- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-2665-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20083-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ,,PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ,,PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. S. ir M. A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo A. S. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po tėvo R. S. mirties; leisti nukreipti išieškojimą iš atsakovo A. S. ieškovo PlusPlus Capital AS naudai pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės S. B. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3632 į trečiajam asmeniui M.A. B. nuosavybės teise priklausantį išvardytą nekilnojamąjį turtą: į 3/16 dalį turto, esančio , į 3/16 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti ir atsisakė priimti ieškinio reikalavimą leisti nukreipti išieškojimą pagal atsakovo A. S. prievoles į trečiajam asmeniui M. A. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 3/16 dalį turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, tvarto, pirties, daržinės, klėties, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį turto (negyvenamosios patalpos-garažo), esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalį turto (ūkinio pastato), esančio (duomenys neskelbtini) 2, 3/8 dalį turto (žemės sklypo), esančio (duomenys neskelbtini).
3. Teismas nurodė, kad CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir ieškovo reikalaujamas pažeistų teisių konstatavimas nėra tas pat, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria. Šiuo atveju, pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą) ieškovui jokių materialių teisių nesukuria, nes jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Dėl to ieškovui nustatytinas terminas šiems trūkumams pašalinti – pasirinkti tokį teisių gynimo būdą, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką, kuriuo byloje būtų sukurti teisiniai padariniai, įtraukti į bylą atsakovais, trečiaisiais asmenimis su tokiu reikalavimu susijusius asmenis ir sumokėti žyminį mokestį už visus pareikštus reikalavimus. Teismas atsisakė priimti ieškinio reikalavimą leisti nukreipti išieškojimą į trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi jokie reikalavimai šiam asmeniui nėra reiškiami.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas ,,PlusPlus Capital“ AS pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį.
5. Nurodė, kad vienas iš būdų kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius - pareikšti actio Pauliana. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinio reikalavimą leisti nukreipti išieškojimą į trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą kaip nenagrinėtiną teisme, neatsižvelgdamas į actio Pauliana instituto specifiką bei analogiškose bylose formuojamą teismų praktiką, nepagrįstai užkirto ieškovui teisę į teisminę gynybą, taip eliminuodamas ieškovo galimybes apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Kreditorius turi teisę reikšti reikalavimą skolininkui atsisakius teisės į palikimą, toks reikalavimas sukelia teisinius padarinius. Ieškovas prašo nukreipti skolos išieškojimą į turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir dalyje ieškinį atsisakė priimti. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).
8. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą) ieškovui jokių materialių teisių nesukuria, nes jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti - pasirinkti tokį teisių gynimo būdą, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką, kuriuo byloje būtų sukurti teisiniai padariniai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog atsisakymo nuo palikimo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes. Pripažintas negaliojančiu palikimo atsisakymas laikomas negaliojančiu ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio, ginčijančio palikimo atsisakymą, teisės į palikimą gali būti įgyvendintos tik nuginčijus kitų įpėdinių palikimo priėmimą. Nuginčijus palikimo atsisakymą, atsiranda CK 5.9 straipsnyje nustatytos paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės: asmuo, kurio teisė nuginčyta, laikomas palikimo nepriėmusiu, o teisę nuginčijęs įpėdinis - priėmusiu palikimą ir įgijusiu nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Asmuo, kurio paveldėjimo teisė į palikimą nuginčyta, privalo grąžinti valdytą palikimo dalį kaip turtą, kurio įgijimo pagrindas išnyko (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog toks ieškinio reikalavimas ieškovui nesukelia teisinių padarinių ir įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumus. Iš ieškovo ieškinio matyti, kad ieškovas tokį reikalavimą turi teisę reikšti, jo patenkinimas sukeltų ieškovui teisines pasekmes, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įpėdinio, ginčijančio palikimo atsisakymą, teisės į palikimą gali būti įgyvendintos tik nuginčijus kitų įpėdinių palikimo priėmimą.
9. Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinio reikalavimą leisti nukreipti išieškojimą į trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi nustatė, jog jokie reikalavimai šiam asmeniui nėra reiškiami. CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovo ieškinio reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, reiškiamas ne tam asmeniui ar į bylą nėra įtraukti visi atsakovai, kuriems ieškovas reiškia reikalavimus, turi nustatyti terminą tokiam ieškinio trūkumui pašalinti, tačiau tai negali būti pagrindu atsisakyti priimti procesinį dokumentą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinio reikalavimą, todėl šioje dalyje nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, daro išvadą, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo ,,PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.