atsakovai, kadangi tretieji asmenys M. A. B. ir D. S. nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyviai ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, po ko teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi, konstatavęs, kad ieškovas tinkamai nepašalino ieškinio trūkumų, ieškovo ieškinį laikė nepaduotu.

11. Apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties, iš esmės nesutiko su įpareigojimu pareikšti reikalavimus, kuriais ginčijamas kitų įpėdinių palikimas, kaip ir laikė, jog neturi pagrindo savarankiškų reikalavimų reikšti palikimą priėmusio trečiojo asmens atžvilgiu. Apelianto vertinimu, jis patikslinto ieškinio reikalavimus suformulavo aiškiai ir nedviprasmiškai ir paaiškino teismui, kodėl negalėjo pašalinti kitų trūkumų.

12. CPK 5 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus.

13. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas ieškovo pareigą tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, ir nusprendęs, kad ieškovo ieškinys neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų, nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti, o 2022 m. gruodžio 23 d. gavęs ieškovo patikslintą ieškinį bei kartu pateiktus paaiškinimus dėl trūkumų pašalinimo (ieškovas nusprendė neginčyti kitų įpėdinių palikimo priėmimo, taip pat nematė pagrindo trečiojo asmens M. A. B. procesinę padėtį keisti į atsakovo), laikė, kad ieškovas tinkamai nepašalino 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytų trūkumų, dėl ko ieškovo ieškinį laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo poziciją vertina kritiškai.

14. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, ginčydamas atsakovo neveikimą, t. y. po jo tėvo mirties atsiradusio palikimo nepriėmimą, be kita ko prašydamas nukreipti išieškojimą iš atsakovo ieškovo naudai pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės Svetlanos Bazilienės išduotą vykdomąjį įrašą į nurodytą trečiajam asmeniui M. A. B. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį. Ieškovas neginčija kitų atsakovo mirusio tėvo įpėdinių palikimo priėmimo.

15. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad vienu iš ieškovo nepašalintų trūkumų teismas kaip tik ir laikė minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyto pastebėjimo, kad įpėdinio, ginčijančio palikimo atsisakymą, teisės į palikimą gali būti įgyvendintos tik nuginčijus kitų įpėdinių palikimo priėmimą, neįgyvendinimą, nustačius, kad yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovo, kreditoriaus pažeistos teisės turi būti ginamos ir jo reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Taigi, pirmiausia pažymint, kad šioje proceso stadijoje nėra vertinamas ieškovo ieškinio teisėtumas ir / ar pagrįstumas, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo vienašalio sandorio pripažinimas negaliojančiu sudarytų prielaidas ieškovo teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą kitų asmenų paveldimo turto dalį, kurios savo neveikimu atsisakė atsakovas. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1038-253/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258/2020, ir kt.). Taigi, neneigiant aplinkybės, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose galimai ir nėra vienalytė, visgi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką, darytina išvada, kad iš esmės toks reikalavimas nukreipti išieškojimą į turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio, vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn, yra galimas, neginčijant kito asmens (ne skolininko) palikimo priėmimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į ieškovo paaiškinimus (šiuo aspektu pažyminti, kad iš skundžiamos nutarties apskritai nėra aišku, ar teismas tokius paaiškinimus vertino) ir susiklosčiusią minėtą teismų praktiką, nepagrįstai laikė, kad aptariamas ieškinio trūkumas nėra pašalintas.

16. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje ieškovas visgi turėtų apsvarstyti trečiojo asmens M. A. B. ieškinyje nurodytos procesinės padėties tikslingumą / pagrįstumą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvauja tuo atveju, jei bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnis). Aptariamu atveju, ieškovui pareiškus reikalavimą dėl išieškojimo nukreipimo į trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir, esant pagrindui, teismui tokį reikalavimą patenkinus, minėtas asmuo neabejotinai patirs tiesiogines materialines pasekmes, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neneigiant apelianto nurodytos aplinkybės, kad jo ir trečiųjų asmenų nesiejo jokie materialiniai santykiai, visgi sudaro pagrindą apsvarstyti klausimą dėl tokio asmens procesinės padėties pakeitimo. Juolab, kad ir iš patikslinto ieškinio matyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių prašymas yra reiškiamas dėl trečiajam asmeniui priklausančio turto arešto. Šiame kontekste be kita ko atkreipiant dėmesį į CPK nustatytą proceso šalies pakeitimo tvarką (CPK 45 straipsnis), ieškovo teisę pakeisti netinkamą šalį ir tuo pačiu teismo pareigą pasiūlyti ieškovui tokia teise pasinaudoti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ne kartą yra nurodęs, kad teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o, vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; kt.). Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovo pozicija dėl bylos dalyvio procesinės padėties šioje proceso stadijoje pati savaime neturėtų užkirsti kelio ieškinio priėmimui.

17. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovo ,,PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok